Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos yra gyvybiškai svarbios lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros ir simptomų valdymo. Lietuvoje šios paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, tačiau svarbu žinoti apmokėjimo tvarką ir indikacijas, kad vaikai galėtų gauti reikiamą pagalbą.
Nauja apmokėjimo tvarka nuo sausio 1 d.
Nuo sausio 1 d. už Lietuvos gydymo įstaigose suteiktas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas bus mokama PSDF lėšomis pagal jų bazines kainas, tačiau ne daugiau kaip už 120 lovadienių per metus, skaičiuojant nuo gydymo pradžios datos. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad už palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas PSDF lėšomis buvo apmokama ne daugiau kaip 120 lovadienių per kalendorinius metus.
Toks paslaugų apmokėjimo modelis keičiantis kalendoriams metams lėmė pacientų srauto netolygumus - nuo rugsėjo mėnesio į slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines patekę pacientai likdavo gulėti ir prasidėjus kitiems metams dar 120 dienų, o naujiems pacientams, kuriems stacionarinės slaugos poreikis atsirasdavo nuo sausio iki balandžio mėnesio, nebūdavo vietos. Įgyvendinus pokyčius, lovadieniai bus skaičiuojami nuo paslaugų teikimo pradžios datos, o ne kalendoriniais metais.
Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Žydrūnės Baigienės, naujoji tvarka padės subalansuoti pacientų srautus: „Siekiame efektyvumo ir lygybės - naujoji tvarka leis pasirūpinti, kad visiems pacientams būtų teikiamos kokybiškos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos, o lovadienių skaičius būtų aiškiai reguliuojamas."
Valstybinė ligonių kasa primena, kad sveikatos priežiūros įstaigos gali patogiai stebėti informaciją apie suteiktas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, naudodamos informacinę sistemą „Sveidra“.
Taip pat skaitykite: Sąlygos gauti nedarbingumo išmokas nėštumo metu
Kada reikalingas palaikomasis gydymas ir slauga?
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos įvairaus amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis arba patyrusiems sunkias traumas. Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo paslaugą gydymo įstaigose. Ji skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos (pavyzdžiui, insulto, infarkto) ar traumos.
„Į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių pacientai siunčiami, jei pagal specialų klausimyną jiems nustatomas didelis slaugos paslaugų poreikis. Pavyzdžiui, po to, kai pacientas gavo slaugos paslaugas namuose, bet tokia pagalba buvo neefektyvi. Ligonių kasos duomenimis, dažniausiai palaikomojo gydymo ir slaugos prireikia dėl smegenų kraujagyslių ligų (30 proc.).
Bendrosios indikacijos:
- po gydymo ir slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi;
- po gydymo stacionare, teikiančiame aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kai reikia palaikomojo gydymo ir slaugos:
- užsitęsusių ligų ir būklių atvejais, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo ir kontraindikuotina medicininė reabilitacija;
- po galvos smegenų operacijų ar kitų susirgimų, kai negalima ankstyva medicininė reabilitacija;
- kai dėl objektyvių priežasčių pacientui netaikytinas radikalus gydymas.
Indikacijos pagal diagnozuotas ligas ar būkles (pagal TLK-10-AM):
Svarbu pažymėti, kad šis sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju gydytojas individualiai įvertina paciento būklę ir poreikius.
- Piktybiniai ir gerybiniai navikai (C00-C96, D10-D36), kai esant toliau išvardytiems simptomams taikomas simptominis gydymas:
- žarnų nepraeinamumas, kai yra suformuota dirbtinė išangė;
- karščiavimas (dėl neoplastinės intoksikacijos);
- skausminis sindromas, kai reikalinga nuolatinė narkotikų terapija;
- kacheksija;
- rijimo sutrikimai;
- progresuojantys neurologiniai simptomai dėl metastazių;
- Nervų sistemos ligos:
- centrinės nervų sistemos uždegiminių ligų (G00-G09) padariniai ar būklės po jų, esant pusiausvyros ir judesių sutrikimų;
- sisteminės atrofijos, pirmiausia paveikiančios centrinę nervų sistemą (G10-G13);
- degeneracinės nervų sistemos ligos (G30-G32);
- ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai (G20-G26);
- demielinizuojamosios nervų sistemos ligos (G35-G37);
- polineuropatijos ir kiti periferinės nervų sistemos sutrikimai (G60-G64);
- cerebrinis paralyžius ir kiti paralyžiniai sindromai (G80-G83);
- mikrocefalija ir hidrocefalija (Q02, Q03, G91);
- įvairios kilmės lėtinės encefalopatijos (G31.2, G92, G93.8, I67.4);
- kitos nugaros smegenų ligos (G95) ir kiti nervų sistemos pakitimai (G99.0-G99.2);
- liekamieji cerebrovaskulinių ligų padariniai po galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimų (F01.2, I67.2, I67.8 (esant lėtinei smegenų išemijai), I69);
- mioneuralinės jungties ir raumenų ligos (G70-G71), esant aiškių požymių;
- būklės po cerebrovaskulinių (smegenų kraujagyslių) ligų ((I60-I65);
- vegetacinė būklė;
- būklės po sunkių galvos smegenų traumų (S06.1-S06.9);
- būklės po nervų ir nugaros smegenų sužalojimo šiose stuburo srityse:
- kaklo (S14);
- krūtinės ląstos (S24);
- pilvo, nugaros apatinės dalies, dubens (S34);
- Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, esant II-IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumui (I50), išskyrus ūmines būkles;
- Kvėpavimo organų ligos, esant lėtiniam kvėpavimo nepakankamumui (J96.1).
