Antakalnio Gimdymo Namai: Gimstamumo Statistika ir Tendencijos Lietuvoje

Gimdymo namai - tai vieta, kur prasideda nauja gyvybė, o gimstamumo statistika atspindi demografinius pokyčius šalyje. Šiame straipsnyje aptarsime gimstamumo tendencijas Lietuvoje, daugiausia dėmesio skirdami Antakalnio gimdymo namams ir remdamiesi naujausiais statistiniais duomenimis bei moterų patirtimi.

Gimdymo Namų Aplinka ir Paslaugos

Prieš gilinantis į statistiką, verta atkreipti dėmesį į pačius gimdymo namus. Diskusijose interneto forumuose moterys dalijasi patirtimi apie gimdymo namų aplinką ir teikiamas paslaugas. Pavyzdžiui, vienos forumo dalyvės teigia, kad Antakalnio gimdymo namuose yra dušai gimdyklose, o tai labai svarbu sąrėmių metu. Taip pat moterys dalijasi patirtimi apie personalą, pavyzdžiui, gydytoją A. Podkopajevą ir akušerę L. Venclovienę, minėdamos jų malonų bendravimą ir profesionalumą.

Gimstamumo Pokyčiai Lietuvoje

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje nuolat kinta, o tai atspindi socialinius, ekonominius ir kultūrinius pokyčius. Naujausi gyventojų surašymo duomenys rodo tam tikras tendencijas:

  • Bendras gimstamumo mažėjimas: Palyginti su 2011 m. ir 2001 m. surašymais, pagimdžiusių moterų ir jų pagimdytų vaikų skaičius mažėja.
  • Skirtumai tarp miesto ir kaimo: Kaimo moterys vis dar gimdo daugiau vaikų nei miesto moterys, nors šis skirtumas mažėja.
  • Vyresnis motinystės amžius: Moterys vis dažniau gimdo pirmą vaiką būdamos vyresnio amžiaus.

Gimstamumas Mieste ir Kaime

Gimstamumas mieste ir kaime skiriasi. 689 tūkst. miesto moterų (69,1 proc. visų pagimdžiusių moterų) pagimdė 1 mln. 263 tūkst. vaikų (64,4 proc. visų pagimdytų vaikų). 307,6 tūkst. kaimo moterų (30,9 proc.) pagimdė 699,1 tūkst. vaikų (35,6 proc.).

Palyginti su 2011 m. surašymo rezultatais, pagimdžiusių miesto moterų sumažėjo 4,3 proc., kaimo - 11,4 proc., jų pagimdytų vaikų skaičius - atitinkamai 6,5 ir 18,7 proc.

Taip pat skaitykite: Užsiėmimai nėščiosioms Vilniuje

Palyginti su 2001 m. duomenimis, pagimdžiusių miesto moterų sumažėjo 10,1 proc., kaimo - 19,2 proc., jų pagimdytų vaikų skaičius - atitinkamai 12,8 ir 30,1 proc.

Gimstamumas Pagal Savivaldybes

2021 m. surašymo duomenimis, 1 tūkst. 15 metų ir vyresnių moterų teko 1 506 pagimdyti vaikai (2011 m. - 1 557, 2001 m. - 1 607). Daugiausia pagimdytų vaikų 1 tūkst. 15 metų ir vyresnių moterų teko Rietavo (2 019), Pagėgių (1 987), Šilalės rajono (1 977), Skuodo rajono (1 894), Alytaus rajono (1 875) ir Kalvarijos (1 872) savivaldybėse.

Santykinai mažai moterų gimdė savivaldybėse, kuriose yra didieji miestai: Vilniaus (1 255), Kauno (1 314), Panevėžio (1 392), Klaipėdos (1 393), Šiaulių (1 405), taip pat Neringos (1 385) ir Palangos miesto (1 459) savivaldybėse.

