Odos problemos, tokios kaip spuogeliai, niežulys ir raudonis, gali varginti įvairaus amžiaus žmones, įskaitant ir pačius mažiausius. Odos bėrimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant netinkama asmenine higiena ir baigiant hormonų disbalansu. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias veido spuogų priežastis 3 metų vaikams, jų tipus ir gydymo būdus.
Odos ypatumai ir bėrimų priežastys
Veido oda yra ypač jautri zona, nuolat veikiama tiek išorinių, tiek vidinių veiksnių. Vaikų oda yra dar jautresnė, todėl į įvairius dirgiklius reaguoja greičiau nei suaugusiųjų. Bėrimų atsiradimo priežastys gali būti labai įvairios, įskaitant alergijas, infekcijas, hormoninius pokyčius ir kt.
Alergijos
Alerginis bėrimas yra bendrinis terminas, apimantis tokias alergines ligas kaip egzema (atopinis dermatitas), kontaktinis dermatitas ir dilgėlinė. Būtent šios ligos nuolat vargina net 30-40 proc. viso pasaulio gyventojų, dažniausiai užklupdamos pačius pažeidžiamiausius - nė 5-erių metukų nesulaukusius mūsų mažuosius.
Dažniausios egzemos paūmėjimo priežastys, ypač vaikams, yra maisto alergenai: kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Būtent šie maisto produktai ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančiųjų. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. paūmėjimus sukelti gali tokie įprastiniai įkvėpiami alergenai kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės (D.farinae ir D. pteronyssinus).
Infekcijos
Virusai yra viena dažniausių staiga atsirandančių bėrimų priežasčių. Bėrimai dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu, sloga ar gerklės skausmu. Bėrimus gali sukelti daugybė virusų. Ant peršalimo simptomus patiriančio vaiko kūno atsiradusios patinę rausvos arba raudonos dėmelės neturi įtakos jo savijautai. Toks bėrimas gali atsirasti ir esant lengvam skrandžio sutrikimui.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Bakteriniai bėrimai pasitaiko rečiau, tačiau dažnai reikalauja gydytojo įvertinimo. Skarlatina - virusinė infekcija. Ją sukelia streptokoko bakterija, kuri taip pat yra anginos priežastis. Apsikrečiama nuo žmogaus jam kosėjant, čiaudint, kalbant, per apkrėstus daiktus, maisto produktus. Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės, išrausta ir vaiko žandai, o oda aplink burnytę išbąla.
Hormoniniai pokyčiai
Hormoniniai pokyčiai gali sukelti veido bėrimus, atsirandančius ant smakro, kaktos ar aplink nosį. Hormonų disbalansas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių nugaros srityje atsiranda spuogai ir kiti bėrimai.
Kitos priežastys
Kitos spuogų atsiradimo priežastys gali būti:
- Stresas. Stresas gali turėti įtakos odos būklei ir sukelti bėrimus.
- Prakaitas. Prakaitas gali sukelti bėrimus, ypač šiltuoju metų laiku.
- Kontaktinis dermatitas. Šis odos sutrikimas atsiranda, kai oda tiesiogiai kontaktuoja su dirginančiomis ar alergiją sukeliančiomis medžiagomis.
- Prasta higiena. Spuogai ant kaktos dažniausiai išduoda, kad žmogaus higiena yra prasta ir ją būtina koreguoti. Žinoma, tai nereiškia, kad žmogus yra nevalyvas. Labai dažnai pasirenkamos netinkamos odos priežiūros priemonės, kurios ne tik kad nepadeda sumažinti spuogų, tačiau priešingai - didina jų skaičių. Po sporto labai svarbu tinkamai nuvalyti veidą taip pat.
Dažniausi bėrimų tipai vaikams
- Alerginis bėrimas. Alerginiai bėrimai dažnai atsiranda vietose, kurios tiesiogiai kontaktuoja su alergenu, pavyzdžiui, ant veido, rankų ar kojų. Bėrimas gali būti raudonas, niežtintis ir pūslelėmis arba šašais dengtas.
- Virusinis bėrimas. Virusinis bėrimas dažnai prasideda nuo tam tikrų kūno vietų, pvz., veido ar viršutinės kūno dalies, ir vėliau plinta toliau.
- Prakaitinis bėrimas. Tai savaime praeinanti, laikina odos būklė, kurią sukelia ekrininių (prakaito) liaukų užsikimšimas.
Konkrečių ligų sukelti bėrimai
- Vėjaraupiai. Vėjaraupiai prasideda smulkiais raudonais spuogeliais, kurie vėliau virsta pūslelėmis ir galiausiai išdžiūsta. Visą kūną išberia skaidriomis, kaip vandens lašai, pūslelėmis. Po poros dienų jos sprogsta, o jų vietose atsiranda šašai, kurie išdžiūna ir sugyja maždaug per savaitę.
- Raudonukės. Raudonukės sukelia smulkų bėrimą, kuris dažniausiai prasideda nuo veido ir išplinta į kūną. Raudonukės bėrimas - rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų.
- Tymai. Sergant tymais peršalimo požymiai atsiranda dviejomis dienomis anksčiau negu bėrimas. Bėrimas iš pradžių atsiranda ant vaiko veiduko ir už ausyčių, kaklo, o vėliau pereina ant nugaros, krūtinės, kojų ir rankų. Vaiką išberia raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes.
- Rankų, kojų ir burnos liga. Pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.
