Subalansuota mityba yra vienas iš svarbiausių kokybiško gyvenimo ir geros savijautos faktorių. Tačiau kartais, net ir propaguojant visavertę mitybą, pavalgius gali kamuoti neigiamos sveikatos reakcijos, tokios kaip pilvo pūtimas, galvos skausmas, odos bėrimas, nuovargis ar svorio pokyčiai. Dažna to priežastis gali būti maisto produktų netoleravimas.
Maisto netoleravimas - tai nenormali organizmo reakcija į suvalgytą maisto produktą ar maisto priedą. Manoma, kad su jautrumu maistui susiduria nuo 5 iki 20% žmonių, tačiau tikslus paplitimas vis dar nėra tiksliai nustatytas. Svarbu atskirti maisto netoleravimą nuo alergijos, nes tai yra skirtingos būklės, pasireiškiančios dėl skirtingų organizme vykstančių mechanizmų.
Kas Yra Maisto Netoleravimas?
„Maisto netoleravimas - gana dažna organizmo reakcija. Sutrikus imuninės sistemos veiklai arba padidėjus virškinamojo trakto pralaidumui, į kraujotaką patenka didesnis nepilnai suskaidyto maisto dalelių kiekis. Tokiu atveju, net ir sveika imuninė sistema nespėja pašalinti nesuskaidyto maisto“, - aiškina specialistai.
Maisto netoleravimas dažnai painiojamas su alergija. Alergija - tai imuninės sistemos atsakas į maistą, kai organizmas pradeda gaminti specifinius imunoglobulinus E (IgE), kurie sukelia greitas ir kartais pavojingas reakcijas. „Tuo tarpu, specifinio maisto netoleruojantis asmuo, negali tinkamai virškinti tam tikros maistinės medžiagos. Tai reakcijos susijusios su imuniniu organizmo atsaku į maistą, kai organizmas pradeda gaminti specifinius imunoglobulinus G (IgG), kurie jungiasi su maisto baltymais - šiuos susidariusius kompleksus imuninė organizmo sistema turėtų pašalinti. „Tokie kompleksai kaupiasi organizmo audiniuose ir sukelia maisto netoleravimo požymius.
Maisto netoleravimas, siejamas su IgG klasės antikūnais, manoma, yra dėl padidėjusio žarnyno pralaidumo. Esant padidėjusiam žarnyno pralaidumui, pilnai nesuvirškinto maisto produkto medžiagos (baltymai) patenka į kraujo cirkuliaciją ir tokių baltymų kaupimasis gali sukelti imuninę reakciją, kurios metu susidaro IgG antikūnai ir jungiasi su maisto baltymais sudarydami antikūnų-antigenų kompleksus.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Svarbu atkreipti dėmesį, kad maisto netoleravimo ir maisto alergijos tyrimai nėra tokie patys. Maisto netoleravimo tyrimų iš kraujo metu yra nustatomi IgG antikūnai, o alergijos tyrimų metu - specifiniai IgE antikūnai, atsakingi už greito tipo alergines reakcijas (tokias reakcijas, kuomet suvartojus maisto produktų, simptomai gali atsirasti kelių minučių - poros valandų bėgyje, o dažniausi simptomai, siejami su maisto alergijomis gali būti pykinimas, vėmimas, burnos, gerklų, lūpų, liežuvio perštėjimai bei patinimai, kartais gali būti viso kūno staigus bėrimas, kraujo spaudimo sumažėjimas ar net anafilaksinis šokas). Jei maisto netoleravimo rezultatai rodo, kad netoleruojate vienus ar kitus maisto produktus, tai dar nereiškia, kad esate jiems ir alergiški - ir atvirkščiai.
Dažniausi Maisto Netoleravimo Simptomai
Alergijos ar maisto netoleravimo sukeliami simptomai gali būti labai įvairūs, kartais simptomai net gi būna abiems atvejais vienodi ar panašūs. Suvalgius maisto produktą, vartojant jį ilgesnį laiko tarpą ar persivalgius gali atsirasti:
Pilvo pūtimas: Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių simptomų. Celiakija gali sukelti virškinamojo trakto uždegimą, dėl kurio gali atsirasti pilvo pūtimas ir kitos virškinimo problemos. Glitimas taip pat gali sukelti pilvo pūtimą asmenims, nesergantiems šia liga.
Virškinimo trakto sutrikimai: (pilvo pūtimas, rėmens graužimas, raugėjimas, skausmas, užkietėję viduriai ar viduriavimas, hemarojus). Laisvos, vandeningos išmatos yra vienas pirmųjų simptomų, kuriuos daugelis žmonių patiria prieš diagnozuojant celiakiją. Viduriavimas yra vienas dažniausių celiakijos simptomų. Laikantis dietos be glitimo galima veiksmingai sumažinti viduriavimą ir jį išspręsti. Nors vieniems žmonėms celiakija gali sukelti viduriavimą, kitiems - vidurių užkietėjimą. Celiakija pažeidžia žarnyno skaidulas. Tai mažyčiai į pirštus panašūs iškyšuliai plonojoje žarnoje, jie atsakingi už maistinių medžiagų įsisavinimą. Dėl celiakijos plonoji žarna gali sugerti drėgmę iš išmatų, todėl gali atsirasti vidurių užkietėjimas. Be to, dėl glitimo neturinčios dietos gali sumažėti skaidulinių medžiagų suvartojimas ir atsirasti vidurių užkietėjimas.
Odos ligos: (sausa oda, dermatitas, dėmės, bėrimai, niežėjimas, spuogai). Celiakija gali sukelti herpetiforminį dermatitą. Tai niežtinčio, pūslėmis bėrimo tipas, atsirandantis ant alkūnių, kelių ar sėdmenų.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Nuolatinis nuovargis: Sumažėjęs energijos lygis ir nuovargis yra dažni celiakija sergančių žmonių požymiai. Nuovargis yra dažna celiakija sergančių žmonių problema. Tyrimai rodo, kad sergantieji celiakija dažniau susiduria su miego sutrikimais ir mitybos trūkumais, kurie gali būti prisidėję veiksniai.
Svorio pokyčiai: Staigus svorio kritimas ir sunkumai išlaikant svorį dažnai yra ankstyvieji celiakijos požymiai. Daugelis celiakija sergančių žmonių patiria nepaaiškinamą svorio kritimą. Tačiau laikantis dietos be glitimo paprastai padidėja žmonių kūno svoris.
Galvos skausmas: Svarbu paminėti, kad laktozės netoleravimas gali pasireikšti ir virškinamojo trakto sutrikimais, bet ir galvos skausmu, svaigimu ar dėmesio koncentracijos stoka.
Sąnarių ar raumenų skausmai.
Emocinis nestabilumas: (nuotaikų kaita, pyktis, irzlumas, agresyvumas, nerimas, nervingumas, noras ginčytis, baimė be pagrindo, jausmų nevaldymas, dažnas verkimas, depresija). Celiakija yra susijusi su padidėjusia depresijos rizika, taip pat su kitomis ligomis, pavyzdžiui, nerimu ir valgymo sutrikimais. Dėl šių būklių gali būti sunkiau laikytis dietos be glitimo.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
Anemija: Sergant celiakija gali sutrikti maistinių medžiagų įsisavinimas ir atsirasti geležies stokos anemija - būklė, kurią sukelia sveikų raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas. Celiakija sutrikdo maistinių medžiagų įsisavinimą, todėl gali pasireikšti geležies stokos anemija.
Kiti galimi simptomai:
- Akių problemos (ašarojančios ar perštinčios akys, tamsūs maišeliai po akimis, patinę ar lipnūs vokai, paraudusios akys);
- Ausų problemos (infekcijos, skausmas, gausu sieros, klausos pablogėjimas, niežėjimas, spengimas, paraudimas, užgulimas);
- Nosies problemos (užsikimšusi nosis, nuolatinė sloga, sinusitas, šienligė, čiaudulys);
- Gerklės ligos (lėtinis kosulys, dažnas krenkštimas, sutinęs liežuvis, dantų žymės ant liežuvio kraštų, skausmas, užkimimas, burnos opos, gomurio niežėjimas);
- Svorio problemos (persivalgymas, alkis nakties viduryje, apetito stoka, pilnumo jausmas, stiprus potraukis tam tikriems produktams, antsvoris, riebalai juosmens srityje);
- Grybelinės infekcijos;
- Dažnos peršalimo ligos;
- Energijos ir aktyvumo problemos (apatija, nuovargis, hiperaktyvumas, sutrikusi koordinacija, mikčiojimas, nerimastingumas);
- Plaučių ligos (astma, bronchitas, dusulys, oro trūkumas, švokštimas, pasunkėjęs kvėpavimas, užgulta krūtinė) ir t.t.
Dažniausiai Netoleruojami Maisto Produktai
Nors bet kuris maisto produktas gali sukelti netoleravimo reakciją, kai kurie produktai yra dažnesni kaltininkai:
- Laktozė: Laktozė yra cukrus, aptinkamas pieno produktuose. Laktozę organizme skaido fermentas, vadinamas laktaze, kuris būtinas, kad pastaroji būtų tinkamai skaidoma ir pasisavinama. Lietuvoje maždaug kas trečias suaugęs žmogus susiduria su laktozės (arba pieno cukraus) netoleravimu. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad laktozės netoleravimas gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas.
- Kazeinas: Pieno produktuose taip pat yra baltymo, vadinamo kazeinu. Kazeinas gali būti sunkiai virškinamas ir sukelti virškinimo sistemos uždegimą.
- Gliutenas: Kviečiuose yra baltymas vadinamas glitimu. Gydytojai atkreipia dėmesį, jog reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gliuteno netoleravimas skiriasi nuo celiakijos, kuri yra autoimuninės sistemos atsakas į glitimą, ir alergijos kviečiams.
- Fruktozė: Tai yra cukrus esantis vaisiuose, daržovėse ir meduje. Fruktozės netoleravimas gali atsirasti dėl fermentų trūkumo, nors tai pasitaiko retai. Tuo tarpu fruktozės malabsorbcija, kai organizmui trūksta baltymo, leidžiančio absorbuoti cukrų iš žarnyno, yra kur kas dažnesnė.
- Kiaušiniai: Netoleruojant kiaušinių, organizmas gali reaguoti į baltyminę medžiagą esančią kiaušinio baltyme, trynyje arba abejuose produkto dalyse.
- Riešutai: Riešutų netoleravimo simptomai pasirodo tik po tam tikro laiko, tuo tarpu alergijos atveju - simptomai juntami vos pavartojus alergeno.
Tačiau organizmas gali reaguoti ne tik į šiuos pripažintus alergenus, teoriškai visi maisto produktai gali sukelti alergines reakcijas, net tam tikri maisto priedai: dažikliai, saldikliai, konservantai, skonio ir kvapo stiprikliai ar alkoholis gali būti imuninės sistemos provokatoriais ar tiesiog Jūsų organizmas jų netoleruos.
Kaip Nustatyti Maisto Netoleravimą?
„Yra du būdai tai atlikti - eliminacinė dieta arba maisto produktų netoleravimo tyrimai. Eliminacinė dieta reikalauja daugiau pastangų, nuoseklumo ir žinių. Tuo tarpu laboratoriniai tyrimai leidžia be didesnių iššūkių sužinoti, ar tam tikrą maisto produktų sudedamąją dalį organizmas toleruoja“, - sako specialistai.
Taip pat visuomet rekomenduojama, atsiradus tam tikrų sveikatos sutrikimų, įtariant maisto produktų netoleravimą ar alergiją, vesti valgymų dienoraštį ir pagal tai atsekti, koks maisto produktas galimai turėjo įtakos sveikatos sutrikimams. Atsisakius racione bent 4 - 5 dienas tam tikro produkto ar jų grupės, stebėti organizmo pokyčius. Jei sveikatos problemų sumažėjo ar jos išnyko, vadinasi nustatytas alergenas ar netoleruojamas maisto produktas eliminuotas iš mitybos.
Ką Daryti Nustačius Maisto Netoleravimą?
Nustačius, kad organizmas netoleruoja ar yra alergiškas tam tikram maisto produktui ar jų grupei, būtina vengti šių produktų. Šis sveikatos sutrikimas nereikalauja gydymo ar vaistų vartojimo, jei eliminuojamas alergenas visi alergijos sukelti sveikatos sutrikimai išnyksta.
Pacientams, kuriems nustatyta laktozės malabsorbcija ir pasireiškia laktozės netoleravimo simptomai, taikoma laktozės kiekį ribojanti dieta. Paprastai reikia suvartoti bent 10 gramų laktozės, kas yra lygu apie 190 g pieno, kad pasireikštų netoleravimo simptomai, todėl visiškai atsisakyti pieno produktų nėra būtina. Gydymą naudinga pradėti nuo griežtesnės dietos atsirenkant, koks pieno produktų kiekis nesukelia simptomų. Sumažinus jų kiekį racione, svarbu gauti vitamino D ir kalcio iš alternatyvių maisto produktų, tokių kaip pupelės, brokoliai, žalios lapinės daržovės ir kita. Jei organizmas visiškai neskaido laktozės, vaistinėse taip pat galima įsigyti tam tikslui skirtų preparatų.
Svarbu Pasikonsultuoti Su Gydytoju
Pajutus varginančius organizmo pokyčius, susijusius su virškinimo problemomis bei kitais minėtais simptomais, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Taip pat, jei stebint save nepavyksta nustatyti galimų maisto alergenų būtina pasikonsultuoti su gydytojais.