Bičių šeimos gyvenimas yra sudėtingas ir harmoningas procesas, kuriame kiekviena bitė atlieka savo vaidmenį. Nuo kiaušinėlio iki suaugusios bitės, kiekvienas etapas yra svarbus bičių kolonijos išlikimui ir gerovei. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip bitės augina savo vaikus, kokie yra pagrindiniai bičių šeimos nariai ir kokie darbai atliekami bityne, siekiant užtikrinti stiprią ir sveiką bičių koloniją.
Bičių šeimos nariai ir jų vaidmenys
Bičių šeimą sudaro trys pagrindiniai nariai: bičių motinėlė, darbininkės ir tranai. Kiekvienas iš jų atlieka skirtingas, bet vienodai svarbias funkcijas.
- Bičių motinėlė: Tai vienintelė vaisinga patelė bičių šeimoje. Jos pagrindinė funkcija - dėti kiaušinėlius, iš kurių išsirita naujos bitės. Bičių motinėlė deda apvaisintus kiaušinėlius (iš jų išsivysto bitės darbininkės ir motinos) ir neapvaisintus kiaušinėlius (iš jų išsivysto tranai). Bičių motinėlė gyvena iki 5 metų, tačiau bitininkai ją keičia kas 2-3 metus, nes produktyviausios būna pirmaisiais gyvenimo metais. Nuo bičių motinėlės dėslumo priklauso bičių šeimos stiprumas.
- Bitės darbininkės: Tai nevaisingos patelės, kurios atlieka visus kitus darbus avilyje. Jos renka nektarą ir žiedadulkes, gamina medų, maitina perus, valo avilį, saugo jį nuo priešų ir palaiko tinkamą temperatūrą. Bitės darbininkės gyvena trumpiausiai - tik kelis mėnesius vasarą arba ilgiau žiemą.
- Tranai: Tai patinėliai, kurių vienintelė funkcija - apvaisinti bičių motinėlę. Tranai neturi geluonies ir nerenka nektaro ar žiedadulkių. Po apvaisinimo tranai žūva.
Bičių vystymosi etapai
Bitės vystymasis nuo kiaušinėlio iki suaugusios bitės trunka skirtingą laiką, priklausomai nuo to, ar tai bitė darbininkė, tranas ar bičių motinėlė.
- Bitė darbininkė: Vystymasis trunka apie 21 dieną.
- Tranas: Vystymasis trunka apie 24 dienas.
- Bičių motinėlė: Vystymasis trunka apie 16 dienų.
Visas vystymosi procesas susideda iš keturių pagrindinių etapų:
- Kiaušinėlis: Bičių motinėlė deda kiaušinėlį į korio akelę.
- Lerva: Iš kiaušinėlio išsirita lerva, kuri yra maitinama bičių darbininkių bičių pieneliu.
- Lėliukė: Lerva užsidaro korio akelėje ir virsta lėliuke.
- Suaugusi bitė: Lėliukė virsta suaugusia bite, kuri išsirita iš korio akelės ir pradeda atlikti savo funkcijas avilyje.
Bičių lizdas ir jo priežiūra
Bitės savo gyvenime, kaip ir žmonės, turi namus, kuriuose gyvena, augina vaikus, saugo maisto atsargas, šildosi šaltuoju metų laiku. Tie namai vadinami bičių lizdu. Bičių lizdas yra sutvarkytas idealiai, pradedant nuo korių statymo, švaros palaikymo bei griežtos korių akelių paskirties ir naudojimo.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Kokio dydžio avilyje bus bičių lizdas, priklauso nuo bičių šeimos stiprumo. Natūraliai gyvenančios bitės, suradusios tinkamus namus ir formuodamos lizdą, iš pagaminto vaško pasiuva, kitaip sakant, nulipdo, pailgas 12 mm akeles, iš kurių susidaro korys. Tokiose korio akelėse auginami perai, saugoma bičių duona, medus. Šios akelės vadinamos - bitininėmis. Korių viršuje bitės nulipdo ilgesnes negu 12 mm akeles, į kurias supila atneštą nektarą, iš kurio vėliau gaminasi medus, todėl jos vadinamos - medaus. Korių apačioje bitės pasiuva platesnes tranines akeles, kuriose auginami tranai, kartais jos užpilamos medumi.
