Turbūt kiekvienas iš mūsų su meile prisimename pirmuosius savo vaiko žodžius. Jie - ne tik mieli ir juokingi, bet ir nepaprastai svarbūs - tai pradžia kelionės, kuri vadinama kalbos raida. Straipsnyje aptariami kalbos raidos etapai, galimos vėlavimo priežastys, specialistų rekomendacijos ir praktiniai patarimai tėvams, siekiant padėti vaikui sėkmingai įvaldyti kalbą.
Kalbos Raidos Etapai ir Jų Svarba
Kalbos raida turi natūralų ritmą, tačiau tam tikrais amžiaus tarpsniais tėvams svarbu atidžiau stebėti, kaip vaikas bendrauja, ką supranta ir kaip reiškia savo mintis. Pirmieji gyvenimo metai - tai pasiruošimo kalbai etapas. Vaikas dar gali nekalbėti aiškiai, bet aktyviai kaupia informaciją: stebi suaugusiųjų veidus, klauso balsų, reaguoja į intonaciją.
Kūdikystė: Pasiruošimas Kalbai
Jau kūdikystėje vaiko smegenys yra tarsi „kalbos kempinėlė“. Kuo daugiau su vaiku kalbame, dainuojame, pasakojame, tuo daugiau jis „pasigauna“, net jei dar pats nekalba. Jei šio bendravimo trūksta, vaiko kalbos raida gali sulėtėti: žodynas auga lėčiau, kalbėjimas būna mažiau aktyvus.
Svarbu suprasti, kad kalbos raida - tai ne tik kalbėjimas. Tai ir supratimas, gestai, mimika, dėmesys, žvilgsnio sekimas, reakcija į kalbą.
Pirmieji Metai: Nuo Garsų Iki Žodžių
Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra svarbūs vaiko kalbos atsiradimui ir tolygiam vystymuisi. Kaip teigia L. Jarošienė, įprastai jau pirmajame savo gyvenimo pusmetyje mažylis išreiškia poreikį bendrauti guguodamas, čiauškėdamas, ūbaudamas, palaikydamas akių kontaktą su jį kalbinančiu asmeniu. „Išreikšdami savo poreikius, kūdikiai vartoja įvairaus sudėtingumo bei skirtingų tonacijų garsus, skiemenų eiles. Augant kiekvieną pirmųjų metų mėnesį mažylio tariami skiemenys sudėtingėja, ilgėja, pasidaro panašūs į dainavimą. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus, artimųjų balsus ir į juos reaguoja, guviau čiauškėdami, judindami rankas ir kojas, tokiu būdu norėdami atkreipti į save dėmesį. Labai svarbu vaikutį šnekinti, šypsotis, kaitaliojant veido mimiką palaikyti malonų bendravimą, jam dainuoti“, - aiškina L. Jarošienė.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
10-12 mėnesių vaikai jau suvokia nuolat girdimus žodžius ir pats bando juos ištarti. Dažnai pirmieji žodžiai būna „mama“, „tete“, „dede“, „baba“, „lyja“, garsiažodžiai, imituojantys gyvūnų ar paukščių skleidžiamus garsus. Mažyliai jau suvokia žodžių prasmę, vykdo paprastus nurodymus, veiksmu atsako į savo vardą. Pamažu tarp vienerių metų vaikučių ir jo artimųjų prasideda prasmingas bendravimas, paremtas ne vien prisilietimais, gestais, bet ir žodiniu bendravimu.
