Įvadas
Auklėjimas - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis tėvų meilės, supratimo ir kantrybės. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl nėra vieno visiems tinkamo auklėjimo metodo. Šiame straipsnyje aptarsime 6 metų vaiko auklėjimo ypatumus, atsižvelgdami į vaiko amžiaus tarpsnį, individualius poreikius ir asmenybės formavimąsi.
Pradžios svarba ir reikšmė
Pagrindinės auklėjimo ir pedagogikos nesėkmės priežastys slypi tame, kad dažnai auklėti pradedame tik vaikui ėmus kalbėti. Tačiau gyvybės pradėjimo reikšmė yra tai, nuo ko priklauso visa tolesnė gyvybės vystymosi programa. Svarbus busimo žmogaus kokybei yra visos tėvų savybės, o ypač moralinės ir dvasinės. Gimimas taip pat labai svarbus įvykis žmogaus gyvenime, silpniau veikiantis visą žmogaus gyvenimą.
Ryšys su gamta ir Dievu
Šiandieninėje visuomenėje ryšio alkis yra ypač didelis, tačiau dažnai stokojama tikrojo ryšio. Ryšiai dažniausiai būna pagrįsti baime, godumu ar nuosavybės jausmu, o ne prigimties branduoliu. Visiškas atskyrimas veda į pragarą. Ryšio vieta - dangus, rojus, nirvana, t. y. atskyrimo ramybė. Vaikų ateityje užsimegs jo gyvenime pagrindas ir pavyzdys, tačiau jie priklauso nuo tėvo ir motinos ryšio. Nesaugiu prieraišumu kuriami ir nuosavybės jausmu grįsti prieraišūs santykiai. Jaučiamas tvirtas pagrindas suteikia galią ir pasitikėjimą gyvenimu, o nerimastingi, lengvai sužeidžiami ir šalti vaikai reikalauja psichologijos pagalbos.
Vaikų vystymosi ypatumai
Vaikas nėra nesubrendęs suaugęs, jo mąstymas iš esmės yra kitoks. Vaikų mąstymas yra vaizdinis - emocinis, o suaugusiojo loginis - racionalus. Vaikams pasaulis yra stebuklingu, t. y. pasaulis yra gyvas ir paklusta jų žodžiams. Pasakas aiškinti vaikams nebūtina, nes jų mąstymas yra vaizdinis - emocinis. Vaiko mąstymas tolygus jo veiksmui. Vaikai mąsto netgi garsiai, kitaip sakant, „išoriškai“. Suaugusiems atrodo, kad vaikai labai daug šneka, tiesiog be perstojo, tačiau tai yra natūralus vaiko mąstymas. Ankstyvas protavimas žadina lytines liaukas, o greitesnis brendimas reiškia trumpesnį gyvenimą. Ar mes norime keisti Kūrėjo planus šiais visuotinio nerimo laikais? Jau keičiame augalo genus, žadama keisti ir žmogaus. Įdomu, kokių problemų tada sulauksime?
Jautrumo periodai
Yra pastebėta ypatingo jautrumo periodų gyvų būtybių vystymesi. Ankstyvasis žmogaus gyvenimo tarpsnis yra kritinis - jautrusis įspūdžiams. Tikrose vystymosi stadijose atsirandantys išnykstantys stiprūs potraukiai - instinktai verčia vaiką ypatingai „iškrauti“ energiją. Akimirkos vaiką sudominusi sritis yra nesudėtinga ir patraukli. Kai dalis vaiko vystymosi programos įvykdyta, aistrai - jautrumo periodui, neužilgo įsižiebia nauja liepsna, reikalaujanti daug vargo ir jėgų. Pasipriešinimą jautrumo periodams pavadinome neapibrėžta sąvoka kaprizai. Kaprizų ryšys su jautrumo periodais rodo nepatenkintus vaiko poreikius. Kaprizai yra sutrikdyto vaiko vystymosi ženklas, kurį galima ištaisyti, jeigu pavyksta suprasti ir patenkinti tikruosius vaiko poreikius.
Taip pat skaitykite: Sėkmingos asmenybės ugdymas
Moralinis auklėjimas
Moralinis auklėjimas turėtų būti nukreiptas į žemesniųjų vaiko galių veiklą. Vaikui mintis yra veiksmas, jis nemąsto abstrakčiai, t. y. atsiejančiai mąstyti. Jis mąsto ir kartu veikia. Vaikams prasmingos suaugusiųjų frazės dažnai yra beprasmės. Vaikai pirmiausia padaro, o tik vėliau suvokia ką esi padaręs. Moralinis vystymasis susijęs su vidiniu pokalbiu, kuris kontroliuoja žmogaus elgesį ir planavimą. Išorinės kalbos pagalba vaikas mąsto maždaug iki 7 metų. Vidinė kalba beveik nesivysto iki 7 metų. Išorinės kalbos, t. y. tyliai skaityti, dalis vystosi vėliau už kitas. Vystymasis prasideda apie aštuntus metus ir padeda kontrolei. Kartu tai yra abstraktaus - loginio mąstymo vystymasis. Vaikas pradeda apmąstyti savo elgesio pasekmes, prieš veiksmą atliekant. Svarbiausia vaiką auklėti tėvų ir mokytojų pavyzdžiu, kurį jie jaučia ir mato. Geriausias būdas vaiką padaryti geresniu - tai parodyti jam geresnį pavyzdį.
Vaiko elgesio koregavimas
Jei namuose atrodo, kad neturite problemų dėl vaiko elgesio, o auklėtojos ar mokytojos skundžiasi dėl netinkamo vaiko elgesio, gali būti, kad namuose Jūs vaikui leidžiate viską. Pirmiausia nusibrėžkite ribas sau, t.y. vaiko netinkamą elgesį suskirstykite į tris kategorijas: vaiko elgesys, kurio niekada netoleruosite, elgesys, kurį kartais vaikui leisite ir elgesys, kuris nėra reikšmingas. Skirtingi tėvai skirtingai sudėlioja ribas ir tai padeda jiems geriau orientuotis, dėl kokio vaiko elgesio drausminti vaiką, o į kokį nekreipti dėmesio. Susėskite visai šeimai ir susirašykite namų taisykles. Teisę nustatyti taisykles turi ir vaikai. Elgesio taisykles naudinga aptarti einant į įvairias viešas erdves, pvz.: prieš einant į parduotuvę, susitarti ką ir kiek pirksite. Reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai.
Norint koreguoti vaiko netinkamą elgesį, reikėtų išsiaiškinti kokio tikslo vaikas siekia netinkamu elgesiu ir ar tokiu elgesiu jis pasiekia savo tikslo. Paprastai vaikai elgdamiesi netinkamai bando pasiekti kelių dalykų: siekia dėmesio, nori valdžios, siekia atkeršyti arba rodo nevykėliškumą. Žinant, kokio tikslo siekia vaikas, galima jo poreikius patenkinti iki tol, kol jis pradės elgtis problematiškai. Jei vaikas nori pasiekti daugiau valdžios, tada galite jam leisti daugiau priimti savarankiškų sprendimų, t.y. rinktis iš kelių Jūsų pasiūlytų variantų. Taip vaikas jausis labiau kontroliuojantis savo gyvenimą ir mažiau Jums priešinsis. Vaikai rodo nevykėliškumą, kai tokiu elgesiu gali pasiekti Jūsų dėmesio ir užuojautos. Vaikas nori keršyti tada, kai jaučiasi nepelnytai nuskriaustas, todėl svarbu su vaiku elgtis sąžiningai.
Vaiko elgesys iš niekur neatsiranda, jį kažkas sukelia, o vėliau po vienokio ar kitokio elgesio jis sulaukia pasekmių. Sulauktos pasekmės gali arba paskatinti vaiką kartoti elgesį arba jį nutraukti, sumažinti. Vaikai dažniausiai savo elgesį reguliuoja pagal tai, kokias pasekmes ji sukelia. Todėl svarbu išsiaiškinti, kas sukelia vaiko netinkamą elgesį, gal nuovargis, alkis, ar kita lengvai pašalinama priežastis bei nustatyti, kokias pasekmes vaikas gauna pasielgęs netinkamai. Elgesio pasekmės gali būti paskatinimai arba bausmės. Pirmiausia pradėti reikia nuo paskatinimų, jei tai neveikia tik tada imtis bausmių. Kiekvienam vaikui reikia individualios paskatinimo ir drausminimo sistemos.
Geriausias vaiko paskatinimas ir netinkamo elgesio prevencija yra laiko leidimas su vaiku, skiriant visą dėmesį tik vaikui, darant tai, ką nori vaikas. Papirkinėti vaiką daiktais ar pinigais nėra gera strategija, geriau siūlyti laiko leidimą kartu. Drausminimo priemonės - tai, kaip vaikas yra sudrausminamas, jei elgiasi netinkamai. Blogiausia, kai tėvai tik gąsdina nubausti vaiką, bet niekada ir neįvykdo to, ką pažadėjo. Dažniausia vaikai iš žodžiu nepasimoko, reikia taikyti ir pasekmių metodą, kai po netinkamo elgesio seka neigiama pasekmė. Svarbu prieš pradedant vaikui taikyti drausminimo priemones, aptarti su vaiku kokio elgesio tikitės iš jo ir kokiais būdais jis bus skatinimas ir kaip drausminamas. Prieš paskirdami bausmę, vaiką perspėkite. Jei vaikas piktybiškai elgiasi netinkamai, galima naudoti pertrauką. Tai paskutinė priemonė, kurią reikia naudoti retai.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Šeimos įtaka vaiko raidai
Šeima - tai vieta, kurioje vaikas ugdomas pačiu šeimos gyvenimo modeliu. Gera, dora, išsilavinusi šeima doroviškai brandina vaiką. Svarbus mokytojų bendradarbiavimas su tėvais. Mokytojas gali patarti, priminti, pamokyti vaikų tėvus. Jei tėvams nedrąsu ieškoti jūsų - padėkite jiems savo naujomis idėjomis, nevenkite pasitarti su tėvais, kas jus neramina vaiko elgesyje ir kaip galėtumėte kartu keisti vaiko elgesį - ne bausti, bet skatinti. Svarbu, kad namų taisyklės sutaptų su mokyklos taisyklėmis, labai svarbus toks pat poelgių vertinimas. Tėvai turi išmanyti pedagoginius bei psichologinius vaiko mokymosi ir vystymosi dėsningumus. Septynerių metų vaikas savo fiziniu ir psichiniu išsivystymu jau yra pasiruošęs mokintis mokykloje. Tėvai ir vaikai tampa labiau nepriklausomi vieni nuo kitų, o tai ne visada lengva priimti. Tėvai gali nerimauti, kad nebegali savo rūpesčiu garantuoti vaiko fizinio ir emocinio saugumo. Kartais jie gali pasijausti nebereikalingi, nes vaikai siekia vis daugiau laiko praleisti ne su jais, o su bendraamžiais. Tai, kad vaikui labiau rūpi bendravimas su vienmečiais, nereiškia, kad tėvai jam nebesvarbūs. Šiuo metu labai svarbus yra bendravimas su savo lyties tėvu. Vaiko pasiekimams mokykloje tėvai yra ne mažiau svarbūs nei mokytojai. Toks jūsų elgesys leis vaikui išsiugdyti pasitikėjimą savimi, savo sugebėjimais. Padėkite vaikui sustiprinti pozityvų savęs vertinimą. Jį auklėdami nustatykite aiškias leistino elgesio ribas, kad vaikas visada žinotų, kaip gali elgtis, o kaip ne. Rodykite vaikui, kad priimate jį ir leidžiate elgtis taip, kaip jis nori, jei neperžengia leistinų ribų. Pasitikėkite savimi ir savo vaiku.
Žydiškas auklėjimo modelis
Šiuolaikinis žydų auklėjimas sujungia du iš pažiūros prieštaraujančius dalykus: vaiko laisvę ir reikalavimų griežtumą. Žydų šeimose vaikai lipa ant tėvų galvų ir piešia tėvo pase brangiu mamos lūpdažiu, tačiau tai anaiptol nėra priežastis priekaištingam žvilgsniui. Griežtas auklėjimas prasideda tada, kai vaikas peržengia neleistinas ribas. Motina visada giria savo vaiką, o apie tai būtinai sužinos visi draugai. Žydų tradicija sako, kad bet kokios šeimos pagrindas yra vyras ir žmona - tėvas ir motina. Jeigu vaikas suvoks, kad jo tėvai visų pirma gyvena vienas dėl kito, įsisavins, kad jų santykiai yra kupini pagarbos, meilės ir rūpesčio, jis jausis saugus. Tėvystė prasideda vaikui dar negimus. Žydų vaikai nežino kas yra tingulys ir bereikalingas švaistymasis po kiemus: smuikas, anglų kalba, matematika - viskas kartu ir daug.
Motinystės svarba
Šiais laikais labiau nei bet kada esame įsitikinę, kad visa, kas vyksta su vaiku, yra motinos atsakomybė. Ir taip, tame yra daug tiesos. Jeigu išmanome kūdikio raidą, žinome, kad tinkamas ryšys su mama (arba kitu pagrindiniu globėju) pirmaisiais gyvenimo metais yra svarbiausias formuojantis sveikai asmenybei. Tačiau tai anaiptol nereiškia, jog tam, kad vaikutis augtų emociškai sveikas, jam reikalinga tobula, neklystanti mama. Vaikams reikia tikrų, pakankamai gerų mamų. Santykių problemų kyla tada, kai klaidos kartojamos nuolat. Žinokime ko vaikučiui reikia, pažinkime jį, bet tuo pačiu atleiskime sau už savo netobulumą. Kuo anksčiau tą padarysite, tuo bus lengviau ir motinystė teiks daugiau džiaugsmo! Mes turime nusiimti karūnas, atsisveikinti su savo visagalybe, su svajonėmis apie idealią motinystę ir priimti gyvenimą tokį, koks jis yra.
Vaikų poreikiai
Kol pasimetę blaškomės tarp to „Ar imti kūdikį ant rankų, ar tai jį išlepins?“, verčiau būtų skirti šiek tiek laiko ir pasigilinti į tai, kokie yra mažo žmogučio poreikiai. Be maisto, šilumos ir skausmo nebuvimo, ne mažiau svarbūs poreikiai yra artumas, saugumas, žaidimas. Taip pat svarbu išmanyti vaiko raidą, kad būtų galima suprasti, kodėl suėjus 8 ar 9 mėnesiam iki šiol buvęs pakankamai ramus kūdikis, ropliukas staiga neleidžia mamai net ramiai nueiti į tualetą, o bėga verkdamas iš paskos. Mes, tėvai, lepiname vaikus tada, kai, pavyzdžiui, užvaldyti kaltės jausmo, kad per mažai laiko ir dėmesio skiriame vaikui, arba bijodami ir vengdami vaiko verksmo ir stiprių emocijų, skubame tenkinti kiekvieną jo užgaidą, pirkdami tai, ko jam nereikia, nekreipiame dėmesio į jo netinkamą elgesį, kad tik nepradėtų verkti ar nepultų ant žemės kur nors prekybos centre.
Vaikų emocijos
Mažam vaikui, ypatingai 1,5 - 3 metų - griūti ant žemės ar pulti į isteriją apimtam stiprių jausmų yra visiškai normalus dalykas. Tai vyksta dėl nepilnai subrendusios jų nervų sistemos bei patirties trūkumo. Gamta jiems suteikė šią galimybę atsikratyti visų per dieną susikaupusių nerimo ir įtampos hormonų išverkimo būdu. Mūsų ramybė ir šiltas reagavimas tokiais atvejais yra tai, kas jiems padeda suformuoti nervines jungtis, dėl kurių jie vėliau išmoks nusiraminti patys. Vaikams kenkia, jeigu mes juos atstumiame su jų neigiamais jausmais, paliekame juos vienus su savo jausmais tvarkytis, liepdami tuojau pat nurimti, neleidžiame jiems jausti to, ką jaučia. Kai tėvai priima visus, net ir neigiamus vaiko jausmus su empatija, yra šalia, verkimas veikia terapiškai - išreiškus, išliejus visus blogus jausmus, jie dingsta - vaikams stipriai palengvėja. Išsiverkimo metu ženkliai sumažėja streso hormonų organizme, dėl šios priežasties vaikai po to būna labiau atsipalaidavę ir laimingi.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Emocijos yra naudingos ir jos yra tarsi signalai, rodantys į ką turime atkreipti dėmesį. Kai vaikas mus supykdo, tiksliau - įsiutina, įsijungia tos pačios smegenų dalys, atsakingos už impulsyvias reakcijas - kovok, bėk arba sustink ir savo vaiką tuo metu matome, kaip priešą, su kuriuo turime susidoroti, antraip jis su mumis susidoros (nors jam tik 3 ar 5 metai!). Tokiais atvejais, labai svarbu įjungti savo aukštesnes mąstymo funkcijas ir priminti sau, kad vaikas yra tik vaikas ir elgiasi, kaip būdinga vaikams. Dažniausiai - tiek auginant vaikus, tiek apskritai gyvenime, geriausias būdas reaguoti apėmus emocijoms - apmąstyti, pergalvoti (reflektuoti), bet ne iš karto reaguoti.
Stabdyti reikia netinkamą vaiko elgesį, bet ne jausmus. Dažnas mūsų atsinešame iš savo vaikystės ir turbūt ne visada net patys jaučiame kaip sakome: “neverk, nepyk, nusiramink“. Taip mes parodome vaikui, kad mums nėra svarbūs jo jausmai. Taip pat labai svarbu žinoti, kad vaikai niekada nesielgia specialiai tam, kad įsiutintų ar įskaudintų mamą ar tėtį, vaikai yra vaikai ir jiems būdinga elgtis vaikiškai. Jie dažnai tiesiog nemoka, tuo metu nepajėgia tinkamais būdais išreikšti, kad jiems sunku, pikta, neramu, skaudu. Leisti vaikui išreikšti jausmus, nors elgesį ir ribojame. Pagalvoti, kokius nepatenkintus poreikius ar gilesnius jausmus vaikas bando parodyti (kurių pats nesupranta) šiuo netinkamu elgesiu ir atliepti į tai.
Santykiai su vaiku
Jeigu pagaunate save, kad niekaip nepaveikiate vaiko, jeigu vaikas visiškai neatsižvelgia į prašymus, jeigu dažnai šaukiate, naudojate pasekmes ar baudžiate, reikia padirbėti ties santykiais. Taip pat jeigu vaikas tiesiog atrodo sudėtingas, tai gali būti žinutė, kad vaikas iš jūsų nori kažko svarbaus, ko negauna. Kad ir koks blogas būtų vaiko elgesys, kad ir kokią geležinę pykčio uždangą jis būtų užsidėjęs - geriausia priemonė visais atvejais yra daugiau, o ne mažiau artumo. Ir artumo ne vien tais atvejais, kai vaikas jau prašyte prašosi, o kasdien: apkabinant vaiką, kai jis ramiai užsiėmęs ką nors žaidžia, prisiglaudžiant ir pasakant kaip gera jį stebėti, kaip jis įdomiai kažką sugalvojo, skiriant nedalomo dėmesio laiko, susikuriant mažus ryšio ritualus (ryte, po mokyklos ar vakare prieš miegą).
Individualūs skirtumai
Manau skiriasi ne dukros ar sūnaus aklėjimas, o tiesiog ASMENYBĖS auklėjimas. Visi vaikai yra ypatingi ir skirtingi. Su savo charakteriais, sava pasaulėžiūra. Todėl mūsų, tėvų, užduotis atrasti TĄ savitą auklėjimą kiekvienai mūsų mažąjai asmenybei.
Tėvų nuomonės
Aplinkiniai ypatingai nereiškia savo nuomonės apie mūsų vaikų auklėjimą. Spaudimo nejaučiu. Vyras džiaugiasi savo jaunėle mergyte. Auklėjimo „taisyklių“ nesame sudarę. Abu vaikus (turime dukrytę 1 m amžiaus) auklėjame pagal tuos pačius principus. Nemanau, kad reikia berniukus mokyti susilaikyti nuo ašarų kai jiems skauda. Persirenginėti mergaičių drabužiais gal ir nevertėtų. Mergaites reikia mokytis užmegzti ir palaikyti santykius, kartais mokėti pasitelkti gudrumą. Berniukus reikai mokyti būti labiau savarankiškais ir tikslo siekančiais, kad galėtų pasiekti gyvenime to, ko nori. Abiejų tėvų meilė dukrytei vienodai svarbi.
tags: #6 #metu #vaiko #auklejimas