Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, laukimo ir naujų patirčių. Tai gyvenimo šventė, kurią norisi įamžinti ir pasidalinti su artimaisiais. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip Agnė Jakubonė originaliai paminėjo savo nėštumą, kokias tradicijas galima pritaikyti kūdikio sutiktuvių vakarėliams ir kokie patarimai pravers būsimoms mamoms.
Kūdikio sutiktuvių vakarėlis: Agnės patirtis
Agnė Jakubonė, nėštumui perkopus į antrąją pusę, sumaniai suorganizavo „Baby shower“ - kūdikio sutiktuvių vakarėlį sau ir savo draugėms-mamoms. Ji teigė, kad visos jos yra aktyvios ir vis rečiau susitinka, tad surado puikią teminę progą visoms susiburti, puikiai praleisti laiką ir pasigaminti laimės hormonų. Apie idėją pirmiausia išsitarė pažįstamai fotografei, kuri maksimaliai ją palaikė ir skatino šios idėjos nepaleisti. Savo vizijose Agnė matė, kad šventė turėtų vykti unikalaus grožio sodyboje „Hytte“. Vienintelis dalykas, dėl ko ji nesirūpino, - tai šventės programa ir veiklos, kurias patikėjo 7 šventėje dalyvavusioms draugėms. Jos maloniai ją nustebino ir paruošė smagių užduotėlių. Agnė džiaugėsi, kad užduočių nebuvo per daug ir liko laiko jaukiai pasišnekučiuoti apie motinystės džiaugsmus.
Vakarėlio akcentai
- Vieta: Unikalaus grožio sodyba „Hytte“.
- Programa: Patikėta draugėms, kurios paruošė smagių užduotėlių.
- Lyties atskleidimas: Agnė turėjo juodą neperšviečiamą balioną, kurio viduje slėpėsi rožiniai arba žydri konfeti.
- Fotosesija: Bendra fotosesija lauke su draugėmis.
- Dovanos: Kalnas nuostabių dovanų.
- Veiklos: Merginų paruoštos veiklos, pilvo apimties spėjimai, vardų, ūgio ir svorio spėjimai.
- Linkėjimai: Dėžė sauskelnių su nuotaikingais linkėjimais.
- Trukmė: Apie 3 valandas.
Agnė teigė, kad tai optimalus laikas, per kurį galima kokybiškai pabūti, pabendrauti, atlikti temines užduotėles. Puikiai praleidusios laiką stilingoje aplinkoje, pasisėmusios malonių patirčių, teigiamų emocijų, visos kėlė sparnus namų link.
Kūdikio sutiktuvių tradicijos ir idėjos
Agnė mano, kad tokia šventė, nors ir nauja, yra puiki tradicija. Nebūtina aklai vadovautis amerikietiškomis madomis ir viską daryti pagal jas. Kūdikio pasitikimo vakarėlių tikslas - sustiprinti būsimos mamytės dvasią, pakelti ūpą, padrąsinti prieš gimdymą, parodyti, kad ji ne viena, kad šalia draugės, sesės, mama. Seserystės idėja sena kaip pasaulis. Paprastai ši šventė rengiama neutralioje teritorijoje (kurios nors draugės namuose), kad nėštukei nereikėtų rūpintis vaišėmis ir dekoracijomis, šokinėti apie svečius. Galbūt jūsų „babyshower“ bus tik arbatos gėrimas ir pasišnekučiavimas be jokių užduotėlių.
Populiarios veiklos ir žaidimai
- Pilvo matavimas: Kiekviena atsikerpa tokio ilgio siūlą, kokio ilgio mano esant nėštukės pilvo apimtį.
- Vaikelio ūgio ir svorio spėjimai: Visos ant lapelių surašo, kokį prognozuoja vaikeliui ūgį ir svorį.
- Idealus kūdikis: Dalyvės ir nėštukė pildo anketą, kokių tėčio ar mamos bruožų linki vaikeliui.
- Nėštukės išbandymai: Būsimai mamytei liepiama pervystyti ir pamaitinti lėlę-kūdikį. Užrištomis akimis pamaitinti šaukšteliu drauges, pagirdyti jas iš buteliuko, į kurį įpiltas kefyras. Vienoje rankoje laikant lėlę, kitoje - mobilųjį telefoną (ir juo kalbant) padžiauti ant virvės vaikiškus drabužėlius ir susegti skalbinių segtukais. Surūšiuoti daugybę supainiotų kojinių į poras.