Antrieji Metai: Sakinių Pradžia
„Antraisiais gyvenimo metais vaikų kalba sudėtingėja. Jie jau pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus, gali pasakyti aplinkos daiktų pavadinimus. Vis dažniau savo norus reiškia žodžiais. Vartojamų žodžių reikšmė gali būti pritaikyta nebūtinai tik vienam objektui, pavyzdžiui, žodžiu „lialia“, pavadinama ne tik lėlė, bet taip vaikutis gali vadinti ir save ar kitą vaiką. Mažyliai vis labiau domisi aplinkos daiktais, apie juos klausinėja“, - sako logopedė. Antraisiais gyvenimo metais reikėtų skatinti vaikus pakartoti nesudėtingus 2-3 skiemenų žodžius. Suaugusieji kalboje turėtų vartoti vis naujus žodžius ir, kad vaikas įsimintų, juos dažnai kartoti. Bendraujant su vaiku rekomenduojama įvardinti visus atliekamus veiksmus.
Trečiasis Gimtadienis: Spartus Žodyno Augimas
Artėjant trijų metų gimtadieniui, vaikų aktyvusis žodynas sparčiai kinta, neretai kalboje vartojamos jau trijų-keturių žodžių frazės. Augant vaikui kalba vis plečiasi ir tobulėja.
Kada Sunerimti: Kalbos Vėlavimo Priežastys ir Požymiai
Anot L. Jarošienės, gimtosios kalbos išmokimas - sudėtingas ir ne visiems lengvai įveikiamas procesas. Nors atrodo, jog kalba turėtų atsirasti natūraliai bendraujat, pamėgdžiojat artimuosius, ne visiems vaikams tai vienodai pavyksta.
Kalbos Vėlavimo Priežastys
„Net ir tos pačios šeimos vaikams kalba gali vystytis skirtingai. Kalbos vėlavimui įtakos gali turėti įgyti veiksniai, pavyzdžiui, genetiškai perduodamos ligos, arba neigiama patirtis - mamos persirgtos ligos nėštumo periodu, gimdymo traumos, vaiko patirtos traumos ir ligos ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, o taip pat ir netipinės situacijos, kaip augimas dvynių poroje, dvikalbystė šeimoje, vaiko augimas nepalankioje aplinkoje, kai tėvai neturi įgūdžių, žinių apie vaiko auginimą. Tiek mažylio fiziniam, protiniam vystymuisi, tiek kalbos raidai reikšmės turi tėvų pasiruošimas motinystei, tėvystei, ar kūdikis buvo laukiamas, ar jo augimui namuose sukuriamos tinkamos sąlygos“, - galimas vaiko kalbos vystymosi vėlavimo priežastis įvardija logopedė.
Taip pat skaitykite: Maisto paramos galimybės vaikams
Be to, R. Žaliaduonienė mini, kad kalbos raidai turi įtakos viskas, kas kenkia negimusiam vaikučiui ir jo smegenims, tokie veiksniai kaip nėščiųjų toksikozės, lėtinės bei ūmios mamos ligos, žalingi įpročiai, gimdymo traumos. Jei vaikas gimsta pridusęs, grėsmė sulėtėti kalbos raidai didėja. Ją lemia ir nepalankūs veiksniai po gimdymo - persirgtos sunkios ligos ar patirtos traumos.
Kada Kreiptis Į Specialistus
Tad kaip į vėluojančią vaiko kalbą turėtų reaguoti tėvai, kada reikėtų kreiptis specialistų pagalbos? L. Jarošienės teigimu, tėveliai turėtų sunerimti, jei 2 metų vaikas dar netaria nė vieno prasminio žodžio, jo kalboje vyrauja vien garsiažodžiai ar ūbavimas, atskirų garsų skleidimas. „Sukluskite, jei trečiaisiais gyvenimo metais vaikas dar vis nenaudoja žodžių, o savo prašymus iliustruoja gestais, mimika, ima namiškius už rankos ir veda, rodo tuos objektus, kurių jis nori, pavyzdžiui, veda prie šaldytuvo ir rodo, ką norėtų valgyti arba veda prie spintos ir rodo aukštai padėtą žaislą“, - teigia L. Jarošienė.
