Melanoma - tai agresyvi odos vėžio forma, kuri, nors ir retai, gali išsivystyti ir vaikams. Straipsnyje aptariamos melanomos priežastys, rizikos veiksniai, diagnostikos metodai, gydymo galimybės ir prevencinės priemonės, siekiant atkreipti dėmesį į šią pavojingą ligą ir skatinti ankstyvą jos nustatymą.
Kas yra melanoma?
Melanoma - piktybinis odos navikas, kuris dažniausiai išsivysto iš melanocitų - ląstelių, gaminančių melaniną, pigmentą, kuris suteikia odai spalvą. Dažniausiai melanoma atsiranda odoje, tačiau gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, akyse, gleivinėse ar net po nagais. Melanoma gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai tose, kurios labiausiai paveikiamos saulės, pavyzdžiui, ant nugaros, kojų, rankų ir veido. Piktybiniai odos dariniai gali atsirasti ir kūno vietose, kurios nėra dažnai veikiamos saulės spindulių: ant pėdos pado, delno ir po nagu.
Nors melanoma sudaro tik apie 1-2 % visų odos vėžio atvejų, ji yra atsakinga už daugumą su odos vėžiu susijusių mirčių. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra itin svarbūs, nes melanoma, aptikta ankstyvoje stadijoje, dažnai yra išgydoma.
Melanomos priežastys ir rizikos veiksniai
Melanomos išsivystymą lemia įvairūs genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai. Nėra aišku, kas tiksliai pažeidžia odos ląstelių DNR, ir kaip tai sukelia melanomą. Tikėtina, kad šios odos vėžio formos atsiradimui įtakos turi aplinkos ir genetinių veiksnių derinys.
Pagrindinės priežastys:
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
- Sutrikusi melanocitų veikla: Melanoma atsiranda tuomet, kai sutrinka melaniną gaminančių ląstelių (melanocitų) veikla. Paprastai odos ląstelės vystosi kontroliuojamai ir tvarkingai: sveikos naujos ląstelės stumia senesniąsias link odos paviršiaus, kur pastarosios miršta ir galiausiai nukrenta.
- Ultravioletiniai (UV) spinduliai: Stiprūs nudegimai nuo saulės ir soliariumai didina melanomos atsiradimo riziką. Reguliarūs, intensyvūs UV spinduliai padidina riziką susirgti odos vėžiu. Kiekvieną kartą, kai saulės šviesa be filtrų patenka ant mūsų odos, ji sukelia mažus pažeidimus. Paprastai mūsų kūnas juos vėl greitai sutvarko. Kai saulės vonios trunka ilgai arba jei sportuojama lauke pakankamai neapsisaugojus nuo saulės, oda greitai perkraunama ir nepajėgia pašalinti visų pažeidimų. Net ir po kelerių metų iš to gali išsivystyti pigmentinės dėmės, raukšlės arba net odos vėžys.
Rizikos veiksniai:
- Šviesi oda: Šviesi oda, kurioje yra mažiau pigmento melanino, yra jautresnė žalingai UV spinduliuotei. Žmonėms, turintiems šviesius arba raudonus plaukus, šviesias akis ir strazdanas, arba lengvai nudegantiems saulėje, gresia didesnė melanomos rizika nei tiems, kurie turi tamsesnę odą.
- Nudegimai saulėje: Per didelis ultravioletinės spinduliuotės poveikis, ypač vaikystėje, didina riziką. Nudegimai saulėje padidina odos vėžio riziką.
- Gyvenimas arčiau pusiaujo arba aukščiau esančiose vietovėse: Šiose vietovėse UV spinduliuotė yra stipresnė.
- Didelis apgamų kiekis arba neįprasti apgamai: Žmonės, turintys daug apgamų (daugiau nei 50) arba neįprastus apgamus (displastinius nevus), turi didesnę riziką susirgti melanoma. Net ir mažutis apgamas gali pridaryti didelių rūpesčių. Apgamai - tai gerybiniai odos dariniai, bet tuo pačiu tai - jau ląstelių mutacija. Apgamų turi visi, dažniausiai jie taip ir nesukelia jokių rūpesčių. Apgamo šalinimas - ne visada patikimiausia išeitis. Apskritai laikomasi nuomonės, kad geriausia apgamus stebėti ir jų nešalinti. O jei pasirinkote stebėjimo taktiką - nepamirškite, jog kartais nerimą keliantys apgamo pokyčiai būna labai nežymūs. Beje, jei ruošiatės apgamo šalinimo procedūrai - nepamirškite, kad kurį laiką po šalinimo likusį randelį reikės rūpestingai slėpti nuo UV spindulių.
