Įvadas
Tymai - tai labai užkrečiama virusinė liga, kuri gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač vaikams. Vakcinacija yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo šios ligos. Lietuvoje tymų vakcinacijos istorija prasidėjo 1964 metais, ir per šį laikotarpį buvo pasiekta reikšmingų laimėjimų mažinant sergamumą. Tačiau pastaraisiais metais stebimas skiepijimo apimčių mažėjimas kelia susirūpinimą dėl galimų tymų protrūkių. Šiame straipsnyje išnagrinėsime tymų vakcinacijos istoriją Lietuvoje, aptarsime dabartinę situaciją ir iššūkius, susijusius su skiepijimo apimčių palaikymu.
Tymų vakcinos sukūrimas ir atsiradimas Lietuvoje
Tymų vakcina buvo sukurta 1960 metais, o Lietuvoje skiepijimas nuo tymų pradėtas 1964 metais. Iki tol tymai buvo viena sunkiausių ir pavojingiausių vaikiškų ligų, o epidemijos kildavo kas 2-5 metus. Pradėjus skiepyti, sergamumas sumažėjo 99 proc. Iki 1988 metų Lietuvoje buvo skiepijama viena tymų vakcinos doze, o vėliau įvesta antroji dozė, siekiant užtikrinti patikimesnį imunitetą.
Skiepijimo apimčių mažėjimas ir jo priežastys
Pagal statistiką, 2016 metais net 33 šalys Europoje buvo pašalinusios tymus, tarp jų ir Lietuva. Tačiau tais pačiais metais buvo pastebėtas intensyvus skiepijimo MMR (tymų, kiaulytės ir raudonukės) vakcina mažėjimas. Pagal atliktus tyrimus bei mokslininkų rekomendacijas, norint iš populiacijos pašalinti ligą, reikalinga didesnė nei 95% skiepijimo apimtis.
Pagrindinės skiepijimo apimčių mažėjimo priežastys:
- Kovido laikotarpis: Gyventojai pavargo nuo vakcinacijos ir raginimų skiepytis.
- Dezinformacija: Žmonės tiki klaidinga informacija, kad vakcina nuo tymų sukelia autizmą, nors moksliškai įrodyta, kad taip nėra.
- Pamirštas ligos pavojus: Daugelis užkrečiamų ligų, kurios yra valdomos vakcinomis, yra itin retos arba beveik prie išnykimo ribos, nes skiepijimo apimtys nuolatos augo. Būtent dėl šios priežasties visuomenė pamiršo šių užkrečiamų ligų sukeliamus pavojus ir sergamumą jomis. Klaidinga nuomonė, jog jeigu aplink mus niekas neserga, vadinasi liga neegzituoja ir ja skiepytis nereikia, bet mes nesergame būtent todėl, kad yra pasiekti aukšti profilaktikos - skiepijimosi - rezultatai.
Tymų protrūkiai ir jų valdymas
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad Europoje stebimas itin išaugęs sergamumas tymais. Rimčiausia problema yra Rumunijoje, joje nuo metų pradžios fiksuota daugiau nei 7000 atvejų. Tymų protrūkiai fiksuoti ir Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Ispanijoje.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Lietuvoje 2019 metais buvo rimtas tymų protrūkis, kuris paskatino žmones susirūpinti ir skiepytis profilaktiškai. Tačiau vakcinacijos aprėptis kasmet krenta.
Siekiant suvaldyti tymų protrūkius, būtina:
- Užtikrinti didesnę nei 95% populiacijos vakcinaciją.
- Šviesti visuomenę apie tymų pavojų ir vakcinacijos naudą.
- Gerinti skiepijimo paslaugų prieinamumą.
- Paneigti mitus ir dezinformaciją apie vakcinas.
Skiepų kalendorius ir rekomendacijos
Pagal skiepų kalendorių, Lietuvoje vaikai skiepijami dviem vakcinos dozėmis:
- Pirmas skiepas nuo tymų - 15-16 mėn. kūdikiui.
- Antras skiepas - 6-7 metų vaikui.
Tai vakcina nuo trijų vakcinoms valdomų ligų: tymų, raudonukės ir epideminio parotito.
Dėl skirtingų organizmo savybių, nors ir teisingai paskiepijus abiem vakcinos dozėmis, imunitetas gali susidaryti nepakankamai. Tam, kad įsitikintumėme ar turime apsaugą nuo tymų, rekomenduojama atlikti tymų IgG tyrimą, kuris parodo, susidariusių antikūnų kiekį ir gydytojas gali įvertinti ar tai yra pakankamas kiekis, ar reikalinga papildoma vakcinacija.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Tymų simptomai ir komplikacijos
Tymai yra virusinė infekcija, kuri yra valdoma vakcinomis. Vaikams ši infekcija yra mirtinai pavojinga ir visame pasaulyje yra tarp pagrindinių mirties priežasčių vaikystėje. Šis virusas į organizmą patenka per gleivines ir pirmieji simptomai atsiranda 10-12 dieną po užsikrėtimo.
