Visiems tėvams rūpi, kad jų vaikai būtų sveiki, tačiau ne visi tėvai supranta, jog vaikų imunitetu reikia rūpintis jau tuomet, kai kūdikis yra dar įsčiose. Vaiko imuniteto formavimas yra ilgas ir nuoseklumo reikalaujantis procesas, kuris prasideda vos užsimezgus vaisiui. Šiame straipsnyje aptarsime maisto netoleravimo ypatumus kūdikiams, imunoglobulino G (IgG) vaidmenį ir kaip tai gali paveikti mažylių sveikatą.
Maisto Netoleravimas Kūdikiams: Kas Tai?
Maisto netoleravimas (ar padidėjęs jautrumas maistui) yra žalinga reakcija į maistą ir maisto priedus. Tai nėra nenormalus organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą maistą. Dėl panašių simptomų žmonės dažnai painioja maisto alergijas su maisto netoleravimu. Tačiau maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų.
Alergija maistui sukelia imuninės sistemos atsaką, tai pasireiškia jūsų vaiko simptomais, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei. Alergija maistui - tai padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą ar maisto priedą (pvz., baltymą). Yra greitojo ir lėtojo tipo reakcijos.
Štai esminiai skirtumai nuo alergijos: Maisto netoleravimas (arba padidėjęs jautrumas maistui) - tai neimuninės kilmės reakcijos į maistą. Maisto netoleravimas skiriasi nuo imunoglobulinų E sukeltos maisto alergijos (1 tipo alergija) nes simptomai pasireiškia vėliau, yra lėtinio pobūdžio ir išplitę.
Maisto Netoleravimo Simptomai Kūdikiams
Maisto netoleravimo simptomai gali būti įvairūs ir nespecifiniai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus kūdikio požymius. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir „Mezym Forte“: ką reikia žinoti
Esant imonoglobulinų G sukeltam maisto netoleravimui, simptomai pasireiškia vėliau - po kelių valandų ar net dienų.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti virškinimo organų alergija, kuri gali pasireikšti tokiais simptomais kaip:
- Atpylimas ir (arba) vėmimas
- Viduriavimas
- Pilvo skausmai ar diegliai
- Meteorizmas (pilvo pūtimas)
- Obstipacija (vidurių užkietėjimas)
- Pakitusi išmatų konsistencija, priemaišos (gleivės, kraujas) išmatose
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti kvėpavimo organų alergija, kuri gali iššaukti tokius simptomus kaip:
- Rinorėją
- Čiaudulį (daugkartinį)
- Kosulį
- Stridorą
- Švokštimą
- Balso užkimimą
- Dusulį
Maisto Netoleravimo Priežastys
Galimos maisto netoleravimo atsiradimo priežastys:
- Fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas stoka organizme.
- Dėl suaktyvėjusių imuninių mechanizmų, kuriuos paskatina virškinimo trakto ligos, sutrikimai.
- Virškinimo trakto sienelės pažeidimai dėl kurių sutrinka barjerinė funkcija, į kraują patenka nepilnai suvirškintos maisto dalelės.
- Virškinimo sutrikimai.
- Disbakteriozė.
- Alkoholio vartojimas.
- Medikamentų vartojimas.
Šiuolaikinio žmogaus kūnas susiduria su galybe iššūkių: įtemptas darbo grafikas ir jo sąlygojamas stresas, nereguliari ir nesubalansuota mityba (greitai paruošiamas, riebus, prisotintas maisto priedų maistas), antibiotikų vartojimas, nesaikingai vartojami gazuoti ir alkoholiniai gėrimai įtakoja virškinimo sistemos sutrikimus. O virškinimo sistema, kaip žinia, nesibaigia skrandyje - visas maisto medžiagų ir vandens įsisavinimas vyksta mūsų žarnyne.
