Gripas - tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Nors gripas - viena labiausiai paplitusių virusinių infekcijų, apie jos keliamą grėsmę susimąsto ne kiekvienas.
Gripo ypatumai ir simptomai
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi gripu sergantys žmonės karščiuoja. Taip pat gali pasireikšti kiti gripo simptomai, tokie kaip apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas. A grupės gripui būdingas stiprus galvos skausmas, laužo kaulus, kyla aukšta temperatūra. Jei sergama B grupės gripu - aukštą temperatūrą lydi sloga bei kosulys.
Anot pediatrės O. Kinčinienės, neretai gripu klaidingai palaikomi viršutiniai kvėpavimo takų susirgimai, populiariai vadinami peršalimu. Šio simptomai yra užgulusi nosis, kosulys, peršinti gerklė, gali šiek tiek pakilti kūno temperatūra.
Kaip plinta gripas?
Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Žmogus tampa užkrečiamas dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams ir pavojingiausias aplinkiniams būna pirmąsias 3-4 dienas nuo simptomų pradžios.
Kaip apsaugoti vaiką nuo gripo?
Atsižvelgiant į gripo plitimo būdus ir simptomus, galima imtis įvairių priemonių, siekiant apsaugoti vaiką nuo šios ligos.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Skiepai - efektyviausia apsauga
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Tinkamiausias laikotarpis vakcinacijai - spalio ir lapkričio mėnesiai, nors skiepytis galima ir vėliau. Svarbu atsiminti, kad apsauga po vakcinacijos susidaro maždaug per 2 savaites. Taip pat verta žinoti, kad pirmą kartą skiepijant vaiką iki 9 m. amžiaus bus reikalingos dvi dozės 4 savaičių intervalu.
PSO išskiria rizikos grupes, kurioms skiepytis nuo gripo yra itin svarbu: 65 m. visi 2-7 m. (imtinai) vaikai nemokamai skiepijami nuo sezoninio gripo.
Rankų higiena
Pagrindinė gripo profilaktikos priemonė - rankų higiena. Plaunant rankas su muilu pašalinama beveik 95 proc. pavojingų mikroorganizmų. Stebėkite, kad vaikai plautų rankas.
Vengti kontakto su sergančiaisiais
Venkite artimo kontakto su sergančiaisiais, buvimo visuomeniniame transporte, masiniuose renginiuose. Tokiuose vietose yra daug sloguojančių bei kosinčių, „besidalinančių“ gripo sukėlėjais virusais.
Dienos režimas ir mityba
Nepamirškite, kad svarbu teisingai sudėlioti dienos režimą: aktyvią veiklą, poilsį, kaitaliokite protinę veiklą su fizine. Leiskite laiką gryname ore. Duokite vaikams gerti daug šiltų arbatų. Stenkitės, kad vaikai nesušaltų ir neperkaistų. Vežant vaikus automobilyje svarbu jo labai neprišildyti, nes dideli temperatūrų svyravimai pavojingi vaikų sveikatai. Maistą gaminkite iš natūralių, neperdirbtų produktų, į patiekalus įtraukite daugiau daržovių. Vaikas užtektinai laiko turėtų praleisti gryname ore, žaisti judrius žaidimus, sportuoti. Virusų koncentraciją ore sumažinsite dažnai vėdindami kambarius.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir nealkoholinis alus: ką reikia žinoti
Imuniteto stiprinimas
Sustiprėti organizmo gynybinėms galioms padės sveika mityba, grynas oras ir judėjimas. Siekiant stiprinti organizmo atsparumą, būtina užtikrinti pakankamą ir kokybišką poilsį, laikytis subalansuotos mitybos, reguliariai mankštintis, kasdien praleisti bent valandą lauke ir mažinti įtampą.
Ką daryti, jei vaikas susirgo gripu?
Jei vaikas susirgo gripu, tuomet reikėtų įvertinti jo būklę. Jei karščiavimas vidutinis, duodame daug gerti - arbatų, sultinio. Storai mažojo ligonio neapklostome ir temperatūros iki 38.5 nemušame, nebent vaikams ji sukelia diskomfortą.
„Būtent vaikams, o ne tėvams, - pabrėžė gydytoja. - Karščiavimas tuo metu yra norma, organizmas gamina antikūnius, o jei temperatūra numušama - jis to nepadaro“.
