Sveikata - tai asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika asmens gyvensena - gyvenimo būdas, kasdienių įpročių visuma, padedanti palaikyti, tausoti ir stiprinti sveikatą. Sveikata ir sveika gyvensena yra glaudžiai susijusi su gyvenimo kokybe ir ilgaamžiškumu.
Įvadas
Nors prieš dešimtmetį Lietuva galėjo didžiuotis vaikų sveikatos rodikliais, situacija nuolat blogėja. Tėvų formuojami netinkami mitybos įpročiai pastebimi net tarp 1-3 metų vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai organizuoti vienerių metų vaiko mitybą, pateiksime konkrečius patarimus, receptus ir atsižvelgsime į individualius vaiko poreikius.
Bendrieji Mitybos Principai Vienerių Metų Vaikui
Vienerių metų vaiko mitybos pagrindas - įvairus ir subalansuotas racionas. Svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai energijos, būtinų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, reikalingų tolesniam augimui ir vystymuisi. Apskaičiuojama, kad 1-3 metų vaikui reikia apie 1000-1300 kcal per dieną. Tačiau svarbu prisiminti, kad tai yra tik orientacinė reikšmė. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl kalorijų poreikis gali skirtis priklausomai nuo jo aktyvumo lygio, medžiagų apykaitos ir augimo tempo.
Pagrindinės Maisto Produktų Grupės
Vienerių metų vaiko mityboje turėtų būti atstovaujamos visos pagrindinės maisto produktų grupės:
- Grūdai: duona, košės (avižinė, grikių, kukurūzų, ryžių), makaronai.
- Daržovės: morkos, bulvės, brokoliai, žiediniai kopūstai, moliūgai, cukinijos ir kt.
- Vaisiai ir uogos: obuoliai, kriaušės, bananai, uogos (braškės, mėlynės, avietės ir kt.).
- Baltymai: mėsa (vištiena, kalakutiena, jautiena), žuvis (lašiša, menkė), kiaušiniai, ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, žirniai).
- Pieno produktai: jogurtas, kefyras, varškė, sūris.
- Riebalai: augaliniai aliejai (alyvuogių, saulėgrąžų), sviestas.
Maitinimo Dažnumas
Rekomenduojama vienerių metų vaiką maitinti 3 pagrindiniais patiekalais ir 2-3 užkandžiais per dieną. Svarbu stebėti vaiko alkio ir sotumo signalus ir nepermaitinti jo.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Konkrečios Rekomendacijos Dėl Maisto Produktų
Grūdai: Košės yra puikus energijos šaltinis ir lengvai virškinamos. Rekomenduojama rinktis pilno grūdo košes, nes jos turtingesnės skaidulomis ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Duoną galima duoti tiek baltą, tiek pilno grūdo, tačiau geriausia rinktis be pridėtinio cukraus ir druskos. Makaronus geriausia rinktis iš kietųjų kviečių veislių. Bulvių, dribsnių, įvairių grūdų košių, duonos, makaronų, blynelių ir kitų miltinių patiekalų duokite vaikui kasdien kiekvieno pagrindinio maitinimo metu. Dalis užkandžių taip pat gali būti iš šios produktų grupės. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.
Daržovės: Daržovės yra svarbus vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltinis. Jas galima virti garuose, kepti orkaitėje arba troškinti. Svarbu įvairinti daržoves, kad vaikas gautų kuo daugiau skirtingų maistinių medžiagų. Galima duoti morkų, bulvių, brokolių, žiedinių kopūstų, moliūgų, cukinijų ir kt. Daržoves reikia supjaustyti smulkiais gabalėliais, kad vaikas neuždustų. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.
