Šlapimo takų akmenys vaikams yra kieti kristaliniai dariniai, kurie susiformuoja šlapimo sistemoje. Šlapimo sistemą sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Nors dažniausiai akmenys susidaro inkstuose (inkstų akmenligė), jie gali atsirasti ir kituose šlapimo takų organuose. Šiame straipsnyje aptariamos akmenų susidarymo priežastys, simptomai, diagnostika, gydymas ir prevencija.
Kas yra šlapimo takų akmenys?
Inkstų akmenys yra kieti kristaliniai dariniai, kurie formuojasi, kai šlapime esančios druskos ir mineralai ima kauptis ir nusėsti inkstuose. Paprastai šie dariniai susidaro tuomet, kai šlapimas tampa per daug koncentruotas - dėl to mineralai negali visiškai ištirpti ir pradeda jungtis į kristalus. Šlapimo pūslės akmenys susidaro iš susikristalizavusių šlapimo druskų. Pūslės akmenys gali būti labai įvairaus dydžio ir formų - tiek apvalūs, tiek netaisyklingos formos, kampuoti.
Šlapimo takų akmenų priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai akmenų formavimąsi inkstuose nulemia ne tik druskų ir kristalų koncentracija šlapime, bet ir gyvenimo būdas bei mitybos įpročiai. Akmenys dažniausiai susidaro inkstuose esant labai didelei druskų koncentracijai šlapime, kurios kristalizuojasi ir susiformuoja akmenys.
Pagrindinės akmenų rūšys:
- Kalcio akmenys: Dažniausiai pasitaikantys.
- Struvito (magnio amonio fosfato) akmenys: Dažniausiai susidaro dėl šlapimo takų infekcijų. Taip pat akmenys gali susidaryti iš kaulinės medžiagos esant pagreitėjusiam kaulų irimui.
Pagrindinės priežastys:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti inkstų akmenis nėštumo metu
- Dažniausiai E. coli.
- Šlapimo nutekėjimo sutrikimai.
Rizikos veiksniai:
- Šlapimo takų infekcijos (ŠTI). Bendru šlapimo takų infekcijos (ŠTI) terminu vadinamas bet kurio šios sistemos organo ar dalies pažeidimas.
- Mažas skysčių suvartojimas.
- Neteisinga mityba.
- Genetika.
- Šlapimo takų patologijos.
- Šlapimo takų blokavimas.
- Kateterio įvedimas (negalint pasišlapinti savarankiškai, įvedamas kateteris).
- Neseniai atliktos šlapimo takų operacijos, invazinės procedūros.
Šlapimo takų akmenų simptomai
Šie akmenys ilgus metus gali nesukelti jokių simptomų - dažniausiai apie juos sužinoma tik ištikus ūmiam stipraus skausmo priepuoliui. Simptomai atsiranda, kai akmenys užstringa šlapimtakyje ties įėjimu į šlapimo pūslę. Kai akmuo patenka į šlapimo pūslę, jis be simptomų pasišalina lauk.
Pacientai dažniausiai kreipiasi į gydytojus prasidėjus stipriam skausmui juosmens srityje. Skausmas plinta į pilvo apačią, kirkšnį ir vidinę šlaunies pusę, norima dažniau šlapintis. Gali pakilti temperatūra, imti pykinti, vemiama.
Pirmieji inkstų akmenligės simptomai dažnai atsiranda netikėtai ir būna gana intensyvūs:
- Stiprūs kolikos tipo skausmai, pacientai negali ramiai gulėti.
- Skausmas juosmens srityje.
- Dažnas noras šlapintis.
- Pykinimas, vėmimas.
- Temperatūros pakilimas (jei prisidėjo infekcija).
- Kraujas šlapime.
- Šlapimo nelaikymas.
- Itin tamsus šlapimas.
Šlapimo takų akmenų diagnostika
Inkstų akmenligė diagnozuojama remiantis paciento anamneze, klinikine apžiūra ir laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatais. Dažnai ši liga diagnozuojama profilaktinio patikrinimo metu atliekant vidaus organų echoskopiją arba radus tam tikrų pakitimų šlapimo tyrime. Tokiu atveju pacientas siunčiamas urologo konsultacijai.
Taip pat skaitykite: Akmenys vaikams: saugumo klausimai
Norint tiksliai nustatyti inkstų akmenligės diagnozę, svarbu atlikti išsamius inkstų funkcijos tyrimus:
- Šlapimo tyrimas: Randami eritrocitai šlapime (kraujo požymiai šlapime dėl šlapimtakio gleivinės pažeidimo), gali būti leukocitų, bakterijų.