Vaikų Skaičius Šeimoje

Aštuonios iš dešimties pagimdžiusių moterų pagimdė vieną arba du vaikus. Miesto moterys dažniausiai buvo pagimdžiusios du (51,9 proc.) arba vieną (34,6 proc.) vaiką. Surašymų duomenys rodo, kad kas dešimtmetį kaimo moterų, pagimdžiusių vieną ar du vaikus, lyginamoji dalis auga. Skirtumas tarp miesto ir kaimo moterų, pagimdžiusių du vaikus, dalies per dvidešimtmetį sumažėjo beveik dvigubai - nuo 9,4 proc. (2001 m.) iki 5 proc. (2021 m.).

Kaimo moterys dažniau gimdo daugiau vaikų nei miesto moterys. Kaimo moterų, pagimdžiusių keturis ir daugiau vaikų, buvo 1,7 karto daugiau negu miesto moterų. Tačiau kaimo moterų, pagimdžiusių 3 ir daugiau vaikų, smarkiai mažėja - 2021 m. jos sudarė 30,4 proc. visų gimdžiusių moterų, 2011 m. ir 2001 m. - atitinkamai 37,3 proc. ir 41,7 proc.

Taip pat skaitykite: Antakalnio poliklinika: informacija

Moters Amžius ir Gimdymas

Moterys iki 29 metų dažniausiai buvo pagimdžiusios po vieną vaiką. Daugiausia du vaikus pagimdžiusių moterų buvo 60-64 metų amžiaus grupėje, 3 vaikus ir daugiau - 70 metų ir vyresnių.

Surašymų duomenimis, 2021 m. vidutinis vienos moters pagimdytų vaikų skaičius sudarė 1,97 vaiko, 2011 m. - 2,07, 2001 m. - 2,13 vaiko. Miesto moterų vidutinis pagimdytų vaikų skaičius išliko beveik toks pats kaip ir 2011 m. - atitinkamai 1,83 ir 1,88. Palyginti su 2011 m. rezultatais, kaimo moterys gimdė mažiau vaikų - vidutiniškai viena kaimo moteris pagimdė 2,27 vaiko, o 2011 m. - 2,47. 2021 m. surašymo duomenimis, didžiausias vidutinis pagimdytų vaikų skaičius buvo Rietavo (2,57), Šilalės rajono (2,56), Pagėgių (2,49), Kalvarijos (2,42), Lazdijų rajono (2,41) ir Skuodo rajono (2,40) savivaldybėse.

Mažiausias gimstamumas užfiksuotas miestuose: Vilniuje (1,73 vaiko), Klaipėdoje (1,76), Kaune (1,76), Šiauliuose (1,81), Panevėžyje (1,82), Palangoje (1,87) ir Visagino (1,79) bei Neringos (1,89) savivaldybėse.

Moterų Kartos ir Gimdymas

Su kiekviena jaunesne karta moterys gimdo vis mažiau vaikų. Moterų, gimusių 1980-1984 m., vidutinis pagimdytų vaikų skaičius nesiekia 2 vaikų, o jauniausios kartos moterų - artimas vienetui. Miesto ir kaimo moterų, gimusių anksčiau nei 1980 m., tai yra 1975-1979 m. gimusiai kartai jau baigus intensyviausią prokreacinės elgsenos periodą (surašymo metu šios moterys buvo 40-45 metų), vidutinis pagimdytų vaikų skaičius mažėjo gana nuosekliai, nežymiai svyruodamas.

Kaimo moterų vidutinis pagimdytų vaikų skaičius mažėjo sparčiau - skirtumas tarp vyriausiųjų (gimusių anksčiau nei 1930 m.) kartos ir 1975-1979 m. gimusios kartos sumažėjo 0,38, o tarp tų pačių miesto kartų - 0,05. Skirtumas tarp vyriausių kaimo ir miesto kartų vidutinio pagimdytų vaikų skaičiaus buvo 0,65, kaimo moterims vidutiniškai pagimdžius 2,62 vaiko, o miesto moterims - 1,97 vaiko. 1975-1979 m. gimusių kaimo ir miesto moterų vidutinio pagimdytų vaikų skaičiaus skirtumas - 0,32, šios kartos miesto moterims vidutiniškai pagimdant 1,92 vaiko, o kaimo - 2,24.

