Šis straipsnis skirtas apžvelgti Andriaus Rožicko, žinomo Lietuvos televizijos laidų vedėjo ir filmų įgarsintojo, biografiją ir kūrybinę veiklą. Daugeliui jis pažįstamas kaip televizijos laidų ir renginių vedėjas, filmų įgarsintojas, tačiau pastaruoju metu A. Rožickas išgarsėjo ir kaip aktorius, atlikęs Adolfo Hitlerio vaidmenį BBC televizijos filme „Nacių iškilimas“ (angl. „The Rise of the Nazis“). Straipsnyje apžvelgsime jo karjeros kelią, darbą televizijoje ir spaudoje, taip pat aptarsime vaidmenį minėtame filme, lyginant jį su kitais aktoriais, įkūnijusiais A. Hitlerį kino istorijoje.
Ankstyvasis gyvenimas ir kelias į žurnalistiką
A. Rožickas nėra gimęs Vilniuje, kaip ir didžioji dalis sostinės gyventojų, atvykusių iš kitų Lietuvos vietų. Jo kelias į žurnalistiką prasidėjo ne iš karto. Pirmą kartą neįstojęs į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistikos, jis grįžo į Klaipėdą ir įsidarbino Klaipėdos kojinių fabrike. Dirbdamas tiekimo skyriuje, A. Rožickas vyko į komandiruotes į Maskvą ir kitus Rusijos miestus, rūpindamasis, kad fabrikui nepritrūktų žaliavų. Tačiau mintyse jis norėjo į tokias komandiruotes vykti kaip laikraščio redakcijos atstovas.
1967 m. pasirodė pirmoji A. Rožicko publikacija tuometiniame laikraštyje „Tarybinė Klaipėda“. Nuo tada jis nusprendė savo ateitį susieti su žurnalistika. Tėvai, kaip ir pirmą kartą, labai nusiminė dėl tokio pasirinkimo, teigdami, kad tai yra prasta specialybė, kurioje daug melo.
Ruošdamasis stoti į Vilniaus universitetą, A. Rožickas aplankė tolimą mamos giminaitį - Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Juozą Matulį. Tačiau net ir garsus giminaitis negarantavo lengvesnio įstojimo. Pamatęs didelį konkursą į žurnalistikos specialybę, A. Rožickas pasirinko bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybę, kad išvengtų tarnybos sovietinėje kariuomenėje. Vis dėlto, po dvejų metų studijų jis grįžo prie savo svajonės ir vėl ėmė rašyti.
Darbas televizijoje ir spaudoje
A. Rožickas televizijai atidavė 30 metų savo gyvenimo. Jis yra dirbęs įvairiose televizijos laidose, tokiose kaip „Labas rytas“, „Laisvės alėja“, „Laba diena, Lietuva“ ir daugelis kitų. Šios laidos buvo įdomios, turėjo išliekamąją vertę ir puoselėjo prigimtines žmogaus vertybes. A. Rožicko laidos buvo tarsi kasdienio gyvenimo gaivaus šaltinio gurkšniai, primenantys gimtinės šaltinio skonį.
Taip pat skaitykite: Žiurausko kūrybos apžvalga
Prieš atsidurdamas televizijoje, A. Rožickas dirbo įvairiose spaudos redakcijose, tokiose kaip „Komjaunimo tiesa“ ir „Valstiečių laikraštis“. Darbas „Valstiečių laikraštyje“ jam ypač įsiminė. Tačiau, paklaustas, kur labiausiai atsiskleidė, A. Rožickas teigia, kad televizijoje. Spauda jam buvo savotiškas tramplinas, nuo kurio jis įšoko į televiziją.
Vaidmuo filme „Nacių iškilimas“
Pastarosiomis dienomis Vilniaus centre ir Senamiestyje buvo galima išvysti šalyje uždraustos nacistinės ir komunistinės simbolikos. Tačiau nerimauti dėl to nereikėjo - čia buvo filmuojamas BBC atkuriamosios dokumentikos filmas „Nacių iškilimas“ (angl. „The Rise of the Nazis“), pasakojantis apie 1930-1933 metų laikotarpį Vokietijoje ir valdžią perėmusius nacius.
