Įvadas
Antanas Saulaitis SJ (1939-2025) - iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, kunigas jėzuitas, misionierius, skautas, pedagogas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, kurio gyvenimas buvo kupinas tarnystės, atsidavimo ir meilės Dievui, Tėvynei bei artimui. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti jo biografiją, atskleidžiant jo indėlį į visuomeninį, religinį ugdymą, skautų veiklą ir lietuviškos kultūros puoselėjimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Emigracija
Antanas Saulaitis gimė 1939 m. gegužės 28 d. Kaune, skautininkų Antano Ksavero Saulaičio ir Onos Marijos Lichtenšteinaitės-Saulaitienės šeimoje. Tėvai susipažino per žurnalą „Skautų aidas“, kurio redaktoriumi tuo metu buvo Antanas Saulaitis vyresnysis. Antano mama dirbo anglų kalbos mokytoja, mokėjo devynias užsienio kalbas. Tėvas buvo Vytauto Didžiojo universiteto teisininkas ir vienas iš Lietuvos skautų vadovų, gilvelininkas, taip pat Raudonojo Kryžiaus reikalų vedėjas.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, tėvai išvyko į Rytprūsius, o po antrosios okupacijos šeima traukėsi į Rytų Vokietiją. 1941 m. vienas iš bendradarbių jam perdavė žinią, kad jų šeima įtraukta į tremiamų asmenų sąrašus. Antanui buvo vos pusantrų metukų, kai šeima pasitraukė iš Lietuvos. 1945 m. pradžioje šeima apsigyveno Augsburge, Haušteteno (Haunstetten) karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, kurioje buvo apie 2000 pabėgėlių iš Lietuvos.
1949 m. gegužės 18 d. šeima atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, apsistojo Konektikuto valstijoje, Vaterburio (Waterbury) miestelyje. Čia veikianti Šv. Juozapo lietuvių parapija priėmė 148 šeimas iš Lietuvos. Prie parapijos pradėjo organizuotis skautai (priklausė Lietuvių Skautų Sąjungos, toliau - LSS, Vaterburio vietininkijai Atlanto rajone), greitai užsimezgė ryšiai su gretimų vietovių skautiškais vienetais.
Studijos ir Skautiška Veikla JAV
Baigęs chemijos bakalauro studijas, Bostono universitete įgijo filosofijos, teologijos ir chemijos magistro laipsnius.
Taip pat skaitykite: Antano Makštučio darbai
Nuo pat mažumės Antanas buvo labai atsakingas, visada galvodavo, ką dar galima padaryti dėl kitų, inicijuodavo įvairias veiklas, burdavo žmones, visiems buvo atviras. Besimokydamas mokykloje ėjo įvairias pareigas Vaterburio skautų vienetuose - skiltininko, draugininko, leido draugovės kasmėnesinį laikraštėlį „Mūsų lapinė“. Taip pat buvo kito skautų vieneto, veikusio už 30 kilometrų nuo namų, Bridžporte (Bridgeport), draugininkas. Kartu su draugovėmis dalyvaudavo valstijos, Atlanto rajono stovyklose. Į skautus kviesdavo ir priimdavo kiekvieną norintį, stengdavosi išlaikyti ir probleminio elgesio vaikus, kuriuos kai kurie vadovai ragindavo pašalinti iš vieneto.
Studijų metais labai aktyviai skautavo, ėmėsi įvairių atsakomybių ir pareigų, dažniausiai kelių iš karto. Buvo metų, kai vienu metu jis ėjo net trejas pareigas, nuo skautų draugovės draugininko iki Tarybos nario. Vedė skautus į iškylas, žygius, organizavo sąskrydžius, stovyklas.