Taip pat skaitykite: Stafilokoko pavojus gimdymo namuose

Pirmasis Gimdymas Pagal Amžių

2021 m. surašymo duomenimis, dažniausiai moterys pirmą kartą gimdė 20-24 metų - 48,4 proc. visų pagimdžiusių moterų. Palyginti su 2011 m., pirmą kartą gimdančių tarp 20-24 metų moterų buvo 51,4 proc. Kas trečia pirmą kartą gimdžiusi moteris buvo 25-29 metų (2011 m. pirmą kartą gimdžiusių 25-29 m. moterų buvo 27,9 proc.). Kas dešimta (2011 m. - kas devinta) moteris, gimdžiusi pirmą kartą, buvo 30-39 metų.

Miesto ir kaimo moterys pagal amžiaus grupes ir pirmojo gimdymo metus pasiskirstė netolygiai. Kaimo moterys pirmą kartą gimdo jaunesnės negu miesto. Iš visų pagimdžiusių kaimo moterų būdamos15-19 metų ir 20-24 metų pirmą kartą gimdė atitinkamai 12,8 proc. ir 52,9 proc., iš visų pagimdžiusių miesto moterų - atitinkamai 7,4 proc. ir 46,4 proc. Iš visų pagimdžiusiųjų tarp miesto moterų pirmą kartą gimdžiusių 25 metų ir vyresnių daugiau nei tarp gimdžiusių kaimo moterų. 2021 m., palyginti su 2011 m., ir kaimo, ir miesto moterys pirmą kartą gimdė būdamos vyresnės.

Negimdžiusios Moterys

2021 m. surašymo duomenimis, beveik ketvirtadalis (23,5 proc.) visų 15 metų ir vyresnių moterų buvo nepagimdžiusios nei vieno vaiko (2011 m. - 24,5 proc., 2001 m. - 22,5 proc.). Miesto ir kaimo rodikliai yra panašūs. Negimdžiusių moterų, gyvenančių mieste, - 23,9 proc., kaime - 22,6 proc. (2011 m. atitinkamai - 25,8 proc. ir 21,8 proc.). Daugiau nei pusė (56,6 proc.) negimdžiusių moterų buvo 15-29 metų amžiaus. Negimdžiusių moterų vyresnio amžiaus grupėse mažėja. Tarp negimdžiusiųjų 50 metų ir vyresnių moterų buvo 23 proc. (mieste - 25,1 proc., kaime - 17,9 proc.), 2011 m. jos sudarė 19 proc.

Gimdymo Paslaugų Kokybė ir Pasirinkimo Laisvė

Svarbu ne tik gimstamumo statistika, bet ir gimdymo paslaugų kokybė bei moterų pasirinkimo laisvė. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje gimdyvės ne visada turi galimybę laisvai judėti gimdymo metu arba pasirinkti gimdymo pozą. Visgi, situacija skirtingose ligoninėse skiriasi. Pavyzdžiui, Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose moterys turi daugiau galimybių rinktis gimdymo pozą nei Vilniaus klinikinėje ligoninėje (Antakalnio) ar Vilniaus gimdymo namuose.

Laisvė Judėti ir Gimdymo Poza

Mažiau nei trečdalis 2022 metais gimdžiusių moterų nurodė, kad galėjo laisvai judėti viso gimdymo metu, o pozą, kurioje jos stūmė kūdikį, galėjo rinktis 13 procentų gimdyvių. Galimybė rinktis gimdymo pozą Lietuvoje mažai kinta nuo 2019-ųjų. Visgi lyginant atskiras ligonines, situacija skiriasi labai ryškiai: 53 proc. moterų pozą galėjo rinktis Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose ir beveik dešimt kartų mažiau - Vilniaus klinikinėje ligoninėje (Antakalnio) (5 proc.) ir Vilniaus gimdymo namuose (6 proc.).

Krikščioniškieji ne tik gerokai lenkia visos šalies vidurkį, bet ir daugiau nei dvigubai geriau atrodo už antrą pagal rodiklius ligoninę - Kauno P. Mažylio gimdymo namus, kuriuose savo gimdymo pozą galėjo rinktis 22 proc. Krikščioniškieji gimdymo namai savo teikiamas galimybes rinktis pozą moterims daugiau nei padvigubino vos per metus: 2021 m. jos buvo užtikrintos 21 proc., 2020 m. - 24 proc., o 2019 m. - 27 proc.

