Įvadas
3-4 metų amžius - tai svarbus etapas vaiko raidoje, kai sparčiai tobulėja fiziniai, pažintiniai, kalbos ir socialiniai įgūdžiai. Šiame amžiuje vaikai tampa vis savarankiškesni, smalsesni ir aktyviau tyrinėja supantį pasaulį. Tinkamas ugdymas šiuo laikotarpiu yra labai svarbus, nes jis padeda vaikams įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių, reikalingų sėkmingam tolimesniam vystymuisi.
Fizinė Raida
Šiuo amžiaus tarpsniu vaiko augimo tempas jau nebėra toks greitas. Vaiko ūgis dabar didėja beveik triskart lėčiau nei pirmaisiais ir kone dukart lėčiau nei antraisiais gyvenimo metais.
Ūgis ir Svoris
Vidutinis trečią gimtadienį atšventusios mergaitės ūgis yra 88-106 cm, o svoris - 12-19 kg. Per ketvirtuosius metus mergaitė paūgės apie 5,5-9,5 cm bei priaugs maždaug 2 kg. Tuo tarpu berniukas po trečiojo gimtadienio bus 89-107 cm ūgio ir svers 12-18 kg. Per metus iki ketvirtojo gimtadienio jis paaugs 6,5-10,5 cm ir priaugs apie 2 kg.
Motorikos Įgūdžiai
Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikas jau kur kas geriau valdo savo kūną. Jis puikiai vaikšto, lengvai bėgioja, spiria kamuolį, šokinėja. Jo judesiai - gerai koordinuoti. Ketvirtaisiais metais pakinta vaiko eisena ir laikysena - jis eina tiesia nugara, vikriai juda, lengvai laksto pirmyn ir atgal. Per šiuos gyvenimo metus jis turėtų geriau įvaldyti šokinėjimą. Vaikas turėtų išmokti pašokinėti ant vienos ir ant kitos kojos bei sugebėti trumpai pastovėti ant vienos kojos. Ketvirtuosius eidamas vaikas išmoksta pašokti ir abiem kojomis į tolį, peršokti per neaukštą kliūtį.
Vaikas įgunda dar lengviau ir greičiau lipti laiptais - lipa neprisilaikydamas, statydamas kojas pakaitomis. Stiprėjant rankų raumenų jėgai, gerėjant judesių koordinacijai, gerėja ir vaiko įgūdžiai žaisti kamuoliu - jis nesunkiai spiria kamuolį, meta jį užsimodamas virš galvos, dažniausiai pagauna atšokusį nuo žemės. Jei dar nemokėjo, tai šiemet puikus metas mokyti važiuoti triratuku ar dviračiu su pagalbiniais ratukais. Toliau tobulėja smulkieji judesiai. Jei trejų metų vaikas jau moka pats apsirengti, užsidėti batus, tai ketvirtaisiais metais jau lieka išmokti susirišti batų raištelius. Jei trimetis moka gražiai versti knygos lapus, laikyti pieštuką, tai sekančiais metais jis gali nubrėžti laužytas linijas, kvadratėlius, pradeda kopijuoti didžiąsias raides.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Svarbu suteikti vaikui galimybių kuo daugiau judėti ir lavinti motorikos įgūdžius. Tam puikiai tinka žaidimai lauke, sportiniai užsiėmimai, šokiai ir kitos aktyvios veiklos. Taip pat svarbu skatinti vaiko savarankiškumą ir leisti jam pačiam atlikti įvairias užduotis, pavyzdžiui, apsirengti, susitvarkyti žaislus ir pan.
Pažintinė Raida
Šiais metais vaikas išmoks daugybės dalykų: jis ims klausinėti, smalsauti, eksperimentuos. Daug išmokti jam padės judrumas ir lavėjanti kalba. Trimetis jau sugeba skirstyti daiktus pagal dydį, spalvą, formą. Keturmetis išmoksta suskaičiuoti daugiau (iki dešimt). Mažylis pradeda suvokti skirtingumo sąvoką: atskiria, kas yra vienoda, o kas - ne. Taip pat vaikas pradeda suvokti laiką: kas yra „vakar“, „rytoj“, kada yra pusryčiai, pietūs, vakarienė. Tačiau jam dar sunkiau sekasi susigaudyti savaitės dienose. Vaikas jau sugeba įgyvendinti dviejų dalių prašymus, pavyzdžiui, „paimk savo batukus ir nunešk į virtuvę“, „paimk laistytuvėlį ir pripilk vandens“.
Apie trečiuosius-ketvirtus metus vaiko intelektas tampa priešoperaciniu - formuojasi prielaidos loginiam, abstrakčiam mąstymui. Pavyzdžiui, vaikas jau klasifikuoja daiktus, bet pasirenka atsitiktinį, kartais nepastovų, mažai būdingą požymį, dėliodamas daiktus keičia klasifikavimo pagrindą.
Ugdymo Strategijos
Svarbu skatinti vaiko smalsumą ir domėjimąsi aplinka, atsakyti į jo klausimus ir padėti jam suprasti pasaulį. Tam puikiai tinka įvairūs žaidimai, eksperimentai, pasakojimai, knygų skaitymas ir kitos veiklos, kurios lavina vaiko mąstymą, vaizduotę ir atmintį. Taip pat svarbu mokyti vaiką skaičiuoti, atpažinti spalvas, formas ir kitus pagrindinius dalykus.
- Žaidimai: Žaidimai yra puikus būdas lavinti vaiko pažintinius įgūdžius. Galima žaisti įvairius žaidimus, pavyzdžiui, dėliones, konstruktorius, stalo žaidimus, vaidmenų žaidimus ir pan.
- Eksperimentai: Vaikai labai mėgsta eksperimentuoti ir tyrinėti. Galima atlikti įvairius paprastus eksperimentus namuose, pavyzdžiui, maišyti spalvas, auginti augalus ir pan.
- Pasakojimai ir Knygos: Pasakojimai ir knygos lavina vaiko vaizduotę, atmintį ir kalbą. Svarbu skaityti vaikui įvairias knygas ir pasakoti įdomias istorijas.
- Mokymasis skaičiuoti, atpažinti spalvas ir formas: Svarbu mokyti vaiką skaičiuoti, atpažinti spalvas, formas ir kitus pagrindinius dalykus. Tam galima naudoti įvairias priemones, pavyzdžiui, korteles, žaislus ir pan.
Kalbos Raida
Vaikas pirmiausia išmoksta kalbėti apie tai, kas jį supa, todėl ypač svarbu jam rodyti platųjį pasaulį ir net mokyti užsienio kalbų (jei to dar nedarėte anksčiau). Vaikas ima atpasakoti pasakos dalis bei pats kuria trumpas istorijas, pasakojimus, sakyti juokelius, dainuoti daineles. Šiais metais tėveliams reikės atsakyti į begalę klausimų „kodėl?“, todėl keturmečiai dažnai vadinami „kodėlčiukais“. Vaikas jau supranta ir gali atsakyti į klausimus „kas?“ „kur?“, „kam?“, „ką?“. 3-4 metų mažyliai jau geba rūšiuoti daiktus į kategorijas: gyvūnai, augalai, žmonės, maistas. Jie atpažįsta bent vieną spalvą, moka suskaičiuoti iki 3-5, gali parodyti didesnį (ilgesnį, trumpesnį ir kt.) daiktą iš dviejų. Gali įvykdyti sudėtingesnes užduotis, pavyzdžiui, atnešti daiktą iš kito kambario (t. y. Dauguma tokio amžiaus vaikų kalba 4 žodžių ir ilgesniais sakiniais, ištaria beveik visus garsus, tačiau kai kurie vaikai garsus l, r, š, dž, č gali išmokti tarti taisyklingai ir vėliau (iki 6-7-ių metų). Tokio amžiaus vaikas su nepažįstamais jau turėtų susikalbėti ir be „vertėjo“, nes žodžius jau turėtų tarti aiškiai, nekartoti skiemenų. Tokio amžiaus vaikas jau gali papasakoti ne tik apie dabarties (esamojo laiko) įvykius, bet ir apie tai, ką veikė anksčiau (darželyje, svečiuose). Kalbėkite su vaiku vis ilgesniais sakiniais, skaitykite ilgesnes, sudėtingesnes pasakėles. Greičiausiai vaikas turės savo pamėgtą pasaką ar eilėraštį, kurių norės klausytis vėl ir vėl. Tai nėra blogai. Gali būti, kad labiausiai patinkančius epizodus jis bus išmokęs atmintinai, tad leiskite vaikui įsijungti ir pasekti mėgstamiausią pasakėlės dalį, kartu padeklamuokite eilėraštuką. Niekuomet neignoruokite vaiko klausimų, kurių šiuo amžiaus tarpsniu bus labai daug. „Kodėl?“ taps mėgstamiausiu jų, tad apsišarvuokite kantrybe ir būkite išradingi! Stenkitės visuomet įdėmiai išklausyti vaiko: taip parodysite, kad tai, ką jis sako, yra jums svarbu. Tai padės ne tik kurti glaudesnį ryšį, tačiau ir leis jam įsisąmoninti, kad visuomet gali į jus kreiptis ir kad visuomet bus išklausytas.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis. Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių. O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti , kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas.
Ugdymo Strategijos
Svarbu kuo daugiau kalbėtis su vaiku, skaityti jam knygas, pasakoti istorijas ir skatinti jį reikšti savo mintis ir jausmus žodžiais. Taip pat svarbu atsakyti į visus vaiko klausimus ir padėti jam suprasti naujus žodžius ir sąvokas.
- Kalbėjimasis: Kalbėjimasis su vaiku yra labai svarbus jo kalbos raidai. Svarbu kalbėtis su vaiku apie viską, kas jį domina, ir skatinti jį reikšti savo mintis ir jausmus žodžiais.
- Knygų skaitymas: Knygų skaitymas lavina vaiko kalbą, vaizduotę ir atmintį. Svarbu skaityti vaikui įvairias knygas ir pasakoti įdomias istorijas.
- Žaidimai: Žaidimai taip pat gali padėti lavinti vaiko kalbą. Galima žaisti įvairius žaidimus, pavyzdžiui, vaidmenų žaidimus, žodžių žaidimus ir pan.
Socialinė Raida
Ketvirtaisiais metais vaikas darosi vis labiau nepriklausomas nuo tėvų, domisi kiekviena nauja patirtimi. Jis greitai supranta, kad žaisti draugijoje - daug smagiau nei vienam. Draugai šiame amžiuje - būtini. Prasideda vaidmenų žaidimai: daktarai, šeima. Kalba mažyliui leidžia susidraugauti, bendrauti, kviesti, žaisti. Vaikas netrunka suvokti, kokios taisyklės galioja vaikų bendruomenėje.
Socialusis vaiko laikotarpis paprastai prasideda apie trečiuosius jo gyvenimo metus - tai yra pagrindinė ir plačiausia šio amžiaus tarpsnio (3-5 metų) tema. Metas į darželį. Vaikas sąmoningai domisi kitais vaikais: ką jie sako, siūlo, tinkamai reaguoti į kito vaiko elgesį. Bendraudamas jau pastebi priežasties-pasekmės ryšius, suvokia dėsningumus, mokosi socialinio elgesio taisyklių. Tuo laikotarpiu iki galo pasireiškia vaiko motyvacija būti su kitais vaikais - jį sunku nulaikyti žaidimų aikštelėje, o dar sunkiau „iškrapštyti“ iš jos. Yra kelios priežastys, kodėl darželį rekomenduojama pradėti lankyti nuo 3 metų: pirma, apie tą laikotarpį imuninė sistema jau yra ganėtinai stipri, ir tolesniam jos vystymuisi jau reikia įvairesnės imuninių sistemų „puokštės“ nei ji sukuriama namų aplinkoje.
Dažnai diskutuojama, ar vaikas, bendraudamas tik su suaugusiaisiais ir neturėdamas galimybių žaisti su kitais vaikais, galės įgyti jam reikalingų socialinių įgūdžių? Kai kurie autoriai teigia, kad tai kažkuria dalimi įmanoma, nes vaikas labai sugeba prisitaikyti ir gali išmokti svarbiausių socialinių įgūdžių įvairiai ir būdamas skirtingo amžiaus. Tačiau akivaizdu, kad mažas vaikas, galėdamas žaisti su kitais vaikais, įgyja daug svarbios ir įvairiapusės patirties, kurią suaugusiesiems suteikti vaikui arba vaikams patiems įgyti vėliau yra labai sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Bendraudamas su kitais vaikais, trimetis-keturmetis mokosi ieškoti kompromiso, leidžiančio jam turėti, ko jis nori (žaislą ar žaisti jo norimą žaidimą), bet kartu ir pasiūlyti kažką, kas skatintų kitą vaiką bendradarbiauti su juo.
Nuo trijų iki penkerių metų yra ikimokyklinis amžius, kada vaikai pradeda pasitikėti ne tik savo šeimos nariais, bet kitais žmonėmis, pedagogais, įgauna nepriklausomybės ir savikontrolės, mokosi būti, veikti grupėje. Grupės pedagogės dažnai tampa labai svarbiu suaugusiuoju, kuriuo pasitiki vaikas. Trejų metų amžius yra dažnai apibūdinamas kaip pereinamasis laikotarpis iš dvimečio į ikimokyklinuką, kuris geba išreikšti save žodžiais, geba įsilieti į socialinį gyvenimą, realizuoti savo idėjas, būti aktyvus dalyvis.
Teigiama, kad geriausiai vaikai mokosi bendraudami. Socialinių santykių atmosfera darželio grupėje yra ypač svarbus dalykas. Kaip elgtis su kitais žmonėmis vaikai mokosi visą gyvenimą. Pedagogai siekia užmegzti pozityvius santykius su visais vaikais. Tuo pat metu stebi ir skatina, kad grupėje kiekvienas vaikas turetų socialinių kontaktų t.y. draugų. Trejų metų vaikai geba sutarti su suaugusiais ir kitais vaikais. Žaidžia po vieną arba su vienu ar keliais vaikais. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose. Netrukdo kitiems žaisti, dalinasi žaislais. Darželio grupėse pasitaiko vaikų neigiamų nedraugiškumo pasekmių: atstūmimo, agresyvumo, šiurkštaus elgesio. Kad ištrūkti iš netinkamo elgesio rato, vaikams reikia pedagogų pagalbos. Nuoširdūs pokalbiai, pavyzdžiai, motyvaciniai susitarimai tinkamai veikia vaikų socialinį elgesį. Labai gerai kai šiais klausimais būna šnekamasi ir šeimoje.
Svarbu mokyti vaiką būti atsakingą ne tik už save, bet ir už kitus. Mokyti imti, duoti, dalintis, palaukti savo eilės, gerbti kitų norus ir mokėti pasakyti apie savuosius.
Ugdymo Strategijos
Svarbu skatinti vaiko bendravimą su kitais vaikais, mokyti jį dalintis, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Taip pat svarbu mokyti vaiką gerbti kitų jausmus ir nuomonę.
- Bendraudami: Skatinkite vaiko bendravimą su kitais vaikais. Leiskite jam žaisti su kitais vaikais, lankyti darželį ar kitus užsiėmimus, kur jis galėtų bendrauti su bendraamžiais.
- Mokymas dalintis ir bendradarbiauti: Mokykite vaiką dalintis žaislais, padėti kitiems vaikams ir bendradarbiauti žaidžiant.
- Konfliktų sprendimas: Mokykite vaiką spręsti konfliktus taikiai, be smurto. Padėkite jam suprasti, kaip išreikšti savo jausmus ir nuomonę, neįžeidžiant kitų.
- Gerbti kitų jausmus ir nuomonę: Mokykite vaiką gerbti kitų jausmus ir nuomonę, net jei jie skiriasi nuo jo paties.