1957-1961 m. studijavo chemiją (bakalauro studijos) Konektikuto valstijoje, Ferfildo (Fairfield) universitete, kartu išliko aktyviu LSS nariu. Studijų metais įsitraukė ir į Akademinio Skautų Sąjūdžio (toliau - ASS) veiklą. 1957-1959 m. buvo LSS Atlanto rajono skautų skyriaus vedėju, ruošė patyrimo laipsnių programas, bendradarbiavo su JAV skautais, kurie leisdavo pasinaudoti savo stovyklavietėmis. Tuomet rajone galėjo būti apie 500 LSS skautų. 1958-1959 m. buvo skautų vyčių būrelio vadu, 1960-1961 m. Hartfordo Korp! Vytis skyriaus pirmininku. 1959 m. tapo LSS brolijos skautų skyriaus vedėju, 1960 m. - LSS Tarybos nariu. Aktyviai bendradarbiavo ir skautiškoje spaudoje: buvo draugijos „Council of Scout Associations in Exile“ leidino „Semper Vigilans“ lietuvių dalies redaktoriumi, taip pat redagavo LSS Atlanto rajono leidinį jaunesniems skautų vadovams „Budžiu!“, LSS brolijos leidinį vadovams. Straipsnius rašė ir periodiniams leidiniams „Skautų aidas“, „Mūsų Vytis“, „Daugas“.
1960 m. jis parašė prašymą stoti į jėzuitų ordiną ir 1961m., po studijų Ferfilde, buvo priimtas į jėzuitų naujokyną. Naujokyno laikotarpiu, t. y. 1963 m. Antanas pradėjo studijuoti Bostono jėzuitų kolegijoje (Boston college), ėmė ruoštis kunigystei. Čia įgijo filosofijos, teologijos ir chemijos magistro laipsnius. Studijos truko septynerius metus. Kunigystės šventimai suteikti 1969 m. Vaterburio Šv. Juozapo lietuvių parapijoje, kurioje Antanas užaugo. Tai buvo pirmieji kunigystės šventimai JAV, vykę lietuvių kalba. Gyvendamas Bostone aktyviai įsitraukė į skautišką veiklą - tapo LSS Bostono Žalgirio tunto Kęstučio draugovės draugininku (draugovei priklausė 27 berniukai skautai), organizavo stovyklas.
Misija Brazilijoje (1970-1977)
Septynerius metus, 1970-1977 m., dirbo misijoje Brazilijoje. Mokėsi brazilų kalbos, stebėjo papročius, kultūrą, perprato indėnų pasaulėžiūrą, pamilo tą kraštą - „subrazilėjo“. Rūpinosi Lietuvių bendruomene Brazilijoje, lig šiol jam kartais tenka jai atstovauti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos bendruomenės ir A. Eicas
Tuo metu misijoje Brazilijoje dirbo trys lietuviai jėzuitai. Visi jėzuitai darbavosi Šv. Kazimiero „asmeninėje“ parapijoje, kuri neturėjo geografinių ribų. Buvo numatyta, kad Antanas išvyksta dvejiems metams, tačiau, mirus misionieriui t. J. Bružikui SJ, reikėjo perimti atokesnių vietovių lankymą, tad jis pasiliko Brazilijoje kur kas ilgiau nei planuota - iš viso čia prabuvo septynerius metus. Jėzuitų būstinė buvo San Paule, čia ir pirmoji Antano kunigiška tarnystė - visą tą laiką buvo Šv. Kazimiero parapijos vikaru. Kartu su kitais jėzuitais leido savaitraštį „Mūsų Lietuva“, organizavo akademinį lietuvių būrelį, knygų klubą, lituanistinę mokyklą, įkūrė tautinių šokių grupę „Nemunas“ (buvo pirmuoju jos vadovu). 9 mėnesius praleido šiaurės rytų Brazilijoje, lankydamas žvejų kaimus. Gyvendamas Brazilijoje Antanas vėl aktyviai įsitraukė į skautišką veiklą. Kunigas misionierius, 1971-1975 m. lietuvių parapijos vikaras salezietis Hermanas Šulcas San Paulo mieste buvo įsteigęs LSS Palangos vietininkiją. Šiam skautiškam vienetui priklausė vaikai iš 2 lietuviškų parapijų, Antanas su kun. H. Šulcu čia užaugino skautų vadovų pamainą. Apie 70 vaikų išvykdavo į stovyklą savaitei, stovyklaudavo du kartus per metus, pakviesdavo ir ne skautus, taip pritraukdami į savo gretas naujų narių.
