Įvadas
Animaciniai filmai vaikams yra galingas įrankis, formuojantis jaunų žmonių pasaulėžiūrą. Jie gali perteikti svarbias vertybes, tokias kaip draugystė, pasitikėjimas savimi ir, svarbiausia, optimizmas. Animacija turi ypatingą galią perteikti emocijas ir idėjas, todėl žiūrovai lengviau susitapatina su personažais ir jų išgyvenimais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip animacija gali būti naudojama optimizmui skatinti, kokie žanrai vyrauja šioje srityje ir kokią įtaką ji daro vaikų raidai.
Optimizmas animaciniuose filmuose vaikams
Animacija turi galią perteikti emocijas ir idėjas, todėl žiūrint animacinį kūrinį su gerai išplėtota istorija, žmonės lengviau susitapatina su personažu, jo išgyvenimais. Nuoširdžiai džiaugiasi šiam pasiekus savo tikslus, ar liūdės šiam patyrus nesėkmę. Tai įdomus, paradoksalus reiškinys, kadangi žmonės gali lengviau susiasmeninti su animacijos personažu nei su gyvais aktoriais.
A. Žebriūno filmuose kalbama apie optimizmą, pasitikėjimą vienas kitu ir abipusę pagarbą, gėrį ir grožį - šios temos aktualios ir nūdienos vaikams. Filme „Gražuolė“ rodomi mergaitės Ingos, gyvenančios su vieniša motina ir sugebančios ją paguosti bei išsklaidyti niūrias mintis, išgyvenimai. Režisieriaus žmona teigė, kad filmas yra universalus, puikiai suprantamas tiek mergaitėms, tiek berniukams. „Tai pasakojimas apie draugystę ir pasitikėjimą savo jėgomis, o tai labai svarbu augantiems jauniems žmonėms.
Animacijos žanrų įvairovė ir jų įtaka
Animaciniai projektai pasižymi žanrine įvairove, tačiau Vakarų lauke yra vos du žanrai, kuriuos investuotojai vertina ženkliai palankiau - komedijos bei veiksmo filmai. Komedijos žanras užaugino suaugusiųjų animacijos segmentą. Tokie serialai kaip „Simpsonai“ (The Simpsons), „Pietų parkas“ (South Park), „Šeimos bičas“ (Family Guy) ar „Amerikietiškas tėtis“ (American Dad!) įrodė, kad vakaruose subrendę žmonės mėgsta žiūrėti animuotą turinį, kuris skirtas būtent jiems. Veiksmo žanras padėjo įrodyti suaugusiųjų animacijos reiškinio ekonominį validumą.
Animė gali būti įvairiausių žanrų ir skirta žiūrėti įvairiausio amžiaus žiūrovams. Visgi animė filmus bei TV serialus, kurių retransliacijos teises pirko amerikiečiai, vienijo tai, kad juose buvo rodoma iki tol animacijoje beveik neregėto stiprumo veiksmo scenos.
Taip pat skaitykite: „Gyvenk drąsiai“: apžvalga
Smurtas animacijoje: ribos ir poveikis
Egzistuoja dvi animacinio smurto kategorijos, kurios skirtingai veikia mažuosius žiūrovus. Pirmajai grupei priklauso animacinis smurtas, kurio metu matoma kūno deformacija, kraujas ir kuris gali baigtis personažo mirtimi. Toks smurtas kategoriškai negali būti rodomas, kadangi jis gali sukelti žalą vaikui bei jo raidai. Antrajai grupei priklauso animacinis smurtas, kurį dažnai galėdavome sutikti tokiose animacijoje kaip „Tomas ir Džeris“ (The Tom and Jerry Show; 1975) ar „Kelių bėgikas“ (The Road Runner Show, 1966-1972).
Tai yra smurtas, kuris niekada neturėdavo ilgalaikių pasekmių, nerodydavo kraujo ir, žinoma, personažai niekada nemirdavo. Šis smurtas, kaip vėlesni moksliniai tyrimai parodė, neturi jokių identifikuojamų neigiamų pasekmių vaikams. Dar daugiau, nustatyta, kad įvairaus amžiaus vaikai dažnai net neįvardindavo šio animacinio smurto kaip smurto.
Animuotų filmų kūrimo paslaptys: nuo idėjos iki ekrano
"Skalvijos" kino centras organizuoja "Karlsono kino" seansą, kuriame animatorė Rasa Joni moko animacijos kūrimo paslapčių ir "triukų". Dirbtuvėlių metu vaikai galės įpūsti gyvybės jau Rasos Joni sukurtiems personažams (pati animatorė labai mėgsta piešti dryžuotus ilgaausius, dar gėles, debesis ir taškuotus katukus), bet ir patys nusipaišyti būsimo filmuko herojų. Kad būtų dar aiškiau, kaip gimsta animacija, vaikai galės pasižiūrėti pačios animatorės sukurtus animacinius filmus ir išgirsti, kaip Rasai Joni sekėsi juos kurti.
Pirmasis - „Uodega“. Tai smagi animatorės interpretacija klasikinės Kosto Kubilinsko eiliuotos pasakos „Kaip vilkas uodegą prišalo“ interpretacija. Antrasis filmukas „Brolis Bebe“ - tai pamokanti gerumo, meilės ir rūpestingumo vienas kitam pasaka. Jos herojai - mažasis broliukas Bebe, tris sesutės ir alkanoji žiežula. Šis filmukas sukurtas plokščiosios marionetės technika, jis išsiskiria originalia ir linksma muzika (kūrė Martynas Tamulis ir Jonas Jurkūnas). Rasa Joni yra profesionali animacinių filmų kūrėja, dailininkė, iliustratorė, vaikiškų knygelių autorė.
