Vasarą, kai daug laiko praleidžiame gamtoje, vabzdžių įkandimai tampa dažna problema. Daugeliui žmonių įgėlus vabzdžiui pasireiškia tik vietinės odos reakcijos, tačiau 2-3 proc. žmonių yra alergiški vabzdžių nuodams. Alerginė reakcija gali būti dvejopa - normali arba alerginė. Sunkiausiais atvejais ištinka anafilaksinis šokas, kuris, laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis net mirtimi. Šiame straipsnyje aptarsime alergijos vaikui įkandus simptomus, pirmąją pagalbą ir prevencijos priemones.
Vabzdžių įkandimai ir jų sukeliamos reakcijos
Lietuvoje dažniausiai susiduriama su uodų, mašalų, vapsvų, bičių bei širšių įkandimais. Vabzdžio įkandimą atpažinsite kruopščiai apžiūrėję skaudamą vietą - įgėlimai dažniausiai pastebimi ant galūnių ar drabužių nedengiamose kūno vietose. Po bičių įgėlimų paprastai lieka geluonis, todėl jie skausmingesni nei kitų anksčiau minėtų vabzdžių.
Dažniausiai dėl uodų ir mašalų įkandimų nerimauti nereikėtų - jie į žmogaus organizmą nesuleidžia nuodų. Tokie vabzdžiai įkandimo metu suleidžia seiles su kraujo krešėjimą stabdančia medžiaga, kad lengviau prisiurbtų kuo daugiau kraujo. Rimtesnį sveikatos sutrikdymą gali sukelti bičių, širšių ir vapsvų įkandimai, kadangi šie vabzdžiai į žmogaus organizmą sušvirkščia nuodų, kurie gali sukelti alerginę reakciją.
Normali reakcija į įgėlimą
Daugumai žmonių, įgėlus vabzdžiui, pasireiškia tik vietinės odos reakcijos - skausmas, patinimas ir paraudimas. Jei nesate alergiški, jausite tiesiog skausmą, tvinksėjimą ir gėlimą įkastoje vietoje. Tokiu atveju įkandimo vietą gerai nuplaukite muilu, kad negautumėte infekcijos.
Alerginė reakcija į įgėlimą
Tačiau 2-3 proc. žmonių yra alergiški vabzdžių nuodams - jiems pasireiškia alerginės reakcijos, o sunkiausiais atvejais ištinka anafilaksinis šokas, kuris, laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis net mirtimi.
Taip pat skaitykite: Vaiko alergija šampūnui: priežastys
Alerginės reakcijos pasireiškia individualiai, tačiau jos paprastai prasideda per pirmąsias keliolika minučių nuo įkandimo. Alergijos simptomai gali varijuoti nuo silpnumo, niežulio, veido tinimo, šaltkrėčio, pykinimo, vėmimo, kūno skausmų iki sąmonės sutrikimo ar apalpimo, dusulio, kraujo spaudimo nukritimo ar traukulių.
Pasireiškiant alerginei reakcijai, gali atsirasti dusulys, veido tinimas, pasunkėti kvėpavimas, pasireikšti dilgėlinis viso kūno bėrimas, nukristi kraujospūdis. Sunkios alerginės reakcijos požymiu taip pat gali būti nerimas. Alergiškiems žmonėms vapsvų ir širšių sezono metu specialistai rekomenduoja nuolat nešiotis ampulę adrenalino, kuris suleidžiamas iš karto po įgėlimo.
Anafilaksinis šokas yra sunki alerginė reakcija, sutrikdanti viso organizmo veiklą ir kelianti pavojų gyvybei. Anafilaksinės reakcijos metu į kraują išskiriamos cheminės medžiagos, kurios plečia kraujagysles ir siaurina kvėpavimo takus. Staigiai mažėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka kvėpavimas. Gali sutinti liežuvis ir gerklė, todėl padidėja deguonies trūkumo rizika, žmogus neretai praranda sąmonę. Bėrimas gali išplisti į kitas kūno vietas, pradeda mušti karštis, atsiranda nerimas, ima niežėti padus, delnus, viso kūno odą. Ištikus anafilaksiniam šokui, brangi tampa kiekviena sekundė.
