Akiduobių patologija nėštumo metu: sinusitas, patinę paakiai ir kitos problemos

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Deja, kartu su džiaugsmu laukiant kūdikio, moterys gali susidurti ir su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant akiduobių patologijas. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias akiduobių patologijas nėštumo metu, tokias kaip sinusitas, patinę paakiai, vienpusis egzoftalmas ir klasterinis galvos skausmas, jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus.

Patinę paakiai nėštumo metu

Patinę paakiai - tai estetinė problema, su kuria susiduria daugelis žmonių, ypač nėštumo metu. Nors dažniausiai tai nėra rimtos sveikatos būklės požymis, tačiau gali paveikti žmogaus pasitikėjimą savimi.

Patinusių paakių priežastys

Patinę paakiai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:

• Miego trūkumas: Nepakankamas miegas sulėtina kraujotaką, todėl oda tampa blyškesnė, o po ja esantys kraujagyslių tinklai išryškėja.
• Alergija: Alerginės reakcijos į dulkes, žiedadulkes ar kosmetiką dažnai sukelia akių niežėjimą, kuris skatina trinti akis.
• Genetika: Jei artimų šeimos narių ratilai po akimis tamsūs, tai gali natūraliai persiduoti ir jums.
• Skysčių kaupimasis: Patinę ir pajuodę paakiai dažnai atsiranda dėl skysčių kaupimosi, kuris būdingas po sūraus maisto, alkoholio vartojimo ar miego trūkumo.
• Hormoniniai pokyčiai: Hormoniniai pokyčiai taip pat gali turėti įtakos paakių patinimui.
• Limfos tekėjimo sutrikimai: Sutrikęs limfos tekėjimas taip pat gali sukelti paakių patinimą.
• Amžius: Bėgant metams, natūraliai mažėja kolageno gamyba, oda plonėja, o paakių srityje pradeda matytis kraujagyslės.
• Temperatūra: Dėl šildytuvo namuose akys gali tapti sausesnės ir jautresnės nei įprastai. Karštis gali išdžiovinti akių gleivinę, audiniai akyse sustorėja, tampa jautresni, sudirgę, o tai skatiną akių patinimą.
• Stresas: Streso metu išsiskiria hormonas kortizolis, kuris pakeičia druskos balansą jūsų kūne. Dėl sutrikusio balanso organizme susikaupia daugiau vandens, o akys patinsta.
• PMS: Tam tikru ciklo metu jaučiamės kiek išsipūtusios dėl vandens sulaikymo organizme, todėl tas pats galioja ir akims.
• Alkoholio vartojimas: Alkoholis dehidratuoja organizmą, todėl ir akys gali tapti sausesnės bei jautresnės.
• Skydliaukės problemos: Tam tikrais atvejais akys gali išduoti, jog turite skydliaukės problemų. Pacientai, kurie serga tam tikromis hipertirozės formomis, gali skųstis patinusiomis akimis.
• Nėštumas: Nėštumo metu moterys patiria hormoninius pokyčius, kurie gali sukelti skysčių susilaikymą ir paakių patinimą. Be to, nėštumo metu padidėjęs kraujo tūris gali prisidėti prie šios problemos.

Kada kreiptis į gydytoją dėl patinusių paakių?

Jei patinę paakiai atsiranda kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, tokiais kaip:

• Širdies nerimas
• Nuolatinis nuovargis
• Regėjimo pokyčiai
• Niežulys
• Perštėjimas

Taip pat, jei patinimas dažnas ir sunkiai praeina, verta pasitikrinti sveikatą. Tai gali rodyti giliau esančius sutrikimus, pavyzdžiui, sutrikusią inkstų funkciją ar limfos cirkuliacijos problemą. Tokie požymiai gali rodyti ne tik paviršutinišką sudirginimą, bet ir gilesnius uždegiminius procesus - konjunktyvitą, blefaritą ar net autoimuninius susirgimus.