Taip pat skaitykite: Saugus nagų grybelio gydymas nėštumo metu
Minėti veiksniai bei tokios ligos kaip celiakija (autoimuninė virškinamojo trakto liga), Krono liga, opinis kolitas (ligos sukeliančios žarnyno uždegimą) ir nemažai kitų ligų, ilgainiui gali pažeisti žarnyno sienelių gleivinę ir ji tampa pralaidesnė nei sveiko žmogaus, todėl didesnis nesuvirškinto maisto medžiagų kiekis patenka į kraujotaką.
Į nesuvirškintas maisto medžiagas mūsų organizmas reaguoja kaip ir į bet kokį ligos sukėlėją, imunoglobulino G (IgG) klasės antikūnai jungiasi su šiais maisto svetimkūniais sudarydami kompleksus ir, esant sveikai imuninei sistemai, būna pašalinami iš organizmo.
Jei padidėjęs nesuvirškintų medžiagų kiekis kraujyje ilgainiui nesumažėja, imuninė sistema, nuolat kariaudama su maisto produktais, ima silpti, nebesugeba efektyviai pašalinti susidariusių kompleksų ir jie ima kauptis žmogaus audiniuose, ten sukeldami lėtinius uždegimus.
Imunoglobulinas G (IgG) ir Maisto Netoleravimas
Imunoglobulinas G (IgG) yra antikūnas, kuris dalyvauja imuniniame atsake. IgG antikūnai prieš skirtingus maisto produktus ir maisto priedus gali būti lengvai nustatomi imunologiniais metodais. Esant maisto netoleravimui, IgG antikūnai gali reaguoti į tam tikrus maisto produktus, sukeldami uždegimą ir įvairius simptomus.
Imunoblotas yra ypatingai tinkamas tyrimas, nes vienu metu galima ištirti šimtus skirtingų parametrų atliekant ypatingai platų skriningą.
Taip pat skaitykite: Ar narkozė saugi kūdikiams?
Naudojant EUROLINE technologiją, vienu metu gali būti tiriami IgG antikūnai prieš 108 arba 216 maisto produktus. Juostelėje esantys produktai yra suskirstyti į kategorijas: gliuteno turintys grūdai, gliuteno neturintys grūdai ir alternatyvus maistas, mėsa, pieno produktai ir kiaušiniai, vaisiai, žolelės ir prieskoniai, riešutai ir sėklos, daržovės, ankštiniai augalai, salotos, grybai, žuvis ir jūros gėrybės, ir kiti produktai, tokie kaip mielės, medus, kava ir juoda arbata. Testui reikia labai mažo serumo kiekio - tik 40 mikrolitrų 108 rezultatams.
Maisto Netoleravimo Diagnostika
Dažnai būna sunku nustatyti pagrindinį dirgiklį, sukeliantį šiuos simptomus, todėl įprastos dietos, atsisakant vieno ar kito produkto, yra neefektyvios dėl labai skirtingų organizmo reakcijų. Imunoglobulinų G klasės antikūnų prieš maisto produktus bei jų priedus testas gali padėti nustatyti ar imuninių reakcijų sukeltas maisto netoleravimas kenkia sveikatai.
Jeigu nustatoma imunoglobulinų G klasės antikūnų koncentracija prieš tam tikrą produktą yra didelė, to produkto eliminavimas iš mitybos gali palengvinti simptomus. Taigi, išsami imunoglobulinų G analizė gali padėti sudaryti individualiai labiausiai tinkamą dietą.
Maisto netoleravimui diagnozuoti yra atliekamas specialus Vokietijos gamintojo EUROIMMUN kraujo tyrimas EUROLINE FOOD, kuriuo nustatoma IgG klasės antikūnų reakcija į skirtingų maisto produktų ekstraktus. Tyrimas atitinka visus CE ir IVD (in vitro diagnostic) reikalavimus, yra kalibruotas su Pasaulinės sveikatos organizacijos referentiniu serumu „1st IRP 67/86“, kas užtikrina jo tikslumą ir kokybę.