Logopedė pastebi, kad dažnai vaikai susikuria vadinamąją savo kalbą, kada artimoje aplinkoje esantiems daiktams, veiksmams taikomi specifiniai pavadinimai. Nors artimieji perpranta tokią kalbą ir ilgainiui su ja susigyvena, logopedė perspėja, kad nereikėtų laukti, kol vaikas iš jos išaugs, nes tai gali ilgai užsitęsti. Todėl jei trimetinukas dar vis nekalba ar kalba tik namiškiams suprantama kalba, reikėtų kreiptis konsultacijos į logopedus, kurie dirba beveik visuose lopšeliuose-darželiuose. Jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos, reikėtų prašyti šeimos gydytojo siuntimo pas logopedą, o atskirais atvejais - ir pas neurologą, klausos ar regos specialistus.
Vėluojanti Kalba Gali Išduoti Sveikatos Sutrikimus
Kaip aiškina logopedė ir psichologė dr. Vilma Makauskienė, pirmaisiais ir antraisiais metais vaikas turėtų suprasti trumpus žodžius, nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, parodyti prašomą daiktą. Dvejų metų vaikai pradeda jungti žodžius į sakinius. Šie sakiniai dar būna trumpi ir nepilni, sudaryti iš „savo kalbos“ žodžių, tačiau atspindi santykius tarp žmonių ir daiktų. Trejų metų mažyliai jau moka pagrindinius gramatinius dėsningumus, tačiau sakinių struktūra ne visada taisyklinga. Vis dėlto, tėvams kyla nerimas, jei tokio amžiaus vaikai neskuba jungti žodžių į sakinius ar apskritai „atsisako“ kalbėti.
V. Makauskienės teigimu, dažniausiai vaiko kalbos vėlavimą gali sukelti nėštumo, gimdymo komplikacijos ar ankstyvajame periode po gimimo sutrikdyta kalbos centrų veikla. „Svarbu kuo anksčiau atskirti organinius pažeidimus, kurie sutrikdo įvairių sričių raidą ir funkcinio pobūdžio sutrikimus, nes ir vienu, ir kitu atveju, kalbos raida gali vėluoti. Priklausomai nuo centrinės nervų sistemos pažeidimų pobūdžio ir sunkumo, gali vėluoti vaiko motorikos, kognityvinių procesų arba tik kalbos raida. Vaikų kalbai įtakos gali turėti ir neurologiniai susirgimai, raumenų tonuso, klausos sutrikimai, vėluojanti motorikos raida ir kitos priežastys“, - aiškina V. Makauskienė.
Taip pat skaitykite: Nėščiųjų teisės darbe Lietuvoje
Šiuolaikiniai Iššūkiai: Bendravimo Trūkumas
V. Makauskienė pastebi, kad dauguma jaunų šeimų turi daug įsipareigojimų ir neretai pergyvena, kad bendravimo su vaiku stoka yra pagrindinė arba vienintelė kalbos vėlavimo priežastis. „Intensyvus gyvenimo tempas lemia tai, kad tėvai ne visada gali skirti visą savo laiką buvimui su vaiku, tačiau kalbos raida yra susijusi ne tik su bendravimo trukme, bet ir jo kokybe. Jei vaiko kalba vėluoja, pradžioje svarbu išsiaiškinti medicinines priežastis ir, atsižvelgiant į vaiko amžių, patarti tėvams, kaip bendrauti, kad kalbos raida būtų sėkminga“, - teigia logopedė.
