Alkoholio vartojimas yra opi problema, ypač tarp jaunų žmonių. Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali paveikti mąstymą ir jausmus, o vaikystėje ir paauglystėje vartojamas alkoholis gali turėti itin žalingų pasekmių sveikatai. Svarbu suprasti alkoholio poveikį, galimas rizikas ir mokėti atvirai ir suprantamai apie tai kalbėtis su vaikais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti efektyviausiai.
Alkoholio poveikis ir rizika
Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, kuri veikia įvairias organizmo sistemas. Jis gali pažeisti virškinimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, nervų sistemas ir smegenis.
- Žalingas poveikis sveikatai: Alkoholio vartojimas vaikystėje ir paauglystėje gali turėti itin žalingą poveikį sveikatai.
- Santykių problemos: Alkoholio vartojimas gali apsunkinti santykius su aplinkiniais.
- Mokymosi sunkumai: Alkoholis gali pažeisti smegenis, kurios atsakingos už mąstymą, atmintį ir gebėjimą susikaupti. Taip pat, neretai turint alkoholio vartojimo sunkumų, praleidžiamos pamokos.
- Rizikingas elgesys: Alkoholis gali sumažinti gebėjimą priimti pasvertą sprendimą, pavojus neretai atrodo menkesnis nei iš tiesų yra. Apsvaigus nuo alkoholio, sunkiau kontroliuoti savo kūną, sulėtėja reakcija.
- Teisinės problemos: Lietuvoje alkoholį įsigyti galima tik nuo 20 metų. Tad įsigijimas jaunesniame amžiuje ir vartojimas yra nelegalus.
Jei pastebėjote, kad Jums ar Jūsų draugui kyla sunkumų dėl alkoholio vartojimo, svarbu kreiptis pagalbos.
Kada pradėti kalbėtis su vaiku apie alkoholį?
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais. Deja, bet šiame amžiuje jau gali būti per vėlu tai daryti: paaugliai jau yra išbandę alkoholį, tabaką, neretai ir narkotikus.
Dalis mokslininkų ir praktikų pataria apie tabaką, alkoholį, vaistus kalbėtis su 5-6 metų vaikais. Vis tik, ar reikia kalbėti apie tai, kas vaikui dar neaktualu? NTAKD atstovai teigia, kad tai labai priklauso nuo vaiko asmenybės, nuo klausimų, kurie jam kyla, o svarbiausia - nuo aplinkos, kurioje jis yra.
Taip pat skaitykite: Motinystės atostogos ir būsto paskolos galimybės
- Ankstyvas amžius: Jeigu aplinkoje yra vyresnių vaikų, mažametis paprastai girdi ir mato jų elgesį, perskaito jo siunčiamas žinutes. Tuomet tokios temos, kurios atsakytų į klausimus, kas yra narkotikai, alkoholis ar rūkymas ir kodėl tai yra negerai, turi būti šeimoje aptariamos.
- Minimalus žinių kiekis: Tai neturėtų būti ilga lekcija, bet jos metu reikia suteikti bent minimalų kiekį žinių - tiek, kiek vaikas pajėgia pagal savo amžių suprasti.
- Saugus elgesys: Kalbėjimas apie vaistus, tabaką, alkoholį nėra tik prevencinė priemonė, siekiant, kad ateityje jie nevartotų šių medžiagų. Tai ir saugaus elgesio formavimas.
Kaip kalbėtis su vaiku apie alkoholį?
Svarbu kalbėtis atvirai, suprantamai ir atsižvelgiant į vaiko amžių. Pateikiame keletą patarimų, kaip tai padaryti efektyviausiai:
- Pradėkite nuo paprastų dalykų: Mažam vaiku užtenka žinoti, kad visais atvejais alkoholis, nesvarbu kokio jis stiprumo, kenkia sveikatai, kad visi narkotikai yra pavojingi, kad elektroninės cigaretės yra draudžiamos iki pilnametystės ir vaikai neturėtų jų vartoti.
- Būkite atviri ir nuoširdūs: Nereikia susikurti specialaus konteksto, tiesiog stebėkite buitines situacijas. Gal vaikas matys alkoholio ar tabako vartojimo situacijas žiniasklaidos priemonėse ar realiame gyvenime. Tuomet galite pokalbį pradėti klausimu „Ką tu čia matai?” arba „Ką apie tai galvoji?”.
- Nekritikuokite ir nesmerkite: Diskusija dažniausiai leidžia jiems suabejoti turimomis žiniomis, nes dalis tos informacijos būna mitai, pavyzdžiui, apie elektronines cigaretės.
- Pateikite pavyzdį: Jei vartojate alkoholį prie vaikų, paaiškinkite, kad to nedera daryti kasdien. Galite išgerti vieną taurę, o antrosios atsisakyti - parodysite, kaip praktiškai atrodo saikingas alkoholio vartojimas.
- Paaiškinkite įstatymus: Vaikams tikrai turime papasakoti apie įstatymiškai nustatytas ribas legalių medžiagų vartojimui.
- Kalbėkite apie pasekmes: Jeigu vaikas nekalba, visgi mėginti liesti tas temas ir pradėti kalbą apie pasekmes. Jas pristatyti per dvigubą prizmę: žalą mūsų organams, riziką ir psichinę priklausomybę.
