Adrenalinas, medicinoje dar vadinamas epinefrinu, yra natūralus hormonas ir neurotransmiteris, kuris greitai veikia organizmo sistemą. Jis dažniausiai naudojamas esant sunkioms ir greitai progresuojančioms alerginėms reakcijoms - anafilaksijai. Tačiau jo poveikis nėštumo metu yra daugialypis ir reikalauja atidaus įvertinimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime adrenalino veikimo mechanizmus, vartojimo indikacijas, galimą šalutinį poveikį ir atsargumo priemones, susijusias su jo naudojimu nėštumo metu.
Kaip veikia adrenalinas
Adrenalinas - natūralus hormonas ir neurotransmiteris, kuris greitai veikia organizmo sistemą. Jis gerina kvėpavimą, skatina širdies veiklą, susiaurina kraujagysles ir sumažina patinimą audiniuose. Visa tai padeda sumažinti anafilaksijos simptomus ir išvengti pavojingų komplikacijų.
Kada vartojamas adrenalinas
Vaistą dažniausiai prireikia vartoti nedelsiant dėl greitai atsirandančių stiprių alerginių požymių - staiga atsirandančio dusulio, stipraus tinimo, odos bėrimo, silpnumo ar kraujospūdžio kritimo. Žmonės, turintys didelę anafilaksijos riziką, dažnai visada nešiojasi adrenalino automatinį švirkštiklį greitai savipagalbai.
Gydytojas gali skirti adrenaliną ir esant kitoms ypatingoms situacijoms, tačiau pagrindinė paskirtis yra greita pagalba pavojingos alerginės reakcijos metu. Taip pat adrenalinas kartais skiriamas staiga ištikus žemam kraujospūdžiui dėl infekcijos (sepsio) ar sporto sukelto anafilaksinio atsako.
Adrenalinas nėštumo metu
Nėštumo metu adrenalino skyrimas išlieka itin svarbus norint apsaugoti tiek jus, tiek vaiką, tačiau apie šias aplinkybes būtina kuo greičiau informuoti medikus. Pasakykite savo gydytojui, jeigu esate nėščia, nes gali pakisti Jūsų negimusio kūdikio širdies ritmas.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Galimas šalutinis poveikis
Kaip ir dauguma stiprių vaistų, adrenalinas gali sukelti įvairių pašalinių reiškinių. Jie dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie turi gretutinių ligų.
- Širdies ritmo pagreitėjimas ar nereguliarumas
- Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas
- Odos išblyškimas ir stiprus prakaitavimas
- Pykinimas, vėmimas
- Galvos svaigimas ar silpnumas, drebėjimas
- Galvos skausmas
- Nerimas, jaudulys, dirglumas, baimės pojūtis
Jei po injekcijos pastebite stiprų paraudimą, tinimą, skausmą ar šilumą vaisto suleidimo vietoje, būtina nedelsti kreiptis į gydytoją - tai gali signalizuoti infekciją arba kitą komplikaciją.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Suleidus adrenaliną dėl sunkios alerginės reakcijos, būtina kuo greičiau kviesti medikus. Net jei simptomai greitai sumažėjo, žmogui reikalinga stebėsena gydymo įstaigoje, nes reakcija gali pasikartoti.
Kada būtina pasitarti su gydytoju
Prieš vartojant adrenaliną, pasakykite gydytojui, jei jums kada nors po šio vaisto injekcijos pasunkėjo alerginė reakcija. Taip pat svarbu informuoti apie šias ligas:
- Širdies ir kraujagyslių ligos, aukštas kraujospūdis
- Astma ar lėtinės plaučių ligos
- Parkinsono liga
- Psichikos sveikatos sutrikimai, depresija
- Skydliaukės ligos
- Cukrinis diabetas
Kaip teisingai naudoti adrenaliną
Visada vadovaukitės gydytojo nurodymais. Dažniausiai vaistas leidžiamas į išorinę šlaunies dalį per odą arba į raumenį. Esant būtinybei, injekcija gali būti atliekama per drabužius.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Automatinis švirkštiklis naudojamas tik vieną kartą - pakartotinai jo neįmanoma ar nebūtina naudoti, nes adata gali deformuotis ir susižaloti. Kai kurie vaisto pakuotės vienetai būna be aktyvaus vaisto - jie skirti tik pratyboms, tad prieš naudojant įsitikinkite, kad pasirinkote tinkamą įrenginį.
Neteikite adrenaliną vaikams be gydytojo priežiūros. Pasibaigus tinkamumo laikui arba jei tirpalas pakito spalva ar atsirado drumzlių, preparato vartoti negalima. Vaistą laikykite kambario temperatūroje, saugokite nuo tiesioginės saulės, drėgmės bei stiprios kaitros ar šalčio, taip pat žiūrėkite, kad jis būtų nepasiekiamas vaikams.
Kaip elgtis perdozavus adrenaliną
Adrenalinas paprastai vartojamas tik ištikus būtinybei, todėl reguliarus dozavimas nėra reikalingas. Jei netyčia suleista per didelė dozė, gali pasireikšti stiprus galvos skausmas, tirpimas, spaudimas galvoje ar kaklo srityje, didelis ar lėtas pulsas, šalčio pojūtis, labai sunki dusulio banga, krūtinės skausmas, ūmus silpnumas. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Ko vengti vartojant adrenaliną
Vaistą galima leisti tik į išorinę šlaunies dalį. Švirkščiamas į veną ar sėdmens raumenis, adrenalinas gali būti mažiau veiksmingas. Atsitiktinai įšvirkštus į rankas arba pėdas, gali sutrikti kraujotaka tose vietose, jos gali aptirpti ar net neskausmingai išbalti.
Sąveika su kitais vaistais
Prieš pradedant vartoti adrenaliną, visada informuokite gydytoją apie visus kitus vartojamus vaistus. Tai ypač svarbu, jei vartojate:
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
- antidepresantus, tokius kaip tricikliai antidepresantai arba monoaminooksidazės inhibitoriai (MAO inhibitoriai), kurie gali sustiprinti adrenalino poveikį;
- vaistus Parkinsono ligai gydyti, tokius kaip katechol-O-metiltransferazės inhibitorius (KOMT inhibitorius), nes adrenalino poveikis gali sustiprėti;
- vaistus, kurie širdį padaro jautrią, esant netolygiam širdies ritmui (aritmijai), pavyzdžiui, rusmenės preparatai, chinidinas;
- beta adrenoblokatorių, skirtų širdies ligoms gydyti, taip pat vaistų, skirtų nervų sistemos ligoms gydyti, nes jie gali susilpninti adrenalino poveikį;
- skydliaukei gydyti, kurie palengvina kvėpavimą, vartojami astmai (teofilinas), gimdymui (oksitocinas);
- alergijai gydyti antihistamininių vaistų, tokių, kaip difenlhidraminas ar chlorfeniraminas;
- veikiančių nervų sistemą (parasimpatolitikų).
Adrenalinas gali veikti pagaminamą insulino kiekį, tokiu būdu padidindamas gliukozės kiekį kraujyje, todėl pavartojus Epipen cukriniu diabetu sergantys pacientai turi atidžiai stebėti savo gliukozės kiekį kraujyje.
Epipen: greitosios pagalbos priemonė
Epipen yra sterilus tirpalas užpildytame švirkštiklyje skubioms injekcijoms į raumenis. Epipen automatiniai injektoriai skirti skubiam vartojimui pacientams, kurie turi padidėjusią anafilaksijos riziką, įskaitant asmenis, kuriems anksčiau yra buvę anafilaksinių reakcijų.
Kaip naudoti Epipen
- Prieš vartodami Epipen, susipažinkite su jo sandara ir išsiaiškinkite, kada ir kaip jį vartoti.
- Laikykite automatinį injektorių ties viduriu, niekada nelaikykite ties galais.
- Niekada nedėkite nykščių, pirštų ar rankų ant oranžinio antgalio.
- Niekada nykščiu, pirštais ar ranka nespauskite oranžinio antgalio. Iš oranžinio antgalio išlenda adata.
- NENUIMKITE mėlyno apsauginio dangtelio, kol nesate pasiruošę vartoti vaisto.
Paimkite Epipen švirkštiklį į pagrindinę ranką (ranką, kuria rašote) taip, kad nykštys būtų arčiausiai mėlyno apsauginio dangtelio ir aplink prietaisą suformuokite kumštį (kad oranžinis antgalis būtų nukreiptas žemyn). Kita ranka traukdami tiesiai aukštyn nuimkite mėlyną apsauginį dangtelį. Laikykite Epipen švirkštiklį maždaug 10 cm atstumu nuo išorinės šlaunies dalies. Oranžinis antgalis turi būti nukreiptas į išorinę šlaunies dalį. Tvirtai smeikite Epipen švirkštiklį į išorinę šlaunies dalį taip, kad injektorius su šlaunimi sudarytų tinkamą kampą (90o) (turi pasigirsti spragtelėjimas). Šioje vietoje tvirtai laikykite injektorių 3 sekundes. Ištraukite Epipen švirkštiklį (oranžinis adatos dangtelis pailgės tam, kad būtų uždengta adata) ir jį saugiai išmeskite. Švelniai pamasažuokite injekcijos vietą apie 10 sekundžių.
Kada kreiptis į gydytoją po Epipen pavartojimo
Epipen yra skirtas tik skubiai pagalbai, Jūs privalote visada kreiptis į gydytojus ar važiuoti į artimiausią ligoninės skyrių nedelsiant po Epipen pavartojimo. Paskambinkite „112“, iškvieskite greitąją pagalbą ir pasakykite, kad Jūs esate anafilaksijos būklės, netgi tuomet, kai atrodo, kad simptomai praeina. Jums reikalingas atidus anafilaksijos epizodo stebėjimas ir tolesnis gydymas ligoninėje, jei jo prireiks. Tai reikalinga dėl to, kad anafilaksinė reakcija, praėjus tam tikram laikui, gali pasikartoti.
Hormonų vaidmuo gimdymo metu
Sąrėmių ir gimdymo metu savo piką pasiekia meilės hormonas oksitocinas ir prieraišumo hormonas prolaktinas. Taip pat išsiskiria daug beta-endorfinų (natūralių skausmo malšintojų) ir adrenalino bei noradrenalino (hormonai „kovok arba bėk“).
Adrenalinas gimdymo metu
Streso hormonai (adrenalinas, noradrenalinas) gimdymo metu ir po jo konkuruoja su oksitocinu. Tačiau jie ypač reikšmingi prasidedant antrajam gimdymo etapui - stangoms. Tuo metu, kai gimdos kaklelis yra pilnai atsivėręs, bet moteris dar nelabai nori stangintis, gali atsirasti poreikis šiek tiek pailsėti. Po šio trumpo atokvėpio, gali pradėti džiūti burna, išsiplėsti vyzdžiai ir atsirasti energijos antplūdis - visa tai reiškia, kad į kraują išsiskyrė didelis kiekis streso hormonų. Tai suteikia moteriai jėgų išstumti naujagimį gimdymo takais.
tags: #adrenalinas #nestumo #metu