Įvadas
Alkoholizmas yra viena opiausių šiuolaikinių problemų, turinti griaunamąjį poveikį ne tik pačiam priklausomam asmeniui, bet ir jo šeimai, ypač vaikams. Europoje apytiksliai 6-12 % vaikų auga šeimose, piktnaudžiaujančiose alkoholiu arba sergančiose alkoholizmu. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti tėvų alkoholizmo problemų (angl. Children affected by parental alcohol problems - ChAPAPs) paveiktų vaikų patirtis, iššūkius ir galimus pagalbos būdus. Vietoj stigmatizuojančio termino „alkoholikų vaikai" naudojamas akronimas ChAPAPs, kuris apima visus vaikus, paauglius ir suaugusius vaikus, kurie turi biologinį tėvą / mamą, sergantį alkoholizmu, arba vienas iš tėvų šiuo metu ar praeityje sirgo alkoholizmu. Straipsnyje remiamasi atliktais tyrimais, focus grupių „gerosios patirties" tyrimų rezultatais ir siekiama aptarti rezultatų svarbumą socialinio darbo praktikams.
Alkoholizmas kaip probleminis reiškinys
Alkoholizmas - tai lėtinė, progresuojanti ir mirtina liga, pasireiškianti asmens fizine ir psichologine priklausomybe nuo alkoholio. Alkoholio daromą žalą itin svarbu tirti, nes per daugelį amžių alkoholio vartojimas tapo neatskiriama ne tik Lietuvos, bet ir daugelio Europos šalių kultūros dalimi. Alkoholio vartojimo tendencijos ir jo poveikis yra plačiai dokumentuoti, tačiau svarbu pabrėžti, kad alkoholizmas ne tik ardo individo sveikatą, bet ir sukelia didžiulę žalą šeimos nariams, ypač vaikams.
Tėvų alkoholizmo poveikis vaikams
Atlikti tyrimai išsamiai apibūdina tėvų alkoholizmo poveikį vaikams: jiems kyla grėsmė tapti priklausomiems nuo alkoholio ar kitų medžiagų, be to, gali pasireikšti emocinių, nerimo, elgesio sutrikimų, psichologinių problemų. Dažniausiai šie sutrikimai siejami su tėvų priklausomybe. Tačiau ne pati priklausomybė savaime, o su tėvų priklausomybe susiję rizikos faktoriai - disharmonija ir smurtas šeimoje, finansiniai sunkumai, socialinė izoliacija bei jų sąveika - sukuria vaikams pavojingą aplinką ir turi įtakos jų vystimuisi. Vaikai, užaugę alkoholikų šeimose, įgyja kitokios patirties nei vaikai, auginami šeimose, kuriose alkoholis nevartojamas arba vartojamas saikingai. Vaikams, gyvenantiems alkoholikų šeimose, sunkiau sekasi užmegzti ir palaikyti šeimyninius ryšius, intelektualinę ir kultūrinę orientaciją, aktyvią rekreacinę orientaciją ir savarankiškumą.
Rizikos faktoriai ir iššūkiai
Alkoholizmo paveiktos šeimos susiduria su daugybe sunkumų: finansiniais, vaikų nepriežiūros, nusistovėjusių šeimos taisyklių ir ritualų pokyčiais. Be to, keičiasi šeimos klimatas ir sąveikų stiliai, pasireiškia įtampos, lydimos konfliktų tarp tėvų bei tarp tėvų ir vaikų. Tikėtina, kad tėvų alkoholizmo problemų paliesti vaikai turi neigiamą vaikystės patirtį ir privalo atlikti jų amžiaus neatitinkančių įsipareigojimų. Jų šeimos aplinka yra rizikos faktorius, todėl vaikai, paveikti tėvų alkoholizmo problemų, susiduria su didesne rizika patys tapti priklausomais, labai anksti pradėti vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas, dažnam jų gali pasireikšti elgesio ir psichikos sutrikimų - nerimas, depresija, panikos priepuoliai. Svarbiausia netinkamo šeimos gyvenimo ir konfliktų priežastimi ir tampa alkoholizmas, dėl kurio labiausiai nukenčia lengviausiai pažeidžiama socialinė grupė - vaikai.
