Graži vaiko šypsena - tai ne tik estetika, bet ir svarbus rodiklis, atspindintis jo bendrą sveikatą. Pieniniai dantys, nors ir laikini, atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant taisyklingą sąkandį ir ruošiant vietą nuolatiniams dantims. Tačiau kartais pasitaiko atvejų, kai pieniniai dantys iškrenta anksčiau laiko. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl ketverių metų vaikui gali iškristi dantis, kokios yra galimos priežastys ir ką reikėtų daryti tokioje situacijoje.
Pieninių Dantų Svarba
Pieniniai dantys yra svarbūs, kadangi jie užlaiko vietą nuolatiniams dantims ir ateityje gali turėti įtakos sąkandžiui, todėl jeigu tik galima atstatyti pieninius dantis, odontologas būtinai taip ir padarys. Be to, pieniniai dantukai itin svarbūs tinkamam nuolatinių dantų augimui. Pavojus kyla todėl, kad kiti dantys mėgina užpildyti laisvą vietą, o tai reiškia, kad nuolatiniai dantys gali išsidėstyti chaotiškai.
Kada Prasideda Natūralus Pieninių Dantų Kritimas?
Vaikų pieniniai dantys įprastai iškrenta nuo 6 iki 12 metų amžiaus. Toks laikotarpis, kai krenta pieniniai dantys ir dygsta nuolatiniai, vadinamas mišriu sąkandžiu. Kiekvienam vaikui pieniniai dantys išdygsta ir iškrenta savo laiku, tačiau yra numatytos gairės, kada maždaug tikėtis galimo danties dygimo ir iškritimo. Dauguma žmonių pieninių dantų netenka panašia tvarka, kokia jie ir išdygo. Kadangi apatiniai centriniai priekiniai dantys yra pirmieji dantys, kurie išdygsta, tai dažnai būna pirmieji dantys, kurie ir iškrenta. Paskui savo vietą nuolatiniams dantims užleidžia viršutiniai priekiniai kandžiai. Iškritus centriniams kandžiams, šoniniai kandžiai iškrenta sekantys. Tai dažniausiai nutinka apie 7-8 gyvenimo metus.
Jei ketverių metų vaikui iškrenta dantis, tai laikoma ankstyvu netekimu ir reikalauja specialisto konsultacijos.
Pagrindinės Priežastys, Kodėl Iškrenta Pieniniai Dantys Anksčiau Laiko
Yra keletas priežasčių, kodėl ketverių metų vaikui gali iškristi dantis:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Traumos: Tiek pieninių, tiek nuolatinių dantų traumos yra gana dažnos. Tyrimai rodo, kad net kas dešimtas vaikas patiria kokią nors dantų traumą. Mažesniame amžiuje vaikas gali nukristi, atsimušti į vonios, lovos kraštą ir pan., o kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, pastebima, kad dantys gali nukentėti kontaktiniame sporte, įvairiuose fizinio lavinimo užsiėmimuose, konfliktinėse situacijose. Jeigu vaikas patyrė traumą, būtina kreiptis į odontologą.
Per ankstyvas pieninio danties netekimas: Per anksti netekus pieninių dantų, žandikaulio vystymasis gali vykti lėtai, o dantų eilė tokiu atveju dėliosis netolygiai. Dažnai vietos dantų lanke trūkumas atsiranda tada, kai pieninis dantis buvo pašalintas (pvz., dėl pieninio danties supūliavimo) prieš fiziologinį danties iškritimo laiką. Tada į atsiradusį pašalinto danties tarpą pasislenka gretimi dantys ir nelieka vietos nuolatiniam dančiui išdygti.
Dantenų uždegimas: Nestabilus dantis gali sukelti dantenų uždegimą.
Dantų ėduonis: Dantų tamsėjimas gali atsirasti ir dėl ėduonies. Ypač tamsėjimai gali matytis prastai valomuose tarpdančiuose.
Nėra vietos dantų lanke: Labai dažnai vietos dantų lanke trūkumas atsiranda tada, kai pieninis dantis buvo pašalintas (pvz., dėl pieninio danties supūliavimo) prieš fiziologinį danties iškritimo laiką. Tada į atsiradusį pašalinto danties tarpą pasislenka gretimi dantys ir nelieka vietos nuolatiniam dančiui išdygti.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Yra papildomas dantis, trukdantis dygimui: Kai kurie vaikai turi papildomą dantį kaule, kuris blokuoja nuolatinio danties dygimą. Dažniausiai papildomas dantis yra prie centrinių viršutinių kandžių.
Kaip Elgtis, Jei Vaikui Iškrito Pieninis Dantis Anksčiau Laiko?
Jei ketverių metų vaikui iškrito pieninis dantis, svarbu tinkamai reaguoti ir imtis reikiamų priemonių:
Kreiptis į odontologą: Nesvarbu, kokie dantys, nuolatiniai ar pieniniai, patyrė traumą, reikėtų visuomet kreiptis į specialistus. Jeigu vos nuskilo danties kraštelis, gal ir nereikia skubėti tą pačią akimirką pas odontologą, tačiau kitą dieną jau rekomenduočiau apsilankyti tam, kad gydytojas apžiūrėtų ir patartų, ką daryti toliau. Specialistas įvertins situaciją, nustatys priežastį ir sudarys tinkamą gydymo planą.
Įvertinti situaciją: Jeigu pieninis dantukas išmuštas, jo atgal nereplantuojame (neįsodiname į burnos ertmę), tačiau reikėtų apžiūrėti, ar neliko lūžgalio, ar nebėga kraujas, ar nėra žaizdelių ir pan., kitaip tariant - įvertinti situaciją. Apžiūrėkite iškritusio pieninio danties vietą. Esant kraujavimui galite paprašyti vaiko sukąsti sterilią marlę. Sumažinti diskomforto jausmą vaikui galima sudrėkinus marlę vėsiu vandeniu ir leidus vaikui kelias minutes palaikyti ant žaizdos. Ypač svarbu nebijoti valyti dantų. Tačiau tą vietą, kur iškrito pieninis dantis, rekomenduojama valyti atsargiau ir švelniau, kad nebūtų pažeistas susiformavęs krešulys.
Dantų priežiūra po traumos: Tai jau įspėjimas, kad vaikas traumą gali patirti ir antrą kartą, tad reikėtų tam būti pasiruošus, kad žinotumėte, ką daryti. Tiek tėvai, tiek vaikas ar jį prižiūrintis asmuo turėtų nesutrikti ir žinoti, kur laikyti dantuką, ką daryti toliau ir kur kreiptis.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Dantų Traumos Ir Jų Gydymas
Dantų traumos gali būti labai įvairios - tai danties kraštelio, kandamojo krašto nuskilimas, danties išmušimas, panirimas, lūžusi šaknis, lūžęs vainikas ir daugelis kitų. Visais atvejais reikėtų skubiai kreiptis į odontologą ir atlikti klinikinius tyrimus, padaryti rentgeno nuotrauką, kad pamatytume visus galimus pažeidimus.
Jeigu vaikas patyrė nuolatinio danties traumą, reikėtų kuo skubiau kreiptis į odontologą, geriausia - per valandą, ką įrodo ir atlikti tyrimai. Jeigu mes uždelsiame, laiko tarpas didėja, mažėja tikimybė, kad dantis prigis. Išmuštą dantį ar jo fragmentą tinka įdėti į pieną, kontaktinių lęšių skystį, kartais tam gali pasitarnauti ir kiaušinio baltymas.
Jeigu danties fragmentas yra nulūžęs be smulkesnių dalelių, jis gali būti priklijuojamas plombine medžiaga. Visiškai išmuštas dantis ar paslankus, paniręs dantis yra replantuojamas - įsodinamas į burnos gleivinę. Jis įstatomas į buvusią vietą ir įtveriamas specialaus įtvaro pagalba, kuris tvirtinamas prie gretimų dantų. Priklausomai nuo traumos sudėtingumo, jis nešiojamas tam tikrą laiko tarpą, o situaciją stebi odontologas.