Pacientas gali pasirinkti dvi skirtingo dydžio tyrimo paletes sudarytas iš 108 arba 216 maisto produktų ekstraktų. Atlikus tyrimą pacientas gaus atsakymą, kuriame bus nurodyta į kokius maisto produktus jo imunitetas reaguoja ir kokio stiprumo ta reakcija - penkios reakcijos stiprumo klasės, nuo 0 iki 4 pateikiant ir specifinių IgG antikūnų koncentraciją kraujyje.
Jei imuninė reakcija priskiriama 0-1 klasėms (t.y. reakcijos nėra arba ji silpna), maisto produktus galima vartoti ir jie nesukelia jokių maisto netoleravimo simptomų.
Kiti tyrimai:
- Odos dūrio testas. Šis testas tai skystų maisto alergenų ekstraktų užlašinimas ant vaiko dilbio. Tuomet odos paviršinis sluoksnis praduriamas lancetais (nedidelėmis adatėlėmis) ir laukiama ar per 15 minučių susidaro rausvai iškilusios papulės.
- Odos lopo testas. Tai maisto alergenų užklijavimas ant neišbertos odos.
Gydytojas vertins ir kitas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Pavyzdžiui, jei pavalgius pieno, atrodo, kad jūsų vaikas viduriuoja, gydytojas gali patikrinti, ar priežastis gali būti laktozės netoleravimas.
Ką Daryti, Jei Įtariamas Maisto Netoleravimas?
Jei jūsų vaikas alergiškas maistui, alergologas padės jums sukurti gydymo planą. Gydymo tikslas yra vengti alergeno ir visų jo turinčių maisto produktų. Išsiaiškinus maisto produktus, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu vengti ne tik šių, bet ir kitų panašių maisto produktų toje maisto grupėje.
Jei žindote vaiką, labai svarbu nevartoti tų maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas. Taip pat svarbu vaikui duoti vitaminų ir mineralų papildų, jeigu jis negali valgyti tam tikro maisto. Antihistamininiais vaistais gali būti gydoma dilgėlinė, alerginė sloga ir kitos alerginės ligos.
Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija,gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus. Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją.
Dažniausiai simptomų palengvinimui tam tikrą laiką yra skiriama eliminacinė dieta. Iš mitybos yra pašalinami tie produktai, prieš kuriuos buvo nustatytos didelės IgG antikūnų koncentracijos.
Svarbu!
Alergijos maistui diagnostika yra sudėtinga. Visus alerginius mėginius gali vertinti tik specialistas - gydytojas alergologas. Jei auginate alergišką maistui vaiką, įdėmiai skaitykite maisto pakuotės informaciją.
Kūdikio Imuniteto Stiprinimas
Pasak E. Nazimovienės, nėštumo metu vaisius iš motinos gauna imunoglobulinų. Žindymo laikotarpiu su motinos pienu kūdikis gauna imunoglobulino G, kuris padeda jį apsaugoti nuo ligų. Tačiau ilgainiui gautų imonoglobulinų kiekis kūdikio organizme mažėja ir dažniausiai sulaukęs 4-6 mėn. amžiaus mažylis pradeda sirgti.
„Motinos piene yra ne tik maistinių medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių, bet ir imunoglobulinų, apsaugančių nuo ligų. Motinos pienas yra pats geriausias, skirtas tik jos kūdikiui, todėl tai reikia atminti ir maitinti kuo ilgiau. Vien tik krūtimi kūdikį maitinti reikėtų iki pusės metų, o nuo šešių mėnesių, kuomet atsiranda pirmieji dantukai, galima galvoti apie papildomą maistą“, - sakė pediatrė.
E. Nazimovienė teigė, kad vaikų atsparumą ligoms lemia daugybė faktorių, įskaitant mamos ir kūdikio aplinką, gyvenseną, genetiką. Anot jos, tėvai puikiai žino apie tonziles ir limfmazgius - tą imuninės sistemos dalį, kuri nesunkiai matoma ir su kuria dažniausiai susiduria, - tačiau jie pamiršta žarnyne esančios imuninės sistemos svarbą.
„Net 60 - 80 proc. visų imuninių ląstelių yra žarnyne - plonojo žarnyno Peyerio plokštelėse, limfmazgiuose, ir būtent žarnynas dalyvauja imuniteto formavime. Jeigu žarnyno mikrobiota išbalansuota, tai dažniausiai sukelia ligas.