- Atsižvelkite į vaiko amžių: Su mažais vaikais pradėkime kalbėtis apie saugumą buityje. Pirmiausiai - vaistai. Nelaikyti ne vietoje. Kai vaikai jau pradinukai, galime pradėti jiems suprantama kalba pasakoti apie alkoholį ir tabaką. Svarbiausiai - negasdinti. Nes vaikas gali labai klaidingai priimti ir išsigasti, pavyzdžiui, kad tėtis, geriantis alaus taurę, numirs. Į pradinių klasių pabaigą jau galime kalbėti apie psichoaktyviasias medžiagas, veikiančias mūsų nuotaiką, fizinę būseną: alkoholį, tabaką, marichuaną.
Paauglių nuomonė ir tėvų vaidmuo
Paauglystėje svarbu išgirsti tėvų nuomonę. Moksliškai yra įrodyta, kad pokalbis vaikų su tėvais apie psichoaktyviąsias medžiagas yra daug paveikesnis. Daugybė studijų parodė, jog paaugliams labai svarbu, kad tėvai parodytų savo poziciją, ką jie galvoja apie rūkymą, apie alkoholio vartojimą, apie narkotikus.
Tėvams reikia nepamiršti, kad nepaisant to, jog mokyklose pedagogai skiria dėmesio ir kalba apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, jie yra pagrindiniai asmenys, kurių nuomonę paauglys norėtų išgirsti.
Kaip atpažinti alkoholio vartojimo problemą?
Atpažinti, kad vaikas vartoja alkoholį, gali būti sudėtinga, ypač jei jis slepia tai. Tačiau yra keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Elgesio pokyčiai: Prarastas susidomėjimas ankstesniais pomėgiais, pasikeitę valgymo ir miego įpročiai, sumažėjęs rūpinimasis savo išvaizda, pasikeitęs draugų ratas.
- Santykių problemos: Pablogėję santykiai su draugais ir su šeimos nariais, audringos reakcijos, pykčio priepuoliai.
- Mokymosi sunkumai: Krenta pažangumas, nebenori nieko, dėmesio koncentracijos stoka.
- Kiti požymiai: Kažkokių naujų daiktų atsiradimas, kartais vagystės, melavimas, nuotaikų kaita stipresnė nei tiesiog paauglystės metu.
Jei pastebėjote šių požymių, nespręskite iš vieno požymio. Pasiaiškinkite su draugais, su pačiu vaiku.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Ką daryti, jei įtariate, kad vaikas vartoja alkoholį?
- Kalbėkite su vaiku: Pasakykite tai, kad pastebėjote, kad tas ar anas pasikeitė. Naudokite tokį „veidrodžio efektą“: ar tu manai kad.. ar aš tave teisingai supratau? Ką tu apie tai galvoji, ką galėtum pasakyti? Aš matau, aš pastebėjau, kad yra taip ir anaip - kaip man paaiškintum?
- Nekaltinkite: Nenaudoti „tu“ - nes tai bus kaip kaltinimai, pokalbis tuoj ir gali pasibaigti.
- Klausykite: Atkreipti dėmesį kalbantis apie tai, kas neramu - mėginti daugiau klausytis nei kalbėti ir kaltinti.
- Būkite kantrūs: Ne įkyriai spausti prie sienos, bet laukti kol vaikas pats norėtų pasisakyti.
- Pasiūlykite pagalbą: Pasakyti vaikui nekritikuojant jo asmenybės, bet kalbantis apie jo poelgį, kad gal ir pasielgė neapgalvotai, neteisingai, bet jokiu būdu nekvailinti, nemoralizuoti, negąsdinti. Leisti suprasti, kad mes rūpinamės, kad norim suteikti pagalbą.
- Kreipkitės į specialistus: Įstatymiškai iki aštuoniolikos metų tėvai turi teisę imtis priemonių rūpintis savo vaiku, naudoti testus, kreiptis pagalbos į specialistus.
Tėvų įtaka ir pavyzdys
Tėvai turi kurti tokią aplinką, kad paaugliai žinotų ir jaustų, kad ir kas atsitiktų, kad ir kaip jie pasielgtų, nebus atstumti ar pasmerkti, o bendrai galės ieškoti sprendimų.
Vartoti alkoholį prie vaikų yra pakankamai rizikinga, nes tėvai - vieninteliai mokytojai, kurių elgesį vaikai seka ir įsimena besąlygiškai. Tėvai patys turėtų pagalvoti, kokią žinią nori perduoti vaikui apie alkoholį ir tada atitinkamai ją savo elgesiu ir siųsti. Jeigu skirsis tėvų žodžiai ir jų elgesys, vaikas pirmenybę visgi skirs tam, ką matė, o ne tam, ko buvo prašomas nedaryti.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems buvo leista paragauti alkoholio namuose, turi palankesnes nuostatas alkoholio vartojimo klausimais nei tie, kuriems alkoholio paragauti tėvai nesiūlydavo.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei Jums ar Jūsų vaikui reikia pagalbos dėl alkoholio vartojimo, kreipkitės į:
- Suaugusiuosius, kuriais pasitikite: Jie gali ne tik suteikti emocinį palaikymą, bet ir padėti ieškoti sprendimo, pvz., palydėti pas specialistą.
- Mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą.
- Vaikų liniją.
- Priklausomybės ligų centrus.
- Alanono grupes.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“