Taip pat skaitykite: IUAS priežastys ir valdymas

Jei jaučiate nuolatinį paakių patinimą, kuris nepraeina, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis gali rekomenduoti atlikti tyrimus, tokius kaip inkstų ir skydliaukės funkcijos tyrimai, elektrokardiograma, ir, jei reikia, nusiųsti konsultacijai pas kardiologą, nefrologą ar endokrinologą. Paakių patinimas gali atsirasti dėl galimos širdies, inkstų ligos arba endokrininės patologijos.

Jums reikėtų ištirti inkstų ir skydliaukės funkciją: nustatyti kalio, kreatinino, šlapalo, skydliaukės hormonų kiekį kraujyje, taip pat užrašyti elektrokardiogramą. Jei atlikus šiuos tyrimus aiškios patologijos nebus nustatytos, paprašykite šeimos gydytojo, kad Jums duotų siuntimus kardiologo, nefrologo ir endokrinologo konsultacijoms.

Kaip sumažinti patinusius paakius?

Yra keletas būdų, kaip sumažinti patinusius paakius namų sąlygomis:

• Šaltieji kompresai: Užtepkite šaltą kompresą arba ledo gabalėlius, apvyniotus audiniu, ant paakių kelioms minutėms.
• Agurkų griežinėliai: Agurkai turi šaldančių ir drėkinančių savybių. Uždėkite šviežius agurkų griežinėlius ant paakių 15-20 minučių.
• Arbatos maišeliai: Panaudoti šaltieji žaliosios arba juodosios arbatos maišeliai taip pat gali būti veiksmingi.
• Alyvuogių aliejus: Švelniai masažuokite paakius alyvuogių aliejumi prieš miegą.
• Migdolų aliejus: Migdolų aliejus turi priešuždegiminių ir antioksidantinių savybių.
• Rožių vanduo: Rožių vanduo turi raminamųjų savybių ir padeda atgaivinti odą.
• Alijšius: Alijošiaus gelis padeda sumažinti uždegimą ir drėkinti odą.
• Bulvių sultys: Bulvės turi natūralių balinimo savybių.
• Limfodrenažinis masažas: Patinę paakiai (jeigu jie atsiranda laikas nuo laiko, bet nėra rimtų sveikatos problemų priežastis) - tai limfos blogos cirkuliacijos pasekmė. Limfodrenažinis masažas - pats veiksmingiausias būdas, kokį tik galima sugalvoti šiuo atveju. Kad pagreitinti tarpląstelinio skysčio nutekėjimą į limfinius kapiliarus ir pastimuliuoti jo tolimesnį tekėjimą į reikiamą pusę, atlikite seriją atsargių, bet jaučiamų paspaudimų: viduriniuoju pirštu paspauskite pirmiausia viršutinį akies voką, einant toliau pagal antakių augimo liniją, po to pereikite prie apatinio voko, orientuodamiesi į akiduobių liniją. Padarykite apie penkis tokius paspaudimus iš viršaus ir tiek pat iš apačios, o po to judėkite nuo vidinių akių kampų žemyn pagal nosies ir lūpų raukšlę. Tai pakartokite du kartus.

Mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimai

• Venkite sūraus maisto: Sūrus maistas sulaiko skysčius organizme, todėl venkite jo vartoti, ypač vakare.
• Ribokite angliavandenių vartojimą vakare: Angliavandeniai taip pat sulaiko skysčius, todėl vakarienei rinkitės baltyminį maistą.
• Gerkite pakankamai vandens: Dehidratacija gali pabloginti paakių patinimą, todėl gerkite pakankamai vandens dienos metu.
• Venkite alkoholio: Alkoholis dehidratuoja organizmą ir gali sukelti paakių patinimą.
• Masažas: Masažuokite paakius, kad pagerintumėte limfos tekėjimą ir sumažintumėte patinimą.
• Judėjimas: Judėjimas aktyvuoja kraujo apytaką ir pašalina vandenį iš organizmo kartu su prakaitu.
• Miego pozicija: Venkite miegoti veidu žemyn ar šonu, nes tai gali sukelti limfos kaupimąsi apatinėje veido dalyje.

Kosmetinės priemonės

Kosmetinės priemonės, tokios kaip maskuojamieji kremai ir korektoriai, gali laikinai paslėpti patinusius paakius. Taip pat galite naudoti kofeino turinčius paakių kremus, kurie mažina paburkimą, arba hialurono rūgšties kremus, kurie drėkina ir stangrina odą.