Emocinė Raida
Pirmieji 3 vaiko metai yra skirti neurosensorinei sistemai formuotis. Iš to laikotarpio mūsų prisiminimuose paprastai būna išlikę šešėliai patirtų emocijų (išgąsčio, džiaugsmo) arba į atmintį įstrigę pojūčiai (kai kas atsimena kepamos duonos ar saulėje džiūstančių skalbinių kvapą, saugumo jausmą ir pan.). Apie 3 metus jis pradeda įsisąmoninti savąjį „aš“ ir tai sukelia jam prieštaringus jausmus: iš vienos pusės - bundantis savarankiškumas reikalauja savojo „aš“ įtvirtinimo (o trejų metų vaikui suvokiama to forma - nesutikimas ir prieštaravimas), kita vertus, savęs atskirumo nuo supančio pasaulio suvokimas kelia nesaugumo jausmą. Taip pasireiškia trečiųjų vaiko metų krizė, tėvų vadinama „spyriojimosi“ periodu.
Pagal E. Eriksono asmenybės raidos teoriją, vaiko asmenybės vystymasis pereina tam tikrus raidos etapus. Antraisiais-trečiaisiais metais vaikas viską siekia daryti pats ir labai didžiuojasi savo naujaisiais gebėjimais. Tėvai, kurie leidžia vaikui savarankiškai atlikti tai, ką jis nori ir gali, padeda vaikui įgyti autonomijos (savarankiškumo) jausmą ir ugdyti valią. Tai įvyksta dėl skirtingų priežasčių: labai didelės meilės arba nuolatinio skubėjimo (pavalgydinti, aprengti vaiką yra daug greičiau ir reikalauja mažiau kantrybės nei išlaukti, kol jis tai padarys pats). Tačiau labai svarbu žinoti, kad nekantrūs ar hiperrūpestingi tėvai vaikui daro „meškos paslaugą“. Darant, ką gali pats vaikas, ar nuolatos jį skubinant, vaikui formuojamas abejojimo savimi ir gėdos jausmas, ugdoma žema savivertė. Pagal E. Eriksoną, 3-6 metai - tai žaidimų metai. Vaikui žaidžiant, auga jo aktyvumas, jis turi spręsti naujas gyvenimo užduotis, atsiranda smalsumo ir kūrybiškumo užuomazgų. Šioje stadijoje sprendžiamas psichosocialinis konfliktas tarp iniciatyvos ir kaltės. Todėl čia ir vėl labai svarbu, kad tėvai leistų pasireikšti vaiko valiai. Jei tėvai leidžia vaikui būti savarankiškam, smalsiam, kūrybingam, formuojasi iniciatyvumas, kuris ateityje sudaro galimybę mokėti siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti.
Daugelis šiuolaikinių darbuotojų atrankos specialistų emocinį intelektą (EQ) laiko vienų iš svarbiausių įgūdžių nulemiančių sėkmingą žmogaus karjerą. Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones.
Ugdymo Strategijos
Svarbu padėti vaikui suprasti ir valdyti savo emocijas, mokyti jį reikšti savo jausmus žodžiais ir spręsti konfliktus taikiai. Taip pat svarbu skatinti vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
- Emocijų supratimas ir valdymas: Padėkite vaikui suprasti ir valdyti savo emocijas. Kalbėkite su juo apie jo jausmus, mokykite jį reikšti savo jausmus žodžiais ir spręsti konfliktus taikiai.
- Savarankiškumo skatinimas: Skatinkite vaiko savarankiškumą. Leiskite jam pačiam atlikti įvairias užduotis, pavyzdžiui, apsirengti, susitvarkyti žaislus ir pan.
- Pasitikėjimo savimi ugdymas: Ugdykite vaiko pasitikėjimą savimi. Girkite jį už jo pasiekimus, skatinkite jį siekti savo tikslų ir padėkite jam įveikti sunkumus.
Žaidimų Svarba
Žaidimai tampa įdomūs, vaidmeniniai, vaikai žaidžia įsijautę, negailėdami tam jėgų. Žaidžiama visą gyvenimą - nuo kūdikystės iki senatvės, tačiau daugiausia žaidžia 3-6 metų vaikai (kaip daugiausia mokosi mokyklinio amžiaus vaikai, dirba jauni ir vidutinio amžiaus žmonės). Pirmiausia žaisti vaikui yra labai įdomu. Žaidimo metu kylantys sunkumai yra malonūs, juk juos vaikas įveikia, todėl žaidimas nepabosta. Tačiau kartu tai nekelianti įtampos ugdymo priemonė. Iki 3 metų vaiko žaidimai dažniausiai yra sutelkti į pasaulio pažinimą, atradimą per pojūčius (todėl jiems įdomu žaisti su sagomis, kaštonais, pilstyti vandenį, nardyti muilo putose, žarstyti smėlį, miltus). Apie trečiuosius metus vaikas jau pradeda žaisti vaizduotės-vaidmeninius žaidimus. Tai sutampa su jo besivystančiu priešoperaciniu intelektu bei abstraktaus mąstymo užuomazgomis. Vaikas jau gali įsivaizduoti save skirtinguose vaidmenyse: lyg būtų mama, tėtis, vairuotojas, gydytojas. Geba apsimesti katyte, šuniuku ar zuikučiu. Žaisdamas atlieka ne tik realius veiksmus su daiktais, bet ir tariamus. Atkuria ne tik čia pat patirtus, bet ir anksčiau matytus, išgyventus įspūdžius. Tai - naujas etapas, juk žaidžiant drauge labai prasiplečia žaidimo galimybės.
Yra atlikta daugybė tyrimų, kurių išvados teigia, jog vaikai, turėję galimybių daug ir įvairiai žaisti su kitais vaikais, lavina savo vaizduotę. Turintys geresnę vaizduotę vaikai yra aukštesnio intelekto ir sugeba lengviau įveikti sunkumus. Žaisdamas vaidmeninius žaidimus 4-5 metų vaikas mokosi žodžiais reikšti savo mintis, idėjas, susitarti su kitais vaikais. Tai labai lavina jo kalbą, didina motyvaciją naudoti vis sudėtingesnes kalbos išraiškos formas. Kartu tai lavina ir vaiko mąstymą. Naujų idėjų generavimas, gebėjimas įsivaizduoti neegzistuojančius dalykus (žaidime vaikui medžio gabaliukas gali tapti viskuo, jis gali atrasti šimtus jo panaudojimo būdų) lavina ne tik mąstymą, bet ir vaizduotę. Visi šie trys pažinimo procesai yra glaudžiai tarpusavyje susiję.
Siekiant lavinti vaiko mąstymą ir vaizduotę, labai rekomenduojama neperkrauti vaikų žaidimo erdvės žaislais. Geriausi - įvairios gamtos medžiagos, neišbaigti žaislai.
Ką man veikti? Kai vaikas klausia „ką man veikti?“, nebūtina jo iškart užversti pasiūlymais. Nuobodulys yra didžiulis kūrybos stimulas. Labai dažnai po vaiko klausimu suaugusiajam „ką veikti?“ slypi prašymas - „veikiame ką nors kartu, drauge!“. Todėl vaikui visuomet galima pasiūlyti prisijungti prie Jūsų veiklos: kepti sausainius, lupti ir smulkinti daržoves, net valyti dulkes. Vaikui tai labai įdomūs žaidimai, jei „žaidžiami“ kartu su Jumis - pačiu įdomiausiu ir geriausiu žmogumi pasaulyje!
Konfliktų Sprendimas
Nenuostabu, kad visą šį procesą lydi neišvengiami emocijos, pyktis, ašaros, nusivylimai. Vaikai pykstasi, mokosi susitaikyti, atleisti, vėl pykstasi ir taikosi. Neretai vaikiški konfliktai suaugusiesiems kelia daug nerimo ir klausimų: kištis ar nesikišti? ką daryti, jei skriaudžia mano vaiką? mokyti apsiginti ar ne? Kol vaikas dar nesugeba „kontaktuoti“ žodžiais, kol neišmoksta bendrauti (o to jis mokosi iki 4-4,5 metų), tol „kalbasi“ veiksmais. Toks „kalbėjimasis“ vizualiai yra daug aktyvesnis, kūniško kontakto kur kas daugiau, daugiau ir pasistumdymų. Laikui bėgant sudėtingas situacijas jis spręs vis geriau ir geriau. Lavės jo socialinė kompetencija, kalba - jis išmoks pasakyti apie savo norus. Kažkada gal pats pabandys „duoti atgal“ ir darys išvadas, kaip tai veikia bei kokio sulaukia rezultato (tik jau jokiu būdu nereikia to skatinti!). Ir su laiku, tobulėdamas, matydamas tinkamą suaugusiųjų pavyzdį, jis išmoks tokias situacijas spręsti civilizuotai.
Ko tikrai nereikia daryti - tai mokyti vaiko muštis. Tai tas pat, kas užuot mokius išreikšti savo norus žodžiais, skatinti vaiką likti pirmykštėje komunikavimo fazėje, kur apie savo norus (ypač prieštaravimą) pasakoma klykimu, inkštimu, verkimu ar mušimusi. Stebėti situaciją ir leisti vaikui savarankiškai ją spręsti. Suaugusiojo įsikišimas reikalingas tik tuomet, kai situacija per sudėtinga vaiko jėgoms pagal jo amžiaus galimybes arba kai ji fiziškai kelia pavojų kitiems žmonėms ar aplinkai. Tėvų kišimasis į visas vaikiškas situacijas blokuoja jo valią, iniciatyvą. Jūsų tinkamas pavyzdys, kaip gražiai, humaniškai ir teisingai gali būti sprendžiamos sudėtingos situacijos ir yra tas pagrindas, ant kurio formuosis vaiko socialiniai įgūdžiai.
Neužsipulkite iškart „skriaudiko“. Pirmiausia pasirūpinkite nuskriaustuoju. Neretai vien matymas, kaip yra guodžiamas, raminamas nuskriaustas vaikas, visa jo išgyvenama drama jau yra tinkamas moralinis atpildas skriaudėjui. Išsiaiškinkite situaciją. Nebūtinai tas, kuris verkia, yra auka. Jis gali būti ir tylusis provokatorius. Tegu situaciją papasakoja abi pusės, gal dar situaciją stebėjo kiti liudininkai? Tik išsiaiškinę situaciją, paskelbkite „verdiktą“. Jis turi būti teisingas (vaikai turi vidinį teisingumo jausmą ir neprieštarauja teisingoms išvadoms bei drausminėms nuobaudoms). Skirkite jam bausmę (pvz., ramiai pasėdėti šalia, kol apgalvos savo elgesį), bet emociškai nenusigręžkite nuo vaiko, neatstumkite jo. Bet kokio konflikto sprendimas turi pasibaigti susitaikymu.
Tėvų Pavyzdys
Šiuolaikiniai vaikai labiausiai mėgdžioja net ne tai, ką ir kaip mes sakome ar darome, o kartais, atrodo, stebuklingu būdu „nuskenuoja“ tikrąsias mūsų mintis, mūsų vidines nuotaikas. Todėl ne tik žodis turi nesiskirti nuo veiksmo, bet ir vidinė nuostata.
Todėl atminkite: jei norite, kad vaikas kažką darytų, turite tai daryti ir jūs. O jo motyvacija labai priklausys nuo to, su kokia meile, įsitraukimu, nejausdami įtampos darbo imsitės jūs patys. Svarbu mokyti vaiką būti atsakingą ne tik už save, bet ir už kitus. Mokyti imti, duoti, dalintis, palaukti savo eilės, gerbti kitų norus ir mokėti pasakyti apie savuosius.
Atminkite: jei nenorite, kad vaikas kažką darytų, negalite to daryti ir patys. Rodykite gražų pavyzdį savo vaikui.