Šiame straipsnyje nagrinėjamas vaiko apklausos procesas, siekiant nustatyti jo interesus ir užtikrinti jo gerovę. Aptariamas teismo psichologo vaidmuo, metodikos, taikomos apklausiant vaikus teisme, taip pat įstatyminiai aspektai, susiję su vaiko teisių apsauga Lietuvoje.
Įvadas
Vaiko apklausa yra svarbi procedūra, leidžianti išgirsti vaiko nuomonę ir atsižvelgti į ją sprendžiant klausimus, susijusius su jo gyvenimu ir gerove. Ypač svarbus teismo psichologo vaidmuo, kuris padeda užtikrinti, kad apklausa būtų atliekama tinkamai ir vaikas jaustųsi saugiai.
Teismo psichologo indėlis į tiesos paieškas
Teismo psichologas yra specialistas, turintis psichologijos bakalauro ir magistro išsilavinimą, kuris dirba teisme ir dalyvauja apklausiant vaikus. Jo pagrindinis tikslas - padėti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir užtikrinti, kad vaiko teisės būtų apsaugotos.
Šiaulių apylinkės teismo psichologė Vaida Lisienė ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Donatas Dauginis pabrėžia teismo psichologo svarbą šiame procese.
Teismo psichologo darbo pradžia Lietuvoje
V. Lisienė teismo psichologe pradėjo dirbti 2015 metais, kai ši profesija Lietuvoje dar tik kūrėsi. Pirmiesiems teismo psichologams teko susidurti su iššūkiais, nes nebuvo jokios bendros praktikos, parengtų bendrų dokumentų ar aiškios apklausų struktūros. Vis dėlto, palaipsniui vyko pokyčiai, buvo sukurta vieninga teismo psichologo darbo sistema, psichologai dalyvavo mokymuose ir konsultavosi tarpusavyje.
Taip pat skaitykite: Kada privaloma pranešti apie vaiko išvykimą?
Teismo psichologo kompetencija
Teismo psichologas turi ne tik suprantamai kalbėtis su vaiku ir užduoti teisėjo nurodomus klausimus, bet ir gebėti atpažinti teisiškai reikšmingas aplinkybes bei nukreipti pokalbį tinkama linkme. Anot teisėjo D. Dauginio, teismo psichologas turi turėti daug teisinių žinių.
Teismo psichologo vaidmens pokyčiai
Prieš 10 metų psichologo vaidmuo apklausiant vaiką teisme buvo simbolinis, tačiau dabar psichologas tapo aktyviu dalyviu. V. Lisienės teigimu, psichologas su vaiku būna apklausos kambaryje, o teisėjas ir kiti proceso dalyviai - teismo posėdžių salėje. Tai buvo didžiulis proveržis, nes anksčiau apklausos kambariuose psichologo iš viso nebuvo arba jo vaidmuo buvo simbolinis.
Teismo psichologo nauda baudžiamajam procesui
D. Dauginis įsitikinęs, kad teismuose, pradėjus dirbti psichologams, baudžiamasis procesas tapo kokybiškesnis ir palengvino teisėjų darbą nustatant tikrąsias bylos aplinkybes. Teismo psichologas padeda suformuluoti klausimus taip, kad vaikas suprastų ir gebėtų kuo detaliau pateikti įvykio aplinkybes.
Vaikų paruošimas apklausai
Anksčiau nebuvo specialistų, kurie paruoštų vaiką apklausai, tačiau dabar teismo psichologai taiko „Thom Layen 10 žingsnių apklausos metodiką“. Teisėjas D. Dauginis teigia, kad per nepilnamečių apklausas yra pasiruošimo apklausai stadija, kurios metu teismo psichologas bendrauja su vaiku ir bando su juo užmegzti ryšį, paaiškinti, kas vyks apklausos metu.
Prieš apklausą psichologai vaikui pasako, ką jam reikės daryti, jei jis nesupras klausimų, jei nežinos ar neprisimins kokių nors detalių. V. Lisienės teigimu, svarbu pasikalbėti apie tai, kad labai svarbu sakyti tiesą ir viską papasakoti nuo pradžios iki galo. Tai vaikui suteikia saugumo. Be to, įžanginis pokalbis atskleidžia vaiko gebėjimą bendrauti ir atsakyti į klausimus.
Taip pat skaitykite: Atostogos auginant vaiką
Vaiko apklausa: praktiniai aspektai
Apklausos kambarys ir dalyviai
Apklausiamas vaikas nemato ir negirdi nei teisėjo, nei kitų apklausoje dalyvaujančių asmenų, o bendrauja tik su teismo psichologu. D. Dauginis pabrėžia, kad teismo posėdžio metu klausimus formuluoja ir uždavinėja teisėjas, o atliekant nepilnamečio apklausą, iš dalies klausimus padeda suformuluoti ir teismo psichologas, teisinę kalbą „išversdamas“ į jam suprantamą formą.