Filmavimo grupė, kurį laiką slėpusi, kas „Nacių iškilime“ kuria pagrindinį veikėją Adolfą Hitlerį, praėjusią savaitę atskleidė jo vardą - tai LRT laidų vedėjas A. Rožickas. Filmavimo grupė jį pasirinko vos pamačiusi. Pasak filmo vykdomosios prodiuserės Darapon Vongsa-Nga, dėl A. Rožicko jokių klausimų nekilo. Jis buvo pirmas žmogus, kurį pamatę pasakėme, kad radome savo Hitlerį.
A. Rožickas teigė, kad vaidinti tokią istorinę asmenybę - dvejopas jausmas. Jam buvo įdomu pažvelgti iš vidaus į tai, ką jis darė ir padarė. Visi mes turime savo nuomonę apie šį personažą, dėl to ir kyla dvejopų minčių. Jį dabar matau dar kitomis spalvomis. Vaidmeniui specialiai nesirengiau, jokių pamokų neturėjau. Rėmiausi ta scenine patirtimi, kurią iki šiol esu sukaupęs. Teko susipažinti su personažo biografija, kuri spalvinga ir aktorinė. Jo persona - šoumeno, nes jis mėgo dėmesį, buvo efektingas personažas. Nebuvo sunku savyje surasti panašių savybių.
A. Hitlerio įkūnijimai kino istorijoje
Kaip ir bet kokia kita garsi istorinė asmenybė, Adolfas Hitleris ne kartą buvo įkūnytas ekrane. A. Rožickas pateks į galeriją, kurioje rikiuojasi fiurerio vaidmens atlikėjai nuo Charlie Chaplino iki neseniai mirusio šveicarų aktoriaus Bruno Ganzo.
Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė: A. Jančiausko požiūris
Charlie Chaplinas - „Didysis diktatorius“ (1940 m.). Pirmas garsinis Ch. Chaplino filmas, išjuokiantis A. Hitlerį ir kitus aukštus nacių pareigūnus, pasirodė tuo metu, kai JAV ir Vokietijos santykiai dar buvo neutralūs. Ch. Chaplinas vaidina Tomainijoje valdžią užgrobusį diktatorių ir jo antrininką - kirpėją iš žydų geto.
Fritzas Diezas - „Septyniolika pavasario akimirkų“ (1973 m.). Vokiečių aktorius F. Diezas tapo pagrindiniu pokarinės SSRS A. Hitleriu - vien kine vaidino fiurerį septynis kartus.
Alecas Guinnessas - „Hitleris: paskutinės dešimt dienų“ (1973 m.). Britanijos imperijos ordino kavalierius seras A. Guinnessas labai norėjo įkūnyti A. Hitlerį. Jis netgi surengė fotosesiją Londono gatvėse, apsirengęs fiurerio kostiumu.
Anthony Hopkinsas - „Bunkeris“ (1981 m.). A. Hopkinsas teigė, jog didžiausias piktadarys, kurį įkūnijo ekrane, buvo A. Hitleris.
Robertas Carlyle’as - „Hitleris: velnio iškilimas“ (2003 m.). Škotų aktorius R. Carlyle’as vaidino A. Hitlerį kanadiečių TV mini seriale.
Taip pat skaitykite: Žymūs Andriaus Gudžiaus pasiekimai
Bruno Ganzas - „Trečiojo reicho žlugimas“ (2004 m.). Oliverio Hirschbiegelio juosta „Trečiojo reicho žlugimas“ - pirmas pokarinis vokiečių filmas, kurio pagrindinis veikėjas yra A. Hitleris.
A. Rožicko kūrybinis stilius ir patarimai jauniesiems žurnalistams
A. Rožickas pasižymi savitu kūrybiniu stiliumi, plačiu akiračiu ir meistrišku žodžio valdymu. Jo publicistiką nesunkiai galima atpažinti, net jei ir neparašytumėte savo vardo ir pavardės.
Jauniesiems žurnalistams A. Rožickas pataria rašyti taip, kad būtų įdomu pašnekovui. Jis teigia, kad šiandien trūksta autorystės, o darbas dažnai tampa fabrikais, konvejeriniu, o ne autoriniu. A. Rožickas ragina studentus gyventi, kalbėti ir daryti taip, kad būtų įdomu jų pašnekovui.