Pieninių dantukų pasirodymas - nuostabus etapas ir mažylio, ir šeimos gyvenime. Tačiau jis gali būti ir labai nelengvas, susijęs su nemažu skausmu ir netgi nedideliu karščiavimu. Dantys yra būtina mūsų organizmo dalis, padedanti ne tik sukramtyti maistą, bet ir susikalbėti. O spindinti sveikų ir tvarkingų dantų šypsena yra vienas gražiausių veidą puošiančių aksesuarų. Įprastai, kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi po du dantų rinkinius: pieninius (vaikiškus dantis) ir nuolatinius (suaugusiojo dantis). Straipsnyje aptarsime vėlyvo dantų dygimo priežastis, simptomus ir ką daryti tėvams, susidūrusiems su šia problema.
Dantų sandara ir rūšys
Dantis sudaro keli skirtingi sluoksniai: emalis, dentinas, pulpa ir cementas. Emalis, kuris yra pati kiečiausia medžiaga, esanti žmogaus kūne, dengia danties išorę. Daugiausiai jis sudarytas iš akmens kietumo mineralo, vadinamo kalcio fosfatu. Po juo eina antrasis sluoksnis - dentinas, kuris yra kiek minkštesnis už emalį. Giliausiai danties viduje slypi pulpa. Tai gyva dalis, kurią sudaro nervai ir kraujo ląstelės. Dar viena danties dalis yra vadinama cementu.
Pagal funkciją ir formą dantys skirstomi į:
- Kandžiai. Tai priekiniai dantys, kuriais mes kandame maistą. Jie yra plokšti ir turi ploną kraštą.
- Iltiniai. Ir vaikai, ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 iltinius dantis kiekvienoje eilėje. Pirmieji nuolatiniai iltiniai dantys vaikams pradeda augti apie 10-12 metus.
- Kapliai. Šie dantys jau gerokai didesni už priekinius, su daugybe keterų, kurios padeda smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 kiekvienoje eilėje. Jie išsidėstę iškart už iltinių dantų.
- Krūminiai. Jie yra didžiausi iš visų dantų, turintys didelį plokščią paviršių su keteromis, kurios padeda galutinai sukramtyti maistą ir jį susmulkinti prieš nuryjant. Paprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 nuolatinių krūminių dantų: 6 apatiniame ir 6 viršutiniame žandikaulyje. Tuo tarpu vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar yra vadinami protiniais. Šie dantys įsitaiso tolimiausiuose žandikaulio kampuose. Iš viso jų yra 4. Jie pradeda dygti apie 17-25 metus, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali visai neišdygti arba likti įstrigę kaule ir niekada nepasirodyti paviršiuje. Labai dažnai šie dantys neišdygsta tinkamai ir didina infekcijos riziką bei blogina aplinkinių dantų padėtį. Be to, juos labai sunku išvalyti dėl nepatogios padėties, todėl protiniai dantys greitai genda.
Dantų dygimo etapai
Vaikai savo burnoje iš viso turi 20 pieninių dantų. Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6 mėnesį. Paprastai visi pieniniai dantys išdygsta iki 3 metų. Pirmieji vaikiški dantys, kurie pradeda kristi - tai apatiniai priekiniai. Kol pieniniai dantys pamažu iškrenta, juos pakeičia 28 nuolatiniai dantys. Pirmieji nuolatiniai dantys pradeda dygti apie 6 gyvenimo metus. Paauglystės pabaigoje paprastai ima dygti ir protiniai dantys. Kiekvieno vaiko dantų dygimo ir jų iškritimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka aukščiau pateikto grafiko. Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, jei vėluojama ilgiau nei 1 metus.
Štai apytikslė dantų dygimo schema:
Taip pat skaitykite: Vaistai nuo dygstančių dantų
- 6-10 mėn. - apatiniai priekiniai dantys (centriniai kandžiai)
- 8-12 mėn. - viršutiniai priekiniai dantys
- 9-16 mėn. - šoniniai kandžiai
- 13-19 mėn. - pirmieji krūminiai
- 16-23 mėn. - iltiniai dantys
- 23-33 mėn. - antrieji krūminiai
Iki 3 metų vaikui išdygsta 20 pieninių dantukų. Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.
Kada verta sunerimti dėl vėlyvo dantų dygimo?
Teoriškai, pirmieji dantukai pasirodo apie 5-7 mėnesį nuo kūdikio gimimo. Bet praktikoje dažnai būna kitaip. Vieniems jie pradeda dygti jau trečią gyvenimo mėnesį, o kiti nemato nė pėdsako centrinių apatinių kandžių net per pirmąjį vaiko gimtadienį. Tad konkretaus termino, kada turėtų išdygti pirmieji dantukai, nėra. Būna žaismingų atvejų, kai naujagimis jau gimsta su išdygusiais dantukais. Tiesa, tai nutinka retai (apie 0,001 proc. visų naujagimių). Anot odontologų, jei be ankstyvo dantukų dygimo jokių kitų nukrypimų vaiko organizmo veikloje nėra, o kūdikis gimė sveikas, nerimauti tikrai nereikia. Bet visai kitas reikalas, jei vaikui jau yra sukakę pusantrų metų, o dantukų vis dar nėra.
Vėlyvo dantų dygimo priežastys
Nors sakoma, kad pirmieji pieniniai dantukai dažniausiai pasirodo apie 5-7 gyvenimo mėnesį, kai kada jų gali tekti palaukti net iki 1 - 1,5 metukų amžiaus. Dėl to jaudintis per daug nereikėtų, ypač jei matoma, kad mažylis auga sveikas ir stiprus. Tačiau kai kuriais, retesniais atvejais vėlyvas dantų dygimas gali pranešti ir apie sunkias ligas, pavyzdžiui: įvairias ūmines infekcines ligas ar rachitą. Vėliau dantys pasirodyti gali ir įvairiomis medžiagų apykaitos ar hormonų veiklos sutrikimais sergantiems mažyliams. Nustatyta, kad vėliau dantukai dygsta anksčiau laiko gimusiems ir mažesnio svorio kūdikiams. Be to, vėlyvesnį pieninių dantukų pasirodymą gali nulemti ir įvairūs sutrikimai, pasireiškę dar embrioninio vystymosi stadijoje. Tai gana reti atvejai - vis dėlto dažniausiai dantukų ilgiau tenka palaukti dėl to, kad taip tiesiog nulemta genetikos.
Vėlyvą dantų augimą gali sukelti įvairūs veiksniai:
- Genetika. Paveldimumas dažnai lemia dantų dygimo greitį. Jei tėvai patyrė vėlyvą dantų dygimą, tikėtina, kad vaikas gali tai paveldėti. Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams.
- Hormonų sutrikimai. Hormoninės problemos, tokios kaip augimo hormono trūkumas ar skydliaukės funkcijos sutrikimai, gali sulėtinti dantų dygimą.
- Netinkama mityba. Trūkstant tam tikrų vitaminų ir mineralų, ypač kalcio ir vitamino D, dantų augimas gali sulėtėti. Nuo 10-12 m. Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi.
- Vaikystės ligos. Tam tikros ligos ankstyvoje vaikystėje, pvz., rachitas ar kai kurie infekciniai susirgimai, gali turėti įtakos kaulų ir dantų vystymuisi.
- Ankstyvas pieninių dantų praradimas. Jei pieniniai dantys iškrenta per anksti, nuolatiniai dantys gali užtrukti išdygti arba dygti netvarkingai.
- Fizinės kliūtys. Kai kuriais atvejais dantys negali išdygti dėl struktūrinių problemų žandikaulyje arba dantų užsikimšimo (pvz., kitų dantų trukdymo).
- Įvairios ūmios infekcinės ligos ar rachitas.
- Įvairūs medžiagų apykaitos ar hormonų veiklos sutrikimai sergantiems mažyliams. Nustatyta, kad vėliau dantukai dygsta anksčiau laiko gimusiems ir mažesnio svorio kūdikiams. Be to, vėlyvesnį pieninių dantukų pasirodymą gali nulemti ir įvairūs sutrikimai, pasireiškę dar embrioninio vystymosi stadijoje.
- Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko.
Simptomai, lydintys vėlyvą dantų augimą
Be paties dantų dygimo vėlavimo, gali atsirasti ir kitų simptomų:
Taip pat skaitykite: Simptomai: padidėję limfmazgiai ir dantų dygimas
- Netvarkingas dantų išsidėstymas. Dėl vėlyvo dygimo dantys gali išaugti netvarkingai arba būti išstumti.
- Žandikaulio vystymosi problemos. Dėl vėlyvo dygimo gali sutrikti tinkamas žandikaulio augimas ir vystymasis.
- Kramtymo sunkumai. Kai nuolatiniai dantys auga vėlai, vaikas gali patirti kramtymo problemų arba jausti diskomfortą.
- Dantenų patinimas ir jautrumas. Ilgiau besiformuojantys dantys gali sukelti dantenų diskomfortą ar jautrumą.
- Didelis kūdikio noras kandžiotis ir kišti pirštus į burnytę.
Kiti dantų dygimo simptomai:
- Gausus seilėtekis ir bėrimai aplink burną
- Dantenos patinusios, raudonos, kartais su baltu „burbuliuku“
- Vaikas viską graužia, kiša kumštuką į burną
- Dirglumas, prastas miegas, verksmas
- Apetito sumažėjimas
- Žemas karščiavimas (iki 38 °C) - dažnas, bet ne visada
- Viduriavimas ar švelnesnė kėdė (dėl seilių rijimo)
Svarbu: aukštas karščiavimas (>38,5 °C), vėmimas ar stiprus viduriavimas - greičiausiai ne dėl dantų, o virusas. Kreipkitės į gydytoją!
Kaip palengvinti dantų dygimo procesą?
Dygstant dantukams, vaikui dingo apetitas? Nesijaudinkite. Duokite kūdikiui vėsaus ir minkšto maisto (pavyzdžiui, jogurto be priedų). Jei kūdikio dantenos pajautrėjusios (skauda, paburkusios ir (arba) paraudusios) - išbandykite šalčio terapiją. Šaldiklyje palaikykite marlės gabaliuką arba kramtuką, o tada duokite jį kūdikiui. Padarykite kūdikiui švelnų dantenų masažą. Tam puikiai pasitarnaus vėsus pirštas arba antpirštis. Dėmesio: masažas turi patikti vaikui. Išbandykite specialius gelius, sukurtus pieninių dantukų dygimo procesui palengvinti. Jei visos šios priemonės nepadeda, o matosi, jog vaikas tikrai išvargęs, prastai miega ir valgo, galima išmėginti specialius gelius ir tepalus, skirtus būtent tokiems atvejams.
Taip pat, palengvinimui tinka baronkos, sužiedėjusi duona ar jos pluta, švieži vaisiai. Juos visus irgi galima palaikyti šaldytuve, prieš duodant vaikui. Tačiau kiekvienu kartu duodant kokį nors maistą būtina stebėti kūdikį, kad jis netyčia nepaspringtų.
Saugūs būdai palengvinti dantų dygimo skausmą:
- Šalti kramtukai - įdėkite į šaldytuvą (ne į šaldiklį!)
- Dantenų masažas - švariu pirštu švelniai masažuokite 1-2 minutes
- Šalti šaukšteliai ar obuolio gabaliukas (vyresniems)
- Homeopatiniai geliai (pvz., Dentinox, Pansoral, Baby Orajel) - be cukraus ir lidokaino
- Paracetamolis arba ibuprofenas kūdikiams - tik pagal amžių ir svorį, pasitarus su gydytoju
- Naktį pakelta galvutė - mažiau spaudimo dantenoms
Ką daryti, jei pastebite vėlyvą dantų augimą?
Jei pastebite, kad vaiko nuolatiniai dantys dygsta vėliau nei įprasta, galite imtis šių veiksmų:
- Kreipkitės į odontologą. Odontologas gali atlikti rentgeno tyrimus, kad nustatytų, ar dantys formuojasi ir ar yra struktūrinių problemų.
- Suteikite sveiką mitybą. Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai kalcio, vitamino D ir kitų svarbių maistinių medžiagų, būtinų sveikam dantų augimui.
- Stebėkite dantų higieną. Net jei nuolatiniai dantys dar neišdygo, svarbu palaikyti tinkamą dantų ir burnos higieną. Jau išdygus pirmajam dantukui, jį būtina valyti. Iki apytiksliai 3-4 metų daugumai vaikų dantukus turi valyti tėvai: nors vaikas gali bandyti valytis juos pats, jo motoriniai įgūdžiai, dantų valymo technika dar nėra pakankamai geri, kad tai padarytų kokybiškai. Dantų šepetėlį reikėtų pradėti naudoti išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantims (maždaug apie 1-1,5 metų). Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų. Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo: fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau didelis jo kiekis yra toksiškas, todėl pastą su fluoru patariama naudoti tik tuose regionuose, kuriuose fluoro kiekis geriamame vandenyje yra nepakankamas. Dantims išvalyti pakanka labai nedidelio dantų pastos kiekio - maždaug mažojo vaiko pirštuko nago dydžio žirnelio. Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnumo pakanka, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki.
- Venkite ankstyvo pieninių dantų šalinimo. Vaikas neturi nuolatinių dantų dygimo požymių iki 8-9 metų amžiaus. Pastebite kitus žandikaulio vystymosi sutrikimus arba netaisyklingą dantų išsidėstymą. Yra aiškių hormoninių ar augimo sutrikimų požymių, pvz., lėtas augimas, energijos trūkumas, netipinis kūno vystymasis. Dantų dygimas sukelia diskomfortą ar skausmą. Trejų metų vaikas vis dar neturi visų pieninių dantų arba jie dygsta netaisyklingai. Kad jie kalasi ne taip, kaip turėtų, galima pastebėti iš to, jog ką tik išdygę dantys kaip mat pradeda gesti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu kreiptis į gydytoją ar odontologą, jei:
Taip pat skaitykite: Dantų dygimo simptomai
- Vaikas neturi nuolatinių dantų dygimo požymių iki 8-9 metų amžiaus.
- Pastebite kitus žandikaulio vystymosi sutrikimus arba netaisyklingą dantų išsidėstymą.
- Yra aiškių hormoninių ar augimo sutrikimų požymių, pvz., lėtas augimas, energijos trūkumas, netipinis kūno vystymasis.
- Dantų dygimas sukelia diskomfortą ar skausmą.
- Dantukas vėluoja ilgiau nei iki 18 mėn.
- Dantenos labai kraujuoja ar pūliuoja
- Jei karščiavimas aukštesnis nei 38,5 °C
Gydytojas arba odontologas gali atlikti tyrimus, kad įvertintų dantų vystymąsi ir paskirtų reikiamą gydymą ar priežiūrą, jei nustatomos struktūrinės ar hormoninės problemos.
Pieninių dantų svarba
Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas.
Tinkama dantų priežiūra
Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai. Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes.
Karščiavimas ir kiti simptomai dygstant dantims
Pieninių dantų dygimo metu nedidelis karščiavimas tikrai gali pasireikšti, tačiau paprastai jis neviršija 38,5 laipsnių Celsijaus. Itin retais atvejais būtent dėl dantų dygimo gali šiek tiek suskystėti išmatos. Vis dėlto jei mažylis karščiuoja, vemia ir viduriuoja, tai tikriausiai jau ne dantų dygimo, o ūminės infekcijos požymiai. Apskritai, dantų dygimo metu vaiko organizmas yra jautresnis įvairiems aplinkoms faktoriams, tad daug lengviau „prikimba“ ir sloga, ir viduriavimą sukeliantys virusai, tačiau mažylio tėvams reikėtų būti itin atidiems ir neabejotinų infekcijos požymių jiems nereikėtų „nurašyti“ tik dantų dygimui.