Dauguma moterų Lietuvoje ligoninėse gimdo gulėdamos ant nugaros - devynios iš dešimties. Praktiškai visos ( 98 proc.) - LSMU Kauno ligoninėje, po 96 proc. - Vilniaus gimdymo namuose ir Antakalnio ligoninėje. Pasirinkimo ir pozos patogumo rodikliai išlieka panašūs nuo 2019-ųjų, tačiau galimybė judėti sąrėmių metu mažėja - nuo 42 proc. 2019-aisiais ir 39 proc. 2020-aisiais iki 27 proc. 2021-aisiais ir 31 proc.

Didelis skirtumas išlieka ir tarp regionų: Vilniaus ligoninėse gimdyvės turėjo žymiai mažiau galimybių judėti. Pernai ši Pasaulio sveikatos organizacijos bazinė oraus ir pagarbaus gimdymo priežiūros sąlyga buvo užtikrinta vos 21 procentui Vilniaus ligoninių gimdyvių, 2021-aisiais - 19 proc., 2020-aisiais - 29 proc., o 2019-aisiais - 32 procentai. Galimybės judėti Kauno stacionaruose buvo dvigubai didesnės - 2022 m. buvo prieinamos 40 procentų gimdyvių. 2021 m. šis skaičius buvo 34 proc., 2020 m. - 43 proc., 2019 m. Geriausios sąlygos gimdant judėti 2022 m. buvo sudarytos Krikščioniškuose gimdymo namuose - 52 proc.

Vilniaus ligoninės prasčiausiai užtikrina ir dar vieną PSO rekomendaciją - kad gimdyvė galėtų (ir, jei nori, turėtų) gerti ir užkąsti. Mažiausiai tokie baziniai, gimdymo eigą ir moters savijautą veikiantys suvaržymai taikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (30 proc.), P.

Vėlyva Motinystė: Pliusai ir Minusai

Pastaruoju metu vis daugiau diskutuojama apie vėlyvą motinystę. Nors vyresniame amžiuje gimdyti gali būti sudėtingiau dėl fiziologinių pokyčių, vyresnės moterys dažnai būna sąmoningesnės ir emociškai stabilesnės.

Amžiaus Ribos ir Fiziologiniai Pokyčiai

Priimta skaičiuoti, kad nėštumas ir gimdymas laikomas vėlyvu, kai moteriai sukanka 35-eri ir daugiau. Maždaug tokio amžiaus moters organizme pradedami pastebėti pirmieji senėjimo požymiai: po truputį keičiasi medžiagų apykaita, hormoninė pusiausvyra, kaulinė struktūra.

Kiaušinėlių Kiekis ir Kokybė

Kiekviena mergaitė, būdama mamos pilve, jau turi genetiškai nulemtą tam tikrą kiekį kiaušinėlių. Gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių, tačiau sulaukus lytinės brandos šių lieka apie 300 tūkst. Iš šių per vaisingąjį moters laikotarpį (iki menopauzės) ovuliuoja tik apie 300-500, visi kiti sunyksta. Ir tai visiškai nepriklauso nuo nėštumų skaičiaus, moters ciklo, kontracepcijos.

Kiaušinėlių ne tik mažiau, bet jie ir silpnesni. Mat kuo moteris vyresnė, tuo jos sukauptas ligų „bagažas” didesnis, per gyvenimą daugiau patirta įtampos, suvartota daugiau vaistų, įvairių kitų cheminių medžiagų. Visa tai turi įtakos kiaušidėms, jų genetinei informacijai. Tiesa, jokiu būdu to negalima pasakyti apie visas vyresnes moteris. Daugybė jų labai lengvai pastoja, o nėštumas ir gimdymas būna be komplikacijų.