Pasak E. Nazimovienės, tėvai dažnai skundžiasi, kad jų vaikai per mažai valgo, tačiau neįvertina, jog maisto medžiagų mažyliai gali gauti užkandžiaudami - gerdami sultis, pieną, valgydami sausainius, saldainius ar obuolius, kurių tėvai nė neskaičiuoja. Vis dėlto užkandžiai neužtikrina pilnavertės ir subalansuotos mitybos.
„Vaikui kasdieną reikia duoti išgerti stiklinę pieno, o jei vaikas jo negeria, siūlyti alternatyvas - jogurtą, pieno gėrimus, kurie yra skirti to amžiaus grupės vaikams, nes juose yra daugiau geležies ir vitamino D, kurie svarbūs imunitetui, kaulų vystymuisi. Tačiau pienas yra kaloringas ir vien jo kūdikiui duoti negalima. Turi būti balansas tarp pagrindinių maisto grupių: vaisių, daržovių, grūdų, bulvių, mėsos, žuvies, pieno ir pieno produktų. Vienerių metukų vaikas turi gauti maistinių medžiagų iš kiekvienos maisto grupės“, - pasakojo E.
„Mažylio skrandis yra labai nedidukas, o jo mitybiniai poreikiai yra dideli. Pavyzdžiui, geležies jam reikia 8 kartus daugiau kilogramui svorio, nei suaugusiam. Tiek mėsos kūdikis nesuvalgys, tačiau mama gali jam padėti ir parinkti kokybišką produktą, kuris yra papildytas vitaminais ir mikroelementais“, - pridūrė E. Nazimovienė.
Vaiko imuninę sistemą taip pat svarbu stiprinti ir vitaminu D, kuris natūraliai žmogaus organizme gaminasi tik veikiant saulės spinduliams. Dėl per mažo vitamino D kiekio vaikas gali susirgti rachitu.
„Pakankamas vitamino D kiekis organizme yra vienas iš normalaus kūdikio vystymosi, sveikatos, o taip pat ir imuniteto faktorių. Trūkstant vitamino D gali suminkštėti kūdikio kaulai, vėliau pradėti kaltis dantys, atsilikti jo psichomotorinė raida. Pagal Lietuvoje galiojančias rekomendacijas, visiems kūdikiams nuo vieno mėnesio iki metukų profilaktinė vitamino dozė yra 400 tarptautinių vienetų, jei prižiūrintis gydytojas nepaskyrė kitaip“, - patarė E. Tiesa, perdozuoti vitamino D nevalia, kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose ir jo perteklius gali pakenkti kūdikiui.
„Kartais tėvai skundžiasi, kad jų vaikai dažnai serga, o kai paprašai jų paskaičiuoti - kiek, paaiškėja, kad vaikas serga 8 kartus per metus ir patenka į statistinį vidurkį. Mažas vaikutis iki metų gali sirgti 8-10 kartų per metus ir tai normalu. Kūdikio organizmas, susidūręs su virusais - ligos sukėlėjais, gamina antikūnus ir įgauna atsparumą prieš juos, formuoja-stiprina imunitetą. Jei vaikutis nesirgs pirmaisiais-antraisiais gyvenimo metais, tikėtina, jog ilgainiui jis vis tiek turės persirgti tam tikromis infekcinėmis ligomis, tik vėliau, galbūt mokykliniame amžiuje“, - sakė ji.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko mitybos poreikius nuo pat pirmųjų akimirkų drauge ir nebijoti retkarčiais pasitaikančių ligų.
