Šaukimas ant vaiko - tai problema, kuri aktuali daugeliui tėvų. Nors kartais atrodo, kad tai vienintelis būdas pasiekti norimą rezultatą, svarbu suprasti, kokią įtaką tai daro vaiko psichologinei raidai. Mintis sukurti intensyvų kursą „Prašau, mama, nešauk“ kilo Eglei Kislovski, kuri supratusi, kad ji pati yra mama, kuri šaukia, pradėjo ieškoti būdų, kaip spręsti šią problemą. Eglė daug mokėsi ir taikė žinias kasdienybėje, keliaudama po pasaulį, išklausė daugybę paskaitų ir seminarų.
Kodėl Tėvai Šaukia Ant Vaikų?
Yra įvairių priežasčių, kodėl tėvai šaukia ant vaikų. Dažniausiai tai lemia fizinis ar emocinis nuovargis, bejėgiškumas, kai nebežinoma, kaip kitaip pasiekti norimą vaiko elgesį. Kai kurie tėvai mano, kad rėkimas yra efektyvi auklėjimo priemonė, vedanti prie greitesnių rezultatų. Tačiau toks įsitikinimas yra klaidingas. Dažnai už rėkimo slypi didelis stresas, baimė, nesaugumo jausmas, pyktis, nuovargis, nusivylimo emocija ar emocinis perdegimas. Kai kuriais atvejais, šaukimas yra tiesiog išmoktas elgesys.
Eglė Kislovski teigia, kad mamos dažnai šaukia, nes nori, kad vaikai jų klausytų, kad jie darytų tai, ką jiems sakome. Mamos sako: „Šimtą kartų kartoju, o jie negirdi, išgirsta tik tada, kai pradedu rėkti.“ Šaukiama tam, kad vaikas greičiau padarytų tai, ką jos nori. Mamos taip pat šaukia todėl, kad joms taip tiesiog natūraliai išeina, o tai vyksta dėl jų vaikystėje patirtų scenarijų ir matyto jų tėvų elgesio. Dažnai šaukimas tampa toks įprastas, kad jo nebepastebima, net nesuvokiama, kad šaukiama. Eglė priduria, kad šaukiama ir dėl jaučiamo nepasitenkinimo aplinka ir, apskritai, mus supančiu pasauliu.
Kaip Šaukimas Paveikia Vaikus?
Šaukimas ant vaiko gali turėti neigiamų pasekmių vaiko raidai ir asmenybės formavimuisi. Nors trumpuoju laikotarpiu vaikas gali nustoti elgtis netinkamai, ilgalaikėje perspektyvoje tai neskatina tinkamo elgesio ir sukelia daug neigiamų pasekmių.
Dažniausiai pasitaikančios tokio auklėjimo pasekmės:
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
- Vaikas išmoksta, kad kol nėra rėkiama, grąsinama, klausyti/ susitarti nereikia.
- Vaikas tinkamai elgiasi iš baimės, ne iš vidinės motyvacijos.
- Kai vaikas žino, kad nemato žmonės, kurie galimai jį nubaus/ aprėks, tęsia savo netinkamą elgesį.
- Vaikas taip pat konfliktus ima spręsti rėkimu.
- Vaikas darosi pasyvus, stokoja savarankiškumo, iniciatyvumo.
- Vaikas ima mažiau pasitikėti savimi, kitais.
- Vaiko kūrybiškumas mažėja.
- Vaiko nerimastingumas auga.
Riksmai kelia baimę. Vaikams, užaugusiems skandalus ir riksmus mėgstančiose šeimose, dažniau išsivysto tokios psichologinės problemos kaip nuolatinis nerimas, stresas, depresija, kiti elgesio sutrikimai. Riksmai sunaikina pasitikėjimą. Chroniškas agresyvus elgesys su vaikais sunaikina jo savivertę ir asmeninio saugumo pojūtį. Riksmai nepagerina vaiko elgesio. Tyrimai rodo, kad riksmai - pats neefektyviausias būdas bausti ir vaiko elgesys nuo jų tik dar labiau pablogėja. Riksmais vaikui nieko nepaaiškinsite. Jūsų balso intonacijos trukdo vaikui suprasti, ko iš jo norite ir ko norite jį išmokyti. Aprėktas vaikas pats rėks, kai užaugs. Jeigu ant vaiko dažnai rėkė vaikystėje, tai jis, greičiausiai, rėks ant savo vaikų. Riksmai gali sukelti chroniškas ligas. Mokslininkai aptiko ryšį tarp negatyvios vaikystėje įgytos patirties, įskaitant verbalinę agresiją, ir chroniškų susirgimų.