Dantų Priežiūra Nuo Mažens
Sveika šypsena prasideda dar mamos pilvelyje - pieninių dantukų užuomazgos pradeda vystytis 6-7 nėštumo savaitę, o nuolatinių dantų užuomazgos atsiranda maždaug septintąjį vaisiaus vystymosi mėnesį. Tad atsakingų tėvų pareiga - pradėti rūpintis vos tik išdygusiais dantukais. Tą daryti reikėtų kasdien, bent du kartus per parą, pageidautina, prieš naktinį miegą.
Dantuką švelniais sukamaisiais judesiais valyti specialiu ant piršto maunamu silikoniniu šepetuku ar tiesiog sudrėkintu švariu marlės (binto, lininės skepaitės) gabaliuku, apsuktu aplink pirštą. Išdygus pirmiesiems dantims, reikėtų pradėti naudoti dantų pastą. Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki septynerių ˗ aštuonerių metų, nes iki to laiko dar nėra galutinai išlavinta smulkioji motorika, dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas.
Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki pirmojo gimtadienio.
Kada Kreiptis Į Odontologą Dėl Nedygstančių Dantų?
Vaikams nuolatiniai dantys gali pradėti dygti nuo 4,5 metų iki 8-erių metų. Tėvai neturėtų nerimauti, jei 6-erių metų vaikui dar nėra iškritęs nei vienas dantukas arba neišdygo apatiniai kandžiai. Į vaikų odontologą kreiptis reikėtų, jei tai neįvyksta perkopus 8-erius metus. Reikia daryti panoraminę nuotrauką, ieškoti priežasčių, kodėl nevyksta natūralus fiziologinis procesas. Jeigu matosi, kad yra visos nuolatinių dantų užuomazgos, visa kita irgi gerai - galima laukti tiek, kiek reikia, t. y. kol nuolatiniai dantys pradės dygti savaime.
Kitos Galimos Priežastys, Kodėl Nuolatiniai Dantys Nedygsta Laiku
- Genetiškai nulemtas vėlyvesnis dantų dygimas. Kai kuriems vaikams tiesiog genetiškai nulemta, kad dantys dygsta vėliau. Tokiem vaikams vėliau kalasi ir pieniniai ir nuolatiai dantys. Tai yra normalus reiškinys.
- Nėra nuolatinio danties užuomazgos. Nuolatinis dantis gali ir neišdygti, jei kaule nėra jo užuomazgos t.y. nėra susiformavusio nuolatinio danties. Dažniausiai nebūna višutinių antrųjų kandžių užuomazgų ir apatinio žandikaulio antrųjų kaplių užuomazgų.
- Sustorėjęs kaulas ar/ir dantena. Per anksti netekus pieninio danties, gali susiformuoti sustorėjęs alveolinės ataugos (kaulo) sluoksnis ar sustorėti dantena - tada nuolatiniam dančiui „pasunkėja” dygimas.
Netaisyklingas Kvėpavimas Ir Dantų Dygimas
I. Juškienės teigimu, daug kas priklauso nuo bendros vaiko savijautos. „Svarbu įvertinti, kaip vaikas jaučiasi. Jeigu jis yra sveikas, pieniniai dantys buvo sveiki ir, pvz., nebuvo anksčiau ištrauktų dantukų, tada, ko gero, reikėtų laukti visų nuolatinių dantų išdygimo. „Jeigu matome, kad vaikas kvėpuoja per burną, galima įtarti, kad taip, anksčiau ar vėliau problemų bus, dantims vietos trūks ir tada reikia konsultuotis anksčiau.
„Kai vaikas nekvėpuoja nosimi, tada kvėpuoja burna, nes jam taip patogiau. Aišku, būna, kad priežastys - ligos, pvz., adenoidai trukdo. Bet yra tokių, kuriems niekas netrukdo, jie galėtų kvėpuoti per nosį, bet jie nekvėpuoja. Viskas prasideda nuo galvos, sako I. Juškienė. „Pirmiausia blogėja kramtymo kokybė, o nesukramtytas maistas keliauja toliau - į žarnyną, atsiranda virškinamojo trakto problemų. Netaisyklingas sąkandis dažnai yra tiesiogiai susijęs su netaisyklingu kvėpavimu - žmogus kvėpuoja prasižiojęs. Oras su visomis dulkėmis keliauja į burną, tada išvešėja tonzilės, užpuola alergijos, slogos, kosuliai. Kaip tėvai sako: „Tik sloga atsirado, iškart bronchitas.“ Dėl netaisyklingo sąkandžio stipriai kenčia žandikaulio sąnariai, ypač - apatinio žandikaulio sąnarys.
Dantų Spalvos Pokyčiai Vaikams
Jūsų vaiko pieniniai dantys pradėjo tamsėti ir nežinote kas tai? Dantų spalvos pokyčiai gali būti išoriniai ir vidiniai. Išorinės dantų dėmės gali atsirasti, kai yra paveikiamos tamsios spalvos maisto produktų ar gėrimų bei tam tikrų vaistų ar maisto papildų. Taip pat išorinio spalvos pasikeitimo priežastimi gali būti ir prasta burnos higiena. Ant dantų kaupiasi minkštas apnašas, kuris gali sukietėti ir virsti akmenimis ant kurių paviršiaus kaupiasi pigmentinės dėmės. Vidiniai dantų spalvos pokyčiai atsiranda, kai dantis yra paveiktas traumos ar esant dantų ėduoniui.
Pieninių dantų spalva gali pasikeisti dėl įvairių priežasčių. Nepakankamai geras dantų išvalymas. Jei pieniniai dantys valomi nepakankamai gerai, ant dantų gali susidaryti apnašas. Dantų ėduonis. Dantų tamsėjimas gali atsirasti ir dėl ėduonies. Ypač tamsėjimai gali matytis prastai valomuose tarpdančiuose. Maistas ir gėrimai yra dažna dantų spalvos pasikeitimo priežastis. Vaistų vartojimas. Kai kurie vaistai ar maisto papildai, kaip pvz., skysta geležis, gali sukelti dėmių ant dantų atsiradimą. Danties sužalojimas. Traumos metu vaiko pieninio danties nervas gali tapti nebegyvas, dėl ko dantis gali pradėti tamsėti. Net jeigu vaikas tik susimušė dantį ir nestebimi jokie išoriniai pokyčiai, nuskilimai ar įskilimai, danties viduje esantis nervų ir kraujagyslių rezginys, vadinamas pulpa, gali žūti. Danties patamsėjimas gali pasirodyti net ir po 3 savaičių patyrus traumą. Genetinis defektas. Danties tamsėjimas gali būti ir genų pokyčio padarinys. Emalis nesiformuoja taip, kaip turėtų, todėl dantis gali dygti kitokios spalvos. Kai kurie kūdikiai gimsta su per dideliu geltonojo pigmento, vadinamu bilirubinu, kiekiu. Ši būklė vadinama hiperbilirubinemija. Bilirubinas susidaro skaidant raudonuosius kraujo kūnelius. Jis gali suteikti dantims žalią arba geltoną atspalvį.
Daugelio spalvos pakitimų galima išvengti. Gera burnos higiena. Labai svarbu išlaikyti gerą vaiko burnos priežiūrą. Svarbu dantis valyti reguliariai, du kartus dienoje ir vieną kartą paroje, geriausia vakare, išvalyti tarpdančius. Remiantis Lietuvos odontologų rūmų rekomendacijomis, tėvai vaikams dantis turi valyti iki 7-8 metų amžiaus, o dantų siūlą savarankiškai gali pradėti naudoti nuo 12 metų amžiaus. Mitybos koregavimas. Venkite maisto produktų ir gėrimų su dirbtiniais dažikliais. Reguliarūs vizitais pas burnos priežiūros specialistą. Traumų prevencija. Nors tai gali būti sunku padaryti, tačiau kiek įmanoma saugokite vaikus nuo galimų traumų.