- Šeimos melanomos istorija: Jei šeimoje yra buvę melanomos atvejų, rizika susirgti šia liga padidėja. Iki šiol nustatyti keli šeiminiai genai (CDKN2A, CDK4), kuriems esant padidėja rizika sirgti šeimine melanoma.
- Susilpnėjusi imuninė sistema: Didesnė melanomos išsivystymo rizika asmenims, kuriems transplantuoti organai, vartojantiems imunosupresantus (pavyzdžiui, ciklosporiną, sirolimuzą).
Melanomos požymiai ir simptomai
Dažniausiai melanoma būna tamsiai rudos arba juodos spalvos, didesnė nei 6mm, besikeičiančios, neįprastos, nelygiais kraštais arba negražios asimetrinės formos, išvaizdos. Jeigu melanoma kraujuoja, tai gali reikšti pažengusią ligos stadiją. Verta pastebėti, kad melanoma ne visada prasideda kaip apgamas. Pastebėjus bet kurią spalvotą ar bespalvę odos anomaliją, kuri sparčiai didėja arba kinta, taip pat ilgai neišnyksta, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Svarbu prisiminti, kad moterims melanoma dažniau diagnozuojama blauzdų odoje, vyrams - liemens srityje. Rausvos spalvos (be pigmento) didėjantis darinys taip pat turėtų kelti susirūpinimą.
Dermatologai naudoja ABCDE taisyklę, kad padėtų žmonėms atpažinti galimus melanomos požymius:
- A (Asimetrija): Apgamas, kurio viena pusė nesutampa su kita.
- B (Kraštai): Apgamas su nelygiais, neryškiais arba dantytais kraštais.
- C (Spalva): Apgamas, turintis nevienodą spalvą, įskaitant juodą, rudą ir rusvą.
- D (Diametras): Apgamas, didesnis nei 6 mm (apie pieštuko trintuko dydį).
- E (Evoliucija): Apgamas, kuris keičiasi dydžiu, forma ar spalva.
Dažnai klaidingai manoma, kad odos vėžys turi būti skausmingas, jautrus, tačiau dažniausiai jis nekelia jokių papildomų nusiskundimų. Dėl to ypatingai svarbi kiekvieno žmogaus individuali odos darinių savistaba. Jeigu pigmentinis darinys staiga pradėjo keistis - pakito jo forma, dydis, kraštai, spalva, tai - ženklas nelaukti ir kreiptis konsultacijai pas šeimos gydytoją ar gydytoją dermatovenerologą.
Taip pat skaitykite: Maisto paramos galimybės vaikams
Melanomos diagnostika
Laiku atlikti melanomos tyrimai gali padėti anksti diagnozuoti ligą ir sėkmingai ją išgydyti. Odos vėžio tyrimai leidžia nustatyti, kur tiksliai prasidėjo liga. „Antėja laboratorija“ atliekamas melanomos žymens S 100 tyrimas, leidžiantis įvertinti vėžio metastazavimo ir progresavimo laipsnį.
Kauno klinikose, Patologijos klinikos duomenimis, 2022 m. diagnozuoti 166 nauji melanomos atvejai (didžioji dalis I ir II stadijos). Tai parodo, kad Kauno klinikos - svarbus daugiadalykės melanomos centras Lietuvoje. Teikiant pagalbą tokiems pacientams dalyvauja gydytojas dermatovenerologas - atlieka neaiškaus odos darinio ištyrimą dermatoskopu, įtariamos melanomos gylio matavimą ultragarsu prieš operaciją, paciento stebėseną po gydymo. Po to pacientas siunčiamas plastikos chirurgui melanomos operacijai su sarginio limfmazgio biopsija. Patologai patvirtina melanomos diagnozę patologiniais tyrimais, nustato BRAF ir KIT mutacijas, radiologai - atlieka pozitronų emisijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimus, invazinius ultragarso ar kitus radiologinius tyrimus, onkologas - skiria melanomos taikinių terapiją ar imunoterapiją. Laboratorinės medicinos klinikoje melanoma sergantiems aukštos rizikos pacientams nustatomas melanomos baltymas - S100. Visi pirminiai melanomos atvejai ir progresuojančios ligos stadijos pacientai aptariami per daugiadalykį konsiliumą.
