Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, padedanti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų. Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas tampa vis prieinamesnis, o Santaros klinikos yra viena iš pirmaujančių įstaigų, teikiančių šias paslaugas. Šiame straipsnyje aptarsime pagalbinio apvaisinimo situaciją Lietuvoje, Santaros klinikų gydytojų patirtį ir pacientų atsiliepimus, taip pat įstatymų pataisas ir technologijų pažangą šioje srityje.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos: siekis palengvinti finansinę naštą
Prieš kurį laiką valdančiųjų Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos ir konservatorių frakcijų atstovai registravo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti amžino embrionų saugojimo bei pagalbinio apvaisinimo paslaugas kompensuoti valstybės lėšomis. Anot vieno iš pataisų rengėjų, Liberalų sąjūdžio atstovo Armino Lydekos, pataisos nėra revoliucinės.
Praėjusioje kadencijoje Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimus inicijavo dabar opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, siekdama, kad poroms nukristų finansinė našta. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro vedėjas R. Gricius teigia, kad pakeitimai buvo naudingi, nes pagalbinis apvaisinimas tapo prieinamas žymiai daugiau porų. Tačiau, anot jo, įstatymą ir toliau reikia keisti, kad pagalbinio apvaisinimo bei vaisingumo išsaugojimo paslaugas kompensuotų valstybė, ypač onkologiniams pacientams ir sergantiems retomis ligomis.
R. Gricius pabrėžia, kad poroms, išgirdusioms diagnozę, būna šokas, o žinia, kad pagalbinio apvaisinimo nei procedūrų, nei medikamentų valstybė nekompensuos, tampa dar vienu smūgiu. Pacientai dažnai būna laikinai nedarbingi, tad apsimokėti šias paslaugas jiems sudėtinga.
Technologijų pažanga ir amžiaus faktorius
Registruodami įstatymo pataisas, valdantieji siūlo, kad pagalbiniam apvaisinimui sukurti embrionai būtų saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus, bet ne ilgiau kaip 10 metų, nebent pora pageidautų kitaip. Taip pat siūloma, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugas, embrionų paruošimo ir saugojimo paslaugas apmokėtų valstybė, o vaisingumo išsaugojimo procedūros būtų atliekamos jaunesniems nei 14 metų asmenims, sergantiems onkologinėmis ir retomis ligomis.
Taip pat skaitykite: Gimimas: vystymosi pabaiga
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė Diana Ramašauskaitė teigia, kad tai tapo įmanoma dėl patobulėjusių technologijų. Anksčiau, 2016 metais, buvo pasirinktas 14 metų amžius, nes buvo įmanoma surinkti tik lytines ląsteles. Dabar galimybės yra visiškai kitos - vaisingumo tikslu vaikams ir paaugliams iki lytinės brandos gali būti atliekamas reprodukcinių audinių paėmimas ir saugojimas.
Akušerė ginekologė Eglė Drejerienė pažymi, kad Lietuva yra unikali valstybė, jog sukurtus embrionus saugo neterminuotą laikotarpį. Ji ragina Seimą priimti valdančiųjų registruotas pataisas, kurios pagerintų teikiamos pagalbos kokybę, pacientų lūkesčius, medicininę praktiką, įneštų daugiau skaidrumo ir priartintų Lietuvą prie tarptautinės pagalbinio apvaisinimo technologijų naudojimo ir teisinio reguliavimo praktikos.
Baltijos Amerikos klinikos, Santaros vaisingumo centro vyr. gydytojas akušeris ginekologas Rimantas Gricius pabrėžia, kad biologinis laikrodis yra ne mitas ir poros turi žinoti, kada jų reprodukcinės sveikatos kreivė staigiai neria žemyn. Vienoms ta riba gali būti 35-eri, kitoms - kiek vėliau, o trečioms - ir daug anksčiau. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į specialistus.
Santaros vaisingumo centro patirtis ir gydytojo R. Griciaus įžvalgos
Gydytojas Rimantas Gricius teigia, kad visuomenė darosi vis atviresnė nevaisingumo temai, dažniau tikrinasi, o būti nevaisingu net mūsų šalyje nebėra stigma. Jis džiaugiasi, kad poros nesisekant pastoti per metus jau kreipiasi į gydytojus, nes dirbti su jaunesnio amžiaus poromis reiškia daug geresnius rezultatus.