Animacinio filmo "Išvirkščias pasaulis" analizė: emocijų svarba
Animacinis filmas "Išvirkščias pasaulis" siūlo daugiau nei siužetą: ištisą pasaulį, globalią realybės suvokimo koncepciją, o siužetą galima atpasakoti keliomis frazėmis. Filme siužetas neatsiejamas nuo personažo charakterio, nuo jo virsmo: viena negali egzistuoti be kito.
Taip pat skaitykite: Animacinis filmas visai šeimai
Filme yra daug detalių, susijusių su kūrėju. Jis užaugo Minesotoje, po to su šeima išsikraustė į San Franciską. Kai lankė penktą klasę, tėvai išsivežė į Daniją. Danija - šalis, kurioje mažai saulės. Pagal statistiką, ten yra apie 20 saulėtų dienų per metus. Likusį laiką apsiniaukę. Kūrėjas buvo apimtas jausmo, lyg gyveno tamsiame sulėtintame kine.
Mokslininkai nėra priėję prie galutinės išvados, kiek esminių emocijų formuoja asmenybę. Kalifornijos universiteto (San Franciskas) psichologijos profesorius Polas Ekmanas (Paul Ekman - populiaraus televizijos serialo "Melo teorija" konsultantas ir pagrindinio herojaus prototipas) jų identifikavo šešias. Paskutiniai duomenys, kuriuos teko skaityti vėliausiai šia tema - pernykštis vieno mokslininko iš Glazgo tyrimas. Jis tvirtina, kad pagrindinių emocijų yra keturios. Įdomu tai, kad į trumpiausią jų sąrašą visada patenka pyktis ir pasibjaurėjimas.
Nors negatyvių emocijų daugiau, užtat Džiaugsmas - svarbiausias. Jis planuoja dienotvarkę, įkvepia, neleidžia pasiduoti. Kitos emocijos lengvai ir su malonumu įsitraukia į Džiaugsmo diktuojamą žaidimą.
Kai bloga, kai esi nelaimingas, yra tik vienintelis nepamainomas būdas padaryti tave dar nelaimingesnį: kad kas nors prieitų prie tavęs linksmai juokdamasis ir reikalautų pralinksmėti, nenukabinti nosies.
Finalinėje scenoje Centre keičiamas pultas. Mergaitė auga. Vaikas - kiekvieno iš mūsų pagrindas. "Asmenybės salos", kurios filme griūva, iš tiesų negali būti sunaikintos, jos lieka su mumis visam gyvenimui. Jos auga, keičiasi… Bet lieka. Kaip ir emocijos, kurios mums atstoja instinktus: mes negalime - kaip paukščiai - gimti su žinojimu, kaip sukti lizdą, mes mokomės visko nuo nulio - vaikai ir suaugusieji, nedidelis skirtumas.
Taip pat skaitykite: Vaikų filmo apžvalga
Didžiausia iš salų, ant kurios stovi "Aš", yra šeima, santykių sala. Tai svarbiausias elementas. Jeigu nėra šeimos, tuomet yra tai, kas jums ją pakeitė. Niekas negyvena vienas miške, kiekvienas su kuo nors susijęs - arba svajoja apie tai. Be šeimos neįmanoma. Tiesiog neįmanoma. Net jei jie įsivaizduojami.
Senoji animacija: vertybės ir kritika
Senojoje animacijoje dažnai parodomas priežasties-pasekmės ryšys, o tai puikus katalizatorius ugdant kritinį mąstymą. Filmuko „Na palauk“ epizode vilkas fiziškai nesužaloja zuikio.
Filmuke „Obuolių maišas“ kiškis stengiasi gauti maisto, o kiškienė prižiūri vaikus, bet pagrindinė filmuko mintis: „Padėk kitiems ir tau bus dosniai atlyginta“.
Natūralu, kad senoji animacija atspindi kultūrinį-istorinį kontekstą, bet ar tikrai visos juose propaguojamos vertybės yra nebeaktualios šiais laikais? Bandant bet kokią animaciją panaudoti kaip didaktinę priemonę, būtinas aktyvus tėvų dalyvavimas. Vaikas, turintis teisingai formuojamą vertybių sistemą, stebėdamas siužetą puikiai atsirinks teigiamus ir neigiamus akcentus. Bet kokio filmuko siužetą, ar tai būtų senoji, ar šiuolaikinė animacija, galima interpretuoti norima linkme, tačiau tai įmanoma tik žiūrint filmukus kartu su vaikais, atsakant į jų klausimus, komentuojant filmuke rodomus įvykius, aptariant veikėjus ir jų poelgius.
Kova su piratavimu: edukacijos svarba
Nelegalus turinio platinimas kenkia ne tik kūrėjams ar festivalio organizatoriams, bet ir patiems žiūrovams. Kai žmonės žiūri piratinius filmus, jie pavagia po aštuonis ar devynis eurus. Atrodo smulkmena, bet jeigu taip elgiasi tūkstančiai, nuostoliai tampa milžiniški.
Ramaška sako nebetikintis, kad suaugusius galima perauklėti. Tačiau vaikams jis nevengia tiesiai sakyti: „Jeigu jūsų tėvai žiūri piratinius filmus - jie vagia.“ Tokia atvira kalba veikia, nes vaikai pradeda klausti tėvų, kodėl jie taip elgiasi, ir šeimoje atsiranda spaudimas.
Ramaška tiki, kad pokyčius galima sukurti tik per sistemingą edukaciją. Jei pradinėse klasėse kiekvienas vaikas išgirstų, kas yra piratavimas, kokią žalą jis daro ir kodėl tai yra vagystė, po keliolikos metų turėtume kitokią visuomenę. „Tai turėtų būti privaloma ugdymo dalis, kaip ir matematika ar istorija.
tags: #animacinis #filmukas #vaikams #optimistas