Pirmoji pagalba įgėlus vabzdžiui
Ant kūno pastebėjus vabzdžio įkandimą, svarbu neišsigąsti ir stebėti, kaip keičiasi savijauta ir kokia yra žmogaus organizmo reakcija. Pastebėjus žmogų, kuriam prasidėjo alerginė reakcija, svarbu nuraminti žmogų ir patiems išlikti ramiems, nes tik taip suteiksite kuo geresnę ir efektyvesnę pirmąją pagalbą.
Įgėlus bitei, svarbu skubiai pašalinti geluonį, nes dar kurį laiką iš jo sunkiasi nuodai. Kuo ilgiau delsite, tuo daugiau nuodų gaus jūsų organizmas. Bitės geluonį reikėtų šalinti jo nespaudžiant pirštais ar pincetu, nes taip į įgelto žmogaus organizmą gali patekti dar daugiau nuodų, bet nubraukiant elektronine kortele ar bukąja peilio geležtės dalimi. Vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalieka, jos gali gelti dar kartą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti alergiją mišiniui
Labai svarbu padėti sugeltam žmogui patogiai atsigulti ar atsisėsti. Jeigu žmogus ima dusti, pasodinkite jį taip, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jeigu jaučia silpnumą, svaigsta galva, paguldykite ir kojas pakelkite aukščiau už galvą. Stebėkite ir įvertinkite gyvybinius sugelto žmogaus požymius: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, odos pokyčius.
Jei nesate alergiški, jausite tiesiog skausmą, tvinksėjimą ir gėlimą įkastoje vietoje. Tokiu atveju įkandimo vietą gerai nuplaukite muilu, kad negautumėte infekcijos. Yra daugybė medikamentų, skirtų gėlimui ir niežėjimui nuslopinti. Jeigu jų neturite, namų sąlygomis skausmą prislopinsite ant įkandimo vietos užtepę dantų pastos, kuri greitai neutralizuoja išskiriamą bitės, širšės ar vapsvos nuodų rūgštį.
Skausmui numalšinti ant įkandimo vietos uždėkite šaltą kompresą, ledo ar šaldytuvo kameroje sušaldytų maisto produktų ir laikykite mažiausiai 10 minučių. Ant paraudusios odos galima uždėti vandeniu suvilgytą nosinę, servetėlę, rankšluostį. Sugeltą galūnę galima laikyti po srūvančiu vandeniu.
Jei prasidėjo alerginė reakcija, svarbu nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje bus suteikiama būtina medicininė pagalba.
Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų
Apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų gali padėti ir atsargus bei tinkamas elgesys gamtoje. Patariama nebūti aplinkoje, kurioje stovi aviliai ar pjaunama žolė, stengtis po ją nevaikščioti basomis kojomis.
Taip pat skaitykite: Vaikų alergija saulei
Prieš vykstant į gamtą, reikėtų rinktis drabužius ilgomis rankovėmis ir klešnėmis, dėvėti skrybėlę ar kepuraitę. Tiek prekybos centruose, tiek vaistinėse galima įsigyti repelentų.
Vykstant stovyklauti ar užsiimant pramogomis lauke, patartina naudoti repelentus. Jų galima rasti įvairiomis formomis - tepalų, purškalų, taip pat specialių apyrankių. Visgi, jei naudojamas purškiamas ar tepamas repelentas, po kiekvienų maudynių būna jį reaplikuoti, taip pat atsižvelgti į aplikacijos veikimo laiką - dažniausiai jis vyrauja nuo 4 iki 8 valandų. Jei naudojamos apyrankės, jas patartina dėti tiek ant rankų, tiek ant kojų, taip padidinant apsaugą.
Galima įsigyti ir kitokio pobūdžio purškalus nuo uodų - pastaruosius reikia purkšti ant šalia stovyklavietės ar būvimo vietos esančių krūmų, kad uodai būriuotųsi būtent ten, o ne prie žmonių. Taip pat veiksmingos yra specialios mašalus ir uodus atbaidančios žvakės, citrusiniai eteriniai aliejai. Visa tai padės sušvelninti nemalonią uodų keliamą situaciją ir išvengti galimų nesėkmių.