Sinusitas nėštumo metu

Su įvairiomis sinusito formomis susiduriama kiekvieną kartą peršalus. Sinusitas gali būti ūminis arba lėtinis. Sinusitas - tai ūminis ar lėtinis prienosinių ančių, dar kitaip vadinamų sinusais, uždegimas. Sinusai yra tuščios ertmės aplink nosį, akis bei skruostų srityje. Sinusitu susergama prasidėjus sinusų gleivinės uždegimui. Sinusitą išduoda spaudimas, skausmas kaktos, nosies bei akių srityje.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu

Sinusito priežastys

Sinusitą gali sukelti virusinės, bakterinės ar grybelinės infekcijos, alergijos, polipai, netaisyklinga nosies pertvara. Sinusitas gali prasidėti kartu su peršalimu, kadangi peršalimą sukėlęs virusas lemia nosies audinių paburkimą bei sinusų užkimšimą. Kita dažna sinusito atsiradimo priežastis - alergijos ir įkvepiami alergenai, kurie dirgina nosį bei gali sukelti uždegimą, dėl kurio nosies ertmė užsiblokuoja.

• Virusinės infekcijos. Dažniausiai įtakos turi veiksniai, sutrikdantys sinusų veiklą, pavyzdžiui, virusinės infekcijos, peršalimas. Dėl to sinusų angos blokuojamos, o gleivės (nosies sekretas) negali pasišalinti.
• Bakterinės, grybelinės infekcijos. Tai dar vienas iš sinusitą provokuojančių veiksnių. Bakteriniu arba grybeliniu sinusitu pacientai dažniausiai suserga, jei jų imuninė sistema yra nusilpusi. Haemophilus influenzae B infekcija - viena pagrindinių invazinių bakterinių ligų priežasčių pasaulyje.
• Alergijos.
• Oro užterštumas, cheminių dirgiklių įtaka.
• Tam tikros ligos.
• Danties patologijos.

Sinusito simptomai

Sinusitą galima atpažinti iš tokių simptomų, kaip nemalonus spaudimas ar skausmas kaktos, nosies ir akių srityje, apsunkęs kvėpavimas, nosies gleivinės ir skruostų patinimas, užsikimšusi, arba, priešingai - varvanti nosis, galvos skausmas, kosulys.

Sinusito formos

• Ūminis sinusitas infekcija vystosi greitai ir tęsiasi apie savaitę, kartais 2-3 savaites. Ūminis sinusitas gali būti serozinis, pūlingas arba odontogeninis. Sergant seroziniu sinusitu, sinusus užpildo tąsus arba vandeningas sekretas, o pūlingo sinusito atveju - tiršti ir tąsūs pūliai. Sergant odontogeniniu sinusitu, pūliai gali būti dvokiantys. Ūminis sinusitas prasideda staiga, vidutiniškai tęsiasi iki 7 d., retais atvejais užtrunka ilgiau. Odontogeninis - išsivystantis pūliuojant danties šakniai, dėl granulomos ir kitų dantų patologijų.
• Lėtinis sinusitas kai sinusito simptomai tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių, diagnozuojamas lėtinis sinusitas. Įprastai, lėtinio sinusito simptomai yra sunkiai pastebimi, nes jis vystosi palaipsniui, todėl ligonis nekarščiuoja, nejaučia kitų simptomų, kol liga nepaūmėja. Lėtinis sinusitas gali būti pūlingas, polipinis, hiperplastinis arba alerginis. Sergant lėtiniu pūlingu sinusitu, neretai kartu diagnozuojamas nosies pertvaros iškrypimas arba nosies kriauklių padidėjimas. Šios patologijos trukdo gijimo procesui, nes yra trikdoma drenažinė ir ventiliacinė nosies funkcija. Lėtinio polipinio sinusito atsiradimas susijęs su alergijomis ir alerginiu sinusitu, kadangi dažnos alerginės reakcijos sinuso gleivinėje bei gleivinės patinimai daro įtaką polipų susiformavimui. Hiperplastinis sinusitas nustatomas tada, kai sinuso sienelių gleivinė sustorėja keletą milimetrų. Lėtinis sinusitas vystosi lėtai, palaipsniui, todėl dažniausiai simptomai pastebimi tik vėliau, ligai paūmėjus.