- Skarlatina. Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės, išrausta ir vaiko žandai, o oda aplink burnytę išbąla. Vaiko liežuvį gali iškloti baltos apnašos, išryškėja liežuvio speneliai (liežuvis panašus į avietę). Po 3-7 dienų bėrimas pradeda nykti, pleiskanoja, lupasi oda.
Kaip atskirti alerginį bėrimą nuo virusinio?
| Požymis | Alerginis bėrimas | Virusinis bėrimas |
|---|---|---|
| Priežastis | Organizmo reakcija į alergenus | Virusinė infekcija |
| Lokalizacija | Dažnai atsiranda vietose, kurios tiesiogiai kontaktuoja su alergenu, pavyzdžiui, ant veido, rankų ar kojų. | Dažnai prasideda nuo tam tikrų kūno vietų, pvz., veido ar viršutinės kūno dalies, ir vėliau plinta toliau. |
| Lydintys simptomai | Paprastai būna susiję su kitais alergijos simptomais, tokiais kaip sloga, čiaudulys, akių ašarojimas arba dusulys. | Dažnai būna lydimas karščiavimo, nuovargio, gerklės skausmo ir kitų infekcijos požymių, tokių kaip kosulys, galvos skausmas ar pilvo skausmai. |
| Atsiradimo greitis | Dažnai atsiranda staiga, vos kelios minutės po kontakto su alergenu. | - |
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma bėrimų praeina savaime, yra situacijų, kai profesionali pagalba būtina. Bėrimas gali rodyti rimtas sveikatos problemas, jei jis lydi aukštą temperatūrą, greitai plinta, sukelia kraujavimą, yra susijęs su silpnumu ar kvėpavimo problemomis, kaklo skausmas ir diegliai. Jei sau ar savo artimajam įtariate egzemą, o galbūt iš savo šeimos gydytojo jau esate išgirdę atopinio dermatito diagnozę - būtinai apsilankykite pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Jei pastebėjote, kad dilgėlinės pasireiškimo metu Jūs ar Jūsų mažylis nežymiai karščiuoja, o odos bėrimai yra lydimi bendrinių peršalimo simptomų - pirma stotelė pasveikimo link turėtų būti šeimos gydytojo kabinetas. Priešingu atveju ilgai laukti nevertėtų, tikslingiausią pagalbą Jums suteiks gydytojas alergologas. Jeigu įtari meningokokinę infekciją, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą.
Bėrimų gydymas
Gydymas priklauso nuo bėrimo priežasties. Jei bėrimas yra alerginis, svarbu nustatyti alergeną ir vengti kontakto su juo. Gydytojas gali paskirti antihistamininius vaistus, kurie sumažins niežėjimą ir uždegimą. Virusinio bėrimo gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Kai kuriems virusams nėra specifinio gydymo, todėl gydymas dažnai būna simptominis: karščiavimą mažinantys vaistai, skysčių vartojimas ir poilsis.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Egzemos gydymas:
- Odos prausimas ne karštu, o drungnu vandeniu.
- Per pirmąsias 5 minutes nuo maudynių naudojami emolientai.
- Kasdienis odos drėkinimas, apsauginių kremų tepimas.
- Esant ligos paūmėjimui, pažeistų plotų gydymas pagal gydytojo rekomendacijas.
Dilgėlinės gydymas:
Sėkmingo dilgėlinės gydymo principai paremti tikslia ją sukėlusio veiksnio diagnostika ir, jei įmanoma, šio veiksnio vengimu. Itin svarbu stebėti kokiomis aplinkybėmis pasireiškia dilgėlinės paūmėjimai (suvalgius tam tikro maisto ar tam tikru metų laiku) ir visą tai aptarti su savo gydytoju alergologu. Atsižvelgus į tai, gydytojas nesudėtingai galės paskirti tinkamus alergijos kraujo ar odos tyrimus ir sudaryti tinkamiausią ligos gydymo ir valdymo planą. Neretai esant dilgėlinės paūmėjimams gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali paskirti antihistamininių vaistų. Tačiau kartais net ir šių priemonių gali nepakakti. Tokiu atveju svarstoma ar pacientui nereikėtų atlikti sudėtingesnių kraujo valymo procedūrų ar net skirti biologinę terapiją dilgėlinės gydymui.
Alerginio kontaktinio dermatito gydymas:
Vienintelis būdas išgydyti alerginį kontaktinį dermatitą - tiksliai identifikuoti jį sukeliančią medžiagą ir visomis priemonėmis vengti kontakto su ja. Tam, gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete Jums ar Jūsų mažyliui gali būti atlikti vadinamieji odos lopo testai, kurių metu, ant nepažeistos kūno vietos klijuojami specialūs pleistrai. Šie pleistrai yra pripildomi potencialių alergenų.
Prakaitinio bėrimo gydymas:
Pagrindinis gydymo būdas - vengti veiksnių, kurie sukelia pagausėjusį prakaitavimą. Medikamentinis gydymas vietiniais kortikosteroidais naudojamas esant išreikštam niežėjimui, uždegimui, prisidėjus antrinei infekcijai.
Skarlatinos gydymas:
Pastebėjus ligos požymius, būtinai kreipkitės į gydytoją. Skarlatina gali sukelti komplikacijas: ausies infekcijas, funkcinius inkstų arba širdies sutrikimus.
Prevencija
Nors ne visus bėrimus galima prognozuoti ar išvengti, tam tikriems rizikos veiksniams galima užbėgti už akių. Reguliarus rankų plovimas, higienos įpročių ugdymas, tinkamų odos priežiūros priemonių pasirinkimas ir subalansuota mityba padeda sumažinti daugelio bėrimų tikimybę.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai