Jurgis Savickis - XX amžiaus lietuvių prozos novatorius, ekspresionistinės poetikos novelių autorius, modernistas, kurio kūryba išsiskiria ironija, paradoksalumu ir dėmesiu žmogaus dvasios dramoms. Šiame straipsnyje nagrinėjamas vaiko paveikslas dviejose skirtingose, bet tematiškai susijusiose novelėse: "Kova" ir "Ad Astra". Analizuojant šiuos kūrinius, siekiama atskleisti vaiko vaidmenį šeimoje, jo kovą už harmoniją, šilumą bei artumą, taip pat velnio figūros reikšmę ir žmogaus prigimties savybes, kurias ji reprezentuoja.
"Kova": vaiko kova už šeimą disfunkcinėje aplinkoje
Novelė "Kova" pradedama paradoksaliu sakiniu, iškart įvedančiu į disfunkcinės šeimos aplinką. Kūrinyje vaizduojamas tėvas, kuris yra silpnos valios, smurtauja prieš vaiką, tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Karčiamoje, kurioje rutuliojasi dalis veiksmo, susirenka palaidūs žmonės, o berniuko mama įvardijama kaip graži moteris, tarsi karčiamos princesė.
Vaiko vaidmuo ir atsakomybė
Šioje aplinkoje vaikas prisiima suaugusio žmogaus vaidmenį, jam tenka atsakomybės jausmas už šeimą. Jis kovoja už jos išsaugojimą, nori turėti normalią, darnią šeimą, kurioje būtų jaučiama šiluma ir artumas. Tačiau ši kova baigiasi pralaimėjimu, šeima lieka tik iliuzija.
Motinos ir tėvo paveikslai
Motinos paveikslas kūrinyje išryškinamas per fizinius bruožus - jaunatviškas, šviesus veidas, sąžiningas ir doras žvilgsnis. Tačiau jos vaidmuo šeimoje nėra pakankamas, kad atsvertų tėvo destruktyvų elgesį. Tėvas, kuris neprisiima pareigos ir atsakomybės už šeimą, smurtauja prieš sūnų, yra silpnabūdis, geria, kad užmirštų problemas. Vaikas jį vadina durnu, nes yra silpnabūdis. Vaikas pyksta, kad negauna šilumos iš šeimos.
Velnio simbolika
Novelėje pasirodanti velnio figūra simbolizuoja blogį ir nuopuolius. Alkoholis įvardijamas kaip velnio lašai. Kyla klausimas, kokias žmogaus prigimties savybes ši figūra reprezentuoja? Galbūt tai silpnumas, priklausomybės, smurtas ir atsakomybės stoka.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Vaiko portretas
Vaiko paveikslas išryškėja per jo fizinius bruožus ir vaidmenį šeimoje, kuris jam primestas, o ne prisiimtas. Jis tarsi iš cirko išleistas į gatvę pajacas, kuris kovoja už šeimą, prisiima atsakingo, pareigingo bei suaugusio, brandaus žmogaus vaidmenį.
"Ad Astra": kelias į žvaigždes ir prarastos iliuzijos
Novelės pavadinime "Ad Astra" užkoduota kūrinio esmė ir problema. Lotyniškas posakis "Ad astra" verčiamas kaip "į žvaigždes". Kūrinyje pristatomas vaikinas, kuris, atrodo, yra inteligentas. Mergina bando įjungti gailestį, o jaunas žmogus puola ją gelbėti.
Dalbos paveikslas: veidmainystė ir dviveidiškumas
Novelėje "Ad Astra" kuriamas ūkininko Dalbos kaip veidmainio žmogaus paveikslas. Kūrinio pradžioje Dalba pristatomas kaip krikščioniškas vertybes puoselėjantis kaimo žmogus, turintis daug ryžto ir siekiantis permainų, kurios būtinos ūkiui. Tvarkos ūkyje pradžią jis susieja su apsivalymu, nereikalingų daiktų atsikratymu, o pirmoji jo auka, jam nebereikalingas "daiktas" tampa senas šuo, kurį nusprendžia nuskandinti. Atsiskleidžia Dalbos krikščioniškųjų moralinių principų, vieno iš Dievo įsakymų - nežudyk, nepaisymas. Dalbos dviveidiškumas išryškėja ir pačiame šuns skandinimo epizode, kuomet bandydamas užmušti šunį jis pats įkrenta ir skęsta, šaukdamasis pagalbos pažada jį išgelbėsiančiam žmogui nieko negailėti, o kuomet jį išgelbėja tas pats šuo, Dalba jį pabučiuoja ir pasižada tapti geresniu žmogumi. Pirmas Dalbos veidas - pajaunėjęs, energingas, žvalus, savimi pasitikintis ir dėvintis savimi pasitikinčio kaukę.
Vaiko poelgio dviprasmiškumas
Novelėje taip pat svarbus vaiko poelgis. Nesunku pastebėti keistų, stebinančių Savickio požiūrio į šią temą bruožų: vagis čia gretinamas su kunigu, o paskui su Kristumi, kaimiečių elgesys nepamatuotai žiaurus. Dviprasmiškas ne tik vagies, bet ir svarbiausio novelės veikėjo - vaiko - paveikslas: viena vertus, jis pasielgia kilniai - išlaisvina suimtą ir kankinamą žmogų; tačiau, antra vertus, jis juk išlaisvina nusikaltėlį, apvogusį jo tėvus. Vaiko poelgis nėra aiškiai motyvuotas - greičiausiai jis impulsyvus.
J. Savickio kūrybos kontekstas: modernizmas ir avangardizmas
Jurgio Savickio kūryba neatsiejama nuo modernizmo ir avangardizmo srovių, kurios formavo XX amžiaus literatūrą ir meną. Modernizmas, kaip kultūrinis reiškinys, atsirado kaip reakcija į tradicines vertybes ir normas, o avangardizmas, kaip radikalesnė modernizmo atmaina, siekė visiškai atsiriboti nuo praeities ir kurti naują, eksperimentinę meninę kalbą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Avangardizmo kryptys ir jų įtaka Savickio kūrybai
Avangardizmas pasižymėjo įvairiomis kryptimis, tokiomis kaip futurizmas, ekspresionizmas, dadaizmas ir siurrealizmas. Futuristai šlovino greitį, technologijas ir energiją, ekspresionistai siekė išreikšti žmogaus vidinę būseną ir emocijas, dadaistai neigė bet kokias meno normas ir vertybes, o siurrealistai tyrinėjo pasąmonės ir sapnų pasaulį. Šios srovės turėjo įtakos Savickio kūrybai, ypač jo ironijai, paradoksalumui, dėmesiui žmogaus dvasios dramoms ir eksperimentinei formai.
Lietuviškasis avangardizmas ir "Keturi vėjai"
Lietuviškasis avangardizmas, kurio pradininkas buvo Kazys Binkis, taip pat turėjo įtakos Savickio kūrybai. Keturvėjininkai, susibūrę apie žurnalą "Keturi vėjai", siekė atnaujinti lietuvių literatūrą, įtraukti į ją miesto, technikos ir modernaus gyvenimo elementus. Savickis, nors ir nebuvo tiesioginis keturvėjininkų grupės narys, savo kūryboje taip pat atspindėjo modernaus žmogaus patirtis ir problemas.
Savickis kaip modernizmo klasikas
Jurgis Savickis, kaip ir kiti garsūs Europos modernistai, tokie kaip Raineris Marija Rilke, Marselis Prustas, Francas Kafka ir Džeimsas Džoisas, savo kūryboje nagrinėjo žmogaus būties klausimus, dvasines krizes ir moralines dilemas. Jo novelės išsiskiria ironija, paradoksalumu, psichologiniu gilumu ir eksperimentine forma. Savickis laikomas vienu iš svarbiausių lietuvių modernizmo klasikų, kuris praturtino lietuvių literatūrą naujomis temomis ir išraiškos priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
tags: #ad #astra #vaiku #paveikslas