Kalbos raida yra vienas svarbiausių vaiko vystymosi aspektų. Ji leidžia vaikui suprasti pasaulį, reikšti mintis ir kurti ryšius su kitais. Pastaraisiais metais pastebima, kad kalbos sutrikimų daugėja, todėl svarbu atkreipti dėmesį į vaiko kalbos raidą ir laiku pastebėti galimus sunkumus. Šiame straipsnyje aptarsime penkerių metų vaiko artikuliacijos raidą, dažniausius sutrikimus ir patarimus tėvams, kaip padėti vaikui taisyklingai tarti garsus.
Normali Artikuliacijos Raida
Vaikai garsus tarti mokosi palaipsniui, pasitelkdami jutiminę sistemą. Jie stebi ir mėgdžioja garsų artikuliaciją, t. y. mokosi, kaip tariant skirtingus garsus keičiasi liežuvio ir lūpų padėtis. Klausydamiesi gimtosios kalbos garsų, mažieji stengiasi kuo tiksliau atkartoti jų skambesį.
Iki ketverių metų vaikų kalbėjimui būdingas fiziologinis šveplavimas. Tokio amžiaus vaikai vienu atveju iškraipo garsų tarimą, t. y. taria netikslius garsus, o kitu atveju neištariamą garsą keičia lengviau tariamu. Pavyzdžiui, vietoj š dažnai taria s, o r keičia į l ar j. Pasitaiko, kad sudėtingieji garsai tiesiog praleidžiami - dažniausiai žodžiuose pasigendama r ar l garsų.
Ketvirtų-penktų gyvenimo metų vaikai jau turėtų taisyklingai tarti daugelį kalbos garsų, tačiau sudėtingesniųjų garsų (š, č, dž, r) tarimo mokymasis gali užsitęsti. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz.
Kada Sunerimti?
Jei penkerių ar net vyresnio amžiaus vaikas tardamas šiuos garsus vis dar švepluoja, reikėtų sunerimti. Galima įtarti esant ne tik sulėtėjusią garsų tarimo raidą, bet ir rimtesnių fonetinio kalbėjimo sutrikimų. Lėtesnė garsų tarimo raida pasireiškia, kai penkiametis geba ištarti pavienius garsus, tačiau ne visada juos taisyklingai taria žodžiuose. O jeigu mažasis nesugeba taisyklingai ištarti ir pavienio garso, tėvams nedelsiant reikėtų kreiptis į logopedą.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Logopedė Irena Stankuvienė pataria kreiptis į logoterapeutą, jei:
- Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais);
- 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba;
- 2 metų vaikas netaria trumpų frazių;
- 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus;
- Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.
Dažniausi Artikuliacijos Sutrikimai
Lietuvoje dažniausiais vaikų fonetinio kalbėjimo, arba artikuliacijos, sutrikimais yra laikoma dislalija ir dizartija. Tiek vieno, tiek kito sutrikimo atveju mažiesiems būdingi garsų tarimo trūkumai, tačiau skiriasi pastarųjų priežastys.
Dislalija
Esant dislalijai vaikai netaisyklingai taria garsus dėl nepakankamai išlavėjusų ar netikslių liežuvio, lūpų judesių. Tokiais atvejais jie nemoka atlikti judesio, reikalingo garsui ištarti. Kita priežastis gali būti siejama su netaisyklingu sąkandžiu, liežuvio padėtimi, kai liežuvis lenda tarp dantų tariant s, z, c garsus, ar trumpu poliežuviniu raiščiu, ribojančiu liežuvio galiuko judesius ir garsų, ypač š, č, l, r tarimą.
Artikuliacinės dislalijos atveju vaikai netaisyklingai taria garsus (pvz. s, z, c, dz, š, ž, dž, č, l, r) dėl skirtingų priežasčių. Viena jų - nepakankamai išlavėję ar netikslūs liežuvio, lūpų judesiai (tokiais atvejais vaikai nemoka atlikti judesio, reikalingo garsui ištarti, todėl vietoj sudėtingesnio garso š, taria s ar vietoj r taria l).
Dizartija
Kitaip nei dislalijai, dizartijai būdingos ne fiziologinės, o neurologinės kilmės netaisyklingo garsų tarimo priežastys. Pastarosios dažnai siejamos su artikuliacinio aparato raumenų įtampos pakitimais, netaisyklingu, paviršutinišku kvėpavimu ir pakitusiu balsu, kai vaikui kalbant jaučiamas nosinis balso atspalvis, balsas yra silpnas ar monotoniškas.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Dizartijos atveju vaiko kalbėjimas gali būti sunkiau suprantamas aplinkiniams, nes jam būdingas netikslus ne tik priebalsių, bet ir balsių tarimas. Kitaip tariant, gali pasireikšti supanašėjęs arba neryškus panašių garsų, tokių kaip s ir š ar z ir ž, tarimas, taip pat gali pasitaikyti priebalsių minkštinimo, pavyzdžiui, vietoj „lapė” tariama „liapė”, ar skardžiųjų priebalsių duslaus tarimo klaidų, kai vietoj „bitė” vaikas taria „pitė”. Tokiems vaikams sunku ištarti ir sudėtingesnius žodžius bei juose pasitaikančias priebalsių samplaikas, kaip pavyzdžiui, - „arklys”.
Kitos Kalbos Problemos
Taip pat vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti.
Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti.
Taip pat vaikams gali būti būdingi balso (aukštumo, stiprumo, rezonavimo, tembro) sutrikimai, kurie kyla tiek dėl anatominių pasikeitimų, tiek dėl psichinių veiksnių, mėgdžiojimo, netinkamų įpročių (pvz., garsiai kalbėti), isterijos.
Pasak logoterapeutės, vienas sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Tuo metu vaikas sunkiai suranda reikiamų žodžių, jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba. Jam įveikti būtina ne tik logoterapeuto, bet ir neurologo, psichologo pagalba ir paties mikčiojančio žmogaus pastangos.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Kaip Padėti Vaikui?
Tėvai gali aktyviai prisidėti prie vaiko kalbos lavinimo. Štai keletas patarimų:
- Kalbėkite su vaiku. Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Kuo daugiau su vaiku kalbate, dainuojate, pasakojate, tuo daugiau jis „pasigauna“, net jei dar pats nekalba. Kalbėkite su vaiku apie viską, kas vyksta aplinkui, įvardinkite daiktus, veiksmus, jausmus.
- Skatinkite smulkiąją motoriką. Rankų judesių ir kalbos centrai yra greta, dėl to, stiprindami smulkiąją motoriką, geriname bei aktyviname ir kalbos centro darbą. Užsiimkite veiklomis, kurios lavina smulkiąją motoriką: lipdymu, piešimu, karpiniu, konstravimu, smulkių detalių rinkimu.
- Skaitykite knygas. Nuostabus dalykas mažyliams yra liečiamos knygelės, kuomet vaikas mokosi ne tik per klausą, bet ir per sensorinius pojūčius. Skaitykite vaikui knygas, pasakokite istorijas, skatinkite jį užduoti klausimus.
- Žaiskite žaidimus. Žaiskite žaidimus, koks pirmas žodžio garsas, kokia pirma raidė. Galite pasidaryti ir abėcėlės lentelę ant popieriaus lapo.
- Mokykitės eilėraščių. Mokykitės su vaiku eilėraščius, daineles, skaičiuotes. Tai padeda lavinti atmintį, ritmą ir tarimą.
- Skatinkite pastebėti detales, ypatybes. Skatinkite vaiką pastebėti detales, ypatybes, apibūdinti daiktus, nusakyti esminius jų požymius.
- Perfrazuokite vaiko tariamus sakinius, pabrėžiant praleistus garsus. Pvz., vaikas: „Arlė oka“, mama: „Tikrai šita vvvarlė ššššoka?“. Taip atkreipsite vaiko dėmesį į taisyklingą tarimą.
Skatindami taisyklingą kalbėjimą, tėvai turėtų daugiau dėmesio kreipti kalbėjimo modeliavimui, t. y. net jeigu ir vaikas netaisyklingai ištaria žodį, tėveliai turėtų patys tarsi neutraliai jį pakartoti taisyklingai. Tokiu būdu kur kas labiau (nei kartojant vaiko klaidas ar prašant garsus tarti taisyklingai) atkreipiamas vaiko dėmesys į taisyklingą garso artikuliaciją ir skambesį.
Ko Nedaryti?
- Nekartokite šveplavimo. Nors tai gali atrodyti žavu, bet tik painioja vaiką.
- Nespauskite vaiko. Leiskite jam kalbėti savo tempu.
- Nekritikuokite vaiko už klaidas. Pagirkite jį už pastangas.
- Neignoruokite problemų. Jei pastebėjote, kad vaikas netaisyklingai taria garsus, kreipkitės į logopedą.
- Neklausykite patarimų iš nepatikimų šaltinių. Pasitarkite su specialistu.
- Nesuverskite visos atsakomybės vaikų darželio logopedui: patikėkite, padėti pasveikti vaikui - ir jūsų pareiga.
Logopedo Pagalba
Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas turi kalbos problemų, kreipkitės į logopedą. Logopedas įvertins vaiko kalbėjimą, nustatys sutrikimo priežastį ir sudarys individualų korekcinio darbo planą.
Logopedai dažniausiai taiko įvairius artikuliacinius pratimus, t.y. lūpų, liežuvio, žandikaulio mankštą (pvz.: liežuviu padaryti „dūdelę“, paklaksėti liežuviu „arkliukas joja“, lūpomis imituoti „šypsenėlę“) arba skatina atlikti įvairius pūtimo pratimus (pvz.: pūsti muilo burbulus, švilpynes ir pan.). Šiais pratimais siekiama parengti garsams tarti artikuliacinį aparatą. Svarbu mokyti tikslios fonetinės garso tarimo padėties bei ugdyti foneminį suvokimą.
Tėvelių bendradarbiavimas su logopedu labai svarbus. Dalyvaudami ir stebėdami logopedo vedamas pratybas, tėveliai išmoksta natūralaus, vaiko kalbėjimo raidą skatinančio, bendravimo su vaiku strategijų: kalbėjimo modeliavimo; užuominų, primenančių vaikui apie taisyklingą kalbėjimą, taikymo. Taip pat tinkamo kalbėjimo turinio parinkimo, įvairių priemonių ir situacijų panaudojimo garso tarimui mokyti, bendravimo su vaiku, reaguojant į garsų tarimo klaidas būdų ir panašiai.
Bendravimo Taisyklės Su Vaiku, Turinčiu Garso Tarimo Sutrikimų
Pagrindinės taisyklės tėveliams būtų tokios:
- Analizuokite vaiko tarties ypatumus, atkreipdami dėmesį į pasikartojančias garsų tarimo klaidas.
- Nepriklausomai nuo to, kiek Jums yra suprantama vaiko kalba, visada atsakykite į jo klausimą ar kreipimąsi.
- Jeigu nesupratote ką vaikas Jums sako, perklauskite ar pakartokite tą vaiko sakinio dalį, kurios nesupratote.
- Neprašykite teisingai pakartoti tų garsų, kurių vaikas nemoka ištarti.
- Pakartokite vaiko neteisingai ištartą teiginį teisingai, kad vaikas nuolat girdėtų teisingą garsų tarimą.
- Prašykite teisingai ištarti tuos garsus, kurių tarimo moko logopedas.
- Pagirkite vaiką, pastebėję taisyklingo kalbėjimo pavyzdį.
- Palaikykite vaiko pasitikėjimą savimi, akcentuodami vaiko kitus turimus gebėjimus.
Pasekmės
Garsų tarimo sutrikimų laipsnis gali būti įvairus. Esant nesudėtingam artikuliacijos sutrikimui netaisyklingai tariamas vienas ar keli garsai, tačiau fonologinis sutrikimas dažnai pasireiškia eile netaisyklingai tariamų garsų, aplinkiniams sunkiau suprantamu kalbėjimu, iškraipomu ilgaskiemenių žodžių tarimu, todėl vaikams gali iškilti bendravimo sunkumų. Mokykliniame amžiuje dažnai išryškėja ugdymosi, t.y. mokymosi skaityti ir rašyti, sunkumai.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Kuo anksčiau specialistas pradės užsiėmimus su vaiku, tuo geriau. Procesas žymiai efektyviau koreguojamas ankstyvuoju periodu (2,5 - 5 metų), kai aktyviai formuojasi kalbiniai įgūdžiai. Kuo vėlesniame amžiuje kreipiamasi pagalbos į specialistą, tuo kalbos sutrikimo įveikimo galimybės tampa sudėtingesnės.
Laiku suteikus pagalbą, iki mokyklos lankymo pradžios, vaikai dažnai išmoksta taisyklingai tarti visus kalbos garsus. Sudėtingesniais atvejais, logopedo pagalbos mokantis taisyklingai tarti garsus prireikia ir mokykloje. Garsų tarimo sutrikimus įveikti gali trukdyti ryškūs burnos struktūriniai pakitimai (pvz. netaisyklingas sąkandis, dantų deformacijos), garsų tarimo sutrikimus lydintys kalbos sutrikimai (pvz. fonologinio suvokimo trūkumai, kalbos neišsivystymas).
Logopedo konsultacijos prieinamos įvairiose sveikatos priežiūros (ankstyvosios reabilitacijos tarnybose, vaikų poliklinikose), švietimo (vaikų lopšeliuose darželiuose, mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose) įstaigose ar privačiuose logopedo kabinetuose / centruose. Nustatę kalbėjimo ir kalbos sutrikimo pobūdį, logopedo teikiamos pagalbos poreikį, specialistas rekomenduos kokius pratimus, žaidimus tikslinga žaisti su vaiku, mokant jį taisyklingai tarti garsus.
tags: #5 #metu #vaiko #artikuliacija