Sveika mityba yra itin svarbi sveikos gyvensenos dalis, o uogos ir vaisiai - būtini produktai palaikyti subalansuotą mitybą. Vaikų organizmui, kuris nuolat vystosi, uogos ir vaisiai yra tiesiog nepakeičiami, todėl jie turėtų būti kasdienio raciono dalis. Ūkininkė V. Šlapkauskienė teigia, kad uogos ir vaisiai stiprina imunitetą ir padeda apsisaugoti nuo ligų. Jie yra ne tik skanūs, bet ir maistingi, turtingi vitaminais bei ląsteliena, todėl labai naudingi sveikatai.
Mitybos įpročių formavimas vaikystėje
Dauguma mūsų įpročių susiformuoja dar vaikystėje, įskaitant ir sveikos mitybos įpročius. Jei norite, kad vaikai valgytų uogas ir vaisius, tėvai patys turi rodyti pavyzdį. Besilaukiančios ir žindančios motinos perduoda savo mitybos įpročius kūdikiams. Jei motinos racione nėra uogų ir vaisių, tikėtina, kad ir vaikui šie produktai bus svetimi. Vaikai nori ragauti ir valgo tai, ką mato valgant savo artimuosius.
Uogos ir vaisiai gali puikiai pakeisti saldumynus ir kitus nesveikus užkandžius. Vaikai dažniau rinksis sveikesnius variantus, jei matys tėvus kramsnojant uogas ar vaisių gabalėlius, o ne saldainius. Ūkininkė pataria vengti dirbtinių sulčių, limonadų ir uogienių su dideliu kiekiu cukraus. Vietoj jų rinkitės natūralias vaisių ar uogų sultis, kurias galima praskiesti vandeniu. Kūdikiams vietoj pirktinių tyrelių su pridėtiniu cukrumi geriau duoti natūralias vaisių ir uogų tyreles, kurios suteiks tik reikalingiausias ir sveikiausias maisto medžiagas.
Ūkininkė Vita svarsto, kad vaikas vargu ar paims ir valgys tiesiog padėtą obuolį ar kriaušę. Tačiau jei vaisius supjaustysite skiltelėmis ir padėsite vaikui pasiekiamoje vietoje, tikimybė, kad jis suvalgys, gerokai išauga. Vaisius ir uogas vaikams reikėtų paruošti taip, kad jie galėtų iškart dėti į burną. Vaikai yra smalsūs, todėl pasakokite jiems apie tai, ką jie valgo, kodėl tai sveika ir naudinga. Taip pat paaiškinkite, kad nuo medžio skintas vaisius ne visada atrodo taip gražiai, kaip pirktas parduotuvėje, bet yra daug sveikesnis.
Pažintinės ekskursijos į ūkius
Dar vienas būdas, galintis padėti vaikams pamilti uogas ir vaisius - tai artimesnė pažintis su jais. V. Šlapkauskienė pasakoja, kad jos ūkyje organizuojamos pažintinės ekskursijos darželinukams ir pradinukams. Vaikai pamato, kur ir kaip auga uogos bei vaisiai, gali patys jų pasiskinti ir čia pat paragauti. Jiems parodoma, ką dar galima su šiomis gėrybėmis padaryti: užšaldyti, sutrinti į tyreles, išvirti uogienes, išspausti sultis.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Mindaugo Šlapkausko vaisių ir uogų ūkis veikia nuo 2002 metų. Ūkininkas kartu su žmona Vita Šlapkauskiene augina obelis, kriaušes, avietes, braškes, juoduosius serbentus, gervuoges, slyvas ir vyšnias. Uogų perdirbimo ceche verdamos uogienės, spaudžiamos sultys, gaminami sirupai, trinamos tyrės.
Kada ir nuo ko pradėti duoti uogas kūdikiams?
Nereikėtų skubėti duoti uogų nuo 6 mėnesių. Anksčiausiai galima pradėti nuo 7-8 mėnesio, pradedant nuo švelniausių, pavyzdžiui, mėlynių. Vis dėlto rekomenduojama palaukti iki pirmųjų metų pabaigos ir duoti uogų nuo 11-12 mėnesio, pradedant nuo 2-3 uogyčių.
