Vaiko raida - tai nuoseklus mažo žmogaus fizinis, emocinis, socialinis ir pažintinis augimas bei tobulėjimas nuo gimimo iki paauglystės. Kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu, tačiau yra tam tikri raidos etapai, kurie apima motorinius gebėjimus, kalbą, mąstymą, emocijų reguliavimą ir socialinius įgūdžius. Naudinga stebėti, kaip vaikas juda, kalba, žaidžia ir bendrauja su kitais, fiksuojant svarbius įgūdžių pokyčius. Jei kyla abejonių, verta pasitarti su specialistais, tokiais kaip šeimos gydytojas, logopedas, psichologas ar raidos terapeutas.
Raidos Etapai Ir Ypatumai
Vaiko raida vyksta tam tikrais etapais, kurie apima motorinius gebėjimus, kalbą, mąstymą, emocijų reguliavimą ir socialinius įgūdžius. Kiekvienas žmogus, taigi ir kiekvienas vaikas yra unikalus: vieni tam tikrus raidos etapus pasiekia anksčiau, kiti - vėliau. Vaiko raidą lengva matyti per kasdienes veiklas, stebint kaip jis juda, kalba, žaidžia, bendrauja su kitais.
1-2 Metų Raida: Šis laikotarpis - tai pirmųjų savarankiškumo pagrindų kūrimasis. Vaikai pradeda vaikščioti, aktyviai tyrinėti aplinką, formuoti pirmuosius žodžius. Judesiai tampa tikslingesni - vystosi gebėjimas dėlioti daiktus, statyti bokštelius iš kaladėlių. Šiame etape itin svarbus tiek fizinės raidos aspektas, tiek kalbos vystymasis pagal amžių.
3 Metų Raida: 3 metų vaikas patiria spartų kalbos ir socialinių įgūdžių šuolį. Mažasis tyrinėtojas pradeda pasakoti paprastus pasakojimus, domisi kitais vaikais, ima kurti savitas žaidimų taisykles. Jo motorika tampa tikslesnė: vaikas geba nubrėžti apskritimą, naudotis žirklėmis, dėlioti sudėtingesnes dėliones. Šiame amžiuje ryškiai pasireiškia visiems tėvams pažįstamas savarankiškumo siekis - vaikas nori viską daryti pats.
4 Metų Raida: 4 metų vaiko raida išsiskiria vis didėjančiu savęs ir kitų supratimu. Vaikas geba geriau valdyti emocijas, lengviau mezga draugystes, ima atpažinti laiką, dydžius, formas. Jo kalba tampa dar aiškesnė, atsiranda humoro jausmas. Tobulėja ir fiziniai gebėjimai - vaikas gali šokinėti viena koja, važinėtis paspirtuku, spalvinti neišeidamas už linijų.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
5 Metų Raida: 5 metų vaiko raida jau yra įžanga į pasiruošimą mokyklos gyvenimui. Vaikas geba įvykdyti sudėtingesnes instrukcijas, pradeda skaičiuoti ir pažinti raides. Stiprėja socialiniai įgūdžiai - jis mokosi bendradarbiauti grupėje, laikydamasis bendrų taisyklių. Kalba tampa rišlesnė, pasakojimai - ilgesni ir aiškesni. Tobulėja tiek stambioji, tiek smulkioji motorika: vaikas geba tiksliai valdyti pieštuką, užsegti sagas, taikliai mesti kamuolį.
Fizinė Raida 3-4 Metais
Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikas jau kur kas geriau valdo savo kūną. Jis puikiai vaikšto, lengvai bėgioja, spiria kamuolį, šokinėja. Jo judesiai - gerai koordinuoti. Ketvirtaisiais metais pakinta vaiko eisena ir laikysena - jis eina tiesia nugara, vikriai juda, lengvai laksto pirmyn ir atgal. Per šiuos gyvenimo metus jis turėtų geriau įvaldyti šokinėjimą. Vaikas turėtų išmokti pašokinėti ant vienos ir ant kitos kojos bei sugebėti trumpai pastovėti ant vienos kojos. Ketvirtuosius eidamas vaikas išmoksta pašokti ir abiem kojomis į tolį, peršokti per neaukštą kliūtį. Vaikas įgunda dar lengviau ir greičiau lipti laiptais - lipa neprisilaikydamas, statydamas kojas pakaitomis. Stiprėjant rankų raumenų jėgai, gerėjant judesių koordinacijai, gerėja ir vaiko įgūdžiai žaisti kamuoliu - jis nesunkiai spiria kamuolį, meta jį užsimodamas virš galvos, dažniausiai pagauna atšokusį nuo žemės. Jei dar nemokėjo, tai šiemet puikus metas mokyti važiuoti triratuku ar dviračiu su pagalbiniais ratukais.
Toliau tobulėja smulkieji judesiai. Jei trejų metų vaikas jau moka pats apsirengti, užsidėti batus, tai ketvirtaisiais metais jau lieka išmokti susirišti batų raištelius. Jei trimetis moka gražiai versti knygos lapus, laikyti pieštuką, tai sekančiais metais jis gali nubrėžti laužytas linijas, kvadratėlius, pradeda kopijuoti didžiąsias raides.
Ūgis Ir Svoris: Vidutinis trečią gimtadienį atšventusios mergaitės ūgis yra 88-106 cm, o svoris 12-19 kg. Per ketvirtuosius metus mergaitė paūgės apie 5,5-9,5 cm bei priaugs maždaug 2 kg. Tuo tarpu berniukas po trečiojo gimtadienio bus 89-107 cm ūgio ir svers 12-18 kg. Per metus iki ketvirtojo gimtadienio jis paaugs 6,5-10,5 cm ir priaugs apie 2 kg. Šiuo amžiaus tarpsniu vaiko augimo tempas jau nebėra toks greitas. Vaiko ūgis dabar didėja beveik triskart lėčiau nei pirmaisiais ir kone dukart lėčiau nei antraisiais gyvenimo metais.
Pažintinė Raida
Viskas vyksta neįtikėtinais tempais. Šiais metais vaikas išmoks daugybės dalykų: jis ims klausinėti, smalsauti, eksperimentuos. Daug išmokti jam padės judrumas ir lavėjanti kalba. Trimetis jau sugeba skirstyti daiktus pagal dydį, spalvą, formą. Tačiau pažintinė raida yra pradinio lygmens ir trimečiui rūšiuoti daiktus pavyksta tik pagal vieną požymį. Keturmetis išmoksta suskaičiuoti daugiau (iki dešimt). Mažylis pradeda suvokti skirtingumo sąvoką: atskiria, kas yra vienoda, o kas - ne. Taip pat vaikas pradeda suvokti laiką: kas yra „vakar“, „rytoj“, kada yra pusryčiai, pietūs, vakarienė. Tačiau jam dar sunkiau sekasi susigaudyti savaitės dienose. Vaikas jau sugeba įgyvendinti dviejų dalių prašymus, pavyzdžiui, „paimk savo batukus ir nunešk į virtuvę“, „paimk laistytuvėlį ir pripilk vandens“.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Ketvirtaisiais metais vaiko intelektas tampa priešoperaciniu - formuojasi prielaidos loginiam, abstrakčiam mąstymui. Pavyzdžiui, vaikas jau klasifikuoja daiktus, bet pasirenka atsitiktinį, kartais nepastovų, mažai būdingą požymį, dėliodamas daiktus keičia klasifikavimo pagrindą.
Socialinė Raida
Ketvirtaisiais metais vaikas darosi vis labiau nepriklausomas nuo tėvų, domisi kiekviena nauja patirtimi. Jis greitai supranta, kad žaisti draugijoje - daug smagiau nei vienam. Draugai šiame amžiuje - būtini. Prasideda vaidmenų žaidimai: daktarai, šeima. Kalba mažyliui leidžia susidraugauti, bendrauti, kviesti, žaisti. Vaikas netrunka suvokti, kokios taisyklės galioja vaikų bendruomenėje. Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga labai priklauso jo žodyno turtingumas.
Trejų metų amžius yra dažnai apibūdinamas kaip pereinamasis laikotarpis iš dvimečio į ikimokyklinuką, kuris geba išreikšti save žodžiais, geba įsilieti į socialinį gyvenimą, realizuoti savo idėjas, būti aktyvus dalyvis. Trejų metų vaikas sugeba ilgiau išlaikyti dėmesį nei dvimetis, kupinas minčių ir sumanymų. Dažnai naudojasi visais pojūčiais, kad įgyvendintų savo idėjas, suprastų aplinki juos vykstantį gyvenimą. Šio amžiaus tarpsnio vaikai paprastai yra egocentriški. Jie neįžvelgia kito žmogaus požiūrio, susikoncentruoja į save, savo veiksmus. Trimetį taip pat domina fizinių įgūdžių reikalaujanti veikla. Šokiai su muzika, kamuolio mėtymas, gaudymas, šokinėjimas, bėgimas yra patraukli veikla, kurią atlieka su malonumu.
Trejų metų vaikai geba sutarti su suaugusiais ir kitais vaikais. Žaidžia po vieną arba su vienu ar keliais vaikais. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose. Netrukdo kitiems žaisti, dalinasi žaislais. Darželio grupėse pasitaiko vaikų neigiamų nedraugiškumo pasekmių: atstūmimo, agresyvumo, šiurkštaus elgesio. Kad ištrūkti iš netinkamo elgesio rato, vaikams reikia pedagogų pagalbos. Nuoširdūs pokalbiai, pavyzdžiai, motyvaciniai susitarimai tinkamai veikia vaikų socialinį elgesį. Labai gerai kai šiais klausimais būna šnekamasi ir šeimoje.
Socialusis vaiko laikotarpis paprastai prasideda apie trečiuosius jo gyvenimo metus - tai yra pagrindinė ir plačiausia šio amžiaus tarpsnio (3-5 metų) tema. Vaikas sąmoningai domisi kitais vaikais: ką jie sako, siūlo, tinkamai reaguoti į kito vaiko elgesį. Bendraudamas jau pastebi priežasties-pasekmės ryšius, suvokia dėsningumus, mokosi socialinio elgesio taisyklių. Tuo laikotarpiu iki galo pasireiškia vaiko motyvacija būti su kitais vaikais - jį sunku nulaikyti žaidimų aikštelėje, o dar sunkiau „iškrapštyti“ iš jos.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Kalbos Raida
Trimečių vaikų kalba vystosi labai sparčiai. Jie lengvai nuo elementarios kalbos pereina prie vaizdingų sakinių. Dauguma šio amžiaus tarpsnio vaikų geba vartoti daugiskaitą, kalba sakiniais, daug klausia, pasakoja, atkartoja tekstus, eilėraščius. Žino savo vardą, pavardę, įvardija ką mato paveikslėlyje, pasakoja ką nupiešė, sukonstravo. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis. Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Taip pat vaikas ima atpasakoti pasakos dalis bei pats kuria trumpas istorijas, pasakojimus, sakyti juokelius, dainuoti daineles. Šiais metais tėveliams reikės atsakyti į begalę klausimų „kodėl?“, todėl keturmečiai dažnai vadinami „kodėlčiukais“.
Ugdymas Ir Lavinimas
Lavinančios veiklos vaikams pagal amžių - viena iš dažnų paieškos internete formuluočių. Mokant ir tobulinant vaikų įgūdžius būtina atsižvelgti į jų amžių, konkretų raidos etapą. Sėkmingam ankstyvajam vystymuisi labai svarbi saugi, stimuliuojanti, kupina meilės aplinka. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikui jau nuo kūdikystės labai svarbus bendravimas, jis pats siekia jį inicijuoti. Bendraukite su mažyliu, pakalbinkite, dainuokite, tiesiog skirkite savo dėmesio ir skatinkite visapusį jo vystymąsi.
Veiklos 1-2 Metų Vaikams: Pojūčiams lavinti: pripildykite indą ryžių, pupelių, vandens ar smėlio. Pridėkite skirtingų tekstūrų objektų, kad vaikai galėtų liesti ir tyrinėti. Labai naudingas piešimas pirštais. Naudokite saugius, nuplaunamus dažus, kad vaikai galėtų tyrinėti skirtingas spalvas ir tekstūras. Leiskite vaikui dėlioti jo amžiui tinkančius, saugius blokelius. Puikiai tinka 1-2 metų vaikams pritaikyti vaikiški konstruktoriai. Svarbiausia, bendraukite su vaiku kaip su suaugusiu. Užduokite klausimus, išklausykite, švelniai pataisykite kalbos klaidas, pagirkite. Vaikai noriai žaidžia su tikrus daiktus primenančiais žaislais: žaisliniais telefonais, gyvūnėliais, vaikiškomis virtuvėlėmis, mašinėlėmis, lėlėmis. Labai svarbus aspektas vaiko stambiajai motorikai lavinti. Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti kieme, miške, parkuose. Leiskite vaikui eiti, bėgti, šokinėti. Žaidimai lauke puikus būdas išnaudoti susikaupusią energiją, nurimti. Žaidimai smėlio dėžėje naudingi sensorinei integracijai. Grokite, dainuokite, klausykitės muzikos, skatinkite mažylius judėti pagal ritmą. Svarbu suteikti vaikui galimybę suprasti priežasties ir pasekmės ryšį. Žaidimams galima naudoti tiesiog pagalves (iš jų sukurti kliūčių ruožą vaikams). Vaikui svarbus kontaktas su bendraamžiais. Inicijuokite jį, dažniau lankykitės žaidimų aikštelėse, organizuokite susitikimus su draugais, turinčiais panašaus amžiaus vaikų. Būkite pavyzdys savo vaikams.
