Įvadas
Kasmetinės atostogos - tai darbuotojui suteikiamas laisvas nuo darbo laikas, skirtas poilsiui ir darbingumui atkurti, už kurį mokami atostoginiai. Tačiau ką daryti, jei atostogų metu suserga vaikas? Ar tokiu atveju atostogos gali būti pratęstos arba perkeltos? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime darbuotojų teises ir darbdavių pareigas šiuo klausimu, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir specialistų komentarais.
Kasmetinių Atostogų Suteikimo Tvarka
Kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis ir turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę.
Atostogų Perkėlimas Dėl Laikinojo Nedarbingumo
Darbuotojo teisės yra saugomos, jeigu jis negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį dėl laikinojo nedarbingumo (ligos) ar naudojasi teise į tikslines atostogas (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, atostogas vaikui prižiūrėti ar yra pasiėmęs nemokamas atostogas). Tokiu atveju jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos.
Svarbu žinoti, kad aplinkybėms, dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos, atsiradus:
- Iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos.
- Jau naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių (darbuotojo ir darbdavio) susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.
Darbuotojo prašymu pratęsta kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Tačiau, jei darbuotojas tinkamai neįformino laikinojo nedarbingumo arba nepasinaudojo tikslinėmis atostogomis įstatymų nustatyta tvarka, kasmetinės atostogos negalės būti pratęstos arba perkeltos.
Taip pat skaitykite: Paskolos iššūkiai motinystės atostogų metu
Ligos Išmoka Ir Darbdavio Pareigos
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbdaviai privalo laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos dėl ligos išmokų mokėjimo bei darbuotojų teisių atostogų ir darbo santykių klausimais. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas išmoką darbuotojui turi skirti darbdavys, nepriklausomai nuo sukaupto socialinio draudimo stažo.
Darbdavio mokamos išmokos dydis gali būti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkrečią sumą nustato pats darbdavys, tačiau ji turi būti įtvirtinta vidaus dokumentuose, su kuriais darbuotojai supažindinami raštu. Jei žmogus suserga dar nepradėjęs dirbti pagal darbo sutartį, išmoka jam nepriklauso.
Atostogų Perkėlimas Susirgus Atostogų Metu
Darbo kodeksas suteikia galimybę darbuotojui susirgus per atostogas susitarti su darbdaviu dėl nepanaudotų dienų perkėlimo arba pratęsimo. Vis dėlto, atostogos neprasitęsia automatiškai - sprendimas priimamas tik šalių susitarimu.
Praktiniai Pavyzdžiai
VDI atstovų teigimu, tais atvejais, kai darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinės atostogos suteikiamos iš karto po laikinojo nedarbingumo pabaigos, nebent darbuotojas serga visą jam numatytų kasmetinių atostogų laikotarpį. Tokiu atveju, kasmetinės atostogos perkeliamos kitu šalių sulygtu laiku.
Jeigu darbuotojui laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti atostogų laikotarpiu, atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Taip pat skaitykite: Ką veikti Turkijoje su vaikais?
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo gegužės 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo gegužės 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki gegužės 11 d. - kasmetinių atostogų pradžia laikoma 12 d. Tiesa, nors dėl laikinojo nedarbingumo nepanaudota atostogų dalis niekur nedingsta, tačiau darbuotojas naudotųsi kasmetinėmis atostogomis tik iki jam suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos, t. y. iki gegužės 19 d. (vietoj 10 d. d. pasinaudotų 6 d. d.). O dėl nepanaudotų 4 d. d. kasmetinių atostogų pasinaudojimo, darbo sutarties šalys iš naujo tartųsi tarpusavyje (galima susitarti ir pratęsti esamas atostogas arba tartis dėl šių dienų išnaudojimo kitu šalių susitartu laiku). Jeigu darbuotojas suserga gegužės 5 d. ir serga iki 22 d. - kasmetinės atostogos nukeliamos kitam laikui.
Jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingas kasmetinių atostogų metu, jis gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po nedarbingumo laikotarpio ar pasinaudoti jomis kitu šalių susitartu laiku. Darbuotojo valia pratęsti kasmetines atostogas gali būti išreikšta darbuotojo rašytiniu prašymu ar kita įstaigoje priimtina informavimo forma.