Darbas su mažamečiais ir specialiųjų poreikių vaikais
V. Lisienė prisiminė, kad yra tekę apklausti net dvejų su puse metų vaiką. Teismo psichologams dažnai tenka dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, kuriems sunkiau išsėdėti savo vietoje, išbūti apklausos kambaryje, suprasti klausimus. Tokioms apklausoms reikia specialaus pasirengimo, o svarbiausiu uždaviniu tampa suformuluoti klausimus taip, kad vaikas suprastų ir apklausa įvyktų kuo sklandžiau.
Iššūkiai apklausos metu
Atliekant nepilnamečio apklausą, gali pasitaikyti situacijų, kai vaikas tyli ir nepasako nė vieno žodžio arba sako tik dalį tiesos, bijodamas pakenkti savo artimiesiems. Teismo psichologas ir teisėjas turi užtikrinti, kad vaiko nepasiektų itin nepatogūs ir nekorektiški klausimai.
Efektyvios apklausos svarba
D. Dauginis pabrėžia, kad vienas pagrindinių iššūkių - kuo efektyvesnės apklausos atlikimas, kad visą reikiamą informaciją gautume vienos apklausos metu, ir nereiktų vaiko antrą kartą apklausinėti.
Bendradarbiavimas tarp teisėjo, prokuroro ir teismo psichologo
Teisėjas įsitikinęs, kad per ikiteisminį procesą kuo geresnis bendradarbiavimas tarp prokuroro, teisėjo ir teismo psichologo, tuo apklausa bus efektyvesnė, greitesnė ir darys mažesnį neigiamą poveikį vaikui. V. Lisienė teigia, kad labai svarbu prieš apklausą trims žmonėms susitikti ir pasitarti, kokia bus apklausos strategija.
Taip pat skaitykite: Palikti vaiką automobilyje Lietuvoje: rizika ir pasekmės
Teismo psichologo indėlis į tiesos paieškas
Teisėjas D. Dauginis teigia, kad teismo psichologo indėlis į tiesos paieškas baudžiamajame procese yra išties didelis.
Vaiko apklausa civilinėse bylose
Teismo psichologo vaidmuo civilinėse bylose
Pastaraisiais metais teismo psichologams vis dažniau tenka dalyvauti vaikų apklausose civilinėse bylose, sprendžiant klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su tėvais.
Apklausos būdai civilinėse bylose
Psichologas vaiko nuomonę išklauso dviem būdais: organizuojama vaiko apklausa apklausos kambaryje arba psichologas individualiai susitinka su vaiku. V. Lisienės teigimu, antrasis būdas kelia mažiau įtampos ir streso vaikui.
Psichologo pagalba teismui
Civiliniame procese teismo psichologas tampa dideliu pagalbininku, ypač kai didelė įtampa tarp tėvų ir įrankiais suvedinėti sąskaitas tampa vaikai. Po vaiko nuomonės išklausymo teismo psichologas yra kviečiamas liudyti teisme ir padeda sudėlioti detalesnį vaizdą apie šalių interesus ir vaiko jausmus.
Klausimai, sprendžiami po tėvų išsiskyrimo
Po tėvų išsiskyrimo, kai yra bendrų nepilnamečių vaikų, neišvengiamai kyla klausimai, kuriuos būtina išspręsti:
- Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas
- Išlaikymo (alimentų) vaikui priteisimas ir mokėjimas
- Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarkos nustatymas
- Tėvystės nustatymas (jei dar nebuvo nustatyta)
Sprendžiant šiuos klausimus, prioritetas visada teikiamas vaiko interesams.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas
Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, jo įprastą aplinką, kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko amžių, brandą ir jo norus (jei vaikas pakankamai brandus juos išreikšti).
Išlaikymo (alimentų) vaikui priteisimas
Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo susituokę, ar ne, ir ar gyvena kartu. Pareiga mokėti alimentus atsiranda nuo vaiko gimimo ir tęsiasi iki jo pilnametystės (18 metų) arba ilgiau, jei vaikas mokosi pagal dieninės studijų programą (iki 24 metų) ir jam reikalinga parama.
Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarkos nustatymas
Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) turi ne tik pareigą, bet ir teisę bendrauti su savo vaiku, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Tėvų gebėjimas susitarti dėl su vaikais susijusių klausimų rodo jų brandą ir atsakomybę. Jei taikiai susitarti nepavyksta, ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ar bendravimo tvarkos sprendžia teismas.
Vaiko nuomonės išklausymas ir psichologo vaidmuo skyrybų atveju
Vaikų nuomonės išklausymo būdai
Skyrybų ir vaiko dalybų bylose vaiko nuomonė dažniausiai išklausoma tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos darbuotojui, teismo psichologui arba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistui.
Teismo psichologo vaidmuo išklausant vaiko nuomonę
Išklausant vaiko nuomonę teismo posėdžio metu labai svarbus teismo psichologo vaidmuo. Teismo psichologas betarpiškai bendrauja su vaiku, užmezga ryšį ir užduoda klausimus vaikui suprantama kalba. Jei bylos dalyviai užduoda klausimus vaikui, teisėjas klausimus apibendrina ir perduoda psichologui, psichologas juos pritaiko vaikui pagal jo raidą, išsivystymo lygį.
Nuo kelerių metų atsižvelgiama į vaiko nuomonę?
Vaikų apklausų teisme neriboja mažamečių amžius. Tam tikrų kategorijų bylose yra numatyta, kad vaiką privaloma išklausyti, kai jam sueina 10 metų, bet teismui nusprendus, kad vaiko nuomonė skyrybų byloje yra svarbi, gali būti apklausiami ir kur kas jaunesni vaikai.
Kaip įvertinama vaiko nuomonė?
Apklausiant vaiką skyrybų bylose labai svarbu įvertinti vaiko brandą, ar jis savo nuomonę reiškia nuosekliai, ar nuomonė nekinta perklausus jį apie tuos pačius dalykus keletą kartų ir ar jo pasakojimas sutampa su neverbaline kalba, emocine išraiška, balso tembru, veido mimika ir bendra pastebima psichologine būsena.
Kiek trunka vaiko apklausa?
Vaiko apklausa, kai psichologas individualiai kalbasi su mažamečiu, trunka ne ilgiau kaip valandą. Jei apklausa trunka ilgiau - vaikas tiesiog pavargsta.
Kaip psichologai kalbasi su vaikais?
Apklausų metu psichologai vaiko nuomonę nori suprasti neužduodami tiesioginių klausimų. Psichologai stengiasi neklausti vaiko, ar jis nori gyventi su tėčiu ar su mama. Jie nori įsiklausyti į vaiko pasakojimus, suprasti, kaip jis vertina situaciją ir neužduoti klausimų, kurie prasideda žodžiu kodėl.
Kaip paruošti vaiką apklausai?
Žinant, kad mažamečio laukia apklausa teisme ar jo nuomonė bus išklausyta individualaus pokalbio su teismo psichologu metu, normalu vaikui pasakyti, kur jis bus vedamas, ko jo ten bus klausinėjama. Rekomenduojama vaikui akcentuoti, jog svarbu, kad jis psichologui ar teismui pasakytų, ką galvoja, kaip jaučiasi.
Teismo psichologų vaidmuo skyrybų, vaikų dalybų bylose
Prieš 10 metų teismuose atsiradusių psichologų esminė užduotis skyrybų, vaikų dalybų bylose - išgirsti mažamečių lūkesčius ir sumažinti galimai žalingą proceso poveikį, jaučiamą psichologinį spaudimą. Psichologo užduotis apsaugoti vaiką nuo klausimų, kurie gali jį traumuoti, taip pat užtikrinti jo saugumą.
Vaiko teisės ir pareigos
Remiantis Vaiko teisių konvencija, vaikas laikomas individu, turinčiu žmogaus teises, kurios lygiavertiškai gerbtinos. Konvencija tvirtina, kad tėvai - tai pagrindinis vaiko apsaugos, ugdymo ir globos šaltinis.
LR Civilinis kodeksas reglamentuoja vaikų teises ir pareigas. Vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą.
Vaikų teisių apsauga Lietuvoje
Pirmąjį vaikų teisių plėtros ir vaikystės politikos įgyvendinimo etapą galima sieti su 1992-1995 metais. 1994 metais buvo suformuotas, už vaikų teisių apsaugą atsakingų, savivaldybių tarnybų tinklas. 1996 metais buvo priimtas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, į kurį buvo įtrauktos visos svarbiausios Vaikų teisių Konvencijos nuostatos.
Vaiko teisių apsaugos kontrolė ir priemonės
2000 - aisiais metais buvo įsteigta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Vaiko teisių apsaugos agentūros, siekdamos užtikrinti vaiko teisių apsaugą, ginti vaiko interesus, bei neleisti smurtauti prieš vaikus šeimose ir bendruomenėje, įgyvendina įvairias priemones, konsultuoja vaikus, jų šeimas ir kitas, bendruomenės ribose veikiančias, organizacijas, bei siūlo metodologinę paramą.
Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai
Socialiniai, ekonominiai pokyčiai, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, sąlygojo bedarbystės atsiradimą ir privertė jaunas šeimas ieškoti pajamų šaltinių, įsidarbinimo galimybių už šalies ribų. Todėl situacijos, kai tėvai išvyksta ieškoti darbo į užsienį, palikdami savo nepilnamečius vaikus be atstovo pagal įstatymą, dažnėja.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas santuokos nutraukimo atveju
Santuokos nutraukimo atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Jei santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis gali būti ir nepateikiama teismui, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas teisme.
tags: #apklausiant #vaika #nustatyta