Sinusito diagnostika ir gydymas

Gydytojas otorinolaringologas atlieka endoskopinę nosies landų apžiūrą - nedidele kamera apžiūrimos nosies landos, tikrinama, ar ten nėra pūlingo sekreto, didelio gleivinės paburkimo. Jeigu sergama ūminiu sinusitu, apžiūros metu pastebima paburkusi ir paraudusi gleivinė, gali būti matomi pūliai. Po išsamios apžiūros ir diagnozės patvirtinimo, gydytojas parenka tinkamiausią gydymo metodą. Prienosinių ančių rentgenograma (renoskopija). Gali būti atliekama ir rentgenograma - vienas tiksliausių diagnostinių metodų. Dažnai skiriamas ir kraujo tyrimas.

Jeigu sinusito sukėlėjas yra bakterijos, dažniausiai taikomas gydymas antiobiotikais. Susirgus sinusitu rekomenduojama eiti į karštą dušą ar pagulėti šiltoje vonioje bei gerti daug šiltų skysčių, kadangi tai skatina sekreto skystėjimą ir lengvina jo pašalinimą. Lengvos formos sinusitas gydomas nereceptiniais vaistais ir priemonėmis, kuriomis gydoma ir įprasta sloga. Kortikosteroidiniai nosies purškalai. Gydymas antibiotikais. Maudynės po dušu ar vonioje.

Jeigu sinusito atvejis itin sunkus arba konservatyvus medikamentinis būdas nėra veiksmingas, gali būti taikomos ir medicininės procedūros. Sinusito gydymas atsiurbiant sekretą - tai gydymo metodas, kuomet specialiu siurbliu per nosį yra išsiurbiamas sinusuose susikaupęs sekretas. Jeigu sinusitas nuolat kartojasi, o besikartojančio sinusito priežastis - polipai, rekomenduojama juos operuoti.

Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai

Sinusito komplikacijos ir profilaktika

Negydomas sinusitas gali sukelti rimtų komplikacijų. Užsitęsęs sinusitas gali tapti ausies arba plaučių uždegimo priežastimi. Infekcija taip pat gali išplisti į akiduobes bei prasiveržti į galvos smegenis, taip paskatinant meningito atsiradimą. Nors komplikacijų pasitaiko retai, tačiau jos galimos. Meningitas.

Norint išvengti sinusito, reikėtų visapusiškai stiprinti imunitetą, šaltuoju metų laiku dėvėti galvos apdangalus, drėkinti patalpas. Prasidėjus slogai, reguliariai plauti nosį. Labai svarbu nosį nuolat plauti druskos arba fiziologiniu tirpalu, drėkinti jos gleivinę. Asmeninė higiena, kontaktų su sergančiaisiais vengimas. Patalpų oro drėkinimas. Namuose, ypač šildymo sezono metu, labai svarbu palaikyti drėgmę: tai padeda išlaikyti ir nosies gleivinės drėgnumą. Gydyti alergijas. Sveikai maitintis, gerti pakankamai vandens, sportuoti, kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Peršalus, labai svarbu laiku pradėti gydymą, kad sloga nepereitų į sinusitą.

Vienpusis egzoftalmas nėštumo metu

Egzoftalmas, dar vadinamas proptozė, yra būklė, kai akis išsipučia ir išsikiša į priekį. Vienpusis egzoftalmas reiškia, kad ši būklė pasireiškia tik vienoje akyje. Tai gali būti simptomas, rodantis, kad moteriai yra tam tikras sveikatos sutrikimas, susijęs su akies aplinkos audiniais, kraujagyslėmis, nervais ar net su pačia akimi.