Ši liga pasireiškia:
- Aukšta temperatūra
- Sloga
- Akių paraudimu
- Po 1-2 parų atsiranda bėrimas ant kūno - liemens srityje, galūnėse. Nykstant bėrimui, gali likti rusvos dėmelės.
Tymai neretai komplikuojasi:
- Plaučių uždegimu
- Ausų infekcijomis
- Sunkiu viduriavimu
- Encefalitu
- Net aklumu
Įvairios komplikacijos yra dažnesnės vaikams, jaunesniems nei 5 metai, ir vyresniems nei 20 metų suaugusiems. Tymai yra itin pavojinga liga, nes specifinio gydymo jai nėra.
Tymų plitimas ir diagnostika
Tymų virusas yra itin lengvai plintantis. Sergantis asmuo yra užkrečiamas 4-7 dienas nuo viruso pradžios. Virusas gyvena sergančiojo asmens nosies ir gerklės gleivinėje, todėl kosėjant arba čiaudint, virusas patenka į aplinką ir kambaryje išlieka gyvybingas iki 2 valandų ore ar netgi ant paviršių. Žmonės, įkvėpę užteršto oro, ar palietę užterštą paviršių, po to savo akis, nosį arba burną, gali labai lengvai užsikrėsti tymais.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Tymai dažniausiai diagnozuojami kliniškai, pagal tipinius simptomus, bėrimus. Diagnozei patvirtinti atliekamas tymų viruso IgM antikūnų tyrimas.
Asmeninė ir visuomenės sveikata: vakcinacijos svarba
Vakcinacija yra ne tik asmeninės sveikatos apsauga, bet ir indėlis į visuomenės gerovę. Apsaugodami save, mes apsaugome ir kitus, ypač tuos, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus negali būti paskiepyti.
Visuomenę galima apsaugoti nuo užkrečiamų ligų protrūkio, kai paskiepijama 95 procentai jos narių. Šiam procentui mažėjant, ligos atsiranda vėl. Deja, bet vienas iš argumentų, kuriais vadovaujasi vadinamųjų „antivakserių“ buvo tas, kad esant pakankamam paskiepytųjų skaičiui Lietuvoje galima jau ir nebeskiepyti savo vaikų.
Skiepijimo tradicijos ir visuomenės nuomonė Lietuvoje
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur nuo užkrečiamųjų ligų skiepyti pradėta labai seniai, daugiau nei prieš 200 metų. Tačiau visuomenės nuomonė apie skiepus yra nevienareikšmė.
2016 metais ULAC atliktas tyrimas atskleidė: 29 proc. medikų nurodė, jog nesiskiepija dėl vakcinų keliamų sunkių nepageidaujamo poveikio reiškinių, o 15,6 proc. buvo įsitikinę, jog skiepai nuo gripo nėra veiksmingi. Net 36 proc. medikų teigia nesiskiepijantys, nes imunitetą saugo valgydami česnakus ir svogūnus arba rytais bėgioja.
Tymų gydymas ir profilaktika
Specifinio antivirusinio gydymo tymams nėra, todėl gydymas yra simptominis, orientuotas į simptomų lengvinimą ir komplikacijų prevenciją. Sunkiais atvejais reikalinga hospitalizacija.
Pagrindiniai tymų gydymo principai:
- Simptomų lengvinimas (karščiavimo mažinimas, skausmo malšinimas).
- Vitamino A terapija (padeda sumažinti komplikacijų riziką).
- Komplikacijų gydymas (pvz., antibiotikai esant plaučių uždegimui).
- Poilsio režimas ir izoliacija.
Politiniai ir socialiniai aspektai
Į kilusį tymų protrūkį Seime sureagavo politikai: Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnaitė spalio 25-ąją pasiūlė paskelbti Skiepų diena, tokiu būdu atkreipiant dėmesį į augantį skepticizmą dėl tymų. Jos siūlymą svarstyti privalomojo skiepijimo įteisinimą palaikė opozicinė Socialdemokratų partija, Seime įregistravusi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, numatančias privalomus skiepus nuo poliomelito, tymų ir raudonukės vaikams iki 16 metų.
Išvados
Tymų vakcinacija Lietuvoje turi ilgą ir sėkmingą istoriją, tačiau pastaraisiais metais susiduriama su naujais iššūkiais dėl mažėjančių skiepijimo apimčių. Būtina stiprinti visuomenės švietimą, gerinti skiepijimo paslaugų prieinamumą ir paneigti mitus apie vakcinas, siekiant užtikrinti aukštą skiepijimo lygį ir apsaugoti visuomenę nuo tymų protrūkių. Tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad tymai taptų tik istorija.