- Šlapimo, kraujo pasėlis: Bakterijoms nustatyti.
- Kraujyje: Gali būti padidėjęs kreatinino kiekis (nurodo mažėjančią inkstų funkciją).
- Rentgenografija: Galima pamatyti rengenokontrastinius kalcio ir magnio akmenis.
- Kompiuterinė tomograma.
- Ultragarsinis tyrimas: Gali nurodyti prasiplėtusius šlapimo sistemos takus, prasiplėtusias geldeles.
- Intraveninė pielograma: Į veną suleidžiama kontrasto, šis skiriasi pro inkstus ir matome, ar yra susiaurėjimų, ar yra nesikontrastuojančių akmenų.
- Cistoskopija: Šlapimo pūslės apžiūrą lanksčiu vamzdeliu su kamera (šlaplę įkišus į šlapimo pūslę, ji pripildoma vandens).
- Pielograma
- Rentgeno tyrimą - vietą.
Šlapimo takų akmenų gydymas
Dažnai manoma, kad vienintelis akmenų pašalinimo būdas - chirurginė operacija, kurios baiminantis delsiama kreiptis į gydytojus. Tačiau neretai pakanka konservatyvaus gydymo - skausmą malšinančių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Esant poreikiui pacientui gali būti skiriami papildomi medikamentai.
Jeigu susiformavę akmenys yra nedideli, žmogus, apie juos nežinodamas, gali nugyventi visą gyvenimą. Tuo tarpu didesni akmenys gali sukelti skausmus, šlapimtakio obstrukciją (užkimšimą) ar kitas komplikacijas. Tam, kad juos pašalinti gali prireikti skubios operacijos.
Mažesni nei 5 milimetrų akmenys dažniausiai su šlapimu pasišalina savaime, todėl neretai skiriami konkrementus tirpinantys preparatai ir pasirenkama akmenų stebėjimo taktika. Rekomenduojama gerti daug vandens ir tikėtis, kad akmuo pasišalins savaime. Jei akmuo nepasišalina, rekomenduojamas chirurginis gydymas.
Gydymo būdai:
Taip pat skaitykite: Akmenų rūšys vaikams
- Skausmo malšinimas: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (deksketoprofenas, diklofenakas), narkotikai (butorfanas), pykinimui (metaklopramidas).
- Konservatyvus gydymas: Gydytojas gali skirti konkrementus tirpinančius preparatus ir pasirenkama akmenų stebėjimo taktika.
- Chirurginis gydymas:
- Ekstrakorporinė litotripsija: Jeigu akmenų dydis yra iki 1,2 cm, gali būti atliekama ekstrakorporinė lipotripsija, kurios metu akmenys suskaldomi išoriškai bangomis.
- Ureteroskopija: Esant 2 cm dydžio akmenims, dažniausiai pasitelkiama ureteroskopija. Šios tausojančios operacijos metu per šlaplę ir šlapimo pūslę į šlapimtakį arba inkstą įvedamas ureteroskopas su maža šviesolaidine kamera, leidžiančia tiesiogiai matyti šlapimtakius bei inkstus. Akmenys lazerine skaidula suskaldomi į smulkius fragmentus, kurie lengvai pašalinami.
- Pekutaninė nefrolitotripsija: Didesni nei 2 cm akmenys gali būti skaldomi transkutaniškai.
Prireikus chirurginio gydymo, įprastai taikomi šiuolaikiniai mažai invazyvūs gydymo metodai - ekstrakorporinė litotripsija, ureteroskopija, pekutaninė nefrolitotripsija. Jų metu naudojami mažo diametro, lankstūs instrumentai ir modernūs skaldymo šaltiniai, todėl gydymas yra itin tausojantis, o pacientai jau kitą dieną po procedūros gali vykti namo. Chirurgas gali litotripsijai naudoti lazerį arba ultragarsą.
Mažesni akmenys dažnai pasišalina savaime, vartojant pakankamai skysčių, judant ir laikantis gydytojo nurodymų.
Šlapimo takų infekcija (ŠTI)
Šlapimo takų uždegimas (trumpinamas kaip ŠTI) - tai dažniausiai bakterinės kilmės infekcija, pažeidžianti bet kurią šlapimo sistemos dalį: šlaplę, šlapimo pūslę, šlapimtakius ar inkstus. Nors ši būklė dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, negydoma infekcija gali išplisti į inkstus ir sukelti rimtų komplikacijų - net inkstų nepakankamumą ar sepsį.