Tokia pat tvarka bitės siuva korių akeles ir aviliuose esančiuose rėmeliuose, o kad joms būtų lengviau, bitininkai į rėmelius įtvirtina vaškuoles ir rėmelius sudėlioja tam tikrais atstumais, kad tarp pasiūtų korių būtų 12 mm tarpai. Šį atstumą bitės pasirinko ne atsitiktinai, o todėl, kad, kai koriuose yra uždengiami perai arba užakiuojamas medus, tarpai tarp korių sumažėja iki 6 mm. Toks minimalus atstumas turi būti tarp korių, kad bitės galėtų laisvai vaikščioti.
Avilyje rėmeliai su koriais iš kraštų uždengiami pertvaromis, kurios vadinamos diafragmomis. Tokiu būdu suformuojamas bičių lizdas, kuris avilyje atrodo maždaug taip: ant korių, kurie yra lizdo viduryje bitės augina perus, virš perų sandėliuoja medų, perų apačioje, esant reikalui, augina traninius perus, koriuose, kurie yra lizdo kraštuose, bitės supila medų ir bičių duoną.
Kadangi bitės nuolat kaupia maisto atsargas, kad galėtų prasimaitinti, kai lauke nėra nektaro, todėl neretai esant didesniam medunešiui bitės visas korių akeles užpila medumi ir bičių motinėlė, neturi, kur dėti kiaušinėlių. Didžiąją dalį lizdo užima bičių akelės. Medaus akelės būna korių viršutinėse dalyse, virš perų. Šios akelės yra gilesnės ir daugiau pasvirusios į viršų, kad iš jų neišbėgtų skystas, ką tik atneštas nektaras, kuris yra supilamas į akeles. Medus ir bičių duona dar sandėliuojami koriuose, kurie yra lizdo kraštuose.
Jei meduvėse esančius rėmelius sudėsime didesniais nei 12 mm tarpais, bitės korių akeles pasius ilgesnes, į kurias tilps daugiau medaus. Į tokias nestandartines akeles bičių motinėlė nededa kiaušinėlių, nes nepasiekia akelių dugno. Motinines akeles dar vadinamus lopšelius, bitės siuva, kai ruošiasi spiesti arba kai ruošiasi keisti motinėlę. Motinėles bitės keičia, jei jos žūva, būna traumuotos, nevaisingos arba pasenusios. Šios akelės būna pailgos formos, nukreiptos žemyn. Jei bitės nori pačios keisti motinėlę, motininiai lopšeliai yra siuvami korių šonuose ir jie vadinami gelbėjimosi lopšeliais. Kartais korių kraštuose, tranų ir bičių akelių sujungimuose arba ties rėmelių viela, būna deformuotos akelės, kurios vadinamos pereinamosios akelės.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Tvarką namuose (bičių lizde) daugiausia prižiūri jaunos avilio bitės, kurios išsiritusios išvalo korių akeles, jas padengia pikiu ir paruošia naujiems perams. Taip pat bitės rūpinasi ir švara avilyje. Stipriose šeimose bitės per laką iš avilių ištraukia įvairias šiukšles, bičių lavonėlius, jei kokio nors didesnio daikto negali pašalinti iš avilio, bitės jį padengia pikiu, užbalzamuoja. Bitės pikiuoja ir įvairius tarpus avilyje, pro kuriuos į lizdą patenka šaltas oras, kai kurios bitės net užpikiuoja didžiąją dalį lakos, taip reguliuodamos lizdo temperatūrą.
Lizde ką tik pasiūti koriai būna šviesūs, tačiau, kai iš jų išsirita bitės, korių akelėse lieka lėliukės kokono plėvelė, kuri yra tamsesnės spalvos, todėl kuo daugiau kartų išsirita perai, tuo koriai tampa tamsesni, o korių akelės mažesnės, todėl bitininkai turi karts nuo karto tamsius korius pakeisti naujais. Daugelis bitininkų tokius korius keičia kas 2-3 metus, kai kurie net dažniau. Senus pajuodusius korius reikia keisti, nes sumažėjusiose korių akelėse išsivysto mažesnės, prastesnės bitės, tokiuose koriuose daugiau būna įvairių ligų bakterijų, atsiranda didesnė rizika plisti įvairioms ligoms, tokius korius labiau mėgsta vaško kandys.
Bitininko darbai auginant bites
Bitininkas atlieka svarbų vaidmenį bičių šeimos gyvenime. Jo darbas - sudaryti palankias sąlygas bitėms gyventi ir daugintis, prižiūrėti jų sveikatą ir aprūpinti jas maistu.