Alternatyvūs Auklėjimo Būdai: Ką Daryti Užuot Šaukus?
Užuot šaukę ir daug kartų kartoję vaikui, turėtume imtis veiksmų, patys parodydami savo ramybę ir empatišką tvirtumą. Reikėtų pasistengti sau priminti, kad vaikas dar tik mokosi ir mes turime jam padėti.
Ugdant vaikų tinkamą elgesį neapsieinama be natūralių pasekmių. Vaikas turėt žinoti ir pajausti, kas jo laukia vieno ar kito elgesio atveju. Pavyzdžiui, jei vaikas lipa ant stalo, nors namų taisyklės sako, kad tai yra neleidžiama, tėvai turėtų tvirtai priminti taisyklę ir nukelti vaiką nuo stalo. Jei vaikas šį elgesį kartos, išlikti atkakliems ir nenusileisti, savo atkakliu elgesiu parodyti, kad taisyklių laikomasi tvirtai. Čia svarbu sau priminti, kad su vaiku nėra „kažkas negerai“, juo labiau jis nėra blogas. Normalu, kad vaikui nepavyksta iš pirmų kartų imti tinkamai elgtis, tačiau kai vaikas susiduria su pakankamu kiekiu patirčių - susiformuoja tinkami elgesio įpročiai.
Jei vaikai jau yra kalbantys ir gebantys palaikyti dialogą, puiki ugdymo ir ryšio kūrimo priemonė - po konflikto ar gale dienos, aptarti kilusius jausmus abiems pusėms, kaip abi pusės matė konfliktinę situaciją, aptarti, kaip kitą sykį elgsis panašiose situacijose. Šioje vietoje vėlgi svarbu išvengti moralizavimo, netinkamo elgesio akcentavimo, savo pokalbį orientuoti į esamus jausmus ir galimus sprendimus ateityje. O susidūrus su situacija ateityje, tvirtai laikytis savo žodžio.
Praktiniai Patarimai: Kaip Susivaldyti „Karštose“ Situacijose?
Kai tėvų emocijos sukyla, visų pirma reiktų pasistengti pasakyti sau STOP ir pasitraukti iš situacijos. Galime įvardinti vaikui savo jausmą „Man dabar yra labai pikta, dabar turiu trumpam išeiti iš kambario/ negaliu su tavimi kalbėti, kol nusiraminsiu“. Tai prisiminti „karštose“ situacijose, gali padėti jei žaismingai ant sienos pasikabinsime lipduką, raudoną kaspiną ar kokį kitą ženklą, kuris reikiamoje situacijoje mums primins, kad laikas sustoti.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir nealkoholinis alus: ką reikia žinoti
Kai jau galėsime sustoti, tuomet turėtume pagalvoti apie būdą, kuris mums padėtų nusiraminti. Tai gali būti: pakvėpavimas pro langą grynu oru, nusiprausimas po dušu, veido nusiplovimas šaltu vandeniu, padaryti kvėpavimo pratimų, išėjus į mašiną padainuoti, parėkti, paklausyti mėgstamos muzikos, pagulėti vonioje, išgerti mėgstamos arbatos, pabėgioti, paklausyti relaksacinės muzikos, padaryti trumpą mankštelę ir kt.
Papildomi Būdai: Kaip Išvengti Šaukimo
- Pertraukėlė. Padarykite pauzę, kai pasijutote tiek įpykęs, kad norisi pakelti balsą. Atsiribokite nuo situacijos minutėlei, giliai pakvėpuokite, duokite sau laiko pagalvoti. Toks metodas išmokys ir jūsų vaiką teisingai tvarkytis su stipriomis emocijomis.
- Pakalbėkite apie emocijas. Pripažindami savo jausmus, pradedant liūdesiu, baigiant džiaugsmu, pykčiu, susierzinimu, mokote savo vaiką tos paprastos tiesos, kad visi žmonės jaučia vienokius ar kitokius jausmus. Pasakykite vaikui, kaip jaučiatės ir skatinkite jį daryti tą patį.
- Į blogą elgesį reaguokite ramiai, tačiau tvirtai. Kalbėkite tvirtu tonu, neužgaudami jų orumo, parodykite, kad tam tikras konkretus elgesys yra nepriimtinas. Stenkitės kalbėti su vaikais taip, kad jūsų akys būtų viename lygyje, o ne iš viršaus į apačią ar kažkur iš kito kambario. Tuo pat metu suaugusieji patys turi demonstruoti pagarbą vienas kitam ir sugebėti spręsti problemas.