Galimos vienpusio egzoftalmo priežastys nėštumo metu

Egzoftalmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Jei ši būklė pasireiškia tik vienoje akyje, tai gali rodyti specifines problemas, pavyzdžiui:

• Orbitalinė infekcija: Infekcija, susijusi su akių srityje esančiomis struktūromis, gali sukelti akių audinių uždegimą ir edemą, dėl kurios akis išsikiša. Tai gali atsirasti dėl sinusito, kuris išplinta į orbitą (orbitinis sinusitas), arba dėl infekcijos tiesiai akies lizdo srityje.
• Trauma: Akių ar orbitalinės srities sužalojimai gali sukelti kraujosruvas ir patinimą, dėl ko akis gali išsikišti.
• Tumo (naviko) augimas: Vienas iš dažniausių egzoftalmo atvejų vaikams gali būti susijęs su augliu akių lizdo (orbitoje) srityje, pavyzdžiui, su hemangioma, neuroblastoma ar kitais navikais.
• Graves liga: Nors Graves liga dažniausiai pasireiškia suaugusiems, ji gali sukelti ir vaikams egzoftalmą dėl hormoninių sutrikimų, kurie sukelia akių audinių uždegimą ir išsipūtimą. Nors tai dažniausiai būna dvišalis, kai kuriais atvejais jis gali pasireikšti tik vienoje akyje.
• Cista arba orbitalinė ertmė: Cistos arba kitos struktūrinės problemos akies lizdo srityje gali spausti akį ir sukelti jos išsikišimą.
• Kraujotakos sutrikimai: Tokie sutrikimai, kaip veninė stazė, gali sukelti kraujo kaupimąsi akies srityje, dėl ko akis gali išsipūsti ir išsikišti.
• Optinė neuropatija arba regos nervo pažeidimas: Uždegimas arba nervo pažeidimas gali sukelti spaudimą akyje ir sukelti egzoftalmą.

Vienpusio egzoftalmo simptomai

Vienpusis egzoftalmas gali būti susijęs su įvairiais simptomais, kurie priklauso nuo pagrindinės priežasties:

• Išsikišusi akis: Akis gali atrodyti išsikišusi į priekį, gali būti matomas padidėjęs akies obuolio dydis.
• Akių judesių apribojimai: Dėl uždegimo, infekcijos ar naviko gali būti ribotas akių judėjimas, ypač žiūrint į šonus ar aukštyn.
• Skausmas ar diskomfortas: Moteris gali jausti skausmą arba spaudimą akies srityje, ypač judinant akis.
• Raudona arba uždegusi akis: Egzoftalmo atveju gali būti matomas paraudimas arba uždegimas aplink akis, ypač jei priežastis yra infekcija.
• Regėjimo sutrikimai: Kai kurios priežastys, pvz., navikai arba kraujotakos sutrikimai, gali sukelti regėjimo sutrikimus, tokius kaip neryškus matymas arba dvigubas matymas.
• Patinimas aplink akį: Dėl uždegimo arba cistų gali būti pastebimas patinimas aplink akis.

Ką daryti, jei pastebėjote vienpusį egzoftalmą?

Jei pastebite, kad akis išsikiša arba matote kitus su egzoftalmu susijusius simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tai gali būti simptomas rimtesnės būklės, todėl reikalinga medicininė diagnostika ir gydymas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei:

• Pastebite staigų akių išsikišimą arba pasikeitusią akių padėtį.
• Skundžiatės akių skausmu, paraudimu arba spaudimo jausmu akyje.
• Pastebėjote regėjimo problemas, pvz., neryškų matymą, dvigubą matymą arba sunkumus judinant akis.
• Turite kitų simptomų, tokių kaip aukšta temperatūra, nuovargis, galvos skausmas ar vėmimas, kurie gali rodyti infekciją ar naviko augimą.

Gydytojas atliks išsamų tyrimą, įskaitant akių apžiūrą, ultragarso tyrimus, kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) arba kraujo tyrimus, kad nustatytų egzoftalmo priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.

Klasterinis galvos skausmas nėštumo metu

Klasterinis galvos skausmas daug dažniau pasitaiko vyrams nei moterims. Klasteriniam galvos skausmui būdinga tai , kad galvos skausmo priepuoliai pasireiškia cikliškai, tarsi grupelėmis. Toks besikartojančių skausmų priepuolių periodas gali trukti nuo keletos savaičių iki keletos mėnesių.