Paklausta, ar esama bendravimo klaidų, kurios galėtų apsunkinti vaiko kalbos raidą, V. Makauskienė atsako, jog dažniausiai tėvai instinktyviai elgiasi teisingai. „Nesu linkusi kaltinti tėvų, kad jie netinkamai bendrauja su savo vaiku, nes auginant pirmą vaiką ne visada aišku, kaip bendrauti pirmaisiais mėnesiais, sulaukus metų ar vėliau. Kai kalbos raida vyksta natūraliai, vaikas nesunkiai pradeda suprasti aplinkos daiktų ar veiksmų pavadinimus, laiku pradeda tarti pirmuosius žodžius ir sakinius. Ankstyvame amžiuje su vaiku reikėtų bendrauti neskubant, paprastais, aiškiais žodžiais, kalbėti apie tai, ką vaikas mato savo aplinkoje. Vaikai moksi kalbėti kartodami aplinkinių sakomus žodžius, todėl pradžioje suaugusieji turėtų atkartoti tai, ką sako vaikas. Bendravimas turėtų būti malonus, linksmas, rodantis vaikui, kad norite išgirsti ir suprasti, ką jis bando jums pasakyti“, - aiškina logopedė.
Išmaniųjų Technologijų Įtaka
Logopedė Liuda Jarošienė pastebi, kad vaiko kalbos vėlavimas - vis dažniau sutinkama problema. „Šiandieninė situacija nėra džiuginanti, nes vaikų kalbos vėlavimas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų yra dažnesnis negu prieš 15-20 metų. Tarp daugybės to priežasčių negaliu nepaminėti ir neigiamos išmaniųjų technologijų įtakos vaikų kalbos, komunikacijos raidai. Įvairiausiose vietose - kavinėje, laukiant užsakyto maisto, poliklinikoje, laukiant eilėje prie gydytojo durų ar šeimos, giminės susibūrimo metu - galime pastebėti nuošalyje sėdintį vaikutį su įbruktu mobiliuoju telefonu rankose. Taip jis niekam netrukdo, nereikalauja dėmesio, o tik mažu pirštuku braukia per ekraną ir stebi besikeičiančius vaizdus, girdi skirtingus garsus, dažniausiai - jam nesuprantama kalba. Ar tai skatina kalbos spartinimą? Tikrai ne, nes minėtais atvejais vaikas yra tik pasyvus žiūrovas, o kalbos vystymuisi reikalingas gyvas pašnekovas, gyvos emocijos ir sveika, gyva supanti aplinka“, - problemą pastebi logopedė.
Praktiniai Patarimai Tėvams
Jei vaiko kalbos raida kelia susirūpinimą, protingiausia būtų pasikonsultuoti su specialistais. Tačiau, be profesionalios pagalbos, tėvai gali aktyviai prisidėti prie vaiko kalbos lavinimo namuose.
- Kalbėkite su vaiku: Nuo pat gimimo kalbėkite su vaiku, pasakokite jam apie aplinką, įvardinkite daiktus, veiksmus.
- Skaitykite knygas: Skaitykite vaikui knygas, ypač eiliuotas pasakas, lopšines, daineles.
- Dainuokite: Dainos aktyvina abu galvos smegenų pusrutulius: žodžiai - kairį, melodija - dešinį.
- Žaiskite: Žaiskite su vaiku žaidimus, kurie skatina kalbos raidą, pavyzdžiui, įvardinkite žaislus, imituokite gyvūnų garsus.
- Skatinkite naujus pojūčius: Skatinkite naujus pojūčius - lieskite paviršius, lipdykite, ragaukite.
- Lavinkite girdimąjį suvokimą: Lavinkite girdimąjį suvokimą - tai pagrindas, be kurio vaikui sunku ne tik aiškiai kalbėti, bet ir suprasti kalbą, mokytis skaityti ar rašyti.
- Nekartokite šveplavimo: Nors tai gali atrodyti žavu, bet tik painioja vaiką.
- Būkite kantrūs: Kiekvieno vaiko kalbos raida yra individuali, todėl būkite kantrūs ir neskubinkite vaiko.
- Ribokite išmaniųjų technologijų naudojimą: Ribokite vaiko laiką prie išmaniųjų įrenginių, skatinkite aktyvų bendravimą su suaugusiaisiais ir kitais vaikais.
- Kreipkitės į specialistus: Jei nerimaujate dėl vaiko kalbos raidos, kreipkitės į logopedą ar kitą specialistą.