Kitos Nėštumo Komplikacijos, Galinčios Paveikti Kūdikį
Nėštumas yra sudėtingas procesas, ir nėščiosios sveikata gali turėti didelės įtakos kūdikio vystymuisi. Aptarsime keletą kitų nėštumo komplikacijų, kurios gali paveikti kūdikį:
Besimptomė Bakteriurija
Antrojo nėštumo trimestro pradžioje atliekant šlapimo tyrimą moteriai gali būti nustatoma besimptomė bakteriurija - būklė, kai tam tikros bakterijos randamos šlapimo takuose, bet jos nesukelia jokių simptomų, t. y. nėščioji nejaučia nei skausmo, nei karščiavimo, nei skausmingo šlapinimosi ar kitų šlapimo takų uždegimui būdingų požymių. Pasak gydytojos akušerės ginekologės, jei ši būklė laiku nediagnozuojama arba negydoma, tai antrajame ir trečiajame nėštumo trimestre yra rizika susirgti pielonefritu (inkstų geldelių uždegimu): „Tai daug grėsmingesnė būklė nei bakteriurija. Sunkios formos pielonefritas, jei nebus laiku gydomas, gali baigtis sepsiu ar net nėščiosios mirtimi“.
Besimptomė bakteriurija, kuri nustatoma apie 2-10 proc. nėščiųjų, paprastai pasireiškia tik nėštumo metu, nes augant gimdai keičiasi šlapimo pūslės padėtis, kaip ir šlaplės kelias iki jos. „Tokiu būdu bakterijos, esančios moters tarpvietėje, gali lengviau patekti į šlapimo pūslę, kur lengvai dauginasi nesukeldamos rimto uždegimo. Tačiau, jei infekcija nėra gydoma, bakterijos gali šlapimtakiais nukeliauti į inkstus ir sukelti rimtų sveikatos problemų“, - pasakojo akušerė ginekologė S.Tumėnė ir pridūrė, jog besimptomė bakteriurija dažniausiai gydoma antibiotikais, kurie yra saugūs vaisiui. Sunkiais atvejais, kai bakterijos vis atsinaujina, moteris gali būti nukreipta urologo konsultacijai arba gydoma nedidėlėmis antibiotikų dozėmis beveik iki nėštumo pabaigos.
Rezus Izoimunizacija
Rezus (Rh) izoimunizacija dar vadinama rezus konfliktu. Tai Rh D neigiamos nėščios moters imunizacija vaisiaus eritrocitų Rh D antigenu. „Jei moters Rh yra neigiamas (t. y. ji neturi antigeno), o vaisiaus Rh yra teigiamas (turi antigeną), vaisiaus eritrocitai, patekę į motinos kraują, gali įjautrinti moters organizmą. Jis ims gaminti antikūnus prieš vaisiaus teigiamą Rh D grupę. Pakartotinai susidūrus su Rh D teigiamą antigeną turinčiais eritrocitais, mamos kūnas ims kovoti, t. y. priims vaisių kaip sau svetimą organizmą ir bandys naikinti jo eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius)“, - paaiškino gydytoja.
Kaip ir kada rezus izoimunizacija nustatoma?
Paaiškėjus, jog moteris laukiasi, paskiriami kraujo tyrimai, kurių metu nustatoma mamos kraujo grupė. „Jei paaiškėja, jog mama yra Rh neigiama, tuomet nustatoma vaiko tėčio kraujo grupė. Jei jis yra Rh teigiamas, vadinasi, yra tikimybė, kad kūdikis gali paveldėti tėčio kraujo grupę. Tuomet vėl tiriama moteris dėl galimų antikūnų, kurie galėjo susidaryti ankstesnių nėštumų metu ar retai po netapataus kraujo perpylimų. Jei jie randami ir antikūnų titras viršija normas, o atliekant tyrimą pakartotinai titras auga, nėščiajai diagnozuojama rezus izoimunizacija“, - tyrimo eigą pasakojo gydytoja akušerė ginekologė S.Tumėnė. Tačiau tuo atveju, jei antikūnai moters organizme nerandami, nėštumo eigoje jų gali atsirasti. Nors vaisius ir motina turi atskiras kraujotakas, nedidelis kiekis eritrocitų gali per placentą patekti į moters kraujotaką, todėl 27-28 nėštumo savaitę vėl kartojamas antikūnų tyrimas. Jei visgi antikūnų neaptinkama, pasak genetikės, nėščiajai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas, kuris apsaugo nuo rezus izoimunizacijos: „Anti-D imunoglobulinas taip pat suleidžiamas ir tuo atveju, jei buvo rizika, jog vaikelio kraujas galėjo patekti į moters organizmą, pvz., invazinių genetinių tyrimų metu, gausaus kraujavimo, įtarus placentos atšoką, po pilvo traumos, išorinio vaisiaus apsukimo ar kt. Ši imunoprofilaktika taip pat taikoma įvykus persileidimui, nutraukus nėštumą ar esant negimdiniam nėštumui“.