Ypač dažnai ši infekcija diagnozuojama moterims, tačiau ji gali pasitaikyti ir vaikams, vyrams ar senyviems žmonėms. Moterų šlaplė trumpesnė ir anatomiškai arčiau išangės, todėl bakterijoms lengviau patekti į šlapimo sistemą. Skaičiuojama, kad net 50-60 % moterų bent kartą gyvenime patiria šlapimo takų infekciją.
Šlapimo takų infekcija išsivysto, kai bakterijos patenka į šlapimo takus ir pradeda daugintis. Dažniausias sukėlėjas yra bakterija Escherichia coli (E. coli).
Pagrindinės formos:
- Uretritas - šlaplės uždegimas
- Cistitas - šlapimo pūslės uždegimas (dažniausia forma)
- Pielonefritas - inkstų uždegimas (rimčiausia forma)
Šlapimo pūslės uždegimas, dar vadinamas cistitu, yra dažna šlapimo takų infekcijos forma, kuri dažniausiai paveikia moteris, bet pasitaiko ir vyrams, vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms. Cistitas dažniausiai atsiranda tuomet, kai bakterijos (dažniausiai Escherichia coli) iš žarnyno patenka į šlaplę, o iš ten į šlapimo pūslę.
Cistito priežastys
Šlapimo pūslės uždegimą, arba cistitą, gali sukelti įvairūs veiksniai - tiek išoriniai, tiek susiję su vidiniais organizmo pokyčiais. Beveik visi šlapimo pūslės uždegimo atvejai (ypač moterims) yra sukelti bakterinės infekcijos. Dažniausia bakterija - Escherichia coli (E. coli), gyvenanti žmogaus žarnyne. Į šlapimo pūslę ji patenka per šlaplę ir pradeda daugintis gleivinėje, sukeldama uždegimą.
- Lytiniai santykiai - viena iš dažniausiai pasitaikančių cistito priežasčių, ypač tarp jaunų moterų. Santykių metu bakterijos gali būti mechaniškai įstumtos į šlaplę, o iš ten greitai patekti į šlapimo pūslę. Dėl šios priežasties šis reiškinys kartais vadinamas „medaus mėnesio cistitu“.
- Kai organizmas gauna per mažai skysčių, sumažėja šlapimo gamyba. Retesnis šlapinimasis reiškia, kad šlapimo pūslėje ilgiau kaupiasi skystis, o kartu ir bakterijos, kurios turi daugiau laiko daugintis. Be to, šlapimas tampa koncentruotas ir labiau dirgina pūslės gleivinę.
- Higienos įpročiai taip pat gali turėti įtakos. Pavyzdžiui, po tuštinimosi valymas iš nugaros į priekį gali pernešti bakterijas iš išangės srities link šlaplės. Taip pat problemų gali kilti naudojant agresyvias intymios higienos priemones, kurios pažeidžia natūralų makšties pH ir sumažina apsaugą nuo infekcijų. Taisyklingai naudokite tualetinį popierių.
- Ilgas šlapimo sulaikymas (pvz., kelionėse, darbe ar dėl įpročio) padidina infekcijos riziką. Kuo ilgiau šlapimas būna pūslėje, tuo labiau sudaroma terpė bakterijoms daugintis.
- Moterims po menopauzės atsiranda fiziologinių pokyčių, kurie padidina šlapimo takų infekcijų riziką. Dėl sumažėjusio estrogeno kiekio suplonėja šlapimo takų gleivinė, sumažėja natūrali apsauga, pablogėja vietinė kraujotaka. Gali atsirasti sausumas, dirglumas, sumažėja makšties mikroflora, kuri normaliai padeda kovoti su bakterijomis.
Cistito simptomai
- Dažnas ir skausmingas šlapinimasis (dizurija).
- Stiprus noras šlapintis net ir esant tuščiai pūslei.
- Spaudimas ar maudimas apatinėje pilvo dalyje.
- Drumstas, tamsus, nemalonaus kvapo šlapimas.
- Galimas kraujas šlapime (hematurija).
- Jausmas, kad nepavyksta visiškai pasišlapinti.
- Jei pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėtis, stiprus nugaros ar šonų skausmas, tai gali reikšti, kad infekcija išplito į inkstus.
Ūminis šlapimo pūslės uždegimas dažniausiai prasideda staiga ir pasireiškia intensyviais simptomais. Lėtinis cistitas - pasikartojanti ar ilgą laiką trunkanti šlapimo pūslės infekcija. Ji gali būti susijusi su kitomis sveikatos problemomis arba pasitaikyti tiems, kuriems dažnai kartojasi ūminiai epizodai.
Cistito diagnostika
- Įvertinimas nusiskundimų.
- Bendras šlapimo tyrimas.
- Šlapimo pasėlis (tam, kad būtų nustatyta tiksli bakterija, sukėlusi uždegimą).
- Ultragarso tyrimas (retais atvejais).
- Cistoskopija (retais atvejais). Cistoskopijos metu gydytojas apžiūri šlapimo pūslę specialiu plonu vamzdeliu su kamera ir lempute (cistoskopu).
Cistito gydymas
Šlapimo pūslės uždegimo (cistito) gydymo tikslas - pašalinti infekciją, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Daugeliu atvejų visgi reikalingas gydymas antibiotikais, nes bakterinė infekcija savaime retai praeina. Visada užbaigti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei simptomai praeina jau po pirmų dozių. Negydyti savarankiškai, ypač jei tai ne pirmas atvejis ar simptomai neįprasti. Pirmieji simptomai paprastai būna labai aiškūs, todėl svarbu į juos reaguoti nedelsiant. Gydant teisingai, dauguma atvejų praeina per kelias dienas.
Cistito prevencija
- Gerti daug skysčių, ypač vandens.
- Dažnai šlapintis.
- Tinkamai valyti išangę.
- Maudytis duše, o ne vonioje.
- Švelniai nuplauti odą aplink makštį ir išangę.
- Kuo greičiau ištuštinti pūslę po lytinių santykių.
- Vengti naudoti purškiamus dezodorantus ar moteriškus produktus genitalijų srityje.
- Įvertinkite, kiek saugios jūsų naudojamos kontraceptinės tabletės, ir prireikus jas pakeiskite.
- Siekiant sumažinti pasikartojančių šlapimo takų infekcijų riziką, rekomenduojama vartoti spanguolių ar bruknių sultis arba preparatus, kurių sudėtyje yra proantocianidino.
- Vartokite probiotikus. Probiotikai ir sveikos žarnyno mikrofloros palaikymas gali padėti organizmui apsisaugoti nuo įvairių infekcijų ir lengviau jas įveikti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus bet kokius nemalonius simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Esant poreikiui, jis paskirs reikiamus tyrimus ir nukreips pas gydytoją urologą. Na, o jei to padaryti nepavyko, reikėtų nedelsti ir kuo skubiau pasikonsultuoti su savo gydytoju. Šlapimo pūslės uždegimas moterims, vyrams ir vaikams vienodai nemalonus.
Jei infekcija išplitus į inkstus, tai gali tapti rimta sveikatos problema, šios komplikacijos atveju gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, nugaros ar šono skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas.
Laiku nesuteikus pagalbos esant užblokuotam inkstui šlapimo takų infekcija gali greitai progresuoti ir išsivystyti pavojinga gyvybei būklė - urosepsis. Laiku nesuteikus pagalbos ji gali baigtis mirtimi.
Būtina skubi gydytojo apžiūra, jei pastebite bet kurį iš šių simptomų:
- Staigus temperatūros pakilimas virš 38 °C kartu su šaltkrėčiu.
- Skausmas šone ar nugaroje, ypač vienoje pusėje.
- Pykinimas, vėmimas, silpnumas, apetito stoka.
- Kraujas šlapime ar pūlingos išskyros.
- Jei simptomai nepraeina ar stiprėja po 48 valandų savarankiško gydymo.
Šlapimo takų akmenų prevencija
Svarbiausias apsisaugojimo veiksnys - vartoti daug skysčių (8 stiklines po 200 ml per dieną). Sirgusiems akmenlige net ir po gydymo išlieka ligos atsinaujinimo ir priepuolių pasikartojimo rizika, nes organizmas linkęs iš naujo formuoti konkrementus.
Dažniausiai pacientams rekomenduojama speciali dieta, druskos ribojimas, didesnis fizinis aktyvumas, esant gretutinėms ligoms - jų gydymas, esant viršsvoriui - svorio mažinimas, pakankamas skysčių (2,5 l per parą) vartojimas.
Kaip sumažinti akmenligės riziką:
- Riboti suvartojamų baltymų ir druskos kiekį.
- Gerti pakankamai skysčių.
- Į kasdienį mitybos racioną įtraukti daugiau citrusinių vaisių, uogų (ypač spanguolių), daržovių.
- Išvengti akmenligės pasikartojimo.
- Riboti druską, baltymus maiste.
Šlapimo takų infekcijos poveikis kasdieniam gyvenimui
Šlapimo takų infekcija gali smarkiai sutrikdyti kasdienę veiklą dėl diskomforto, dažno šlapinimosi ar skausmo, ypač esant pasikartojančioms infekcijoms. Moterys dažnai patiria nerimą dėl infekcijų atsinaujinimo, o sunkios infekcijos gali apriboti darbingumą ar socialinį gyvenimą.