Vaisiai ir uogos: Vaisiai ir uogos yra natūralus cukraus, vitaminų ir mineralų šaltinis. Juos galima duoti šviežius, virtus arba keptus. Svarbu įvairinti vaisius ir uogas, kad vaikas gautų kuo daugiau skirtingų maistinių medžiagų. Galima duoti obuolių, kriaušių, bananų, uogų (braškių, mėlynių, aviečių ir kt.). Vaisius ir uogas reikia supjaustyti smulkiais gabalėliais arba sutrinti, kad vaikas neuždustų. Tėvai norėtų, kad vaikas valgytų vaisių ir daržovių kuo daugiau, bet būtent šiuos produktus jam sunkiausia įsiūlyti.
Baltymai: Baltymai yra svarbūs augimui ir vystymuisi. Mėsą geriausia rinktis liesą (vištiena, kalakutiena, jautiena). Žuvį rekomenduojama duoti 1-2 kartus per savaitę. Kiaušinius galima duoti virtus arba keptus. Ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, žirniai) yra puikus baltymų šaltinis, tačiau juos reikia gerai išvirti, kad būtų lengviau virškinami. Mėsą, žuvį ir kiaušinius reikia gerai termiškai apdoroti, kad būtų sunaikintos bakterijos. Šiai produktų grupei priklauso mėsa, žuvis, ankštinės daržovės, riešutai ir kiaušiniai. Jų mažylis turėtų gauti 1-2 kartus per dieną. Nebūtina, kad vaikas mėsą valgytų kasdien: pakanka jos duoti 3-5 kartus per savaitę po 40-60 gramų per dieną. Kartais mėsą galite pakeisti žuvimi (be kaulų), pupelėmis, lęšiais ar avinžirniais (pastarieji produktai tinka ir vegetarams bei mėsos kategoriškai nevalgantiems vaikams). Pradžioje duokite vaikui švelnesnės virtos arba troškintos mėsos: vištienos, veršienos, triušienos, neriebios kiaulienos. Žiūrėkite, kad ji būtų minkšta, lengvai kramtoma - vaikai dažnai nemėgsta mėsos, nes pavargsta ją kramtyti. Aviena, riebi kiauliena, antiena ir žąsiena iki 2.5-3.5 metų nerekomenduojama.
Pieno produktai: Pieno produktai yra svarbus kalcio ir vitamino D šaltinis. Jogurtą, kefyrą ir varškę geriausia rinktis be pridėtinio cukraus ir dažiklių. Sūris gali būti duodamas nedideliais kiekiais. Pieną rekomenduojama duoti ne daugiau kaip 500 ml per dieną. Nuo vienerių metų vaikui galima duoti nenugriebto karvės pieno (sūrį vaikas turėjo pradėti valgyti 8-10 mėn., jogurtą - dar anksčiau). Be baltymų, piene yra ir kaulų augimui reikalingo kalcio, taip pat kitų naudingų medžiagų (fermentų, vitaminų, mineralinių medžiagų). Kalcį iš pieno ir jo produktų organizmas įsisavina žymiai lengviau, nei iš kitų gyvulinių ir ypač augalinių produktų. Jei vaikas yra labai išrankus maistui, galite vietoj pieno duoti jam pieno mišinuko, sukurto specialiai tokio amžiaus vaikams. Kiek pieno ir pieno reikėtų vaikui duoti? Vieningų nuomonių šiuo klausimu nėra. Orientuokitės į apytiksliai 700 ml turį.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Riebalai: Riebalai yra svarbūs energijos šaltinis ir reikalingi vitaminų A, D, E ir K įsisavinimui. Augalinius aliejus (alyvuogių, saulėgrąžų) galima naudoti salotoms gardinti arba maistui gaminti. Sviestas gali būti tepamas ant duonos. Svarbu vengti transriebalų, kurie randami keptuose ir perdirbtuose maisto produktuose. Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
Receptai Vienerių Metų Vaikui
Štai keletas paprastų ir maistingų receptų, kurie puikiai tinka vienerių metų vaikui:
Avižinė Košė Su Vaisiais
Ingredientai:
- 1/2 puodelio avižinių dribsnių
- 1 puodelis vandens arba pieno
- 1/2 obuolio, supjaustyto smulkiais gabalėliais
- 1/4 puodelio uogų (braškės, mėlynės, avietės)
Gaminimo būdas:
- Užvirkite vandenį arba pieną.
- Suberkite avižinius dribsnius ir virkite ant mažos ugnies 5-7 minutes, kol košė sutirštės.
- Įmaišykite obuolius ir uogas.
- Atvėsinkite ir patiekite.
Daržovių Sriuba
Ingredientai:
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
- 1 morka, supjaustyta kubeliais
- 1 bulvė, supjaustyta kubeliais
- 1/2 cukinijos, supjaustytos kubeliais
- 1/4 brokolio, susmulkinto
- 4 puodeliai vandens arba sultinio
Gaminimo būdas:
- Užvirkite vandenį arba sultinį.
- Suberkite morkas, bulves ir virkite 10 minučių.
- Suberkite cukinijas, brokolius ir virkite dar 5 minutes, kol daržovės suminkštės.
- Sutrinkite sriubą blenderiu iki vientisos masės.
- Atvėsinkite ir patiekite.
Vištienos Kukuliai Su Bulvių Koše
Ingredientai:
- 200 g maltos vištienos
- 1/4 svogūno, smulkiai supjaustyto
- 1 šaukštas džiūvėsėlių
- 2 bulvės, nuluptos ir supjaustytos
- 1/4 puodelio pieno
- 1 šaukštas sviesto
Gaminimo būdas:
- Sumaišykite maltą vištieną, svogūną ir džiūvėsėlius.
- Suformuokite mažus kukulius.
- Išvirkite kukulius vandenyje arba garuose, kol jie iškeps.
- Išvirkite bulves.
- Sutrinkite bulves su pienu ir sviestu iki vientisos masės.
- Patiekite kukulius su bulvių koše.
Keptų Obuolių Ir Bananų Košė Su Kviečių Gemalais
Labai puikus ir skanus patiekalas, kurį valgys kiekvienas vaikas. Obuolių odelę subadome šakute, kad obuoliai nesusproginėtų. Juos dedame į 150 laipsnių įkaitintą orkaite ir kepame apie 15 min. Tada ant tos pačios skardos sudedame bananą ( su visa žieve) ir moliūgo riekę. Pakepame dar 10 min. Banano žievė pajuoduos, bet viduje bananas bus minkštas ir skanus. Kai viskas iškeps, nulupkite žieveles, supjaustykite kubeliais ir sudėkite į dubenį ir apibarstykite razinomis. Viską sutrinkite smulkintuvu. Į tyrelė įdėkite kviečių gemalų (jie gelsvos spalvos ir vaikas jų nepastebės, bet gaus daug vitaminų).
Varškėtukai
Šie varškėtukai tiesiog tirpsta burnoje, todėl daugumai vaikų patiks. 1 šaukšt. Sutarkuokite moliūgo riekę. Įtarkius sudedame visus produktus ir gerai išmaišome. Masė turėtų gautis tiršta. Įkaitinkite keptuvę ir po šaukštą suformuokite blynelius. padažui paruošti reikia nedideliame puode ištirpinti sviestą ir sudėti grietinę su cukrumi. Gerai išmaišykite ir užpilkite ant varškėtukų.
Kokteilis
Viską reikia gerai sumalti virtuviniu kombainu ir patiekti. Svarbu, kad kokteilis nebūtų labai tirštas. Tuomet mažieji gali atsisakyti jį gerti. Kad kisielius būtų tirštas krakmolą reikia dėti į šalta vandenį. Jei vaikas mėgsta tirštą kisielių krakmolo galite dėti daugiau.
Dienotvarkė Ir Patiekalai
- Pusryčiai: Galima pagaminti kiaušinienės su šviežiomis daržovėmis. Tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai.
- Laikas lauke.
- Pietūs: Pietums galima pagaminti sriubos, troškinio, mėsos ar žuvies kotletukų. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.).
- Žaidimai, sportas, piešimas ir kitos veiklos.
- Užkandis: Puikiai tinka vaisiai, riešutai, supjaustytos šviežios daržovės, kokteilis. Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
- Pratinti vaiką prie namų ruošos: galima sugalvoti saugius, namų ruošos darbelius, kad pagelbėtų šeimos nariams.
- Vakarienė: Vakarienei rekomenduojamas lengvesnis maistas, tad puikiai tiktų žuvis su įvairiomis kruopomis, daržovėmis. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu.
- Ramūs žaidimai: puikiai tiktų stalo žaidimai.
- Maudynės.
Patarimai, Kaip Skatinti Sveiką Mitybą
- Būkite pavyzdžiu: vaikai mokosi stebėdami savo tėvus. Valgykite sveiką maistą kartu su vaiku.
- Įtraukite vaiką į maisto gaminimo procesą: leiskite vaikui padėti plauti daržoves, maišyti ingredientus ir pan.
- Padarykite maistą įdomų: patiekite maistą įvairiais būdais, pavyzdžiui, supjaustykite daržoves įdomiomis formomis. Dominti maisto spalvomis, duoti ragauti, kasdien padėti ant stalo sveikų užkandžių.
- Nebauskite už atsisakymą valgyti: jei vaikas atsisako valgyti tam tikrą maistą, neverskite jo. Tiesiog pasiūlykite jam kitą kartą.
- Ribokite saldumynų ir perdirbtų maisto produktų vartojimą: šie produktai dažnai turi daug cukraus, druskos ir riebalų, kurie nėra naudingi sveikatai. Nuo mažumės suformuojame blogus maitinimosi įpročius, nes dažniausiai patys valgome neteisingai. Nesveiki užkandžiai, dažnai valgomas greitas, šaldytas, maistas įpratina vaikų receptorius ir jie nebenori normalaus, tikro, maisto.
- Skatinkite gerti vandenį: vanduo yra geriausias gėrimas vaikui. Venkite saldžių gėrimų, tokių kaip sultys ir gazuoti gėrimai. Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.
- Pasitarkite su gydytoju arba dietologu: jei turite klausimų ar abejonių dėl vaiko mitybos, pasitarkite su specialistu.
- Kaip galėtume vaikus sudominti sveikatai palankiu maistu? Įtraukti vaikus į maisto gamybą, rodyti vaizdžiai kas atsitinka, kai valgoma daug nesveiko maisto - pvz.: dantų sveikata, ėduonis.
- Stengtis kuo daugiau gaminti patiems: nes tik patys gamindami žinome su kokiais riebalais kepame, kokią druską, kokius prieskonius naudojame.
- Tėvams rekomenduojama taip maitinti: kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.
- Būti geru pavyzdžiu vaikui: nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Juo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymu ir valgančius sveiką maistą, tuo geriau. Jei matys greitą valgymą - jie tai kopijuos.
- Kai vaikas nesidomi nauju maistu: tapkite išmoningi, pvz., morkos gali būti patiekiamos įvairiai: virtos, žalios, supjaustytos žaismingomis formomis, sriuboje ar padaže, pateiktos bulvių košėje ar kotlete, iškeptoje bandelėje, patiekta mėgstamame indelyje ir pan.
- Būkite kantrūs: Vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui.
Atsargumo Priemonės
Svarbu atkreipti dėmesį į produktus, kurie gali sukelti alergiją. Dažniausiai alergiją sukelia pienas, kiaušiniai, riešutai, žuvis, sojos ir kviečiai. Jei pastebėjote, kad vaikui pasireiškia alerginė reakcija, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Taip pat svarbu vengti produktų, kurie gali būti pavojingi užspringti, pavyzdžiui, riešutų, vynuogių, kietų saldainių ir dešrelių.
Savarankiškumo Ugdymas Ir Mityba
Savarankiškumo ugdymas ir mityba yra neatsiejami vienas nuo kito. Mažyliui pradėjus valgyti pačiam yra ne tik lavinama smulkioji motorika, bet ir ugdomi teisingi mitybos įpročiai. Vaikas mokosi gražiai elgtis prie stalo. Vienerių - trejų metų mažylis jau pradeda mokytis gerų manierų. Pasakokite apie jas, rodykite pavyzdį, pagirkite vaiką, jei jis pasako skanaus ar ačiū. Atsiminkite, kad vaiko įgūdžiai vis dar nėra tobuli, tad nebarkite jo, jei jam nesiseka pavalgyti visiškai tvarkingai. Leiskite vaikui pačiam rinktis maistą iš to, ką siūlote. Skatinkite jį valgyti savarankiškai, net jei jis apsivelia. Naudokite specialius įrankius, pritaikytus vaikams, pavyzdžiui, šaukštelius su trumpomis rankenomis ir dubenėlius su prisiurbiamaisiais dugnais. Svarbiausia - kantrybė ir supratimas.
Svarbūs Aspektai, Į Kuriuos Atkreipti Dėmesį
- Maistinių medžiagų santykis: Vaikai turi gauti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų, riebalų ir vitaminų bei mineralinių medžiagų. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
- Alkio ir saikingumo jausmas: Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.
- Kalorijų poreikis pagal amžių: Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal.
- Druskos kiekis: Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.
- Cukraus kiekis: Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
- Skaidulinės medžiagos: Vos metų sulaukę vaikai…
Asmens Higiena
Burnos higiena: Sveiki dantys - svarbus vaiko sveikatos veiksnys. Gera dantų būklė užtikrina geresnį maisto pasisavinimą, mažina cukrinio diabeto, uždegiminių ligų riziką. Laiku neatkreipus dėmesio į dantų ligas, jos gali paveikti vaiko augimą ir vystymąsi, netgi turėti poveikį kalbai.
Traumų prevencija: Pasaulio Sveikatos Organizacija skelbia: ,,Vaikų sužalojimai - tai viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, kuriai reikia teikti ypatingą dėmesį. Europoje daugiausia nelaimių atsitinka namuose (daugiausia nukenčia be priežiūros palikti mažamečiai vaikai)“, todėl labai svarbu tiek ugdymo įstaigose, tiek namuose stengtis užtikrinti vaikų traumų ir sužalojimų prevenciją.
Akių poilsis ir rekomendacijos dėl ekranų naudojimosi vaikams: Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus elektroninės medijos (ekranai) nerekomenduojami, išskyrus elektroninių medijų naudojimą vaizdo pokalbiams (ryšio palaikymui) su artimaisiais ar giminaičiais. 2 - 5 metų amžiaus vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas: ne daugiau kaip 1 valanda per dieną. Ikimokyklinio amžiaus vaikams - ne daugiau kaip 2 valandos per dieną.
Kas kenkia mūsų akims? Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio arba mobilaus telefono, nedarant pertraukų. Blogas apšvietimas, knygų skaitymas arba išmaniųjų įrenginių naudojimas esant blogam apšvietimui/tamsoje. Sveikatai nepalanki mityba, mažas fizinis aktyvumas.
Kas stiprina mūsų akis? Pertraukėlių darymas naudojantis išmaniaisiais įrenginiais. Akių makšta. Filmukų žiūrėjimas 2-3 metrų atstumu. Knygų skaitymas, televizoriaus ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimas gerai apšviestoje vietoje. Maisto valgymas, kuriame yra daug vitamino A (žuvis, kiaušiniai, pienas).
Sveikos Gyvensenos Ugdymo Principai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- žaismės principas.
- sociokultūrinio kryptingumo principas.
- integralumo principas.
- įtraukties principas.
- kontekstualumo principas.
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
#