Reikėtų pradėti nuo mažiausiai rūgščių uogų. Taisyklė - uogos turi būti prinokusios, ne pusiau žalios ir ne kietos. Tuomet jos turės daugiau vitaminų ir bus lengviau susivirškinamos. Braškės, serbentai ir vyšnios yra pakankamai rūgščios, todėl su jomis nereikia skubėti. Nuo trešnių ir vyšnių būtina nuimti odelę ir išimti kauliuką prieš duodant vaikui. Jei 7-8 mėnesių kūdikis paragaus pusę vyšnios, nieko blogo nenutiks, tačiau tėvai dažnai duoda visą dubenėlį, nuo ko sutrinka virškinimo traktas ir vaikus išberia.
Bėrimas nėra vienintelė galima reakcija. Gali sutrikti ir žarnyno veikla. Jei kasdien su ta pačia uoga dirginamas žarnynas, vaiko būklė blogėja pamažu, kol jis pradeda naktį nemiegoti. Metinukams geriau duoti įvairių uogų po nedaug, neduoti tos pačios uogos kasdien ir rinktis kuo labiau prinokusias bei šviežiasnes. Nereikėtų pirkti uogų trims dienoms į priekį. Taip pat rekomenduojama rinktis čia užaugintas uogas.
Šiuo metu padaugėjo bėrimų vaikams. Paskelbtas TOP12 vaisių ir daržovių sąrašas, kuriuose yra daugiausiai pesticidų, ir braškės trečius metus iš eilės užima pirmą vietą. Taigi pramoninės, gražios braškės gali turėti daugiau žalos nei naudos.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Pesticidų pavojus
Pesticidai yra cheminiai junginiai, o vaikų, kurių žarnynas yra pralaidus ir fermentinės sistemos dar naivios, organizmui papildomi cheminiai junginiai neduoda nieko gero. Gali pasireikšti nebūtinai ūmus apsinuodijimas, bet viskas kaupiasi. Per gyvenimą mes gauname daug cheminių junginių, ir sunku nustatyti, ką jie padaro, bet įvairios lėtinės ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir nutukimas gali būti to pasekmė.
Jei tėvai duoda uogų ir kitą dieną mato, kad vaikui viskas gerai, ar jau galima drąsiai duoti ir dubenėlį uogų? Vaikai mėgsta uogas, nes jos saldžios, bet rekomenduojama duoti daugiausiai 5 uogas, tai yra, apie 50 gramų metų vaikui. Jei tai gervuogės ar žemuogės, pakaks vieno-dviejų šaukštelių. Uogose tikrai daug vitaminų, bet tėvai daro klaidą manydami, kad per vasarą vaikai uogų prisivalgys „už visus metus“. Vitaminai organizme neišliks iki žiemos.
Nuo kokio amžiaus jau galima neriboti uogų kiekio? Siūloma duoti vaikui pačiam imti uogas su pirštukais, nes tokiu būdu vystosi smulkioji motorika, ir, kol paima, kol sukramto, greičiau ateina sotumo jausmas. O jei dar pats eina ir pats nusiskina - dar geriau. Jei vaikas nejunta jokių bėdų, nuo metų galima didinti uogų kiekį. Tačiau reikia stebėti: jei davėte truputį daugiau ir pamatėte, kad pabėrė aplink burną ar žandukai paraudo, kiekį reikėtų mažinti.
Ar tai reiškia, kad vaikas šitai uogai bus alergiškas? Ne, uogos retai kada alergizuoja. Tačiau jose yra tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, histamino, kuris sudirgina ir parūgština organizmą. Kuo didesnis vaikas, tuo mažesnė tų medžiagų koncentracija kūne, ir dėl to nebeišberia. Tikroji autoimuninė liga uogoms pasitaiko retai.
Kurios uogos naudingiausios?