Lietuvos Įdarbinimo Įmonių Asociacijos (LĮĮA) Pozicija
LĮĮA prezidentė Aurelija Maldutytė nurodė, kad, kiek teko susidurti, kai kolegos ar darbuotojai suserga, atostogų laikas paprasčiausiai yra sustabdomas. Anot pašnekovės, tokiu atveju įsijungia ligos dienos ir visos taisyklės yra pagal jas.
A. Maldutytė priduria, kad su darbdaviu reikia tartis, ar įmanoma tas atostogas perkelti ar prailginti tą laikotarpį, per kurį buvo sirgta. Vis tik ji pažymi, kad gali būti atvejų, kai ir pats žmogus nebenori tų atostogų, nes buvo nupirktas viešbutis ir pan., kurį teko atšaukti. Tad pasveikęs anksčiau nei baigėsi atostogos jis norės tiesiog grįžti dirbti. „Kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai. Svarbiausia, kad žmogaus atostogos niekur nedingsta - jos lieka nepanaudotos, nes tuo metu žmogus sirgo. Mes jokiu būdu nerekomenduojame dirbti sirgimo ar atostogų metu, nes tos dienos ir yra tam skirtos: arba atstatyti sveikatą, arba pasikrauti naujos energijos atostogų metu“, - teigė pašnekovė.
LĮĮA prezidentė neslėpė, kad gali būti žmonių, kurie atostogų metu į gydytojus nesikreipia ir atostogų dienas išnaudoja pasveikimui. Ji patarė, kad susirgęs atostogų metu žmogus turėtų kreiptis į gydytoją, kuris išduotų biuletenį. Tokiu atveju įmonė automatiškai gauna informaciją apie darbuotojo susirgimą, taigi tos dienos darbdavio tabelyje pažymėtos kaip ligos dienos. Atitinkamai atostogų dienos lieka nepanaudotos.
Taip pat skaitykite: Kelionės su nepilnamečiais
Svarbu Kreiptis Į Gydytoją Ir Gauti Nedarbingumo Pažymėjimą
VDI atstovai pažymi, kad, nepriklausomai nuo to, ar susergama prieš kasmetines atostogas, ar kasmetinių atostogų metu, darbuotojas kreipiasi į savo gydytoją, kuris, nustatęs darbuotojo ligą, darbuotojui išduoda laikinojo nedarbingumo pažymėjimą.
Ligos Išmokos Dydis Ir Apmokėjimo Tvarka
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič teigimu, ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Tokiu atveju nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.
Ji nurodė, kad už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Anot pašnekovės, nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) bei pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ką Draudžiama Daryti Turint Biuletenį?
„Sodros“ atstovė atkreipė dėmesį, kad žmogus, kuriam suteiktas laikinas nedarbingumas, negali dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Taip pat vartoti alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas arba elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
Papildomos Darbuotojų Teisės
Be aukščiau minėtų teisių, darbuotojai taip pat turi teisę į:
- Mamadienius: Apmokami „mamadieniai“ priklauso abiem tėvams, auginantiems vaiką ar kelis iki dvylikos metų. Viena diena per tris mėnesius priklauso, jei auginate vieną vaiką, jei auginate du (arba vieną neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų), - galite turėti viena laisvadienį kas mėnesį. O jei auginate tris ir daugiau vaikų arba du, kai vienas jų ar abu turi negalią, turite teisę į du laisvadienius per mėnesį.
- Apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo darbe: Darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti. O visi pranešimai apie psichologinio smurto darbe atvejus privalo būti fiksuojami bei nagrinėjami.
- Minimalią atostogų trukmę: Lietuvoje yra nustatyta minimali 20 darbo dienų kasmetinių atostogų trukmė dirbantiems 5 darbo dienas per savaitę ir 24 - dirbantiems 6 darbo dienas per savaitę. Bent viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų.
- Atostoginių išmokėjimą laiku: Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti, uždelstas laikotarpis pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų.
- Apmokėjimą už viršvalandžius: Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5, už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta grafike, ar naktį - 2, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
tags: #ar #prasitesia #atostogos #susirgus #vaikui