Pagrindiniai bitininko darbai:
- Avilių apžiūra: Bitininkas reguliariai apžiūri avilius, kad įvertintų bičių šeimos stiprumą, patikrintų, ar nėra ligų ir kenkėjų, ir įsitikintų, kad bitės turi pakankamai maisto.
- Maisto papildymas: Jei bitės neturi pakankamai maisto, bitininkas papildo jų atsargas cukraus sirupu arba medumi.
- Avilių plėtimas: Kai bičių šeima išauga, bitininkas plečia avilį, įdėdamas papildomų korių.
- Bičių ligų ir kenkėjų kontrolė: Bitininkas rūpinasi bičių sveikata ir kovoja su ligomis bei kenkėjais, tokiais kaip varozės erkės.
- Medaus surinkimas: Bitininkas surenka medų iš avilių, kai jis subręsta.
- Bičių šeimų atnaujinimas: Bitininkas keičia senas bičių motinėles jaunomis, kad užtikrintų aukštą bičių šeimos produktyvumą.
Bitininkystės verslas
Bitininkystė Lietuvoje yra vienas iš seniausių verslų. Šiuolaikiškai tvarkomi bitininkystės ūkiai yra rentabilūs ir iš jų pavyzdį ima Skandinavijos ir Vakarų Europos bitininkai. Daugybei ūkių bitynai yra kaip papildoma veikla gaunant papildomas pajamas ar padidinant pagrindinių auginamų kultūrų derlių.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Dideliam bitynui laikyti reikalinga atskira vieta. Kuo daugiau turėsime bičių šeimų, tuo daugiau reikės surasti bičių ganyklos vietų. Turint nuosavos žemės bičių ganyklas galima susikurti pačiam, sėjant medinguosius augalus: grikius, rapsus, kmynus, facelijas, esparcetą ir kitus, kurie vėliau gali būti panaudoti ir gyvulių pašarui. Neturint nuosavos žemės tariamasi su ūkininkais dėl leidimo prie jų laukų per vasarą laikyti avilius. Tačiau net ir gavus vietą laikyti bites gerus bitininko norus gali sužlugdyti gamta: lietingi, vėjuoti orai, sausra ir įvairios bičių ligos, jeigu su jomis nebus tinkamai kovojama. Sumaniusieji imtis bitininkavimo neapsieis be specialaus inventoriaus, vaistų bitėms gydyti ir dar daugybės kitų dalykų.
Dažnai net ir dideliame ūkyje visus metus su bitėmis dirba šeimos nariai, papildomai samdant darbininkus tik medaus sukimo laikotarpiui. Todėl labai svarbu nuo pat pirmo žingsnio atidžiai išanalizuoti visas bitininkystės verslo galimybes, išsitirti rinką ir kuo plačiau taikyti rinkodaros kompleksą.
Parama bitininkystės sektoriui
Lietuvos respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti bitynai turi galimybę pasinaudoti parama iš įvairių Europos Sąjungos finansavimo šaltinių ir šalies biudžeto. Bitininkai, norintys gauti paramą pagal Paramos bitininkystės sektoriui 2020-2022 m. programą, turi teisingai užpildyti paraišką ir kartu su ja pateikti būtinus dokumentus.
Paraiškos pagal programos priemones „Techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms", „Varaotozės kontrolė", „Avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas", „Bičių šeimų atnaujinimas", „Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos" renkamos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose teikiamos įstatymais numatytais terminais. Teikiant mokėjimo prašymą būtina pateikti išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentų originalus, t. y. sąskaitas, pirkimo-pardavimo sutartis, darbų, prekių arba paslaugų perdavimo ir priėmimo aktus, banko išrašus, kasos pajamų orderius, čekius ir kitus dokumentus.
Viena populiariausių paramos priemonių - varaotozės kontrolė, pagal kurią remiamas preparatų įsigijimas bičių varaotozei gydyti. Priemonės „Avilių transportavimo į bičių ganyklas racionalizavimas" pagrindinis tikslas yra skatinti efektyviau išnaudoti natūralias ganyklas. Pagal priemonę „Bičių šeimų atnaujinimas" iki 70 proc. kompensuojamas bičių motinėlių įsigijimas.
Taip pat parama numatyta bitininkams, kurie įgyvendins priemonę „Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos". Be to, parama skiriama priemonei „Medaus fizinių ir cheminių savybių analizė", kuria siekiama gerinti realizuojamo medaus kokybę, modernizuoti laboratorinę įrangą, sumažinant medaus kokybės tyrimų išlaidas bitininkams.