Klasterinio galvos skausmo priežastys

Tiksli klasterinių galvos skausmų priežastis nėra žinoma. Egzistuoja įvairios teorijos, aiškinančios galimas šio skausmo priežastis. Klasterinio galvos skausmo metu, skausmas lokalizuojasi giliai už akies. Šią zoną inervuoja trišakis nervas, vienas pagrindinių skausmo plitimo kelių centrinėje nervų sistemoje. Jo dirginimas sukelia kraujagyslių, aprūpinančių galvą krauju, išsiplėtimą. Tai savo ruožtu sukelia skausmą. Be to, klasterinio skausmo metu stebimi autonominės nervų sistemos reiškiniai: akies paraudimas, voko užkritimas, ašarojimas, nosies užgulimas. Dirginant trišakį nervą, aktyvinami ir autonominės nervų sistemos nervai. Manoma, kad galvos skausmo atsiradimui svarbus uždegiminis procesas ar nenormali kraujagyslių reakcija. Įtariama, jog skausmui atsirasti reikšmės turi ir pagumburis. Pagumburis - giliai smegenyse lokalizuota struktūra, kuri atsakinga ir už organizmo biologinį laikrodį. Klasteriniai galvos skausmai reiškiasi cikliškai ir paprastai atsiranda tuo pačiu paros metu, metų sezonu.

Klasterinio galvos skausmo tipai

• Epizodinis. Skausmų priepuoliai kartojasi kasdien nuo vienos savaitės iki vienerių metų.
• Lėtinis.

Klasterinio galvos skausmo simptomai

Klasteriniam skausmui būdinga tai, kad skausmas prasideda staiga, be jokių įspėjančių ženklų. Per keletą minučių išsivysto labai stiprus galvos skausmas. Klasterinio skausmo metu žmogus nerimastingas, juda. Pacientai vengia gulėti, nes tokia pozicija tik sustiprina skausmą.

Klasterinio galvos skausmo diagnostika

Klasterinis skausmas diagnozuojamas remiantis nusiskundimais, anamneze, neurologiniu ištyrimu. Jei skausmai neįprastiniai, komplikuoti ar ištyrimo metu aptinkama neurologinė patologija, atliekami vaizdiniai tyrimai.

Klasterinio galvos skausmo gydymas

• Išvengti priepuolių pasikartojimo. Įprastiniai vaistai nuo skausmo (ibuprofenas, aspirinas) prasidėjus atakai nepadeda, nes ima veikti per lėtai. 50-90% pacientų dramatiškai skausmą sumažina 15 min trukmės 100% deguonies inhaliacijos per kaukę. Visgi ši priemonė nėra labai patogi, ypač skausmams užeinant dienos metu, darbe ir pan. Kadangi skausmas užeina labai staiga, vaistai, naudojami priepuoliui nutraukti turi būti vartojami injekcijomis ar inhaliaciniu būdu, kad suveiktų pakankamai greitai.
• Triptanai.
• Ergotaminai.
• Profilaktinis gydymas, skiriamas visiems pacientams, kuriems prasideda klasterinių skausmų periodas.
• Antinksčių hormonai, pavyzdžiui prednizolonas. (Jie slopina uždegimą.
• Ličio preparatai (skiriami visą klasterinių skausmų periodą.
• Nevartoti alkoholio, nerūkyti.

Cukrinis diabetas ir patinę paakiai

Cukrinis diabetas (CD) arba cukraligė - liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemiją). Šios ligos simptomai išryškėja palaipsniui. Pirmiausia pasireiškia troškulys, burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, mažėja svoris, nors apetitas išlieka nepakitęs. Jeigu pirminis CD nėra gydomas, jis progresuoja. Iš pradžių ši liga gali būti nepastebima, nes nesukelia jokių simptomų. Todėl iki, tol kol gliukozės kiekis kraujyje nepadidėja dar labiau, žmonės net nežino, kad serga. Ligai pažengus, pasireiškia panašūs simptomai kaip ir pirminio CD atveju.