Alergiškiems žmonėms svarbu nepamiršti su savimi turėti antihistamininių vaistų bei adrenalino, kurį paskiria šeimos gydytojas. Jis padeda sumažinti anafilaksinio šoko padarinius bei išvengti lemtingomis galinčių tapti pasekmių.
Alergijos nustatymas ir gydymas
Ar po pirmo susidūrimo su plėviasparniu vabzdžiu Jūsų organizmas įsijautrina jo nuodams galite sužinoti atlikę tyrimus. Kraujo tyrimas alergijai nustatyti leis išsiaiškinti, ar turite alergiją vabzdžiams. Specifinė imunoterapija (SIT) su vabzdžių nuodais - vienintelis gydymas, kuris sukelia toleranciją nuodams alergiškam asmeniui ir sumažina sisteminių reakcijų riziką po vabzdžio įgėlimo ateityje.
Literatūros duomenimis, sisteminių reakcijų rizika po gydymo SIT sumažėja iki mažiau nei 5 proc., be to, jos būna lengvesnės nei prieš SIT.
Alergija uodų įkandimams
Uodo įkandimas sukelia organizmo reakciją, nes prieš siurbdamas kraują, vabzdys suleidžia kraują skystinančių seilių. Šios medžiagos pateikę į organizmą paskatina histamino išsiskyrimą, kas ir sukelia alerginę reakciją.
Beveik visi žmonės yra jautrūs vabzdžių įkandimams, tačiau tik nedaugelis patiria sveikatai ar gyvybei grėsmę keliančią alerginę reakciją. Alerginė reakcija, tai perdėtas imuninės sistemos atsakas į svetimkūnius. Paaštrėjusi alergija uodų įkandimams pasireiškia stipriu pažeistos vietos ir aplinkui esančios odos niežėjimu, patinimu, bėrimu, pūslėmis. Vaikams dėl stipraus niežėjimo gali sutrikti net ir miegas.
Itin stiprią alerginę reakciją turintiems žmonėms gali prasidėti uždegimas limfinėje sistemoje arba ištikti anafilaksinis šokas. Šoko metu ištinsta ir užsiveria kvėpavimo takai ir gerklė, todėl svarbu reaguoti greitai ir suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam.
Vaistų, visam laikui galinčių išgydyti alergijas nėra. Taip pat alergijos gali išsivystyti palaipsniui, tad saugiausia yra vengti sąlyčio su alergenais.
Pasireiškus alerginei būsenai būtinai turėkite vaistų nuo alergijos, kurie blokuotų histamino receptorius. Uodų įkandimams alergiškiems žmonėms patariama su savimi turėti specialų kremą nuo niežėjimo ir odos tinimo. Šalto vandens vonios taip pat gali sumažinti kūno reakciją ir numalšinti tinimą.
Įkandus uodui, svarbu nekasyti pažeistos odos vietos, geriau niežtinčias vietas mušti ranka, nes taip sumažinama galima antrinės infekcijos rizika. Nors susilaikyti gali būti sudėtinga, kasydami įkandimo vietą tik padėsite nuodams plisti, kas sukels dar stipresnę reakciją. Odos patinimus galite malšinti šalto vandens voniomis, uždėti ledo. Jei tinimas nedingsta, tuomet vaistinėje galite rasti kremų, skirtų sumažinti histamino reakciją pažeistoje vietoje. Alergijai neslūgstant, jei taip rekomendavo jūsų gydytojas, išgerkite vaistų nuo alergijos.
Jei jūsų vaikas yra alergiškas uodų įkandimams, pirmiausia pasirūpinkite prevencija nuo vabzdžių. Būdami gamtoje, vakarėjant ir nakties metu dėvėkite drabužius dengiančius odą, kojines ir kepurę. Apsiginkluokite repelentais nuo uodų. Išpurkškite pažeidžiamas kūno vietas ir drabužius, taip atbaidysite uodus ir išvengsite įkandimų.
Alergijos priežastys vaikams
Čiaudėjimas, niežėjimas, odos bėrimas - šie simptomai parodo, kad vaikui prasidėjo alergija. Kas ją lemia: gyvenimo ypatumai, užteršta aplinka, maiste randamos pridėtinės medžiagos, paveldėjimas. Priežasčių yra ne viena. Kai kurie vaikai, atrodo, yra alergiški netgi orui.
Tyrimai rodo, kad stipresnę alergiją ir didesniam alergenų skaičiui turi tie vaikai, kurių tėvai yra alergiški. Tokiems vaikams ateityje tapti alergiškiems tikimybė išauga visu 50%. Tačiau gali būti ir taip, kad vienas (ar abu) tėvų alergiją turėjo tik vaikystėje ir to visiškai neprisimena.
Dažniausiai pirmieji alergijos požymiai vaikui fiksuojami ankstyvoje kūdikystėje. Jei jie stiprūs, mažylis būna irzlus, gali blogiau valgyti, sutrinka dienos ir miego ritmas. Tokiais atvejais, ypač, jei mama vaiką maitina savo pienu, bandoma reguliuoti būtent jos mitybą. Maistinės medžiagos per motinos pieną perduodamos kūdikiui, todėl, jei jų tarpe yra alergizuojančių, didėja tikimybė sulaukti nemalonių padarinių.
Didesniems vaikams maisto produktai taip pat gali būti alergijos priežastimi. Vaikai jautresni maistui nei suaugusieji, todėl išauga tikimybė, kad alerginę reakciją paskatins toks maisto produktas, kuris atrodė visiškai nepavojingas. Vaiko virškinamasis traktas formuojasi palaipsniui, o alerginės reakcijos yra žymiai dažnesnės. Jos gali būti ir vienkartinės. Todėl, jei pastebima, kad kažkuris maisto produktas alergizuoja, nereikėtų jo išimti iš raciono visam laikui. Prasminga vėl pradėti vartoti po dviejų, trijų mėnesių ir stebėti, ar įvyko teigiami pokyčiai. Patartina vengti stiprių dirgiklių, kurie gali iššaukti alergines reakcijas: saldumynų, kuriuose yra dažiklių, aštrių maisto produktų. Dažnai alergija išsivysto glitimui, baltyminiam maistui.
Nematomos, vizualiai nepastebimos ir neretai randamos būtent lovos čiužiniuose ir patalynėje - dulkių erkutės. Joms alergiją gali turėti ir suaugusieji, tik paprastai ji pasireiškia lengvesne forma. Netgi, jei neseniai keistas vaiko miegojimo čiužinys, ar patalynė, dulkių erkutės randamos ir kilimuose, sofoje ar fotelyje.
Be dulkių erkučių vaikams gali alergiją sukelti ir dulkės, pelėsis. Prevenciškai rekomenduojama bent du kartus metuose atlikti generalinę tvarką, kurios metu būtų naudojamos priemonės, užkertančios kelią pelėsio susidarymui. Taip pat svarbus namų vėdinimas, bendros švaros palaikymas.
Neretai alergizuoja ir priemonės, kurios naudojamos namų buityje: rūbų skalbiklis, indų ploviklis, cheminės valymo priemonės, namų kvapai.
Naminiai gyvūnai - viena dažnų vaiko alergijos priežasčių, ypač jei gyvūnas nuolatos gyvena toje pačioje patalpoje. Alergizuoti gali gyvūno plaukai, pleiskanos, plunksnos. Pastebėjus tokio pobūdžio alergiją deja, bet teks augintiniui surasti naujus namus. Netgi, jei alergija vaikui nedidelė, išauga tikimybė, kad pamažu ji tik ūmės. Gali išsivystyti kvėpavimo takų lėtinės ligos.
Šienligė nebėra tik suaugusiųjų liga. Dažnas mažylis, pradėjus sprogti pirmiesiems pumpurams, pradeda sloguoti, čiaudėti, ašaroti. Tyrimai rodo, kad nemažai daliai vaikų alerginės reakcijos kyla nuo lazdyno ir beržo žirginėlių. Alergija suaktyvėja augalų žydėjimo laikotarpiu.