Vaikystės patirtys
Tyrimas atskleidė, kad vaikai, gyvenę alkoholizmu sergančiose šeimose, patyrė tam tikrų išgyvenimų, sukrėtimų (dauguma vaikų šeimose matė smurtaujančius tėvus, abejingumą ir apleistumą tėvų atžvilgiu). Atliktas tyrimas rodo, kad dauguma tyrimo dalyvių, gyvendamos probleminėje šeimoje, nesulaukė pagalbos iš šalies, t. y. šeimos nelankė socialiniai darbuotojai, nepastebėjo ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Tyrimas atskleidė, kad tiriamosioms svarbūs tarpusavio ryšiai su kitais žmonėmis, ypač su šeimos nariais. Tokiose šeimose vyrauja smurtas, prievarta, vaikai kenčia alkį, vagia, bėga iš namų.
Taip pat skaitykite: Paslėpta alkoholizmo epidemija
Heterogeniškumas ir atsparumas
Profesionalai dažniausiai atkreipia dėmesį į vaikus, turinčius akivaizdžių problemų, susiejamų su tėvų alkoholizmu. Tai lemia įsitikinimą, kad visi vaikai, augantys alkoholizmu sergančioje šeimoje, yra paveikti ir visus vaikus tėvų alkoholizmas veikia vienodai. Vis dėlto išsamesni tyrimai rodo platų galimų padarinių spektrą: nepaisant tėvų alkoholizmo, vieni vaikai vystosi visiškai normaliai, o kiti patiria sunkių psichinių, fizinių, socialinių problemų. Apie 60 % vaikų, augančių alkoholizmu sergančiose šeimose, nepatiria arba patiria nežymių, trumpalaikių padarinių. Tačiau nereikia galvoti, kad jie visiškai nepaveikti, tiesiog nerodo aiškių simptomų. Specialistai, dirbantys su vaikais, susiduriančiais su tėvų alkoholizmu, turi vengti egzistuojančio heterogeniškumo įvaizdžio. Tėvų priklausomybės dar neleidžia daryti išvados, kad vaikai patiria problemų, todėl ne visiems vaikams reikia specialistų pagalbos.
Nors vaikai, augantys alkoholizmu sergančiose šeimose, susiduria su didele rizika, dauguma jų neturi patologinių vystimosi sutrikimų ir gali būti, kad ateityje jiems neišsivystys priklausomybė. Tokį vaikų „imunitetą" lemia apsauginiai faktoriai ir atsparumas. Apsauginiai faktoriai yra ganėtinai stabilūs - tai vaiko asmenybės dalis, jie yra šeimoje ir socialinėje aplinkoje. Atsparumas gali būti suvokiamas kaip dinamiškas procesas. Tyrimai identifikavo 7 skirtingus atsparumo faktorius: intuiciją / įžvalgą, savarankiškumą, ryšius už šeimos ribų, iniciatyvą, kūrybiškumą, humorą, moralumą.
Pagalbos galimybės ir rekomendacijos
Specialistų pastangos pasiekti vaikus, kuriems būtina profesionali pagalba, dažnai nesėkmingos. Todėl jie privalo apsvarstyti šiuos faktorius:
- Identifikuoti vaikus, kuriems pagalba tikrai reikalinga.
- Motyvuoti tėvus gydytis priklausomybę ir suteikti vaikams aiškų leidimą, atvirai kalbėti apie savo patirtį.
- Įvertinti sąmoningumo stygių; tėvų nesąmoningumas trukdo padėti vaikui, nes tėvai dažnai galvoja, kad jų elgesys neturi vaikui jokios įtakos.
- Atpažinti neigiamas emocijas: tėvų gėda ar baimė prarasti vaikų globos teisę arba vaikų baimė prarasti tėvus užkerta kelią pagalbai, nes vaikai išmoksta nekalbėti apie tai, kas vyksta namuose.
Svarbu, kad socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai, dirbantys su ChAPAPs, atsižvelgtų į individualius vaiko poreikius ir aplinkybes. Būtina užtikrinti, kad vaikai gautų tinkamą psichologinę pagalbą, paramą ir apsaugą. Taip pat svarbu skatinti tėvus gydytis priklausomybę ir kurti sveikesnę šeimos aplinką.
Taip pat skaitykite: Pertvarka Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams, augantiems su alkoholikais
tags: #alkoholizmo #serganciose #seimose #vaikai #pasizymi #irzlumu