Sergant šia liga kasa nebegamina insulino, todėl jį reikia vartoti kiekvieną dieną. Reikalingo suvartoti insulino kiekis priklauso nuo tokių veiksnių kaip mityba, fizinis aktyvumas, stresas, emocinė ir bendra sveikatos būklė. Jeigu ji viršijama, cukraus kiekis kraujyje gali sumažėti iki gyvybei pavojingo lygio. Tokia būklė vadinama hipoglikemija. Jei insulino pavartojama per mažai, cukraus kiekis kraujyje gali pernelyg padidėti. Tokiu atveju kūno ląstelės negauna reikiamo cukraus - pasireiškia hiperglikemija. Tinkamas maistas sergant cukralige labai svarbus. Todėl jo pasirinkimui derėtų skirti pakankamai daug dėmesio. Valgyti ne rečiau kaip kas 3-4 val., t. y. Vengti dideliu glikemijos indeksu pasižyminčių maisto produktų (aukščiausios rūšies miltai, poliruoti ryžiai ir t. Jei gliukozės kiekis kraujyje ilgą laiką išlieka aukštas, gali būti rimtai pažeidžiami kūno audiniai ir organai.

Galvos skausmas nėštumo metu

Pasak „Northway“ medicinos centro Klaipėdoje gydytojos neurologės Ramintos Godelienės, galvos skausmas - vienas dažniausių pacientų nusiskundimų konsultacijų metu. Pasikartojančius galvos skausmus patiria iki 70 proc žmonių, visgi kasdieniu galvos skausmas vargina apie 4-5 proc. pacientų. „Jeigu skausmas yra epizodinis, sumažėjantis nuo skiriamų analgetikų, puikiai kontroliuojamas, tuomet dažniausiai gydytojo konsultacija nereikalinga. Didžiausia problema, kada galvos skausmo epizodai dažnėja, skausmas gali tapti lėtiniu, kasdieniniu, vartojami įvairūs vaistai nuo skausmo ar net jų kombinacijos. Tuomet didėja ir vaistų sukelto galvos skausmo rizika. Tikslinga pritaikyti profilaktinį gydymą, mažinant vartojamų vaistų nuo skausmo kiekį bei gerinant pacientų gyvenimo kokybę. Jei skausmai tampa dažnesni, pasikeičia jų pobūdis, didėja vartojamų vaistų nuo skausmo kiekis, jie neduoda norimo efekto, tikslinga kreiptis specialisto konsultacijai.“ Medikės teigimu, tais atvejais, kada skausmas atsiranda staiga, kai jį lydi įvairūs neurologiniai simptomai: tirpimas, kuris trunka ilgiau nei valandą, raumenų jėgos susilpnėjimas, koordinacijos pokyčiai, sąmonės pokyčiai, traukuliai, karščiavimas, konsultacijai jau būtina kreiptis nedelsiant.

Ryšys tarp intelekto koeficiento, darbo pobūdžio ir skausmo

Galvos skausmo atsiradimui dažniausiai įtakos turi ne vienas veiksnys. Pasak R. Godelienės, skirtingų autorių tyrimuose ieškota galvos skausmo sąsajų su darbo veiksniais: „Rizikos veiksniu laikomas naktinis pamaininis darbas, darbas su cheminėmis, lakiomis medžiagomis, ergonominiai darbo veiksniai, darbas su kompiuteriu. Pandemijos metu medicinos sektoriaus darbuotojams dažnesnis galvos skausmas buvo sietas su pastoviu kaukių naudojimu darbo metu. Dažniausiai su galvos skausmu siejami psichosocialiniai veiksniai: nepasitenkinimas darbu, patiriamas spaudimas, jaučiamas nerimas“. Pusiau juokais, pusiau rimtai atsiranda pasvarstančių, jog jei dažnai skauda galvą - reiškia joje daug proto. Vienok, anot medikės, nors ieškota sąsajų tarp galvos skausmo ir intelekto koeficiento, tačiau reikšmingo ryšio nenustatyta. Be to, ilgalaikis, užsitęsęs galvos skausmas gali nulemti trumpalaikės atminties pablogėjimą, skausmo priepuolio metu sunkiau susikaupti, išlaikyti dėmesį.

#

tags: #akiduobiu #patologija #22 #nestumo #savaite