Siekiant identifikuoti, kam vaikas yra alergiškas, būtina atidi ir sisteminga stebėsena. Svarbu ne tik išskirti galimus alergenus, bet ir įvertinti, kokias alergines reakcijas jie iššaukia. Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, dažniausiai pasireiškia odos alergija: bėrimas, niežėjimas, paraudimas, patinimas.
Itin svarbu dėl bet kokių vaistų, kuriais norima vaikui palengvinti alergijos simptomus, pirmiausia, pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais. Didžioji dalis alerginių reakcijų, vaikams augant, palaipsniui mažėja.
Kaip atskirti blusų, blakių ir uodų įkandimus
Uodų įkandimamas būdingi didesni niežtintys bėrimai nei blusų. Skirtingai nuo blusų, blakės pasirodo tik naktį. Jos dažniausiai gyvena lovų čiužiniuose ar kilimuose ir įkanda žmonėms, kai šie miega. Skirtingai nuo blusų, kurių įkandimai dažniausiai aptinkami kojų ir kulkšnių srityse, blakių įkandimai labiau lokalizuojasi viršutinėje kūno dalyje. Ant veido, kaklo, rankų matysite patinusius iškilius raudonus mazgelius ar papules su tamsesniu viduriu.
Jeigu bėrimas yra išsidėstęs netaisyklingai, apima kelias kūno zonas - labiau tikėtina, kad tai bus kitų vabzdžių įkandimai.
Reakcijos į įkandimus
Reakcija į vieno ar kito vabzdžio įkandimą - individuali. Skiriamos šios reakcijos į vabzdžių įkandimus: normali (skausmas, odos paraudimas, patinimas), lokali (didesnio odos ploto patinimas), alerginė (pasunkėjęs kvėpavimas, gausus niežtintis bėrimas, veido, burnos, gerklės tinimas, nerimas, padažnėjęs pulsas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, žemas kraujospūdis, sąnarių skausmai).
Ką daryti įkandus vabzdžiams kūdikiams ir vaikams
Jeigu vabzdžiai sukando Jūsų kūdikį ar vaiką, nereiktų nerimauti, nes įkandimai nėra pavojingi. Sukandimus rekomenduojama nuplauti su šiltu vandeniu ir muilu. Galima bėrimus patepti niežulį malšinančiu kremu, emolientais.
Kaip apsisaugoti nuo blusų ir blakių
Apžiūrėkite savo augintinių kailį ir odą. Jeigu gyvūnas dažnai kasosi, stebite jo odoje įkandimus arba pamatote pačias blusas, reikia gyvūną išmaudyti su šampūnu nuo blusų, taip pat svarbu naudoti antkaklius nuo gyvūnų parazitų, norint išvengti pakartotinio užsikrėtimo blusomis.
Namuose reiktų išsiurbti visus kilimus, kuriuose gali gyventi blusos. Norint visiškai išnaikinti iš namų blusas, reiktų visus namus išpurkšti priemonėmis nuo blusų.
Jeigu pastebėjote savo namuose blakes, reikia nedelsiant imtis naikinimo priemonių, kadangi atsiradus dideliam užkrėstumui šiuos kenkėjus išnaikinti patiems praktiškai yra neįmanoma. Pirmiausiai reikėtų pakelti lovos čiužinį, atidžiai apžiūrėti čiužinio siūles, tarpus tarp lovos ir kitus miegamojo baldus. Pastebėjus užkrėstumo požymius (pavienius vabzdžius) reikėtų nedelsiant išskalbti patalynę, čiužinio užvalkalą bei drabužius 60 laipsnių vandenyje, skalbti reikėtų mažiausiai 90 min. Jei yra galimybė, drabužius, patalynę bei kitus apklotus papildomai reikėtų džiovinti džiovyklėje bent jau 30 min. Taip pat labai svarbu pašalinti visas dulkes, nes jose gali būti blakių kiaušinėlių, todėl reiktų išsiurbti po lova, spintas ir visų namų grindis.