Jei simptomai jaudina tėvus, vaikas suglebęs, jį kamuoja stiprus galvos skausmas, šaltos galūnės, nors aukšta temperatūra, arba ši aukštesnė nei 39 laipsniai, tuomet būtina konsultuotis su specialistu. Kamuojant slogai, svarbu neversti vaikų stipriai pūsti nosies, nes gali nukentėti ausys.
Vaistus bet kuriuo atveju skiria gydytojas. Pradėti gydytis būtina nedelsiant, nes su gripu kovojantys antivirusiniai vaistai veiksmingiausi pirmosiomis ligos dienomis. Antibiotikai skiriami tik tada, kai išsivysto bakterinė komplikacija, gripo viruso jie neveikia.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros nedarbingumas: ar galima išvykti?
Karščiuojančiam vaikui svarbu numušti aukštą temperatūrą. Nors ir pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su infekcija, pernelyg didelis karštis pavojingas. Jis nualina visą organizmą: didelį krūvį patiria širdis, gausiai prakaituojant prarandama daug skysčių. Pakilus temperatūrai per 38,5 laipsnio, duokite vaikui, pavyzdžiui, ibuprofeno. Tokių vaistų, tinkamų jūsų amžiaus vaikui, reikia visada turėti namų vaistinėlėje.
"Ligonio" kambarys
Sveikiems šeimos nariams apsisaugoti nuo užsikrėtimo gripu geriausiai padės „Ligonio“ kambarys. „Ligonio“ kambaryje turi būti: servetėlių, maišelis ar kita talpa, į kurią metamos panaudotos servetėlės, skysčiai, termometras, patalpos oro drėkintuvas (esant didesnei oro drėgmei lengviau kvėpuoti), veido kaukių (sergantysis turi dėvėti veido kaukę kai išeina iš savo kambario), vaistų nuo slogos ir kosulio.
Klaidos gydant gripą
- Gripo painiojimas su paprastu peršalimu. Dažna klaida - manyti, kad gripas yra tik paprastas peršalimas.
- Netinkamas vaistų nuo temperatūros vartojimas. Neteisingas vaistų nuo temperatūros vartojimas yra viena dažniausių klaidų gydantis. Jei temperatūros mažinimui vartojama per maža vaistų dozė - temperatūra nekrenta. Pasitaiko situacijų, kai vaikui augant tėvai pamiršta atitinkamai padidinti vaistų dozes. Svarbu išlikti atidiems parenkant tinkamą vaistų kiekį, nes per didelės dozės gali pakenkti kepenims ar inkstams.
- Nepakankamas skysčių vartojimas. Sergant gripu skysčių reikia daugiau nei įprastai - bent 2,5-3 litrus per dieną. Jei jų trūksta, mažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, organizmas prasčiau atiduoda šilumą, todėl net tinkamos vaistų dozės gali neveikti efektyviai.
- Nepakankamas organizmo aprūpinimas mikroelementais. Susidūrus su dideliu karščiavimu, vien skysčių gali neužtekti, todėl vertėtų papildomai organizmą aprūpinti greitai netenkamai mikroelementais. Kūno temperatūrai pakilus iki 39-40 °C prasideda intensyvus prakaitavimas. Esant dideliam karščiavimui, reikėtų papildomai gerti mineralinį vandenį arba elektrolitų bei rehidracijos tirpalus, nes tokiomis aplinkybėmis organizmas praranda svarbius mineralus.
- Negydant padidėja gripo komplikacijų grėsmė. Gripo simptomai pasireiškia staiga ir intensyviai, todėl ankstyvas jų atpažinimas yra būtinas siekiant išvengti komplikacijų. Gripu vaikai serga dažniau ir sunkiau negu suaugusieji ir mažiesiems ši liga pavojingesnė, nes neretai prisijungia komplikacijos. Todėl gripo negalima palikti savieigai, laukti, kol praeis savaime arba gydyti patiems, pavyzdžiui, liaudiškomis priemonėmis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtinai apsilankykite pas gydytoją, jei jaučiatės labai blogai, laukiatės kūdikio, sergate lėtinėmis ligoms (bronchų astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos), esate vyresnis nei 65 metų. Tėveliai turėtų kuo skubiau kreiptis medicinos pagalbos, jei kūdikio oda tampa melsvos spalvos, karščiavimo metu atsiranda bėrimas, vaiką tampa sunku pažadinti. Taip pat, jei simptomai jaudina tėvus, vaikas suglebęs, jį kamuoja stiprus galvos skausmas, šaltos galūnės, nors aukšta temperatūra, arba ši aukštesnė nei 39 laipsniai.