Rizika Gimdyvės Sveikatai

Sakyčiau, vyresnės gimdyvės rizikuoja labiau savo sveikata, o ne mažylio. Kadangi dėl amžiaus organizme sulėtėja kolageno sintezė, didesnė tikimybė, kad po gimdymo išsitampę audiniai lėčiau „grįš” į savo vietas. Gimdant didesnio svorio mažylį ir ilgai stanginantis, padidėja tikimybė nusileisti makšties sienelėms. Tokiu atveju moteriai po gimdymo gali prireikti net ir plastinės makšties operacijos. Tačiau noriu pabrėžti, kad vyresniame amžiuje tik didesnė tokių atvejų tikimybė. Panašių dalykų gali nutikti ir dvidešimtmetei.

Kalbant apie amžiaus nulemtas ligas ir negalavimus, nereikia pamiršti ir to, kad vyresnes moteris kur kas dažniau nei jaunas vargina ir įvairios ginekologinės „bėdos”: miomos, polipai, endometriozė, gimdos gleivinės pokyčiai. Ne visada dėl jų kyla bėdų, tačiau vyresniame amžiuje rizika didesnė. Šie ginekologiniai negalavimai iš tiesų gali būti nevaisingumo, o pastojus - persileidimo arba priešlaikio gimdymo priežastis, galinti trikdyti natūralią gimdymo eigą.

Genetiniai Vaisiaus Apsigimimai

Žinoma, kad kuo moteris vyresnė, tuo genetinių vaisiaus apsigimimų tikimybė didesnė. Lietuvoje vaisiaus genetinius tyrimus rekomenduojama atlikti, jei nėščioji yra vyresnė nei 35 m. Tačiau, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad nuo 35 iki 40 m. moterims vaisiaus genetinių ligų procentas, palyginti su 20-35 m. amžiaus moterimis, nėra ženkliai didesnis, kaip buvo manoma anksčiau. Taigi vaisiaus genetinius tyrimus nėščioms moterims iš tiesų rekomenduojama daryti tik perkopus 40 m.

Gimdymo Komplikacijos

Pasitaiko, kad netgi nėštumui praėjus be komplikacijų, gimdymas savaime neprasideda dėl tam tikrų amžiaus nulemtų fiziologinių pokyčių. Svarbu atminti, kad vyresnėms nei 35 m. moterims cezario pjūvio rizika išauga du kartus. Ši operacija paprastai atliekama dėl tam tikrų nėštumo komplikacijų arba gimdyvės sveikatos bėdų. Pavyzdžiui, ji yra turėjusi ginekologinių operacijų: gimdos kaklelio, kiaušidžių ir pan.

Vyresnes moteris taip pat kur kas dažniau nei jaunas vargina endokrininės sistemos ligos, tarkim, sutrikusi skydliaukės ar angliavandenių apykaita. Moksliškai įrodyta, kad nėščiosioms per 35 m. yra didesnė tikimybė susirgti gestaciniu diabetu, vadinamąja laikinąja cukralige, kuri moteris kamuoja tik per nėštumą.

Statistiniai Duomenys ir Tendencijos

Pirmą vaiką gimdančių lietuvių amžius 2001-aisiais buvo 26,8 m., 2007-aisiais - 27,8 m., 2012-aisiais - jau 29 metai, dabar - beveik 30. Žinant, kad vaisingas laikotarpis gana trumpas, šeimos turi gerai apgalvoti, koks skirtumas tarp vaikų geriausias, kad „spėtų“ susilaukti visų planuotų vaikų.

Medicina dabar taktiška ir nebruka žmonėms jokių standartų. Mes sakome - jeigu moteris pastojo, vadinasi, ji yra jauna. Ir pasakyti moteriai, kad ji privalomai turi savo vaikus pagimdyti „nuo-iki“, būtų neetiška. Medicininiu požiūriu „auksiniai metai“ gimdyti yra nuo 20 iki 30 metų, jei kalbame apie pirmąjį vaikutį. Visi žinome, kad nuo 35 metų nėščia moteris jau siunčiama konsultuotis į genetikos centrą. Tai amžius, nuo kurio sparčiai didėja genetinių ligų rizika.