R. Gricius pataria poroms, kurios metus laiko nepastoja, ateiti išsitirti, tačiau nebaiminti, kad iškart reikės „mėgintuvėlio“. Kartais prireikia labai mažų gydytojo intervencijų ir situacija sutvarkoma. Jis mini, kad daugėja moterų, kurios domisi kiaušialąsčių užšaldymu, siekiant išsaugoti vaisingumą ateityje, tačiau svarbu tai padaryti tinkamu amžiuje - iki 35 metų, o optimaliausia - iki 29 metų.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
Gydytojas pabrėžia, kad nevaisingumas - tai nėštumo nebuvimas po dvylikos mėnesių reguliaraus lytinio gyvenimo be apsaugos priemonių. Jis pataria neskaičiuoti jokių vaisingų dienų, nematuoti temperatūros, o tik gerti folio rūgštį ir mylėtis, kai to norite. Tačiau, jei anksčiau gydyta endometriozė, ovuliacijos sutrikimai, jei spermogramoje - pokyčiai, gydymą reikia pradėti anksčiau, nelaukiant metų.
R. Gricius įsitikinęs, kad jei pora nevaisinga, tai yra šeimos problema, o ne kažkurio vieno. Pora turi sutarti ir tarpusavyje visada aiškiai komunikuoti, kad čia nėra kaltų, kad abiem pusėms teks daug padirbėti, kad būtų pasiektas taip ilgai lauktas tikslas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad keičiasi reprodukcinės mados - anksčiau viskas daryta pagal taisyklę - skatinama ovuliacija, tada būtinai 6-12 inseminacijų ir tik tada apvaisinimas mėgintuvėlyje. Šiandien, atsižvelgiant į situaciją, porai iškart gali būti pasiūlytas apvaisinimas mėgintuvėlyje. Kiekvienas atvejis - labai individualus.
R. Gricius džiaugiasi, kad Lietuvoje vis daugiau vaisingumo problemų turinčių porų gali pasinaudoti medicinine pažanga, nes valstybė kompensuoja dalį pagalbinio apvaisinimo išlaidų. Be to, spręsti vaisingumo problemų pas gydytoją sugrįžta ir nemažai emigrantų - iš Amerikos, Skandinavijos, Jungtinės Karalystės, nemažai porų iš Baltarusijos, Kaliningrado, Maskvos, o toliausi - net iš Japonijos.
Pacientų atsiliepimai ir sėkmės istorijos
Santaros klinikų pacientai dalijasi savo sėkmės istorijomis ir dėkoja gydytojams už pagalbą. Viena jaunoji mama pasakoja, kad su vyru nesusilaukė vaikų 4 metus, tačiau nenuleido rankų. Sužinoję apie kompensuojamą pagalbinio apvaisinimo procedūrą, jie nusprendė pradėti šį psichologiškai sunkų kelią Santaros vaisingumo centre.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
Atlikus reikiamus tyrimus, paaiškėjo, kad vyras yra subalansuotos chromosomų mutacijos nešiotojas, todėl porai buvo rekomenduota atlikti preimplantacinės genetinės diagnostikos (PGD) tyrimą. Atlikus PGD tyrimą 6-iems embrionams, tik 1-as jų neturėjo jokių chromosominių pokyčių. Šis embrionas ir buvo patalpintas į moters gimdą, ir po pirmosios procedūros moteris sėkmingai pastojo.
Moteris pagimdė pati, natūraliais takais, išnešiotą mergytę. Šeima džiaugiasi, kad Lietuvoje yra tokia galimybė sužinoti apie embrionų chromosomų pokyčius dar prieš perkeliant embrionus į moters kūną, taip padidinant šansą pastoti ir išnešioti sveiką kūdikį.
Santaros vaisingumo centro veikla ir paslaugos
Santaros vaisingumo centras yra pirmasis akademinės ir valstybinės įstaigos Lietuvoje padalinys, kuris pradėjo veiklą pagal naują pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko licenciją. Šis centras išlieka daugiausiai pagalbinio apvaisinimo paslaugų atliekanti bei didžiausia vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo įstaiga Lietuvoje.
Centras teikia įvairias paslaugas, įskaitant:
- Vaisingumo sutrikimų diagnostiką ir gydymą
- Pagalbinį apvaisinimą (IVF, ICSI)
- Embrionų biopsiją ir PGD tyrimą
- Lytinių ląstelių ir embrionų kriokonservaciją
- Vaisingumo išsaugojimo procedūras
tags: #apvaisinimas #santaros #gidytojai