Sveikiausia - visko po truputį. Tačiau nereikėtų duoti vaikams sulčių ar trintų uogų, nes pradėjus traiškyti uogą, vitaminas C reaguoja su deguonimi ir suyra. Taip pat nereikėtų duoti uogienių. Geriausia uogas užšaldyti.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Kaimynė Monika savo dukrelei į priešpiečių dėžutę sudeda įvairių užkandžių: pačios keptą keksiuką, skiltelėmis supjaustytų obuolių ir liofilizuotų uogų. Ji teigia, kad norint užauginti stiprų žmogų, reikia nemažai dėmesio skirti mitybai.
Intuityvaus valgymo konsultantė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė nuramina, kad nėra normų, nustatančių, kiek žmogui per dieną reikėtų valgyti. Vaikų skrandukai mažesni nei suaugusiųjų, todėl jie valgo dažniau ir užkandžiauja. Dietologė teigia, kad nėra nei gero, nei blogo maisto, tik jį reikia tinkamai pasirinkti - taip, kad jis tiktų asmeniškai. Užkandžiavimas padeda palaikyti sotumo jausmą tarp valgių.
Monika renkasi užkandžius savo vaikams, kad jie valgytų kuo daugiau vaisių, uogų ir daržovių. Vaikai ypač mėgsta uogas. Tiesa, vyresnėlė pyksta, kai įdeda uogų, nes, pavyzdžiui, avietės ištyžta dėžutėje. Dietologė Aušra siūlo rinktis kuo įvairesnį maistą ir kasdien jį kaitalioti. Reikia stebėti savo vaiką ir jo skonio poreikius. Gyvename tokiais laikais, kad maisto įvairovės galime gauti įvairiais sezonais. Nereikia aklai sekti, kad turi būti tik kažkoks šviežias produktas ir tik to sezono. Laikai keičiasi, mes turime naujas technologijas, leidžiančias išlaikyti produkto maistines savybes, todėl reikia tuo naudotis.
Monika skaito maisto produktų etiketes ir gilinasi, kokius produktus perka savo šeimai. Ją gąsdina tai, kad daug vaikų yra nutukę. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo apribojimus cukrui: 25 g per dieną moterims ir 37 g vyrams. Intuityvaus valgymo konsultantė A. Jauniškytė-Ingelevičienė papildo, kad nereikia riboti cukraus, kuris yra natūraliai maisto produktuose, pavyzdžiui, vaisiuose ar uogose. Būtent pridėtinio cukraus kiekį PSO ir skatina žiūrėti. Dietologė skatina atkreipti dėmesį į skaidulas produkte, nes jos suteikia sotumo jausmą ir saugo nuo įvairių ligų, įskaitant cukrinį diabetą. Skaidulų labai daug vaisiuose, uogose, daržovėse, ypač ankštinėse daržovėse: pupelėse, žirniuose ir lęšiuose.
Šiuo metu žmonės labai bijo cukraus. Tačiau svarbu atskirti natūralų cukrų, esantį uogose ir vaisiuose, nuo pridėtinio cukraus, kurio reikėtų vengti.
Nuodingos uogos: ką svarbu žinoti?
Vasarą - puikus metas būti gamtoje, o vasaros pabaigoje laukuose, miškuose ir parkuose atsiranda vis daugiau nokstančių uogų. Tačiau svarbu žinoti, kad ne visos uogos yra valgomos. Patraukliai atrodančios ryškios uogos gali būti ir nuodingos.
Lietuvoje auga daugiau nei dešimt augalų, kurie sunokina žmogui kenksmingas ar nevalgomas uogas. Daugelį nuodingų uogų atskirti nėra sudėtinga. Bendras Lietuvoje augančių nevalgomų uogų bruožas yra tas, kad jos nėra sutelktinės, o jų sėklos visada yra uogos viduje.
Dažnai šalia pakalnučių auga bruknės, kurių uogos yra ir skanios, ir sveikos. Bruknė yra mažesnė, ryškiai raudona, o jos lapai odiški. Pakalnučių šiuo metu dažniausiai būna labai nunykę, jų nesimato, ir ant koto būna keletas pavienių raudonai oranžinių uogų, kurios palyginti su bruknėmis yra gerokai stambesnės.