Depresija Vaikystėje: Ar Vaikai Gali Sirgti Depresija?
Daug ir nuolat kalbama apie depresiją, tačiau retai susimąstoma, kad depresija gali sirgti ir vaikai. Atrodytų ko gi liūdėti? Juk vaikystė nuolat asocijuojama su vėjavaikiškumu, žaismingumu, lengvumo ir nerūpestingumo jausmais. Deja, taip nutinka ne visada, tuomet kalbame apie depresiją vaikų bei paauglių tarpe. Vaikų depresija yra psichikos sveikatos problema, kuri turi įtakos vaikų mąstymui, nuotaikai ir elgesiui. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net ir visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, kurie dažnai pasitaiko po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip įvairių rūšių smurtas, skyrybos, katastrofos.
Kodėl Vaikai Serga Depresija?
Depresija - rimta sveikatos būklė, kuri negydoma padidina būsimų, užsitęsusių ir sunkesnių ateities depresijos epizodų riziką bei gali kelti rimtą savižudybės pavojų ir lemti sumažėjusį pasitenkinimą gyvenimu. Ankstyvas depresijos atpažinimas ir gydymas gali pakeisti gyvenimą ir išgelbėti gyvybę. Tačiau neretai vaikų depresija yra sunkiau atpažįstama arba neteisingai identifikuojama tiek artimųjų, tiek gydytojų. Patirtis rodo, kad dažnai vaikų depresija yra praleidžiama pro akis, kadangi vaiko patiriama būsena „nurašoma“ elgesio sunkumams, tinginystei arba paauglystei. Nepasigilinama į vaiko gyvenimo patirtis, kurios neretai būna traumuojančios ir stipriai sukrečiančios. Vaikas bando suprasti, kaip išbūti šiame pasaulyje, ypač jei susiduria su ne pagal amžių sudėtingais dalykais, vidiniais konfliktais, o šalia nėra artimo, į kurį galėtų betarpiškai remtis, kuris padėtų ko-reguliuoti kylančias emocijas. Depresija susergama, kai nebeveikia gynybos, padedančios išbūti ir ištoleruoti patirtą siaubą, kurį įžodinti ir išreikšti nebepavyksta. Kartais depresiją sukelia sunkus įvykis, pavyzdžiui, tėvų išsiskyrimas, netektis ar problemos mokykloje. Tačiau vaikai, taip pat, gali susirgti depresija be akivaizdžios priežasties.
Vaikų Depresijos Riziką Didinantys Faktoriai
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai
- Patyčios
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai pvz. negalia; adhd, autizmo spektro sutrikimas ir kt.
- Jausmų skirstymas į blogus/ gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus
- Genetinis polinkis į depresiją kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje)
Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, jūsų vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir taip būti patyręs sunkių gyvenimo įvykių.
Kaip Atpažinti Vaikų ir Paauglių Depresiją?
Yra įprasta, kad kartais vaikai jaučiasi prislėgti, yra irzlūs ar mąsto neigiamai. Tai yra sveiko vystymosi ir mokymosi valdyti emocijas dalis. Tačiau vaikystės depresija yra daugiau nei tiesiog liūdesys, kuris ateina ir praeina. Jei jūsų vaikas serga depresija, vaikui gali būti sunku mokytis, susirasti draugų ir kuo geriau išnaudoti kasdienį gyvenimą. Jei depresija tęsiasi ilgą laiką be gydymo, vaikai gali atsilikti mokykloje, prarasti pasitikėjimą savimi ir užsisklęsti. Tačiau vaikų depresija nuo suaugusiųjų neretai skiriasi savo išraiška. Kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą, neviltį ir neatrodyti liūdni, o, priešingai, nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas, tinginystė. Tuomet vaikui uždedama būtent problemų kėlėjo etiketė.