Žiūrint į pasaulinę statistiką, esame vėlai gimdančių tauta, nes Afrikos ir Azijos moterys iki 30 metų jau būna spėjusios pagimdyti visus savo vaikus, o 35 metų tampa močiutėmis. Ten nieko nestebina ir 15 metų pirmakartė. Tos anksti gimdančių šalių moterys taip pakreipia pasaulinę statistiką, kad net 1/8 pasaulio žmonių gimsta 15-19 metų mamoms. Taigi, žiūrint į pasaulio gimstamumo statistiką,, tai daugiausiai gimdo nepilnametės… Vakarų tendencija vėlinti gimdymą pasaulinę statistiką mažai pakoreguoja.

Amžiaus Priklausomybė Nuo Išsilavinimo ir Mentaliteto

Statistika skelbia, kad lietuvės pirmą vaiką gimdo vis vėliau (2012 metų duomenimis - 29 metų). Savo praktikoje matome, kaip stipriai moterų gimdymo amžius (pirmo vaiko) priklauso nuo išsilavinimo, mentaliteto. Jeigu moterys nesiekia aukštojo mokslo, karjeros, tai dažniausiai gimdo jaunos, apie 20 metų. Pakalbėjus paaiškėja, kad ir mama gimdė 20-ies, ir močiutė. Tokiose šeimose 40-metės jau turi anūkų, 60-metės proanūkių. Jos močiutėmis taps sulaukusios 70-ies.

Laikas Tarp Gimdymų

Norėtume, kad tarp gimdymų būtų nors 2 metų pertrauka, o dar geriau - 3-5 metai. Kodėl? Pirmiausia kyla mintis apie moters sveikatą, jos organizmo atsigavimą, atsistatymą, bet nereikia pamiršti ir vaikučio. Didesnis nei 2 metų skirtumas tarp vaikų naudingas ir kūdikiui, nes mama gali ilgiau žindyti, būti su juo kartu, o toks artimas mamos ir kūdikio ryšys apsaugo nuo įvairių ligų. Jeigu mama pastoja žindydama, ji dažniausiai turi žindymą nutraukti, o tai nuskriaudžia jos mažylį. Kartais skirtumą tarp vaikų pakoreguoja mamos ligos, atsiradusios nėštumo metu.

Ką ginekologai mano apie dabar populiarią tendenciją gimdyti pametinukus? Tikrų pametinukų, kurie gimtų lygiai 12 mėnesių skirtumu, labai nedaug. Tendenciją nedaryti ilgų pertraukų tarp gimdymų pastebime, bet vis tiek dažniausiai išeina apie 2 metai.

Jeigu jau taip atsitiko, kad mama žindydama pastojo, nesitikėjo, dar neplanavo, mes skatiname gimdyti ir sveikiname. Tačiau specialiai planuoti pametinukų nesiūlome, nes norisi, kad moteris pastotų pailsėjusi, atsigavusi. Jeigu skaičiuotume tik matematiškai, tai nuo 15 iki 45 metų moteris gali pagimdyti apie 15-20 vaikų. Jeigu moteriai lengvai seksis pastoti, ji gali išnešioti ir pagimdyti gal net 30 vaikų, tačiau, kuo taps ta moteris? Ji kasmet silps, gimdys vis silpnesnius vaikus. Ne taip seniai besivystančiose šalyse vidutinis vaikų skaičius šeimoje buvo 9-12.

Amžiaus Kategorijos Pirmakartėms

Yra terminai - jauna pirmakartė, sena pirmakartė, sena trečiakartė ir pan. Mums visos mielos! Lietuvių kalboje terminas „sena pirmakartė“ skamba grubiai ir net įžeidžiamai, todėl mes rašome lotyniškai - prima para reterdata. Pasikartosiu, kad kol moteris pastojo, tol jauna. Jeigu klausiate, tai jauna pirmakarte laikome moterį iki 18 metų, sena pirmakarte - moterį virš 35 metų, o sena antrakarte ar trečiakarte - visas, kurios pastojo virš 40. Kiekvienas tas statusas turi savo pliusų ir minusų. „Jaunos“ yra sveikesnės ir stipresnės, bet emociškai jautresnės, o „senos“ gal jau turi daugiau ligų, bet yra brandesnio mąstymo, išmintingesnės.

Cezario Operacijos ir Pertraukos Tarp Nėštumų

Pirmiausia reikia paminėti, kad cezario operacijų skaičius taip išaugo, kad buvo pasiektas epidemijos mastas. PSO rekomenduoja, kad cezario operacijų būtų 10-15 proc. visų gimdymų. 1990 metais Lietuvoje taip ir buvo - cezario operacijos sudarė 14 proc. visų gimdymų. Užtat 2012 metais buvo pasiektas rekordas - net 26,4 proc. gimdymų būdavo cezario operacijos. Pagalvokite - kas ketvirta moteris buvo operuojama!

Dabar nebėra reglamento, kiek laiko po cezario operacijos negalima pastoti, moteris gali gimdyti kad ir po metų. Nes per tiek laiko gimdos randas sugyja. Tačiau auksiniu standartu laikomas 3 metų skirtumas tarp cezarių.

Jeigu tiesiog tuo metu nesusiklostė akušerinė situacija, bet moteris būtų galėjusi pagimdyti pati, tai antrą kartą niekas jai nedraudžia bandyti gimdyti natūraliai. Teorinė galimybė yra, tačiau gydytojai labai nenoriai prisiimtų atsakomybę. Daromas ir ketvirtas, ir penktas cezariai.

Kontracepcija Po Gimdymo

Jeigu šeima nusprendžia dėl kelių metų pertraukos tarp vaikų, idealiausia - ilgalaikė hormoninė sistema, vadinamoji hormoninė spiralė. Anksčiau moterims galėjome patarti tik 5 metus veikiančią gimdos spiralę, dabar atsirado trumpiau - 3 metus - veikianti dar švelnesnė ir mažesnė hormoninė minispiralė, kurią gali naudoti ir negimdžiusios moterys. Vaisingumas atsistato iškart.

Geriausio Amžiaus Antram Vaikui Parinkimas

Medikų nuomone, geriausia antrą kūdikį pradėti praėjus trejiems metams po pirmojo gimimo. Manoma, kad per šį laikotarpį moters organizmas visiškai atsistato po nėštumo, gimdymo ir maitinimo krūtimi, pailsi ir yra pasirengęs dar kartą pratęsti giminę.

Amžiaus Skirtumo Tarp Vaikų Privalumai ir Trūkumai

Tad vertėtų pakalbėti apie kitą aspektą - amžiaus skirtumo tarp vaikų pliusus ir minusus. Manoma, kad pamečiui gimę vaikai artimesni, sutampa jų interesai, jiems patinka tie patys žaislai, jų vienodas dienos ritmas. Bet mamai yra sunkumų: pirma, po vienų motinystės atostogų eina kitos, o jei moteriai patinka jos darbas ir ji nori dirbti pasirinktoje srityje, negerai ilgam atitrūkti nuo mėgstamos srities.

Jei vyresnis vaikas žymiai vyresnis už jaunesnį, galima paprašyti padėti auginti brolį ar seserį. Labai svarbu, kad vaikas jaustų tėvų pasitikėjimą juo, jaustųsi vertinamas, išmoktų būti atsakingas. Optimaliausias skirtumas vyresnio ir jaunesnio vaiko - nuo 4 iki 8 metų. Visų pirma, mamos organizmas visiškai atsistatęs po pirmo gimdymo, antra, ji dar aiškiai pamena naujagimio auginimo ypatumus, trečia - jau turi patirties.

Nedidelio Amžiaus Skirtumo Privalumai

Jei tarp vaikų nedidelis amžiaus skirtumas, jie kartu žais, greitai ras bendrą kalbą, taps emociškai artimi. Taip pat pastebėta, kad jaunesnysis vystosi greičiau, nes turi galimybę stebėti vyresnį ir kartoti jo veiksmus. Tas pats pasakytina ir apie mokymąsi mokykloje - vyresnis gali padėti jaunesniam ruošti pamokas, pakartojimais pagilindamas savo žinias. Svarbiausia, kad palaipsniui vaikai pradeda gyventi vienu dienos ritmu, eina miegoti ir keliasi tuo pačiu laiku, žaidžia, ruošia pamokas, eina į lauką kartu. O tai žymiai palengvina tėvams gyvenimą.

tags: #antakalnio #gimdymo #namai #kiek #gime