Veiklos Nuo 2 Metų: Nuo 2 metų vaikas nori kuo daugiau dalykų atlikti pats, sparčiai mokosi, atsiskleidžia jo asmenybė. Šiuo laikotarpiu ugdykite vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę per meninę veiklą ir žaidimus. Skatinkite sudėtingesnius rūšiavimo ir derinimo žaidimus, vaikas gali tiesiog namuose rūšiuoti daiktus pagal spalvą ar kitą požymį. Leiskite vaikui piešti kreidelėmis, pieštukais, guašu, pirštais. Skatinkite tyrinėjimą natūralioje aplinkoje. Gamtoje mokykite vaiką augalų, gyvūnų pavadinimų. Svarbu, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių. Skatinkite vaiką suskaičiuoti namuose esančioje vazoje sudėtus vaisius, kiek ir kokių jų yra. Mokymas natūralioje aplinkoje yra daug efektyvesnis, vaikas įgūdžius geriau pritaiko kasdienėse veiklose. Naudokite paveikslėlių knygas, kad kartu kurtumėte paprastas istorijas.
Veiklos Nuo 4-5 Metų: Nuo 4-5 metų daugiausia dėmesio tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek namuose turėtų būti skiriama pradiniams raštingumo įgūdžiams lavinti ir mokymui skaičiuoti. Skatinkite praktinį matematikos ir gamtos mokslų sampratų tyrinėjimą, žaidimus pasitelkus vaizduotę. Supažindinkite vaiką su raidėmis ir garsais. Maždaug 5-iais metais vaikai po truputį pradeda mokytis skaityti. Svarbiausia vaiką sudominti ir mokymosi skaityti nepaversti nemaloniu procesu. Naudokite įvairias mokymuisi skirtas korteles. Skaičiuokite aplinkoje esančius objektus. Organizuokite ir skatinkite visas veiklas, reikalaujančias preciziškų judesių, akies-rankos koordinacijos, susikaupimo ir dėmesio koncentracijos. Organizuokite daug išteklių ir pasiruošimo nereikalaujančius bandymus ir tyrimus. Pvz: maišykite spalvas tarpusavyje ir aptarkite gautus rezultatus. Įdėkite svogūną į stiklinę taip, kad jo apatinė dalis siektų vandenį. Skatinkite žaidimus, kurie leidžia atsiskleisti vaiko vaizduotei. Stebėkite gyvūnus, vabzdžius, augalus.
Savarankiškumo Lavinimas: Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis. Skatinkite tai. Tegul vaikas savarankiškai apsirengia, pradėkite mokyti užsirišti batų raištelius, susidėti mėgstamus žaislus keliaujant pas močiutę, reikalingus daiktus į darželį. Stiprinkite 6-7 metų vaikų skaitymo ir matematinius įgūdžius. Skatinkite savarankiškai skaityti ir rašyti kelių sakinių istorijas. 6-7 metų vaikų gebėjimas skaityti ir rašyti gali būti labai skirtingas. Tai normalu, kiekvieno vaiko raida yra labai individuali. Įveskite sudėtingesnes sudėties, atimties ir pagrindines daugybos/dalybos sąvokas.
Žaidimų Nauda: Yra kelios priežastys, kodėl darželį rekomenduojama pradėti lankyti nuo 3 metų: pirma, apie tą laikotarpį imuninė sistema jau yra ganėtinai stipri, ir tolesniam jos vystymuisi jau reikia įvairesnės imuninių sistemų „puokštės“ nei ji sukuriama namų aplinkoje. Mišrios grupės. Kuo socialinė aplinka grupėje įvairesnė, tuo geriau - vaikas „treniruojasi“ kurdamas santykius su skirtingais vaikais ir taip mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, nepriklausomai nuo kito žmogaus amžiaus ir gebėjimų, priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra. Mišriose grupėse vaikai veikia ne dėl konkurencinės aplinkos sukeltos antrinės motyvacijos (noro būti pranašesniu), o dėl vidinės motyvacijos (todėl, kad jiems patiems tai labai įdomu). Pirmiausia žaisti vaikui yra labai įdomu. Žaidimo metu kylantys sunkumai yra malonūs, juk juos vaikas įveikia, todėl žaidimas nepabosta. Tačiau kartu tai nekelianti įtampos ugdymo priemonė.
Jei iki 2,5-3 metų vaikas paprastai žaidžia su savimi, aplinka, daiktais, tai nuo 3-3,5 metų jis pradeda žaisti su kitais vaikais. Žaidimai tampa įdomūs, vaidmeniniai, vaikai žaidžia įsijautę, negailėdami tam jėgų. Mokymasis bendradarbiauti siekiant tikslų. Bendraudamas su kitais vaikais, trimetis-keturmetis mokosi ieškoti kompromiso, leidžiančio jam turėti, ko jis nori (žaislą ar žaisti jo norimą žaidimą), bet kartu ir pasiūlyti kažką, kas skatintų kitą vaiką bendradarbiauti su juo.
Žaisdamas vaidmeninius žaidimus 4-5 metų vaikas mokosi žodžiais reikšti savo mintis, idėjas, susitarti su kitais vaikais. Tai labai lavina jo kalbą, didina motyvaciją naudoti vis sudėtingesnes kalbos išraiškos formas. Kartu tai lavina ir vaiko mąstymą. Naujų idėjų generavimas, gebėjimas įsivaizduoti neegzistuojančius dalykus (žaidime vaikui medžio gabaliukas gali tapti viskuo, jis gali atrasti šimtus jo panaudojimo būdų) lavina ne tik mąstymą, bet ir vaizduotę. Visi šie trys pažinimo procesai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Siekiant lavinti vaiko mąstymą ir vaizduotę, labai rekomenduojama neperkrauti vaikų žaidimo erdvės žaislais. Geriausi - įvairios gamtos medžiagos, neišbaigti žaislai.
Ką Daryti, Kai Vaikas Klausia „Ką Man Veikti?“: Kai vaikas klausia „ką man veikti?“, nebūtina jo iškart užversti pasiūlymais. Nuobodulys yra didžiulis kūrybos stimulas. Labai dažnai po vaiko klausimu suaugusiajam „ką veikti?“ slypi prašymas - „veikiame ką nors kartu, drauge!“. Todėl vaikui visuomet galima pasiūlyti prisijungti prie Jūsų veiklos: kepti sausainius, lupti ir smulkinti daržoves, net valyti dulkes. Vaikui tai labai įdomūs žaidimai, jei „žaidžiami“ kartu su Jumis - pačiu įdomiausiu ir geriausiu žmogumi pasaulyje!
Vaiko Elgesio Ypatumai Ir Sprendimai
Trečiųjų Metų Krizė: Pirmieji 3 vaiko metai yra skirti neurosensorinei sistemai formuotis. Apie 3 metus jis pradeda įsisąmoninti savąjį „aš“ ir tai sukelia jam prieštaringus jausmus: iš vienos pusės - bundantis savarankiškumas reikalauja savojo „aš“ įtvirtinimo (o trejų metų vaikui suvokiama to forma - nesutikimas ir prieštaravimas), kita vertus, savęs atskirumo nuo supančio pasaulio suvokimas kelia nesaugumo jausmą. Taip pasireiškia trečiųjų vaiko metų krizė, tėvų vadinama „spyriojimosi“ periodu.
Konfliktų Sprendimas: Nenuostabu, kad visą šį procesą lydi neišvengiami emocijos, pyktis, ašaros, nusivylimai. Vaikai pykstasi, mokosi susitaikyti, atleisti, vėl pykstasi ir taikosi. Neretai vaikiški konfliktai suaugusiesiems kelia daug nerimo ir klausimų: kištis ar nesikišti? ką daryti, jei skriaudžia mano vaiką? mokyti apsiginti ar ne? Kol vaikas dar nesugeba „kontaktuoti“ žodžiais, kol neišmoksta bendrauti (o to jis mokosi iki 4-4,5 metų), tol „kalbasi“ veiksmais. Toks „kalbėjimasis“ vizualiai yra daug aktyvesnis, kūniško kontakto kur kas daugiau, daugiau ir pasistumdymų. Laikui bėgant sudėtingas situacijas jis spręs vis geriau ir geriau. Laikui bėgant sudėtingas situacijas jis spręs vis geriau ir geriau. Lavės jo socialinė kompetencija, kalba - jis išmoks pasakyti apie savo norus. Stebėti situaciją ir leisti vaikui savarankiškai ją spręsti. Suaugusiojo įsikišimas reikalingas tik tuomet, kai situacija per sudėtinga vaiko jėgoms pagal jo amžiaus galimybes arba kai ji fiziškai kelia pavojų kitiems žmonėms ar aplinkai.
Tėvų Pavyzdys: Atminkite: jei nenorite, kad vaikas kažką darytų, negalite to daryti ir patys. O jo motyvacija labai priklausys nuo to, su kokia meile, įsitraukimu, nejausdami įtampos darbo imsitės jūs patys. Svarbu mokyti vaiką būti atsakingą ne tik už save, bet ir už kitus. Mokyti imti, duoti, dalintis, palaukti savo eilės, gerbti kitų norus ir mokėti pasakyti apie savuosius. Rodykite gražų pavyzdį savo vaikui. Šiuolaikiniai vaikai labiausiai mėgdžioja net ne tai, ką ir kaip mes sakome ar darome, o kartais, atrodo, stebuklingu būdu „nuskenuoja“ tikrąsias mūsų mintis, mūsų vidines nuotaikas. Todėl ne tik žodis turi nesiskirti nuo veiksmo, bet ir vidinė nuostata.
Darželio Svarba
Privačiame darželyje pedagogai šiame amžiaus tarpsnyje ypač didelį dėmesį skiria savarankiškumo įgūdžiams. Trimečiams gyvenimiškose situacijose primenama, kad jeigu pačiam kas nors nepavyksta, visada galima kreiptis į suaugusįjį ar bendraamžį draugą. Nors jie dažnai viską nori daryti patys. Jeigu pasiekia, paima norimą žaislą, daiktą, valgo savarankiškai, valo dantis, bando patys apsiauti, apsivilkti. Pagalbos reikia užsegant, užrišant, sukaišant. Plaunant rankas - judesių kontrolės iš suaugusiojo pusės. Teigiama, kad geriausiai vaikai mokosi bendraudami. Socialinių santykių atmosfera darželio grupėje yra ypač svarbus dalykas. Kaip elgtis su kitais žmonėmis vaikai mokosi visą gyvenimą. Pedagogai siekia užmegzti pozityvius santykius su visais vaikais. Tuo pat metu stebi ir skatina, kad grupėje kiekvienas vaikas turetų socialinių kontaktų t.y. draugų.
Psichologiniai Aspektai
Pagal E. Eriksono asmenybės raidos teoriją, vaiko asmenybės vystymasis pereina tam tikrus raidos etapus. Antraisiais-trečiaisiais metais vaikas viską siekia daryti pats ir labai didžiuojasi savo naujaisiais gebėjimais. Tėvai, kurie leidžia vaikui savarankiškai atlikti tai, ką jis nori ir gali, padeda vaikui įgyti autonomijos (savarankiškumo) jausmą ir ugdyti valią. Pagal E. Eriksoną, 3-6 metai - tai žaidimų metai. Vaikui žaidžiant, auga jo aktyvumas, jis turi spręsti naujas gyvenimo užduotis, atsiranda smalsumo ir kūrybiškumo užuomazgų. Šioje stadijoje sprendžiamas psichosocialinis konfliktas tarp iniciatyvos ir kaltės. Todėl čia ir vėl labai svarbu, kad tėvai leistų pasireikšti vaiko valiai. Jei tėvai leidžia vaikui būti savarankiškam, smalsiam, kūrybingam, formuojasi iniciatyvumas, kuris ateityje sudaro galimybę mokėti siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti.
Praktiniai Patarimai Tėvams
- Leiskite vaikui savarankiškai atlikti jam įveikiamas užduotis.
- Skatinkite jo smalsumą ir kūrybiškumą.
- Būkite kantrūs ir palaikantys.
- Rodykite teigiamą pavyzdį.
- Mokykite vaiką būti atsakingu ir rūpintis kitais.
- Suteikite jam galimybę žaisti su kitais vaikais.
- Neperkraukite vaiko veiklomis, leiskite jam nuobodžiauti ir atrasti savo pomėgius.
- Bendraukite su vaiku, klausykite jo ir atsakykite į jo klausimus.
- Skaitykite jam pasakas ir istorijas.
- Leiskite vaikui būti vaiku.
#