Veikla Čikagoje ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje (1977-1997)
Pasibaigus misijai Pietų Amerikoje Antanas grįžo į JAV ir buvo paskirtas į Čikagą. Čia vadovavo Čikagos jaunimo centrui (1977-1980 m.), vėliau buvo jo kapelionu. Buvo paskirtas už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių jėzuitų vyresniuoju. Aktyviai įsitraukė į Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklą.
1972 m. tuometinis Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas Stasys Barzdukas antrajame Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese kalbino jaunimą įkurti savo sąjungą, niekas neprieštaravo, bet kažkas turėjo imtis iniciatyvos. Ir Antanas ėmėsi. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga buvo įkurta kaip nepriklausoma, nepolitinė, savanorystės pagrindu pagrįsta jaunimo organizacija, kurios tikslas - burti pasaulio lietuvių jaunimą, palaikyti pasaulio lietuvių jaunimo organizacijų tinklą ir atstovauti jų interesams. 1972-1976 m.
Čikagoje veikė 4 Lietuvių skautų sąjungos tuntai. Antanas užėmė pareigas LSS struktūroje - LSS Brolijos Vadijoje, Lavinimo skyriuje. Tačiau praktinio darbo skautų organizacijoje niekada neapleido - kasmet vykdavo į įvairias skautų stovyklas: Čikagos tuntų, Atlanto rajono, Toronto tunto Kanadoje, LSS tautines ir jubiliejines stovyklas bei daugelį kitų. Visose stovyklose turėdavo pareigas - būdavo stovyklos kapelionu, dvasinės programos koordinatoriumi, taip pat vesdavo gamtos pažinimo užsiėmimus.
Šiuo laikotarpiu redagavo skautiškus leidinius - „Mūsų Vytį“ (1977-1981 m.), „Skautų aidą“ (1981-1998 m.). Pastarasis buvo leidžiamas savanoriškais pagrindais.
Taip pat skaitykite: Škėmos kūrybos analizė
Sugrįžimas į Lietuvą ir Tarnystė (1997-2025)
Pirmą kartą į Lietuvą Antanas atvyko 1987 m. su turistų grupe iš Bostono. Gavusi žinių, kad rengiamasi skautų organizacijos atkūrimo renginiui, oficialioji Lietuvos valdžia Antanui neišdavė vizos. Ją pavyko gauti tik padedant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui. Taigi šiaip ne taip pavyko sudalyvauti atkuriamajame Lietuvos Skautų Sąjungos suvažiavime, vykusiame Vilniuje 1989 m. balandžio mėnesį.
1997 m. Antanas, kaip jėzuitas, atvyksta tarnauti į Lietuvą. 1998 m. paskiriamas Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolu (iki 2003 m.). Šiuo laikotarpiu tarnauja Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, vadovauja Vilniaus akademinės sielovados centrui, dėsto Vilniaus universitete, taip pat skaito pakaitas M. Romerio universitete.
1998-2001 m. - Vilniaus šv. Jonų bažnyčios rektorius, vėliau vadovavo Vilniaus akademinės sielovados centrui, Vilniaus arkivyskupijos kunigų tarybos narys.
2006 m. perkeltas į Čikagą, kur iki 2014 m. vadovavo Pal. Jurgio Matulaičio lietuvių katalikų misijai.
2014 m. sugrįžo į Lietuvą ir iki mirties 2025 m. buvo Šv. Jonų bažnyčios Vilniuje vicerektoriumi. Sugrįžęs į Lietuvą savo laiką pašventė rašymui, archyvų tvarkymui, indėnų legendų vertimui į Lietuvių kalbą.