- Lėtinės kepenų ligos, esant lėtinio kepenų nepakankamumo B-C funkcinei klasei pagal Child-Pugh arba esant daugiau kaip 10 balų pagal MELD (K72.1).
- Lėtinės virškinamojo trakto ligos, lydimos organų funkcijų sutrikimų (K59, K66.0, K66.8, K91.1-91.5);
- Lėtinės inkstų ligos, esant lėtiniam inkstų nepakankamumui (III, IV laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas, IV-V stadija) (N18.4, N18.5);
- Komplikuotas cukrinis diabetas, kitos endokrininės sistemos ligos, esant III laipsnio funkcijos sutrikimui, kai nereikia stacionarinio aktyvaus gydymo (E10.41-E10.49, E.10.5, E10.61, E10.62, E10.69, E10.71, E10.73, E11.41-E11.49, E11.5, E11.61, E11.62, E11.65, E11.69, E11.71-E11.73, E13.41-E13.49, E13.5, E13.61, E13.62, E13.69, E13.71, E13.73, E14.41-E14.49, E14.5, E14.61, E14.62, E14.69, E14.71, E14.73, E40-E46, E63, E85);
- Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos, esant III laipsnio funkcijos sutrikimui (M05.8, M05.9, M06.4, M06.8, M06.9, M07-M12, M14-M17, M19, M24.5-M24.9, M32-M36, M41-M42, M43.5-M43.9, M45-M47, M60-M62, M80, M84);
- Įvairios etiologijos pragulos, trofinės opos (E 10.73, E11.73, E13.73, I83.0, I83.2, L89, L97, L98.4);
- Būklės po netrauminės galūnės (-ių) amputacijos (Z89);
- Būklės po juosmeninės stuburo dalies ir dubens lūžių bei po galūnių ar kitų kūno sričių sužalojimų (S32, S68, S72, S78, S88, S98);
- Sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių poveikių padariniai (T90-T98);
- Išplitusi ir nepatikslinta aterosklerozė (I70.9).
Kaip patekti į palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių?
Į palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių mažieji pacientai hospitalizuojami su gydančio/šeimos gydytojo siuntimu, kuriame turi būti įrašyti šie duomenys:
- anamnezė;
- objektyvūs duomenys;
- diagnozė (ligos kodas pagal TLK-AM-10);
- gydymo aprašymas;
- atlikti tyrimai.
Kas sudaro palaikomojo gydymo ir slaugos komandą?
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas. Gydymo įstaiga gali skirti ir kitus sveikatos priežiūros specialistus.
Taip pat skaitykite: Kaip apmokėti už palaikomąjį slaugą vaikui?
Pasak D. Prochorovos, šie specialistai rūpinasi paciento kasdiene priežiūra, taiko priemones gyvenimo kokybei pagerinti ir ligos simptomams palengvinti. Įprastai malšina skausmą, prižiūri bendrą sveikatos būklę, žaizdas, atlieka pragulų profilaktiką, kineziterapijos ir kitas kasdienės slaugos procedūras, rūpinasi asmens higiena, organizuoja maitinimą. Gali atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, elektrokardiografiją, kitus gydančio gydytojo skirtus tyrimus.
Apmokėjimas ir pasirinkimas
Palaikomąjį gydymą ir slaugą ligonių kasa apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo - pacientas papildomai mokėti neturi. Kiek laiko pacientas guli ligoninėje, priklauso nuo jo būklės, ligos eigos ir sunkumo. Kas 30 dienų paciento sveikatos būklė vertinama pildant slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną.
Slaugos ligoninę pacientas ar jo artimieji gali išsirinkti patys. Svarbiausia, kad gydymo įstaiga turėtų sutartį su ligonių kasa dėl palaikomojo gydymo ir slaugos.
Lėšų skyrimas palaikomajam gydymui ir slaugai
Palaikomajam gydymui ir slaugai kasmet skiriama vis daugiau fondo lėšų. 2022-2024 m. laikotarpiu skiriamų fondo lėšų suma šioms paslaugoms išaugo bemaž 52,4 proc., t. y. daugiau nei 45 mln. eurų. Šiemet iš fondo numatyta skirti daugiau nei 154 mln.
Tracheostoma: pagalba kvėpavimui
Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems sutrinka kvėpavimo funkcija, gali būti reikalinga tracheostoma. Tracheostoma - tai chirurginiu būdu suformuota anga priekinėje kaklo dalyje, per kurią įkvepiamas oras patenka tiesiai į trachėją ir plaučius. Apie tracheostomą ir jos priežiūrą patirtimi ir žiniomis dalinasi palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Violeta Žulkienė.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojamos nėštumo ir gimdymo išmokos?
tags: #apmokejimas #vaikams #uz #palaikomojo #slaugos #paslaugas