- Naudokitės pasekmėmis ir venkite grasinimų. O štai jei imsite darbuotis su pasekmėmis ir duosite teisingas pastabas (paimate žaisliuką, paaiškinę, kad jis skirti žaidimams, o ne tam, kad vaikas muštų juo draugą) - tai padės vaikui pasidaryti teisingas išvadas.
- Koreguokite savo lūkesčius. Turėkite galvoje, kad kiekviename savo vystymosi etape vaiko galimybės ribotos ir pabandykite įsivaizduoti, ko galima iš jo tikėtis viename ar kitame etape. Prisiminkite vaiko raidos ypatumus, kai imate niršti. Taip pat nepamirškite svarbiausių vaiko poreikių, tokių kaip miegas ir valgis. Sotus ir išsimiegojęs vaikas kur kas geriau elgiasi ir rodo mažiau kaprizų.
Psichinė Higiena ir Ilgalaikės Strategijos
Taip pat verta tikslingai rinktis sveikesnes bendravimo formas - pagarbias ir kilnias. Tam labai svarbi psichinė higiena - nuolatinis, kasdienis dėmesys savo emocinei būsenai. Tai - kokybiškas poilsis, galimybė išsipasakoti, būti išklausytam ir suprastam, sveikas gyvenimo būdas, sportas, buvimas gamtoje, įvairios praktikos, padedančios nuraminti protą, laikas savo pomėgiams, kilnių tikslų siekimas, savanorystė, žinių ieškojimas. Visa tai puikiai stiprina psichinę sveikatą.
Psichologė Jūratė Ašmantė pataria tėvams ilgainiui ugdyti savo pakantumą nesklandumams, netobulumams, vaiko amžiui ir interesams. Keisti vaiko elgesį padeda ne rėkimas, o aiškios taisyklės, pasekmės ir paaiškinimas, kodėl tokių taisyklių reikia.
Keturi žingsniai į ramesnį bendravimą:
- Parodykite vaikui užuojautą ir supratimą, jei vaikas priešinasi jūsų prašymams. Išsakykite, kad jį suprantate.
- Paaiškinkite, kodėl prašote jų atlikti tuos veiksmus.
- Aiškiai išsakykite savo lūkesčius.
- Nurodykite, per kiek laiko vaikas turi atlikti veiksmą.
Tėvų Savanaudiškumas ir Vaiko Poreikiai
Vaikų problemos kyla dėl tėvų savanaudiškumo ir elgesio. Reikėtų savęs paklausti, kam jums reikalingas vaikas? Dažnai tėvai turi lūkesčių vaiko atžvilgiu, kurie neišsipildo, ir tai sukelia nusivylimą. Svarbu suprasti, kad vaikai yra individualūs asmenys su savo poreikiais ir norais.
Eigilas Kjaergaardas iš Danijos teigia, kad tėvai turi leisti vaikams augti. Tam nebūtinos specialios žinios ar metodai ir iš esmės nereikia jokių ypatingų pastangų. Vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį, mokydamiesi iš jo ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros nedarbingumas: ar galima išvykti?
Smurtas Prieš Vaikus: Atpažinimas ir Pagalba
Svarbu atpažinti smurto rūšis ir žinoti, kaip padėti vaikui, patyrusiam smurtą. Veronika Lakis-Mičienė išskiria keturias smurto rūšis - fizinį, psichologinį, seksualinį ir nepriežiūros smurtą.
Po patirto smurto keičiasi vaiko elgesys ir emocijos. Jis gali tapti nepasitikintis suaugusiais, save laikyti silpnu, bejėgiu ir nereikalingu, neišmokti reikšti savo jausmų, minčių, negauna tinkamų socialinių, bendravimo įgūdžių, tapti agresyviu, aplinką mato kaip priešišką, jaučiasi vienišas, nesuprastas, priklausomas nuo kitų nuomonęs ir sprendimų.
Jei vaikas yra nesaugioje situacijoje, jam reikia iš to bėgti, šaukti, kviestis pagalbos. Pagalbą galima rasti ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, skambinant tiesiogiai į skyrius arba į vaikų pagalbos liniją. Svarbu šalia turėti ir patikimą, palaikantį suaugusį, su kuriuo būtų galima pasikalbėti.