Gestacinis Diabetas
Nėščiųjų diabetu, arba gestaciniu diabetu, vadinama būklė, kai stebimas angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis didesniu, nei turi būti, gliukozės kiekiu kraujyje. Pasak gydytojos S.Tumėnės, jis atsiranda dėl to, kad organizmas nepakankamai išskiria insulino (hormono, kontroliuojančio gliukozės kiekį kraujyje), kurio poreikis nėštumo metu padidėja, arba dėl laikino atsparumo insulinui. Šią diagnozę išgirsta nuo 2 iki 40 proc. visų nėščiųjų.
Nėščioji, kuriai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, jaučia didesnį troškulį, daugiau vartoja skysčių, jos kūnas gali kaupti skysčius, stebimi tinimai. „Dažniau gestacinis diabetas nustatomas toms moterims, kurios laukiasi antrąjį ar trečią kartą, ir jau pirmojo nėštumo metu joms buvo nustatyta ši diagnozė. Taip pat didesnė tikimybė susirgti gestaciniu diabetu, jei nėščiosios giminėje kas nors serga cukriniu diabetu“, - sakė gydytoja akušerė ginekologė.
Sergant gestaciniu diabetu moteriai sudaromas gydymo planas: tai tam tikrų maisto produktų ribojimas kasdieniame racione, pavyzdžiui, kiek ir kokių produktų galima valgyti ryte, kokių - vakare, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus. Nėščioji pamokoma, kaip naudotis gliukometru ir kaip dažnai tikrinti kraują savarankiškai, kokiu metu, pvz., ar ryte pavalgius, o gal praėjus dviem valandoms po pusryčių ir pan.
Ekstragenitalinės Ligos
Tai ne lytinių organų ligos nėštumo metu, iš kurių svarbiausios yra intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, širdies ligos bei epilepsija.
Intrahepatinė Nėščiųjų Cholestazė
Viena dažnesnių - intrahepatinė nėščiųjų cholestazė. Tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu, gelta, bendru silpnumu (atmetus kitas kepenų ligas). Ligai atsirasti įtakos turi hormonų poveikis, paveldimumas ir aplinkos veiksniai. Anot gydytojos, atliekant tyrimus pastebimas nėščiosios organizme padidėjęs kepenų fermentų kiekis. Moteris skundžiasi itin stipriu padų, delnų, pilvo ar viso kūno niežuliu, kuris dažniau vargina naktį. Ši būklė nustatoma apie 0,5 proc. visų nėščiųjų. Daugumai (apie 80 proc.) moterų intrahepatinė nėščiųjų cholestazė prasideda 30-ą nėštumo savaitę.
„Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė pavojingesnė vaisiui nei pačiai mamai, nors moteris ir skundžiasi tam tikrais simptomais. Pagrindinė problema - padidėję tulžies rūgščių ir kepenų fermentų kiekis, kurie per placentą patenka į vaisiaus organizmą, taip pat kaupiasi amniono skystyje. Tai gali sukelti staigią vaisiaus žūtį, mekonijaus patekimą į amniono skystį, priešlaikinį gimdymą, naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromą dėl poveikio vaisiaus smegenims ir plaučiams“, - pasakojo gydytoja akušerė ginekologė S.Tumėnė.
Nustačius šią ligą, taikomas gydymas vaistais, kurie suriša tulžies rūgštis moters organizme. Būklei blogėjant nėštumą rekomenduojama užbaigti 37-ą nėštumo savaitę.