Daugeliui moterų mėnesinių ciklas kartojasi kas 28 dienas, tačiau ciklo trukmė gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų. Mėnesinių ciklas laikomas normaliu, jei jis yra pastovus ir trunka 24-38 dienas, o kraujavimas tęsiasi 3-8 dienas. Tačiau įvairios priežastys gali sukelti mėnesinių vėlavimą, kuris gali kelti nerimą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime pagrindines mėnesinių vėlavimo priežastis, padėsime suprasti, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją, bei pateiksime patarimų, kaip stebėti savo ciklą.
Normalus mėnesinių ciklas
Kiekviena moteris turi žinoti, kas yra normalus mėnesinių ciklas. Menstruacinis ciklas yra labai kompleksus, į jo veiksmą įsako daugybė fiziologinių ir hormoninių veiksnių. Normalus mėnesinių ciklas trunka 24-38 dienas ir paprastai tęsiasi 3-8 dienas. Mėnesinių ciklas laikomas normaliu, jei yra pastovus.
Dažniausios mėnesinių vėlavimo priežastys
Mėnesinės gali vėluoti dėl daugelio priežasčių. Svarbu atminti tai, jog vėluojančios menstruacijos nereiškia, jog jums metas pradėti galvoti apie pas jus pilvelyje augantį vaikelį. Mėnesinių nepasirodymo priežastys būna pačios įvairiausios.
Nėštumas
Nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių. Jei paprastai mėnesinės yra reguliarios, o vėluoja daugiau nei septynias dienas po lytinių santykių bet kada nuo paskutinių mėnesinių pradžios, didelė tikimybė, kad jūs - laukiatės. Namų nėštumo testais paprastai galima nustatyti nėštumą nuo pirmos vėluojančių mėnesinių dienos.
Stresas
Stresas yra dar viena dažna vėluojančių mėnesinių priežastis. Jei tam tikru gyvenimo periodu jūs patiriate stresą, jūsų kūnas gali neleisti pasirodyti mėnesinėms. Taip nutinka dėl smegenyse esančios zonos, kurioje kaupiasi hormonai, sutrikdymo. Gyvenimo būdo pokyčiai, kelionės ar kraustymasis iš vienos vietos į kitą taip pat gali turėti neigiamos įtakos už mėnesines atsakingiems hormonams.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
Svorio pokyčiai
Reguliariam mėnesinių pasirodymui įtakos taip pat gali turėti drastiškai pakitęs kūno svoris. Dėl to kaltinti reikėtų nepakankamą kiekį mėnesinių ciklui užbaigti reikalingo estrogeno. Jei kamuoja viršsvoris, padidėjęs estrogeno kiekis gali neleisti atsirasti kraujavimui. Taip nutinka dėl to, jog sustorėja vidinis gimdos sienelės sluoksnis, jis tampa nestabilus, dėl ko imama gausiau kraujuoti arba mėnesinės visai nepasirodo.
Per didelis fizinis krūvis
Jei užsiimate itin aktyvia fizine veikla, intensyviai sportuojate, jūsų organizmas gali pagaminti nepakankamai estrogeno, dėl ko mėnesinių ciklo pabaigoje jūs nekraujuojate.
Kontraceptinės priemonės
Kontraceptinės tabletės ar injekcijos taip pat gali sukelti itin dažnas menstruacijas arba visai neleisti joms pasirodyti. Menstruacinį ciklą pakoreguoti gali ir antidepresantai bei chemoterapinis gydymas.
Policistinis kiaušidžių sindromas (PKS)
Šis susirgimas trikdo kiaušidžių veiklą. Policistinis kiaušidžių sindromas diagnozuojamas tada, kai kiaušidės nesugeba išskirti kiaušinėlio, o tai reiškia, jog nevyksta ovuliacija. Turint šį sindromą pastojimas natūraliu būdu nėra įmanomas, kadangi gimdoje nėra apvaisinimo laukiančio kiaušinėlio. Sergant policistiniu kiaušidžių sindromu dingsta mėnesinės.
Ankstyva menopauzė
Maždaug 1 iš 100 moterų menopauzė ištinka dar nesulaukus 40-ies. Šis procesas vadinamas ankstyva menopauze arba ankstyvu kiaušidžių nepakankamumu. Ankstyva menopauzė diagnozuojama organizme pradėjus mažėti hormono estrogeno kiekiams. Tai nutikti gali dėl tam tikros ligos, genu įtakos ar medicininių procedūrų.
Taip pat skaitykite: Maisto paramos galimybės vaikams
Skydliaukės problemos
Dėl skydliaukės hormonų disbalanso gali sutrikti menstruacijų ciklas. Kai skydliaukės hormonų kiekis yra per mažas arba per didelis, tai gali sukelti užsitęsusį menstruacinį kraujavimą, anovuliacinius ciklus (ciklus be ovuliacijos) ir nereguliarias mėnesines.
Vaistai
Jei mėnesinės vėluoja arba kartais jų nebūna, bet žinote, kad nesate nėščia, vertėtų pasitikrinti vartojamus vaistus. Pavyzdžiui, antidepresantai gali turėti įtakos jūsų ciklui.
Kitos priežastys
Mėnesinių vėlavimo priežastimi gali būti ir kitos ligos, peršalimai ar rimti susirgimai. Taip pat ankstyvuoju lytinio brendimo laikotarpiu nereguliarus mėnesinių ciklas yra būdingas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pas gydytoją vykti reikėtų tada, jei 3 kartus iš eilės nesirgote mėnesinėmis ir nėštumo testas rodo neigiamą rezultatą. Jei jums daugiau nei 55 metai ir jūs kiekvieną mėnesį vis dar kraujuojate arba mėnesinės dingo nesulaukus 45-erių, taip pat reikėtų pasirodyti specialistui.
Ką daryti, kai mėnesinės vėluoja?
Paprastai nieko, tačiau, jei pasireiškia bet kuris iš toliau išvardytų simptomų, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą:
Taip pat skaitykite: Nėščiųjų teisės darbe Lietuvoje
- Netikėtas gausus kraujavimas
- Stiprus skausmas
- Vėmimas ir pykinimas
- Galvos svaigimas
- Didelis karščiavimas
Kaip stebėti savo mėnesinių ciklą?
Stebėti savo organizmo pokyčius ir ciklo reguliarumą yra labai svarbu. Savo ciklą gali žymėtis popieriniame kalendoriuje arba naudodama menstruacijų sekimo programėlę telefone. „Flo“ ir „Clue“ - tai vienos iš populiariausių menstruacijų sekimo programėlių pasaulyje. Abi leidžia žymėti simptomus, stebėti ciklą, numatyti ovuliacijos ir mėnesinių datas.
Patarimai paauglėms
Paauglystėje ir brendimo laikotarpiu mėnesinių ciklas dažnai būna nereguliarus. Tai visiškai normalu, kadangi mėnesinių ciklo nusistovėjimui reikia laiko. Normalus mėnesinių ciklas nėra iš karto ustalomas. Trečiaisiais menstruacijų metais ciklas nusistovi 95% merginų. Mėnesinių ciklo sutrikimai paauglystėje ir brendimo laikotarpiu yra dažni. Tačiau dauguma jų išnyksta savaime per kelerius metus.
tags: #ar #gali #veluoti #ovuliacija