Melanomos gydymas
Melanomos gydymas priklauso nuo stadijos, naviko vietos ir paciento sveikatos būklės. Tinkamiausiu melanomos gydymo būdu laikomas chirurginis. Operacijos apimtis priklauso nuo paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės, naviko dydžio, jo vietos, įsiskverbimo į gilesnius odos sluoksnius laipsnio, taip pat nuo to, ar pažeisti sritiniai limfmazgiai. Nuo šių veiksnių priklauso, ar bus taikomas vien chirurginis, ar kombinuotas gydymas, kartu panaudojant chemoterapiją, imunoterapiją ar radioterapiją.
Gydymo metodai:
- Chirurginis gydymas: Operacijos apimtis priklauso nuo paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės, naviko dydžio, jo vietos, įsiskverbimo į gilesnius odos sluoksnius laipsnio, taip pat nuo to, ar pažeisti sritiniai limfmazgiai. Anksti diagnozavus ir po radikalaus chirurginio gydymo, melanoma sergančiojo prognozė būna gera, todėl labai svarbi šios ligos prevencija.
- Medikamentinis gydymas: Remiantis šiomis žiniomis, kuriami vaistai, kurie, blokuodami konkrečias navikinės ląstelės patogenezės grandis, stabdo melanomos progresavimą. Kliniškai tai pasireiškia ligos židinių mažėjimu ar išnykimu. Šiandien, jeigu sergančiajam išplitusia melanoma nustatyta BRAF mutacija, skiriama taikinių terapija (dviejų vaistų deriniu, BRAF ir MEK inhibitoriais), jeigu BRAF mutacija neigiama - imunoterapija. Pasak gydytojos onkologės S. Tulytės, šių metų rugsėjį tarptautinėje ESMO onkologų konferencijoje buvo pristatyti melanomą gydančių vaistų, dabrafenibo bei trametinibo, tyrimų rezultatai. Šie vaistai sėkmingai kovoja su BRAF melanomos mutacija, stipriai padidindami išgyvenimo tikimybę ketvirtąją ligos stadiją pasiekusiems pacientams, tai pat jie nesukelia tokių rimtų komplikacijų, kaip iki šiol dažniausiai taikomas vėžio gydymas - chemoterapija. Pacientų, sergančių agresyvios formos melanoma išgyvenamumas pailgėjo daugiau nei dvejais metais, taikant inovatyvų gydymą naujausiu vaistu. Skiriant dabrafenibo bei trametinibo derinio, auglio augimas sulėtėja labiau nei skiriant vien kurio nors iš šių vaistų, skelbia mokslininkai, remdamiesi naujausiais atliktų klinikinių tyrimų duomenimis.
- Spindulinė terapija: Šis gydymo metodas gali būti naudojamas, kai melanoma yra lokaliai išplitusi arba po operacijos, siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles.
Po gydymo pacientai reguliariai tikrinami, siekiant aptikti galimus atsinaujinimus. Ankstyvos stadijos melanoma, sėkmingai gydoma, dažnai neturi didelio poveikio gyvenimo kokybei. Tačiau pažengusi liga, gydymas ar baimė dėl atsinaujinimo gali sukelti emocinius iššūkius, tokius kaip nerimas ar depresija. Pacientai gali vengti saulės, keisti gyvenimo būdą ar patirti diskomfortą dėl chirurginių randų. Norint prisitaikyti prie ligos, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, reguliariai tikrintis ir ieškoti psichologinės paramos.
Taip pat skaitykite: Nėščiųjų teisės darbe Lietuvoje
Melanomos prevencija
Tam tikrais būdais galima sumažinti melanomos atsiradimo riziką. Svarbu suprasti rizikos veiksnius, reguliariai tikrintis odą ir saugotis nuo UV spindulių, tai yra esminiai prevencijos žingsniai.
Prevencinės priemonės:
- Vengti saulės, kuomet ji yra intensyviausia: Ypatingai saulės venkite nuo 11:00 iki 16:00 val. Saulė yra labai aktyvi nuo 11 iki 15-16 val., tuo metu visiems rekomenduojama vengti saulės spindulių. Vaikams iki 3 metų iš viso draudžiama būti tiesioginiuose saulės spinduliuose.
