Puntuko akmuo - tai ne tik įspūdingas gamtos paminklas, bet ir svarbus Lietuvos istorijos, mitologijos bei kultūros simbolis. Šis riedulys, stūksantis netoli Anykščių, apipintas legendomis ir padavimais, liudija apie senovės lietuvių tikėjimą, kovas ir viltis. Puntukas yra antras pagal dydį akmuo Lietuvoje. Iki 1957 m. jis buvo laikomas didžiausiu. Šiandien Puntukas yra populiari lankytina vieta, traukianti turistus iš visos Lietuvos ir užsienio. Šalia įrengtas Anykščių šilelio medžių lajų takas.
Puntuko akmens aprašymas
Puntukas, dar kitaip žinomas kaip Dvarionių akmuo, yra granitas. Jis sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio. Vienas ketvirtadalis jo yra po žeme. Didžiausia horizontali apimtis - 21,39 m.
Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 14-20 tūkstančių metų. Mokslininkai mano, jog riedulio kilmė siekia nuo 14 iki 20 tūkstančių metų.
Legendos ir padavimai apie Puntuko akmenį
Apie Puntuko akmens kilmę pasakojama daug mitų ir legendų. Vienas iš jų teigia, kad velnias nešė akmenį sugriauti Anykščių bažnyčią, tačiau pragydus gaidžiui, jį pametė.
Yra ir kitas mitas, pasakojantis, jog akmuo pavadintas lietuvių karžygio Puntuko vardu, ant kurio šis buvo sudegintas. Pasakojama istorija ir apie tai, jog šalia vietos, kur yra Puntuko akmuo, gyveno labai darbšti Anykštos giminė. Giminės vyriausiasis turėjo paslatingą ženklą, kurį pamatę velniai iš karto prasmegdavo į pragarą. Supykę velniai sumanė ant šeimos trobos numesti didelį akmenį. Ilgai stengėsi jie tai padaryti, bet nei vienam, nei kitam velniui nepavyko. Tada susirinko daugybė velniukų, pakėlė akmenį ir ruošėsi mesti ant trobelės. Tai pamatė dievas Perkūnas, pagailėjo Anykštų giminės. Perkūnas pradėjo spjaudytis ugnimi ir taip išgąsdino velniukus, kurie pametė akmenį. Iškritęs akmuo pataikė tiesiai ant šalia gyvenusio pikto žmogaus, vardu Puntukas, pirkios. Nuo to laiko niekas Puntuko daugiau nematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Dar kitoje legendoje pasakojama, kad Puntuko akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir nieko negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveno Anykštos giminė, nei vargo, nei bado nematė. Nelabieji ir prisiartinti prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai žemę prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės, ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti. Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakė jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir šiaip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti. Supykęs senis suriko: “Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant tos raganos pirkios!”. Nuėjo visa nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nei krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu apsipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė dairytis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku. Supykęs senis kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: - Neškite, vaikučiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios. Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą - akmuo pajudėjo, griebė antrą - nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą - virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, bet ėmė nešti. Baisiai neapkečia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai krito akmuo iš nelabųjų rankų, tai tiesiai ant Puntuko pirkios.
S. Dariaus ir S. Girėno bareljefai
Virš žemės iškilusioje Puntuko dalyje 1943 metais buvo iškalti žymiųjų lakūnų, perskridusių Atlanto vandenyną, S. Dariaus ir S. Girėno bareljefai. Žemiau akmenyje yra lakūnų testamento mūsų tautai žodžiai. Skulptoriui Broniui Pundziui iškalti akmenį prireikė 180 dienų. Tai buvo padaryta dešimtųjų skrydžio per Atlantą metinių proga, tuo metu Lietuva buvo okupuota vokiečių.
Šie bareljefai ir žodžiai tapo svarbiu Lietuvos istorijos ir kultūros simboliu, įamžinančiu lakūnų didvyriškumą ir jų meilę Tėvynei.
Puntuko akmens reikšmė
Puntuko akmuo - tai ne tik gamtos paminklas, bet ir svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros simbolis. Jis liudija apie senovės lietuvių tikėjimą, kovas ir viltis. Akmenyje iškalti S. Dariaus ir S. Girėno bareljefai įamžina lakūnų didvyriškumą ir jų meilę Tėvynei.
Šiandien Puntukas yra populiari lankytina vieta, traukianti turistus iš visos Lietuvos ir užsienio. Jis primena mums apie mūsų istoriją, kultūrą ir didvyrius.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Ką galime išmokti iš Puntuko akmens istorijos?
Puntuko akmens istorija moko mus saugoti savo gamtą, gerbti savo istoriją ir prisiminti savo didvyrius. Ji taip pat moko mus būti vieningiems ir nepasiduoti sunkumams.
Puntuko akmuo šiandien
Šiandien Puntukas yra populiari lankytina vieta. Tačiau, nepaisant jo populiarumo, svarbu prisiminti, kad Puntukas yra ne tik turistų traukos centras, bet ir svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros paminklas. Turėtume gerbti šį akmenį ir saugoti jį ateities kartoms.
Apsilankius prie Puntuko, vienas vyras pastebėjo, kad žmonės vis labiau gyvena vieni, nors ir būdami tarp žmonių. Jis kvietė žmones prisijungti prie akcijos - apkabinti Puntuką, tačiau dauguma atsisakė, teigdami, kad turi savų reikalų. Vyras susimąstė, kad jei negalime skirti dvidešimties sekundžių padėti įgyvendinti kažką absurdiško, gal net gražaus, kiek kvailo ir tuo pačiu nuoširdaus, ar tikrai rasime jėgų ir laiko skirti save didesniems pokyčiams?
Kiti akmenys Lietuvoje
Nors Puntukas ir yra vienas žinomiausių akmenų Lietuvoje, tačiau jis nėra didžiausias. Didžiausias Lietuvos riedulys yra Barstyčių akmuo, sveriantis apie 680 tonų. Šis akmuo taip pat yra svarbus gamtos paminklas ir populiari lankytina vieta.
Ringaudų gyventojai taip pat turi savo akmenį. Į miestelio vidurį buvo atvežtas ir kranu iškeltas maždaug 20 tonų sveriantis akmuo, skirtas įamžinti kaimelio įkūrimo datą.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį