Šis straipsnis skirtas apžvelgti žymaus telšiškio Antano Gaudiešiaus gyvenimą ir kūrybą, remiantis prieinama informacija. Nors tiesioginės biografijos nėra, galima sudaryti portretą iš konteksto, susijusio su jo dalyvavimu kraštiečių šventėse ir indėliu į muzikinį gyvenimą.
Įvadas
Antanas Gaudiešius - telšiškis, kurio vardas minimas kontekste su Viešvėnų kraštiečių švente. Jo biografija, nors ir neatskleista detaliai, yra svarbi dalis šio krašto istorijos ir kultūros. Šis straipsnis siekia apžvelgti jo gyvenimą per prizmę jo veiklos ir indėlio į bendruomenę.
Dalyvavimas Viešvėnų Kraštiečių Šventėje
Viešvėnų kraštiečių šventė, vykusi rugsėjo 11 dieną, tapo platforma pagerbti žymius šio krašto žmones. Ši šventė, rengiama jau antri metai, sulaukė didelio susidomėjimo tiek esamų, tiek buvusių gyventojų. Šventės metu vyko įvairūs renginiai, įskaitant Švč. Mergelės Marijos atlaidus, tautodailininkų ir amatininkų mugę, pramogas vaikams ir menininkų parodą.
Svarbi šventės dalis buvo kraštiečių knygos pristatymas. Į šią knygą kiekvienais metais įsegamos Viešvėnų krašto kilusių žmonių biografijos su nuotraukomis. Ši knyga yra tarsi įrodymas ateinančioms kartoms, kiek žymių žmonių užaugino Viešvėnų kraštas.
Muzikinis Indėlis į Šventę
Antanas Gaudiešius, būdamas telšiškiu, prisidėjo prie šventės muzikine programa. Jis atliko du muzikinius kūrinius, skirtus viešvėniškiams, taip papuošdamas šventę savo talentu. Jo pasirodymas buvo dalis turtingos muzikinės programos, kurioje taip pat dalyvavo Viešvėnų kultūros centro „Bočių“ vokalinis ansamblis, liaudiškos muzikos kapela, pianistė Donata Vaitkutė ir birbynininkas Antanas Jonušas.
Taip pat skaitykite: Antano Makštučio darbai
Kiti Šventės Dalyviai ir Svečiai
Kraštiečių šventėje dalyvavo ir daug kitų žymių žmonių. LR Seimo narys Valentinas Bukauskas ir Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva pasveikino šventės dalyvius ir išsakė gražius linkėjimus. Stasys Kašauskas, kuris apie Viešvėnų kraštą yra parašęs knygą, taip pat atvyko pasveikinti viešvėniškių.
Po svečių pasisakymų kraštiečių knygoje prie savo biografijos parašą padėjo žymus Lietuvos birbynininkas Antanas Jonušas. Švėkšnos klebonas Rolandas Mikuckis taip pat paliko savo žymę kraštiečių knygoje.
Akmenės Rajono Savivaldybės Renginiai
Akmenės rajono savivaldybė taip pat aktyviai minėjo svarbias datas ir organizavo renginius. Vasario 16 dieną Naujosios Akmenės Šv. Dvasios Atsiuntimo bažnyčioje vyko Šv. Mišios, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimui. Po to Naujosios Akmenės kultūros rūmuose vyko šventinis koncertas, kuriame dalyvavo Krašto apsaugos savanorių Bigbendas bei Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro meno mėgėjų kolektyvai.
Akmenės viešoji biblioteka taip pat prisidėjo prie minėjimo organizuodama spaudinių parodas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.
Alytaus Miesto ir Rajono Savivaldybių Renginiai
Alytaus miesto savivaldybė vasario 15 dieną Alytaus kultūros centre organizavo Kyjivo akademinio pučiamųjų orkestro padėkos koncertą „Laisvės muzika“. Alytaus rajono savivaldybė vasario 16 dieną organizavo jubiliejinį 10-ąjį žygį partizanų takais, skirtą Vasario 16-ajai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos bendruomenės ir A. Eicas
Birštono Savivaldybės Renginiai
Birštono savivaldybė vasario 16 dieną Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje organizavo Šv. Mišias už Lietuvą ir taiką pasaulyje. Po to Birštono J. Basanavičiaus aikštėje vyko vėliavos pakėlimo ceremonija ir šventiniai linkėjimai Lietuvai. Taip pat buvo organizuotas tradicinis pėsčiųjų žygis „Žvėrinčiaus takais“ ir Eugenijaus Chrebtovo ir grupės muzikinis sveikinimas Birštono kultūros centre.
Biržų Rajono Savivaldybės Renginiai
Biržų rajono savivaldybė vasario 15 ir 16 dienomis organizavo įvairius renginius, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Tarp jų buvo minėjimas Vabalninko kultūros namuose, renginys Parovėjos bendruomenės namuose, tinklinio turnyras, bėgimas, šeimų žygis, muziejaus leidinio pristatymas ir koncertai.
Druskininkų Savivaldybės Renginiai
Druskininkų savivaldybė vasario 15 ir 16 dienomis organizavo Meno mokyklos mokinių koncertą, filmo demonstravimą, parodų pristatymus, pilietines iniciatyvas, kūrybines dirbtuves, Šv. Mišias, iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją, paskaitą ir šventinius koncertus.
Elektrėnų Savivaldybės Renginiai
Elektrėnų savivaldybė vasario 14, 15, 16 ir 17 dienomis organizavo edukacines dirbtuves, edukaciją, protų mūšius, istorinę diskusiją, popietę, minėjimus, teatralizuotą pasirodymą ir koncertus.
Ignalinos Rajono Savivaldybės Renginiai
Ignalinos rajono savivaldybė vasario 16 dieną organizavo Šv. Mišias už Lietuvos valstybę ir jos žmones, edukacijas šeimoms ir šventinį koncertą.
Taip pat skaitykite: Škėmos kūrybos analizė
Jonavos Rajono Savivaldybės Renginiai
Jonavos rajono savivaldybė vasario 16 dieną organizavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos koncertą ir Nepriklausomybės Stelos įteikimo ceremoniją. Taip pat buvo organizuojami protmūšiai ir eksponuojama Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų kilnojama paroda.
Joniškio Rajono Savivaldybės Renginiai
Joniškio rajono savivaldybė vasario 14, 15 ir 16 dienomis organizavo kūrybines edukacijas, tautodailininkų ir meno mėgėjų parodos pristatymą, dailininko darbų parodos atidarymą, koncertus, Šv. Mišias, minėjimą prie Nepriklausomybės paminklo, šaškių šachmatų turnyrą ir filmo demonstravimą.
Jurbarko Rajono Savivaldybės Renginiai
Jurbarko rajono savivaldybė vasario 16 dieną organizavo Veliuonos krašto žmogaus nominacijų įteikimo ceremoniją, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimus ir šventinius koncertus.
„Lietuvos Žiniasklaidos Enciklopedija"
Straipsnyje minima ir „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedija", kurią nutarė leisti Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija. Enciklopedijos rengėjai supranta, kad be visuotinės kolegų talkos bus sunku parengti išsamią, visą šį audringą laikotarpį (nuo 1988 metų) apimančią Enciklopediją.
Žurnalistų ir Žiniasklaidos Darbuotojų Sąrašas
Straipsnyje pateikiamas sąrašas žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, kurie galėtų patekti į dabar spaudai ruošiamą „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją". Sąrašas apima daugybę pavardžių, pradedant nuo A Abrutis Bronius ir baigiant K Kuzminskas Stasys Kveinys Alius.
Žemaitės Biografija
Straipsnyje taip pat pateikiama ištrauka iš Žemaitės biografijos. Julija Beniuševičiūtė, vėliau tapusi žinoma kaip Žemaitė, gimė nuskurdusių bajorų šeimoje. Jos vaikystė prabėgo Bukantės dvarelyje, o vėliau persikėlė gyventi į Šėmų dvarą. Šėmų dvare Julija įgijo išsilavinimą, tačiau vėliau turėjo palikti šią vietą ir ieškoti tarnybos.
Džiuginėnų dvare Julija sutiko eigulį Lauryną Žymantą, su kuriuo susituokė 1865 m. Ši santuoka buvo galutinis atsisveikinimas su bajorų luomu. Jaunavedžiai ryžosi pradėti savarankiškai ūkininkauti, tačiau šeima susidūrė su sunkumais ir skurdu.
Šeimai įsikūrus Ušnėnų kaime, Julija susidraugavo su Povilu Višinskiu, kuris supažindino ją su tautinio atgimimo veikėjais ir paskatino rašyti. Pirmasis Julijos kūrinys „Piršlybos“ buvo išspausdintas „Tikrajame Lietuvos ūkininkų kalendoriuje 1895 metams“ su Žemaitės pseudonimu.
Perkopusi per šešiasdešimt metų, Žemaitė įsimylėjo trisdešimčia metų jaunesnį ūkvedį Konstantiną Petrausku. 1907 m. Kaune vykusiame Pirmajame Lietuvos moterų suvažiavime Žemaitė skaitė pranešimus „Sodžiaus moterų skriaudos“ ir „Apie moterų girtuoklystę“.
1911 metais Žemaitė persikėlė į Vilnių, o 1913 metais jai buvo patikėtos „Lietuvos žinių“ atsakingosios redaktorės pareigos. Pirmojo pasaulinio karo metais rašytoja rūpinosi nukentėjusiųjų nuo karo reikalais, o vėliau išvyko į Ameriką rinkti aukų. Žemaitė mirė nuo plaučių uždegimo 1921 m. Marijampolėje.
Iš Laižuvos seniūnijos gyvenimo
Laižuvos seniūnija rūpinasi savo gyventojais, daug dėmesio skiriama sodybų tvarkymui, miestelio ir kaimų centrų priežiūrai, gyventojų turiningo laisvalaikio praleidimui. Prieš keletą metų sutvarkyta poilsiavietė prie Vadaksties, kur vyksta visos pagrindinės miestelio šventės. Įrengtas puikus pliažas žvyrduobėse.
tags: #antanas #gaudiesius #gimimo #metai