- Naudoti apsauginius kremus nuo saulės: Būnant lauke naudoti vandeniui atsparius apsauginius kremus su aukštu apsaugos nuo saulės faktoriumi (SPF 50), apsaugančius tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Dažnas tepasi kremais tik paplūdimyje, o kai sportuoja lauke, žolę pjauna, griovius kasa - apie apsaugą pamiršta. Tik 1/3 europiečių saugosi nuo ultravioletinių spindulių. Dar prieš 20 metų mes nežinojome, kad saulės spinduliai yra tokie stiprūs kancerogenai. Šiandien jau moksliniais tyrimais tai įrodyta ir nepaneigiama - 90 proc. atvejų būtent saulė yra odos vėžio sukėlėjas. Reikia prisiminti, kad oda nieko nepamiršta - saulė, ultravioletinių spindulių (UV) žalingas poveikis sumuojasi ir po 10-20 metų galime turėti skaudžias pasekmes. Apsauginiai kremai yra sukurti tam, kad užteptume juos likus pusvalandžiui iki ėjimo į tiesioginius saulės spindulius, ypač jeigu mes planuojame saulėje būti ilgiau nei valandą. Reikia padengti visą odą pakankamu kiekiu ir nepraleisti nei vieno plotelio. Bet jau po dviejų valandų bet kurio kremo veiksmingumo nelieka. Europos dermatologai rekomenduoja rinktis kremus su daugiau nei 30 SPF filtrais, o veidui, iškirptei ir plaštakoms turėtų būti 50 ir daugiau, ypač jeigu vykstame į tropines, subtropines šalis. Blogai, kai kremai taupomi - vienas buteliukas nusiperkamas visai vasarai ir dar visai šeimai turi užtekti. Kita bėda, kad užsitepus kremą dažnas nusprendžia, jog dabar galės gulėti visą dieną. Be kremo žmogus saulėje neišbūtų ilgiau kaip dvi valandas, iš karto svyla, oda ima luptis, atsiranda pūslės. Todėl reikia prisiminti, kad kremas tepamas pusvalandį iki ėjimo į saulę, po dviejų valandų tepimas kartojamas ir tepama netaupant.
- Tinkamai apsirengti ir naudoti akinius nuo saulės: Apsauga - tai ne tik tepami kremai, turintys ultravioletinių spindulių filtrą, tai ir buvimas šešėlyje, galvos dangalų nešiojimas, akinių nuo saulės, lengvų rūbų ilgomis rankovėmis ir klešnėmis dėvėjimas. Jau galima įsigyti ir specialių rūbų, turinčių apsaugą nuo ultravioletinių spindulių. Jie svarbūs daug laiko lauke praleidžiantiems žmonėms.
- Vengti lankymosi soliariume: Soliariumas gali būti odai toks pat kenksmingas, kaip ir buvimas saulėje.
- Apsaugoti vaikų odą: Kūdikių ir mažų vaikų oda yra daug jautresnė nei suaugusiųjų. Individuali apsauga nuo UV spindulių susiformuoja tik pirmaisiais gyvenimo metais, todėl geriausia, kad vaikai nebūtų saulės atokaitoje, kol pasieks ikimokyklinį amžių. Vaikams, kurie jauname amžiuje dažnai būna saulėje, susiformuoja daugiau apgamų nei vaikams, kurie yra saugomi nuo saulės. Patarimai, kaip tinkamai apsaugoti vaikus nuo saulės: kiek įmanoma leiskite žaisti pavėsyje, aprenkite nuo saulės saugančiais drabužiais (skrybėlė, kepuraitė, skarelė su kaklo apsauga, laisvi, ilgomis rankovėmis viršutinę kūno dalį dengiantys drabužiai, tekstilės gaminiai su specialia nuo UV spindulių apsaugančia danga, plačios, ilgos kelnės, patogūs batai, uždengiantys keltis, akiniai nuo saulės su geru UV filtru), pirmaisiais gyvenimo metais netepkite apsauginių priemonių nuo saulės poveikio, atviras kūno vietas (veidą, rankas, keltis) patepkite kremu su apsaugos faktoriumi 30, negailėkite pinigų saulės kremui, kremu tepkitės daug kartų, išsimaudę - pakartokite, vasarą neleiskite žaisti lauke šviečiant vidurdienio saulei.
- Gerai pažinti savo odą ir reguliariai ją apžiūrėti: Stebėkite savo odą, o jeigu matote pokyčius, kreipkitės į dermatologą. Jei esate ypač šviesios odos, rusvaplaukė strazdanota mėlynakė, jums gresia padidinta rizika susirgti odos vėžiu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite įtartinus odos pokyčius, tokius kaip pakitęs apgamas, kraujavimas ar naujas darinys, būtina nedelsiant konsultuotis su dermatologu ar gydytoju, kad būtų atlikti tyrimai ir, jei reikia, pradėtas gydymas. Taip pat galite apsvarstyti metinę dermatologo apžiūrą ar savarankišką odos stebėjimą pagal ABCDE taisyklę, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.