Svarbu atsiminti, kad probleminis elgesys-pagalbos šauksmas. Greita ir sąlyginai lengva apkaltinti vaiką, kad sugadino jums nuotaiką, tingi arba nesistengia, tačiau pasigilinus į situaciją dažnai atsiskleidžia kitos spalvos.
Depresijos Požymiai
Šie simptomai gali padėti atpažinti, ar jūsų vaikas susiduria su depresiškumu ar depresija tačiau, kad būtų diagnozuota depresija reikalinga vaikų psichiatro ir psichologo išvada.
Taigi, depresiją galima įtarti, jei jūsų vaikas skundžiasi:
- Liūdesiu ar slogia nuotaika (bent 2 savaites)
- Patiria elgesio problemas mokykloje
- Dingusiu susidomėjimu dalykais, kurie visad patikdavo
- Tapo neryžtingas, trūksta pasitikėjimo savimi
- Mažiau bendrauja su draugais ir šeima
- Patiria tuštumos jausmą, negali jausti emocijų
- Turi minčių apie savižudybę arba savęs žalojimą
- Iš tikrųjų žaloja save, pvz. rizikingai elgiasi, įvairios priklausomybės, pjaustosi, perdozuoja ir t.t
Taip pat, vertėtų susirūpinti jei:
- Sutriko miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai)
- Kyla dėmesio koncentracijos problemų
- Žemu energijos lygiu arba bendru nuovargiu
- Pakito apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai)
- Svorio pokyčiai
- Pastebimi kiti fiziniai simptomai
- Mažų vaikų depresiją galime pastebėti iš staiga pasikeitusių tamsių piešinių, pavojingų veiklų/elgesio, kurios dažnai nurašomos nelaimingiems atsitikimams
Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat turi fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Depresijos simptomus gali imituoti ir nediagnozuota anemija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas, todėl prieš diagnozuojant depresija svarbu atmesti šias ligas.
Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija kurio nevadiname tikrąja depresija. Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąja depresiją tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.
Šalia simptomų analizės dar svarbesnis yra pojūtis esant šalia. Kartais nutinka, kad net matydamas žmogaus šypseną viduje pajunti gilią skausmo prarają, beprasmybės jausmą, ar tiesiog staiga užėjusį stiprų liūdesį, kuris nėra tavo. Tai įvyksta ne tik psichologo kabinete, bet ir namuose. Svarbu pasitikėti šiuo jausmu, jis gali padėti atpažinti depresijos sutrikimą ne tik vaikuose, bet ir suaugusiuose. Tikėtina, kad intuityviai pajutote būtent tai, ką Jūsų vaikas jaučia giliai viduje, tačiau nemoka išreikšti žodžiais.
Kaip Padėti Vaikui ir Paaugliui, Kuris Serga Depresija?
Susidūrus su šiuo sutrikimu labai svarbu yra laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau. Taip pat, kartu su profesionalia pagalba galite savo vaikui padėti ir namuose. Vienas iš svarbiausių dalykų būtų užtikrinti aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomąsi. Be šių dalių bet kokia pagalba nėra tokia efektyvi ir veiksminga. Taip pat, labai svarbu kalbėtis su vaiku apie jausmus, skatinti juos reikšti kad ir kokie jie būtų, - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt. Svarbu pasižiūrėti į tai kūrybiškai ir būti šalia, leidžiant vaikui būti tokiu koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis. Padėti susigražinti ryšį su aplinka gali padėti ir judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje. Svarbu skirti vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus. Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
Paaugliai, skirtingai nei vaikai, dažnai bijo atsiverti ir kalbėti apie neretai su depresija ateinančiomis suicidinėmis mintimis, apie savižalos elgesį. Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.
Autizmo Spektro Sutrikimas ir Kalbos Raida
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra raidos sutrikimas, paveikiantis vaiko bendravimą, elgesį ir gebėjimą suvokti pasaulį aplink jį. Kuo anksčiau šie požymiai atpažįstami, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas sulauks tinkamos pagalbos ir pagal savo galimybes sėkmingai vystysis.