- Atspėk skonį: Mamos ragauja įvairių skonių tyreles ir bando atspėti, iš ko jos.
- Patarimų dalybos: Dalyvės dalijasi patarimais nėštukei.
- Lopšinių karaokė: Dainuojamos lopšinės.
- Kūdikio portretas: Dalyvės piešia būsimo kūdikėlio portretus, popieriaus lapus užsidėjusios ant galvos.
- Ropliukų varžybos: Varžomasi, kas greičiausiai ropos.
- Atspėk, kas nuotraukoje: Visos dalyvės atsineša po savo kūdikystės nuotrauką.
- Pasakos kūrimas: Kuriama bendra pasaka, kiekviena dalyvė pratęsia sakinį.
- Poetai: Kiekviena dalyvė parašo po keturis žodžius, kurie rimuojasi.
Suorganizuoti linksmą „babyshower“ reikia nemažai energijos ir idėjų, tad didžiausia našta tenka organizatorėms. Bet pamačius žibančias nėštukės akis, girdint nuoširdų viešnių kvatojimą, visos pastangos atsiperka.
Taip pat skaitykite: A. Bilotaitės karjera
Nėštumas ir stilius: Agnės Jagelavičiūtės patarimai
Žinoma stilistė ir kulinarinės knygos autorė Agnė Jagelavičiūtė, pati besilaukianti pirmagimio, visoms nėščiosioms gana kategoriškai pataria nesirinkti ir netgi vengti seksualių drabužių. „Esminė nėščiosios klaida - noras atrodyti seksualiai”, - sako ji. Pasak jos, neverta kelių gyvenimo etapų suplakti į vieną. Drabužiai yra skirti kiekvienam tarpsniui, todėl per išleistuves neverta rinktis vestuvinės suknelės, o esant nėščiai dėvėti seksualumą pabrėžiantį drabužį.
Nėštumo įamžinimas: kūrybiškos idėjos
Kaip įamžinti nėštumą, kuris trunka devynis mėnesius? Savo portale TavoVaikas.lt portalui parašiusi Agnė pasidalijo savo sukurtu filmuku apie pirmagimio sūnelio laukimą. Originalią nėštumo įamžinimo formą pasirinkusi moteris sutiko atsakyti į kelis mūsų klausimus apie tai, kaip kilo ši graži idėja.
„Idėja sukurti filmuką kilo man, kai svarsčiau, kaip įdomiau įamžinti vaikelio laukimo laikotarpį. Žavėjo kitur matytos idėjos fotografuoti kas mėnesį augantį pilvelį, bet kartu norėjosi įtraukti ir kitus žmones - visų pirma tėvelį, taip pat senelius ir draugus, nes vaikelio be galo laukė visi.“
Muzikos kūrėjas ir atlikėjas iš Didžiosios Britanijos Tomas Fletčeris (Tom Fletcher) tėčiu tapo vos prieš savaitę. Jo žmona Giovanna kovo 13 -ąją pagimdė sūnų, kurį tėvai pavadino Buzz’u. Nėštumo metu Tomas fotografavo savo besilaukiančią žmoną kiekvieną dieną. Iš nuotraukų sukūrė vaizdo filmuką, kuriame jis su gitara dainuoja dainą, o šalia stovi Giovanna. Moters pilvukas su kiekvienu dainos žodžiu vis didėja, didėja, kol galų gale jos rankose atsiduria naujagimis. Labai graži idėja ir šaunus išpildymas.
Gimdymo istorijos: Jolantos patirtis
Jolanta, kurios gimdymą drąsiai galima pavadinti tarptautiniu, tikisi, kad jos istorija padrąsins visas būsimas ir esamas mamas, suteiks joms drąsos prieš didžiausią gyvenimo įvykį - gimdymą.
Taip pat skaitykite: Agnės Juškaitės biografijos apžvalga
Nėštumas buvo labai planuotas. Po pirmo bandymo pastoti ir patyrus persileidimą, dar kartą pastojus, visus devynis mėnesius jaudinausi, kad tik viskas būtų laimingai iki pat pabaigos. Buvo taip kaip ir tikėjausi.
Viskas prasidėjo labai ramiai, ir kaip dažniausiai nutinka, naktį. Tai buvo apie 3 val. ryto. Jau nenuostabu, kad į nėštumo pabaigą bėgiojimas į tualetą naktimis nebėra jokia naujiena. Tad tam eiliniam kartui atėjus pajutau, kad nubėgo truputį vaisiaus vandenų. Prieš pranešant vyrui džiugią naujieną, norėjau įsitikinti ar neklystu, tad nuėjau į vonios kambarį.
Man lipant laiptais žemyn drebėjo visas kūnas. Mintyse skambėjo tik vienas sakinys: nejaugi ta akimirka jau atėjo! Supratusi, kad taip, ta akimirka tikrai jau, tad nuėjau atgal į miegamąjį pranešti naujienų. Ramiai paglosčiusi vyrui nugarą švelniai pasakiau tik vieną žodį - jau. Vyras, kaip ir daugelis vyru, sureagavo standartiškai. Pašoko iš lovos ir pradėjo bėgioti bandydamas apsirengti ir pasiimti visus reikalingiausius daiktus kelionei į ligoninę.
Jolantos gimdymas vyko Norvegijoje ir nuo namų iki ligoninės juos skyrė apie 100 km. Kadangi ji buvo girdėjusi, kad pirmas gimdymas užtrunka ilgiau ir beto nejautė jokių sarėmių, nuramino vyrą ir prieš kelionę pasiūlė papusryčiauti. Pasisotinę ir pasiėmę reikalingiausius daiktus išvyko pasitikti į šį pasaulį atvykstančio mažojo.
Ligoninėje juos pasitiko draugiškas personalas. Palydėjo į palatą ir liepė palaukti. Ilgai laukti nereikėjo. Jolantą apžiūrėjo, paklausė mažylio širdutę ir jei nebūtų gyvenusi už tiek kilometrų, būtų išsiuntę namo, bet jie liko. Tai buvo liepos 26 d. ankstus rytas.
Taip pat skaitykite: Agnė Grigaliūnienė apie savo gyvenimo pokyčius
Visą dieną praleidus be jokio poilsio į vakarą Jolanta pradėjo nerimauti. Esu girdėjusi bobučių pasakojimų, kad kai nubėga vaisiaus vandenys ilgai laukti negalima, nes mažylis gali uždusti. Nors, tiesa, tie vandenys pas ją bėgo po truputi. Tad neramus vakaras jau prabėgo ir išaušo liepos 27 d. rytas. Vis dar nieko. Jokių sąrėmių pas ją dar nebuvo. Ji kiek gali bandė kuo daugiau vaikščioti, kad tas skausmas kuo greičiau ateitų. Jėgos senka, o nerimas su kiekviena valanda vis auga.
Akušerės ją ramino sakydamos, kad vandenys pilvelyje vis atsinaujina ir, kad pagal jų standartus, tokiu atveju, galima laukti 48 val. Jos vyras įsitaisęs fotelyje bandė snausti. Kiek nusiraminusi, pabandė ir ji. Žinoma, miego nebuvo jokio, nes prabudinėjo labai dažnai, bet nors po truputi kažkiek pavykdavo atgauti jėgas. Naktį jai jau buvo visai nebejuokinga. Ji žygiavo koridoriumi kaip kareiviukas ir vis vaidenausi skyriaus personalui, primindama apie save, kad ji vis dar nepagimdė. Gydytojas užtikrino, kad jeigu nieko neįvyks iki ryto, tada jau galvos ką čia daryti.
Tačiau 28 d. rytą, jos ilgai lauktas skausmas, atėjo. Ji visa pavargusi, bet laiminga, kad pagaliau kažkas vyksta. Skausmas buvo tikrai nemažas ir tikrai neleidžiantis jai nors kiek atsikvėpti. Akušerė jai patarė, kad kol sarėmiai dar nėra stiprūs, jai reikėtų nors kiek pailsėti, kad ištvertų gimdymą. Tačiau kaip tu gali miegoti kai tau skauda.
Skausmas vis didėjo, kaip ir jos nuovargis. Tada jai buvo pasiūlytas epidūrinis nuskausminimas. Ji, žinoma, sutiko. Po jo jai tarsi nušvito akyse. Ji buvo perkelta į gimdymo palatą ir tenai ramiai įsitaisiusi lovytėje pajuto, kad nebegali nulaikyti atmerktų akių. Vyrui pasakė, kad nepyk, bet aš truputi užsimerksiu ir negalėsiu su tavimi pasikalbėti ir daugiau nieko nebeprisimenu. Vadinasi, užmigo…
Pabudau ir pajutau, kad noriu jau stumti. Akušerė ją patikrino ir pasiūlė atsistoti. Taip pat informavo, kad atjungs epidūrinį nuskausminimą, nes tai jos pirmasis gimdymas ir ji nori, kad aš geriau viską jausčiau ir gimdymas būtų kuo sklandesnis. Ji vos neapsiverkė ir prašė to nedaryti, nes pagalvojau, kad jei vėl reikės kentėti dar ir skausmą prie viso nuovargio, tai jai bus viskas. Nepaminėjo, kad jau 29 d. ankstus, ankstus rytas.
Jai atsistojus ją labai supykino. Akušerė patikino, kad tai normalu. Jos vyras nežinodamas kaip jai padėti bėgiojo su indeliais, nes ji vėmė. Tai taip po dviejų su virš parų prasidėjo ilgai lauktas gimdymas.
Jai bandant stumti pajuto keistą jausmą tarsi norėčiau tuštintis. Kaip vėliau išsiaiškino tai normalus jausmas ir su tuštinimusi neturintis nieko bendro, bet tada ji juk nieko nežinojo. Žinoma jos pastangos stumti susilpnėjo, nes pergyveno, kad negi ji dabar gimdymo palatoje ir begimdydama dabar imsiu ir apsidirbsiu. Tad to jausmo lydima kankinosi ne viena valanda bandydama pagimdyti. Į palatą atėjo gydytojas. Patikrino ir įsitikinęs, kad viskas gerai liepė toliau bandyti. Jai sukilo temperatūra, o mažylio širdutė pradėjo labai dažnai plakti. Akušerė sunerimo, padidino skatinamųjų normą ir iškvietė gydytoją. Jos vyras visada buvo šalia, laikė už rankos ir, turbūt, stenėjo kartu su manimi. Ji pabandė pakeisti pozą ir atsiklaupusi bandžiau toliau. Noro tuštintis jausmas niekur nedingo, bet ji buvo taip pervargusi, kad pagalvojau kas bus tas, bet daugiau nebegaliu ir pradėjau stumti iš visos širdies. Netrukus išgirdo akušerės prašymą nestumti. Tai buvo labai sunki minutė, nes nedaryti to, ko reikalauja visas kūnas, labai sudėtinga. Atvyko gydytojas. Užsidėjo pirštines ir tą akimirką ji pagimdė. Gydytojas nusišypsojo ir džiaugėsi, kad nereikėjo nieko daryti. Po visko visi juokavom, kad gimė tarptautinis mažylis nes jo tėvai lietuviai, gydytojas danas, akušerė iš Švedijos, o seselė iš Vokietijos. Gimdymas truko apie 4 valandas. Dvi ilgiausios paros jos gyvenime su laiminga pabaiga…
Liūdna istorija: Walterio Joshua Fretzo istorija
Fotografė iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir jos sūnelio istorija - šios savaitės interneto sensacija, sukrėtusi visą pasaulį. Walter Joshua Fretz - taip vadinasi berniukas, kurio istorija šią savaitę užkariavo pasaulio tinklaraštininkų širdis. Jo mama, fotografė Lexi, birželio 14 -ąją skaičiavo devyniolika nėštumo savaičių ir 3 dienas. Ji laukėsi trečiojo vaikučio, berniuko. Namuose jau augo dvi žavios mergaitės.
Netikėtai prasidėjęs gimdymas, kurio priežastis iki šiol nėra aiški, baigėsi nelaimingai. 19 savaičių kūdikis gimęs išgyveno vos penkias minutes. Palaužta nelaimės moteris ne iš karto sutiko įamžinti savo gimusį ir mirusį sūnelį. Tik vėliau ji ryžosi fotosesijai, kurios tikslas - parodyti žmonėms, kad 19 savaičių vaisius yra miniatiūrinis mažas žmogutis. Deja, yra per silpnas, kad išgyventų…
Fotosesijoje dalyvavo ir moters dukrytės, ir vyras. Per anksti gimęs naujagimis tilpo viename delne ir atrodė it mažas porcelianinis vaikutis.