Paprastoji pakalnutė dėl puošnių žiedų ir nuostabaus aromato auginama kaip dekoratyvinis augalas darželiuose. Tai ir nuodingas, ir vaistinis augalas, sunokinantis ryškias oranžines uogas.
Vienas pavojingiausių nuodingųjų augalų mūsų šalyje yra paprastasis žalčialunkis. Jis auga ūksmėtuose, lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose. Augalas labai nuodingas, ypač sėklos, kurių ir 10 vnt. užtektų mirtinai vaiko dozei. Net vienas užtiškęs šio augalo sulčių lašelis ant odos gali sukelti dermatitą. Išskirtinė savybė - puošnūs rožiniai žiedeliai, pražystantys anksti pavasarį.
Vilkauogė taip pat labai gražus augalas. Jo stiebas baigiasi keturiais lapais, o vaisius - viena juodai melsva uoga. Pavieniai augalai auga trąšioje dirvoje, dažniausiai pavėsingoje, drėgnoje vietoje. Visos augalo dalys, ypač šakniastiebiai ir uogos, nuodingos žmogui, ypač vaikams.
Juodžolė - daugiametis žolinis augalas. Žiedai balti, sunokina juodas uogas. Dažniausiai auga lapuočiuose ir mišriuose miškuose, paunksmėje. Visose augalo dalyse aptinkama nuodingų medžiagų.
Sausmedžio krūmai aptinkami trąšiame lapuočio miške ar šalia jo - pamiškėje. Dažniausiai dera tik atviroje vietoje augantys krūmai. Krūmas arba nedidelis medis. Ant šakos dažnai būna įvairiaspalvės uogos: raudonos ir tamsėjančios iki juodos.
Šunobelė - krūmas arba nedidelis medelis, kurio viršūnės aplipusios juodais apvaliais, žirnio dydžio kaulavaisiais su koteliu. Aptinkama visoje Lietuvoje, gana dažna. Auga pavieniui dažniausiai pamiškėse, krūmynuose, upių, ežerų pakrantėse, šviesiuose miškuose.
Ką daryti suvalgius nuodingo augalo vaisių?
Apsinuodyti kai kuriais Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Vienų augalų toksinės medžiagos sukelia negalavimus, kitų augalų gali būti mirtinos. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie yra smalsesni ir nori viską išmėginti. Taip pat vaikų odelė yra jautresnė nei suaugusių žmonių.
Suvalgius žalčialunkio uogų jaučiamas stiprus burnos gleivinės deginimas, bendras organizmo nusilpimas, diegliai pilve, vėmimas bei viduriavimas. Apsinuodijęs gali šlapintis su krauju, sunkiais atvejais žmogus gali prarasti sąmonę ar net mirti. Saujelė šių uogų gali būti mirtina. Tačiau viskas priklauso nuo žmogaus svorio, todėl vaikams kyla didesnis pavojus.
Jei vaikas paragavo nuodingo augalo, reikėtų kuo skubiau kreiptis į Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės centrą. Priešnuodžio šiems augalams nėra. Jei tinsta ir peršti burnos gleivinė, reikia burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba duoti atsigerti šalto vandens. Taip apmalšinus skausmą būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Patartina kartu pasiimti apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį. Be gydytojo nurodymo nevartoti jokių medikamentų ir nesiimti medicininių procedūrų.
Norint išvengti netikėtumų gamtoje, reikia išmokti atpažinti nuodingus augalus ir vengti susidūrimo su jais. Specialistai pataria neliesti ir neragauti nepažįstamų augalų, neskinti ir nenešti namo. Svarbu atminti, kad ne visos augalo dalys yra valgomos.
Miško lobiai: ką galima rasti miške?
Miškas - tai ne tik medžiai ir gyvūnai, bet ir tikras lobių ieškotojų rojus! Čia slypi daugybė skanių ir įdomių gėrybių, kurias gali atrasti kiekvienas smalsus vaikas.
Saldžiosios miško dovanos: uogos
Vasarą ir rudenį miškas vilioja savo spalvingomis ir sultingomis uogomis:
- Mėlynes: mažos, mėlynos uogos, kurios puikiai tinka ne tik valgyti vienas, bet ir kepti pyragus ar virti kisielių.
- Avietės: saldžios ir kvapnios uogos, kurios auga ant dygliuotų krūmų. Jas galima valgyti šviežias, dėti į jogurtą ar gaminti skanius desertus.
- Braškės: raudonos, sultingos ir nepaprastai skanios uogos, kurias rasite miško pievose ir pamiškėse.
- Bruknės: šiek tiek rūgštokos, bet labai naudingos uogos, kurios auga ant žemų krūmelių. Iš jų galima virti skanią arbatą ar uogienę.
Svarbu: prieš ragaudami bet kokias uogas, būtinai pasitikrinkite su suaugusiuoju, ar jos yra valgomos!
Paslaptingieji miško gyventojai: grybai
Ruduo - tikras grybų metas! Miške galima rasti įvairiausių grybų, tačiau ne visi jie yra valgomi:
- Baravykai: dideli, rudi grybai su stora kojele ir baltu vidumi. Jie puikiai tinka sriuboms, troškiniams ar kepti ant grotelių.
- Voveraitės: geltonos, įdomios formos grybai, kurie auga grupelėmis. Jos yra labai skanios ir tinka įvairiems patiekalams.
- Lepšiai: balti, trapūs grybai su plona koja. Jie dažnai naudojami padažams ir sriuboms.
Svarbu: niekada nerinkite grybų, kurių nepažįstate! Visada pasitikrinkite su patyrusiu grybautoju arba suaugusiuoju, ar grybas yra valgomas.
Kiti miško lobiai
Be uogų ir grybų, miške galima rasti ir kitų įdomių dalykų:
- Kankorėžiai: puiki medžiaga įvairiems rankdarbiams ir dekoracijoms.
- Gražūs lapai: surinkite įvairių spalvų bei formų lapus ir sukurkite nuostabų herbariumą.
- Akmenukai: ieškokite įdomių akmenukų ir sukurkite savo kolekciją.
- Plunksnos: paukščių plunksnos gali būti naudojamos įvairiems meniniams projektams.
Miškas yra pilnas nuostabių dalykų, kuriuos galite atrasti. Taigi apsiaukite patogius batus, pasiimkite krepšį ir leiskitės į nuotykius! Nepamirškite gerbti gamtos ir palikti mišką tokį, kokį jį radote.
Uogos: naudingos savybės ir rekomendacijos
Uogos vasarą: naudingiausios ir turtingiausios vitaminais
Pagal maisto pasirinkimo piramidę, daržovių, vaisių ir uogų turėtume vartoti kuo daugiau, kasdien ir kelis kartus per dieną. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti bent 400 g vaisių ir daržovių, neskaitant bulvių. Vasarą siūloma mėgautis vietinėmis šviežiomis gėrybėmis užuot valgius atvežtinius vaisius ar uogas. Svarbiausia yra pasirinkti tinkamos kokybės uogas: geros formos, joms būdingos spalvos, nesupelijusias ir nepernokusias. Uogos gali būti užterštos ir įvairiais patogeniniais mikroorganizmais, todėl, kad būtų saugu jas valgyti, prieš vartojimą būtina gerai nuplauti geriamuoju vandeniu.
- Juodieji serbentai. Juose yra net 166,2 mg vitamino C, daug vitamino A, taip pat geležies, kalcio, fosforo, magnio ir folio rūgšties. Ypač daug kalio. Šios uogos gerina apetitą, naudingos sergant mažakraujyste ir patartina valgyti, kai reikia atsigauti po ligų ar nusilpus imunitetui. Ypač naudingos vaikams.
- Braškės. Tai nekaloringos ir sveikos uogos, turtingos vitaminais ir kitomis naudingomis mineralinėmis bei biologiškai aktyviomis medžiagomis. Jose yra gausu geležies, jodo, magnio, kalcio, kalio, folio rūgšties, C, A ir B grupės vitaminų. Be to, braškėse yra daug endorfinų, kurie gerina nuotaiką.
- Žemuogės. Jose yra daug fosforo, geležies ir vitamino C. Taip pat jose yra nedidelis kiekis beta karotino (provitamino A), vitaminų B1, B2, B6, K ir E. Kaip ir juodųjų serbentų, naudingi ir žemuogių lapai, kurie taip pat turi gydomųjų savybių.
- Raudonieji ir baltieji serbentai. Šios uogos yra rūgštokos, todėl vaikai ne itin mėgsta, tačiau reikėtų nepamiršti ir jų naudos sveikatai. Šiose uogose yra daug vitaminų C, P, E, karotino, geležies, kalio, fosforo, gintaro ir obuolių rūgščių bei seleno. Taip pat yra beta karotino ir antioksidantų. Šie serbentai gerina apetitą ir virškinimą bei stiprina kraujagyslių sieneles.
- Agrastai. Turintys antsvorio žmonės turėtų nepamiršti agrastų, kurie yra mažai kaloringi ir turi tik 44 kcal 100 g.
- Avietės. Jose yra ypač daug geležies, vario, kalcio, kalio, magnio, vitaminų C, A, B1, B2, PP ir folio rūgšties.
- Mėlynės. Jose gausu vitaminų A, E, B1, B2, PP, o taip pat kalio, fosforo, kalcio, geležies ir tanino (rauginės medžiagos), kuris stiprina gleivines, ląstelienos. Šiose uogose esantys fitoncidai neleidžia žmogaus žarnyne apsigyventi ligas sukeliančioms bakterijoms, o antioksidantai saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Mėlynės labai tinka sergant ūminėmis ar lėtinėms virškinamojo trakto ligoms, ypač viduriuojant.
Rekomenduojamas uogų kiekis per dieną
Nereikėtų itin gausiai valgyti vien tik vaisių ir uogų, nes juose yra daug fruktozės, vadinasi, ir daug cukraus. Tačiau valgant subalansuotai ir įvairiai, žalos sau nepridarysime. Daržovės, vaisiai ir uogos yra labai naudingos žmogaus organizmui, tačiau, jei vien tik juos valgysime nejausdami saiko, o kito naudingo maisto nevartosime, organizme balanso nebus. Geriausia uogas rinktis kaip užkandžius, gardinti pusryčiams košes, varškę ar nesaldų jogurtą. Jei vaikai nemėgsta rūgštesnių uogų, geriau jas apibarstyti truputėliu cukraus, nei jis visai nevalgys uogų. Kalbant apie sveikatai palankią mitybą, svarbu yra visuma: būtina valgyti įvairiai ir subalansuotai.
Uogų šaldymas: naudingų savybių išsaugojimas
Vasarą yra puikus metas pasiruošti uogų atsargų žiemai. Esant tokiam aktyviam gyvenimui, šaldyti maisto produktai padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų. Šaldymas yra vienas iš geriausių ir patogiausių konservavimo būdų norint išsaugoti maisto produktų maistinę vertę, kurį žmonės naudoja nuo seno, kad ilgiau išlaikyti maisto produktus. Tinkamai užšaldant, išlieka apie 85-90 proc. biologiškai vertingų medžiagų, išlaikoma spalva ir aromatas. Užšaldymas turi būti vykdomas minus 18ºC temperatūroje, nes tokioje temperatūroje maisto produkte susidaro smulkūs vandens kristalai, nesuardomos ląstelių sienelės, išlieka nepakitusios produktų maistinės savybės. Svarbiausia, kad uogos prieš užšaldymą būtų gerai nuplautos ir perrinktos. Rekomenduojama sušaldyti kuo mažesniais kiekiais, kad sušaldomas maisto produktas greičiau praeitų per maksimalios ledo kristalizacijos temperatūros diapazoną, kuris dažniausiai būna nuo -1º C iki - 5º C. Svarbu - užšaldyti reikia kuo greičiau ir tam tinkamoje taroje!