Pirmieji Autizmo Požymiai
Pirmieji autizmo požymiai gali pasireikšti dar kūdikystėje, tačiau dažniausiai jie tampa aiškesni maždaug 18-24 mėnesių amžiuje. Tėvai paprastai pastebi, kad vaikas kitaip reaguoja į aplinką, vengia akių kontakto arba mažiau bendrauja nei bendraamžiai.
Vienas ryškiausių ankstyvųjų signalų - sutrikęs bendravimas. 2 metų vaikas, turintis autizmo spektro bruožų, dažnai nevartoja žodžių taip, kaip tikėtasi pagal jo amžių. Kai kurie visai nekalba, kiti gali kartoti tuos pačius garsus ar žodžius be aiškios prasmės. Tokie vaikai dažnai vengia akių kontakto, nesidomi žaidimu su kitais, nori žaisti vieni arba kartoja tą patį veiksmą vėl ir vėl.
Dvejų metų amžiuje dauguma vaikų jau turi bent kelis dešimtis žodžių ir bando jungti juos į trumpus sakinius. Tuo tarpu vaikas, turintis autizmo požymių, gali vis dar nekalbėti arba kalbėti labai ribotai. Kai kurie vaikai gali kalbėti, bet jų kalba atrodo mechaninė, be emocijų. Jie gali kartoti išgirstus žodžius ar frazes (echolalija) be konteksto, nesuvokdami jų prasmės.
Be kalbos ar socialinių įgūdžių skirtumų, autizmo požymiai gali pasireikšti per pasikartojantį elgesį. Vaikas gali nuolat linguoti, mosuoti rankomis, sukiotis, dėlioti žaislus griežta tvarka ar itin jautriai reaguoti į garsus, šviesas ar prisilietimus. Kai kurie vaikai itin prisiriša prie tam tikrų daiktų ar ritualų, pavyzdžiui, visada nori sėdėti toje pačioje vietoje, valgyti tuo pačiu metu arba neleidžia keisti žaislų išdėstymo. Bet koks pokytis gali sukelti stiprų stresą ar net verksmo priepuolį.
Sensorinis Jautrumas
Autizmo spektro vaikai pasaulį patiria kitaip - jų pojūčiai gali būti sustiprinti arba susilpninti. Kai kurie reaguoja į garsus, kurių kiti beveik negirdi, arba priešingai - atrodo, kad visai nereaguoja į triukšmą. Jie gali vengti prisilietimų, tam tikrų drabužių medžiagų ar kvapų. Toks jautrumas gali paveikti ir kasdienes situacijas - valgymą, miegą ar žaidimus.
Kada Kreiptis Į Specialistus
Jei tėvai pastebi, kad vaikas iki dvejų metų vis dar nekalba, vengia akių kontakto, neatsako į vardą arba neparodo emocijų, verta pasikonsultuoti su vaikų raidos specialistu ar neurologu. Autizmo diagnostika - tai kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja gydytojas neurologas, psichologas, logopedas ir kiti specialistai. Jie vertina vaiko elgesį, kalbą, gebėjimą bendrauti ir sensorinį jautrumą.
Tėvų Vaidmuo
Tėvai atlieka svarbiausią vaidmenį ankstyvame autizmo atpažinime. Jie praleidžia daugiausia laiko su vaiku ir geriausiai pastebi jo elgesio pokyčius. Pirmas žingsnis - stebėti, kaip vaikas reaguoja į garsus, veidus, žaislus ir bendravimą. Net jei diagnozė dar nepatvirtinta, svarbu skatinti vaiko kalbą ir socialinį bendravimą. Padeda paprasti žaidimai, dainelės, veidrodžio žaidimai, kartu skaitytos knygos. Svarbiausia - nuoseklumas, kantrybė ir ramybė.