Indėlis į Skautų Veiklą Lietuvoje
Nuo 1961 dalyvavo rengiant Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos ir skautų stovyklas bei suvažiavimus, buvo jų kapelionas. 1992 m. atspausdintas antrasis Antano Saulaičio SJ parengtos knygos „Skautiškųjų vienetų vadovai ir vadovės“ leidimas (400 egzempliorių tiražu). Siuntė knygas, žurnalus, organizavo pirmuosius Lietuvoje vadovų mokymus prie Ūlos upės 1989 m. Kiekvienais metais Lietuvos skautų sąjungos brolių prašomas ir jų iniciatyvą palaikydamas, aukoja skautiškas mišias Prano Žižmaro mirties ir gimimo metinėms paminėti.
Dvasinis ir Intelektualinis Ugdymas
Žurnalas „Bitutė“ kuriamas įsiklausant į tai, kas įdomu 5-12 metų vaikams. Šis žurnalas gali būti puikus pagalbininkas šeimai, auginančiai mažą, bet smalsų, kūrybingą vaiką, norintį daugiau sužinoti apie pasaulį ir save. „Bitutės“ redakcija jau daugiau kaip dešimt metų siekia padėti tėvams, seneliams ir mokytojams ugdyti kūrybingą asmenybę, skatinti vaiko psichologinį, intelektualinį, kultūrinį ir dvasinį augimą. Tai leidinys su moraline bei estetine perspektyva, skatinantis menininkus kurti vaikams, pripažįstamas kaip geras edukacinis pavyzdys mokytojams ir tėvams bei autoritetas mažiesiems skaitytojams.
Kūryba ir Literatūrinis Palikimas
Antanas Saulaitis parašė nemažai knygų, skirtų vaikams ir jaunimui, kurios apima religinius, visuomeninius ir kultūrinius klausimus. Šios knygos skatina mąstymą, ugdo vertybes ir padeda jauniems žmonėms geriau suprasti pasaulį.
Svarbiausios knygos:
- Kaip atrodo dvasios?: ir kiti didieji mažųjų klausimai, į kuriuos atsakė kun. A. Saulaitis SJ (sudarė G. Gailiūtė, 2 d. 2009-10)
- Ar žmogus tikrai iš molio?: tėvą Antaną Saulaitį SJ kalbina Gabrielė Gailiūtė (2011)
- Pieno ežeras: tukanų mitas (su G. dos Santos Gentilu, 2017)
Be knygų vaikams, Antanas Saulaitis SJ yra parašęs ir kitų reikšmingų veikalų, skirtų visuomeniniam ir religiniam ugdymui:
- Bendruomenės keliu (1972)
- Pratimai religiniais klausimais (1978)
- Lietuvių misijos Amazonėje (su A. Guobiu, 2002, papildytas ir pataisytas leidimas 32015)
- Krikščionybė ir kultūra: studento vadovas (d. 1 2003)
- Savanorystė, dora ir bendruomenė: studento vadovas (abi su A. Karaliūte, d. 2 2004)
- Bažnyčia postmoderniame pasaulyje: studento vadovas (su B. Briliūte, d. 3 2005)
A. Saulaičio gyvenimas išsamiai aprašytas Aurelijos Savickienės knygoje „Misionierius. Antanas Saulaitis - žmogus, kuris visada šypsosi“.
Atsisveikinimas
Didžiojo penktadienio rytą, 2025 m. balandžio 18 d., Antanas Saulaitis iškeliavo į Dangaus Karalystę. T. Antanas Saulaitis bus pašarvotas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Atsisveikinti bus galima balandžio 27 d. (sekmadienį) nuo 16 iki 20.30 val. ir balandžio 28 d. Balandžio 28 d. (pirmadienį) 11 val. bus aukojamos laidotuvių šv. Mišios Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje.