Žmogaus raida - tai nuolatinis procesas, kuris itin intensyvus kūdikystėje. Šiame straipsnyje aptarsime 2 metų vaiko anatomijos ypatumus, atsižvelgiant į organų sistemas ir bendrą raidos kontekstą. Straipsnis apima įvairius aspektus - nuo nervų sistemos iki virškinimo, kvėpavimo ir kaulų bei raumenų sistemų.
Įvadas
Parsivežus naujagimį namo, tėvai susiduria su daugybe iššūkių ir klausimų. Straipsnyje pateikiama informacija padės geriau suprasti vaiko kūno sandarą ir funkcijas, o tai leis priimti pagrįstus sprendimus dėl jo priežiūros ir ugdymo.
Nervų sistema
Neuronų vystymasis ir mielinizacija
Kūdikio neuronai yra mažesni, o jų ataugos dar neturi mielininių apvalkalų. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vyksta intensyvi mielinizacija, o trečiaisiais metais šis procesas paspartėja. Tačiau svarbu paminėti, kad mielinizacija tęsiasi visą augimo ir brendimo laikotarpį, o kai kurie neuronai subręsta tik mokykliniame amžiuje.
Smegenų augimas ir vystymasis
Ypač per pirmuosius gyvenimo metus intensyviai didėja vaiko nervų sistemos parametrai. Pirmaisiais metais nervų sistemos svoris padvigubėja, o penktaisiais metais - patrigubėja. Naujagimio nervų sistemos apatinis galas siekia 3 juosmens slankstelį, o 2-3 metų vaiko - tarp 2-3 juosmens slankstelio. 4 metų vaiko apatinis galas yra tarp 1 ir 2 juosmens slankstelio, kaip ir suaugusio.
Galvos smegenų svoris augant kinta: naujagimio - 371-400g, 2 metų - 1011g, 3 metų - 1080g, 4-6 metų - 1305g. Nuo gimimo iki augimo ir brendimo pabaigos, galvos smegenų masė padidėja vidutiniškai 4 kartus, smegenėlių - net 7 kartus, o viso kūno masė - 20 kartų.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Kalbos ir pažinimo vystymasis
Lopšeliniame amžiuje kinta vaiko santykiai su aplinka ir žmonėmis. Pradėjęs kalbėti ir vaikščioti, jis gali daugiau bendrauti ir susipažinti su gamta. Laipsniškai formuojasi kompleksiniai sąlyginiai refleksai. Toliau intensyviai vystosi kalba, tobulėja žodžių tarimas. 1,5 metų vaikas moka ištarti 30-40 žodžių, o supranta ištisus sakinius. 2 metų vaikas noriai žiūri paveikslėlius, klauso suaugusiųjų aiškinimų bei nesudėtingų pasakų. Trečiais gyvenimo metais pagerėja žodžių artikuliacija, o žodynas pasipildo iki 200-300 žodžių. Vaikai ima kalbėti taisyklingais sakiniais, iš pradžių sudarytais iš 2 žodžių, o į antrųjų metų pabaigą - iš 4-5 žodžių. Šiame amžiuje vaikai jau suvokia erdvę ir nuotolį, pradeda skirti spalvas, daigtų formą, dydį bei sunkumą.
Sinapsių formavimasis ir genėjimas
Dar negimusio kūdikio smegenyse sinapsės pradeda formuotis ir sparčiausiai formuojasi iki 3 metų. Iki 3-ojo gimtadienio vaikas turi apie 15 000 sinapsių vienam neuronui. Tokį gausų ir spartų sinapsių formavimąsi lemia, jog gimęs vaikas papuola į visiškai naują aplinką. Jis mokosi kvėpuoti, valgyti, jaučia daug dirgiklių, garsų, kvapų. Didelė dalis įgytų įgūdžių išlieka visą gyvenimą, pvz.: galvos, pusiausvyros išlaikymas, ėjimas, bėgimas ir kiti įgūdžiai.
Sinapsių kiekis tiesiogiai priklauso nuo įspūdžių, kuriuos vaikas gauna, įgūdžių, kuriuos skatiname. Pakartotinis sinapsių sujaudinimas stiprina jų ryšius ir daro juos nuolatinius. Todėl šiame raidos etape svarbu vaikui padėti sustiprinti tas neuronų jungtis, kurios bus atsakingos už vaiko sugebėjimą mokytis, sunkoncentruoti dėmesį ar susirasti draugų. Toks intensyvus smegenų vystymasis vyksta tik pirmaisiais gyvenimo metais, todėl tėvų pagalba tuo metu jų kūdikiui be galo reikšminga. Priklausomai nuo aplinkos bei įspūdžių, neuronų jungčių smegenyse gali padaugėti arba sumažėti net 25 procentais. Pvz.: Kūdikiai gali išmokti bet kokią kalbą prieš prasidedant sinapsių genėjimui. Taip yra todėl, kad jų smegenys, pilnos sinapsių, yra pasirengusios prisitaikyti prie bet kokios aplinkos.
Nuo 3 iki 16 metų vyksta sinapsių genėjimas. Tai yra natūralus procesas, kurio metu yra pašalinamos perteklinės ir nenaudojamos neuronų sinapsės. Priklausomai nuo smegenų srities, su vystymusi siejamo neuronų tinklo optimizavimo metu gali būti pašalinama iki 70% susiformavusių sinapsių. Tinkamas sinapsių genėjimas yra reikalingas likusių sinapsių sustiprinimui ir yra kritiškai svarbus normaliam smegenų vystymuisi.
Regėjimas, Klausa, Uoslė ir Skonis
Regėjimas
Vaiko akys turi visas šio organo dalis kaip ir suaugusio žmogaus. Bet yra ir kai kurių anatominių - fiziologinių ypatumų: naujagimio akies ragena yra storesnė, rainelėje yra kiek mažiau pigmento. Vaikui augant pigmento rainelėje daugėja ir akių spalva keičiasi, jos darosi vis tamsesnės. Viena esminių ypatybių yra ta, kad daugelio naujagimių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų akys toliaregės (svarbiausia priežastis - palyginti plokščias lęšis), bet vėliau jų regėjimas tampa normalus. Augant labai padidėja kaip kurių vaikų akies obuolio išilginis matmuo, dėl to pradeda vystytis trumparegystė. Daugelis tyrinėtojų nurodo, jog teisingai pasakyti spalvų pavadinimus vaikai išmoksta tik sulaukę 3 metų, nors pavienių spalvų refleksas susidaro jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Manoma, kad pusantrų metų vaikas pradeda suvokti erdvę ir nuotolį, atskirti daiktus, jų spalvas, dydį, formą bei svorį.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Klausa
Visos trys pagrindinės vaiko ausies anatominės dalys šiek tiek skiriasi nuo suaugusių. Išorinės ausies kaušelis platesnis. Naujagimio išorinė klausomoji landa yra palyginti ilga ir siaura, o ausies trimitas (Eustachijaus vamzdelis) - platus ir trumpas. Kūdikiai reaguoja į garso aukštumo ir tembro pakitimus. Suaugęs žmogus girdi garsus kurių virpesių dažnumas - 20-25 tūkst. hercų per sekundę, o pirmųjų mėnesių kūdikis - iki 32 tūkst. per sekundę. Taigi mažas vaikas girdi garsus, kurių suaugusiųjų ausis nesugeba girdėti. Bet naujagimystės, kūdikystės ir lopšelinio laikotarpio vaikų klausos sensorinės sistemos jautrumas yra mažesnis negu suaugusių žmonių. Ikimokyklinio amžiaus vaikų klausos jautrumas vis didėja, ir jautriausia vaiko klausa būna 12-14 metų, kai visiškai baigia vystytis ausis.
Uoslė ir Skonis
Uoslės sensorinės sistemos vystimasis glaudžiai susijęs su amžiumi. Dar negimusio vaisiaus uoslės receptoriai yra jau neblogai išsivystę ir pakankamai pasiruošę funkciniai veiklai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų uoslės sensorinė sistema yra silpniau išsivysčiusi negu mokyklinio amžiaus vaikų. Uoslės sensorinės sistemos jautrumas daug priklauso ir nuo gryno oro. Vaikų uoslės sensorinė sistema prie ilgai veikiančių kvapų adaptuojasi ir nustoja jausti tuos kvapus kaip savo kūno, drabužių ar kambario. Skonio organas - skonio svogūnėliai - tai skonio sensorinės sistemos receptoriai, kurių dauguma išsidėsčiusios liežuvio speneliuose, kiek mažiau jų - minkštojo gomurio, antgerklio ir ryklės gleivinėje. Iš viso vaikas turi apie 3000 skonio svogūnėlių. Naujagimio skonio receptoriai yra jau gana gerai išsivystę ir pirmaisiais gyvenimo metais, jie daugiau išsidėstę nugariniame liežuvio paviršiuje, o vyresnių vaikų - jo kraštuose.
Kaulų ir raumenų sistema
Kaulų ypatumai
Ankstyvojo amžiaus vaikų kaulai gana lankstūs, plastiški ir lengvai gali deformuotis, kadangi juose yra daugiau organinių medžiagų (oseino ir oseomukoido) ir kremzlinio audinio, o mažiau mineralinių medžiagų. Naujagimio kaukolė, ypač jos skliautinė dalis, yra gana didelė. Ančiai neišsivystę. Yra nesukaulėjusių plotelių - jungiamojo audinių plėvelių - momenėlių. Jų yra 6: priekinis, užpakalinis ir du poriniai - šoniniai. Mažasis momenėlis (1cm * 1cm) užauga per pirmuosius 3 mėnesius. Didysis, priekinis, arba kaktinis (2,5cm * 3,0cm) sukaulėja iki 1,5-2 metų.
Naujagimio stuburas sudarytas iš kremzlinio audinio ir yra beveik tiesus. Vaikui augant, susidaro stuburo linkiai: du į priekį - kaklo bei juosmens lordozės (stuburo išlinkimas į priekį) ir du į užpakalį - krūtinės bei kryžmens kifozės (stuburo išlinkimas į užpakalį). vaiko stuburas yra lankstesnis negu suaugusio, nes visi raiščiai silpni, tarpslanksteliniai sąnariai paslankesni, dėl to vaiko stuburo judesių amplitudė yra didesnė negu suaugusiųjų. Ikimokyklinio amžiaus vaikų galūnių kaulai nesukaulėję. Ilgųjų kaulų epifizėse, plaštakos ir čiurnos kauluose yra daug kremzlinio audinio.
Raumenų ypatumai
Vaiko raumenų audinyje yra mažiau baltyminių medžiagų, bet daugiau vandens (75 % suaugusiojo ir 80 % naujagimio raumenyse). vaiko raumenų skaidulos yra plonesnės ir elastingesnės negu suaugusiojo žmogaus. Kuo jaunesnis vaikas, tuo mažesnė bendroji raumenų masė. Naujagimių skeleto raumenų masė sudaro 20-23 % jo bendros kūno masės, 8 metų - 27 %, o suaugusiojo - apie 40-45 %. 1-2 metų vaiko judesiai netikslūs, nepastovūs.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Virškinimo sistema
Virškinimo sistemos ypatumai
Naujagimis jau turi palyginti neblogai išvystytą virškinimo sistemą. Tačiau bet kurio amžiaus vaiko virškinimo organai tiek struktūros, tiek ir funkciniu požiūriu nėra galutinai išsivystę, nors augančiame organizme jie turi perdirbti palyginti daugiau maisto nei suaugęs žmogus. Pvz :. , 3 savaičių vaiko 1 kg svoriui per parą reikia 89,6 kcal maisto, 2-4 mėnesių - 75,3 kcal, 20 mėnesių vaikui -44,5 kcal, suaugusiam 35-40 kcal. Todėl ir vaiko virškinimo organai santikynai yra didesni nei suaugusio žmogaus. Pvz :. , kūdikio žarnynas yra 15 kartų ilgesnis už liemenį, ikimokyklinio amžiaus vaikų - 12-13 kartų o suaugusio žmogaus - tik 8-9 kartus. Kepenys sudaro apie 4,3 % viso naujagimio kūno svorio, o suaugusio - tik 2,8 %.
Antrųjų metų pabaigoje seilių liaukų sandara mažai kuo skiriasi nuo suaugusiųjų, tačiau funkciniu atžvilgiu dar neatsilieka. Ryklė intensyviai auga 3-7 ir 14-18 metais. Jos migdolai mokykliniame amžiuje dideli. Kūdikio stemplė yra piltuvėlio formos (apie 18 cm ilgio, suaugusio žmogaus - apie 40 cm), jos gleivinė sausa, nes mažai išskiria gleivių. Skrandis guli horizontaliai ir yra kairiajame pašankaulyje. Naujagimio skrandžio talpa -30-35 ml, 1 meto vaiko - 250-300 ml, 2 metų - 600-700 ml o suaugusio 3 l . pradėjus vaikui vaikščioti, skrandis įgauna vertikalesnę padėtį. Tačiau iki 3 metų vaiko skrandyje dar palyginti mažai HCL. Vaiko skrandžio sulčių rūštingumas daug mažesnis nei suaugusio. Vaiko skrandžio sulčių fermentas chimozinas (“varškėjimo” fermentas), kurio suaugusiojo skrandyje nebūna, geriausiai sutraukia pieną ir skaido baltymus neutralioje ar silpnai rūgščioje terpėje (ph = 5-7), bet gali veikti ir silpnai šarminėje reakcijoje. Kitas skrandžio fermentas - lipazė - skaido tik gerai emulguotus riebalus, ypač motinos pieno riebalus. Ikimokyklinio amžiaus pabaigoje vaiko skrandis sugeba virškinti visus maisto produktus.
Ankstyvojoje vaikystėje silpnai yra išsivystę žarnyno sienelių raumenys, elastinės skaidulos bei nerviniai mazgai. Gleivinė gležna ir joje gausu kraujagyslių. Jos intensyvumas bėgant metams laipsniškai mažėja. Pirmas 3-4 paras naujagimio organizme vyrauja katabolizmo procesai :Neigiamas azoto balansas , kraujyje padaugėje baltymų apykaitos galutinių produktų ( liekamojo ir bendro azoto , šlapimo rūgšties , amino rūgščių , azoto , kreatinino ir kt.) . Tai aiškinama nepakankama naujagimio mityba pirmomis dienomis. Palengva neigiamą azoto balansą pakeičia teigiamas , ir vaiko organizmas vis daugiau įsisavina azoto. Šis susilaikymas organizme vadinamas retencija ( lot. “retentio” - susilaikymas ) . ji vaiko organizme gali labai svyruoti ir priklauso nuo vaiko amžiaus , jo nervinės veiklos tipo ( temperamento ) bei maisto sudėtinių dalių. Riebalai vaiko organizme įsisavinami gerai, ypač jei kūdikis maitinamas motinos pienu (94-98 %). kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau jam reikia riebalų. Vaikų angliavandenių apykaita gana intensyvi ir jie įsisavina apie 98-99 %. Ikimokyklinio ir jaunesniojo amžiaus vaikų organizme angliavandeniai yra ne tik energetinė, bet ir statybinė medžiaga. Vaiko vandens apykaita labai labili - jis gali greit papildyti savo organizmo vandens atsargas. Augančio vaiko svoris iš dalies didėja ir dėl suvartojamo vandens.
Mineralinių medžiagų ir vitaminų poreikis
Tiek suaugusiojo, tiek vaiko organizmui reikia tų pačių mineralinių druskų, bet jų kiekis kiekvieną vaiko amžiaus laikotarpį turi būti skirtingas. Ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams ypač daug reikia Ca ir P (Ca iki 1g, o P nuo 1 iki 4g) druskų, kurios yra skeleto statybinė medžiaga. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau jam reikia minėtų makroelementų. Kitų mikroelementų vaikams papildomai duoti nereikia, nes jų pakankamai gauna su maistu. Augant ir vystantis dėl intensyvesnės medžiagų apykaitos reikia daugiau vitaminų. Ypač svarbūs augančio vaiko organizmui vitaminai A, B, C ir D.
Medžiagų apykaita
Vaikas pastoviai auga ir vystosi, tad jo medžiagų apykaita yra intensyvesnė ir greitesnė. Be to, pagrindinės ir bendros energijos apykaitos intensyvumas priklauso nuo daugelio kitų veiksnių: amžiaus, kūno svorio ir santykinio jo kūno paviršiaus ploto, lyties, konstitucijos, gyvenimo sąlygų ir t.t. Naujagimio pagrindinė apykaita lygi 1,7 kcal per valandą, 1-1,5 m. vaiko - 2,4 kcal, 3 m. - 2,1 kcal, o suaugusio žmogaus - 23-25 kcal. Vaikas pagrindinei apykaitai sunaudoja apie 60 % visos energijos, raumenų darbui -15 %, virškinimui - 10 %, augimui ir vystimuisi - apie 15 %.
Kvėpavimo sistema
Kvėpavimo sistemos ypatumai
Vaiko kvėpavimo organai tiek morfologinėmis, tiek funkcinėmis savybėmis ryškiai skiriasi nuo suaugusiojo. Vaiko nosies landos yra siauros, trumpos ir išklotos gležna gleivine. Vaikų nosiaryklė, balso plyšys, trachėja, bronchai yra palyginti siauri. Silpnas ir jų raumenų sluoksnis bei elastinis audinys, sutvirtinantis visus kvėpavimo organus. Vaikų balso stygos yra trumpesnės ir plonesnės, todėl jų balsas aukštesnis. Vaikų ašarinis nosies kanalas, jungiantis nosies landas su akiduobėmis, yra platesnis ir trumpesnis negu suaugusiųjų.
Vaikų trachėja yra trumpesnė (naujagimio 4 cm) nei suaugusiųjų (12 cm), bronchai atsišakoja aukščiau. Jų gleivinė yra puri ir turi daug kraujagyslių. Tačiau gleivinė sausa, nes jos liaukų, gaminančių gleives, yra mažai. Mažų vaikų plaučiai nėra elastingi kaip suaugusių, nes silpnai išsivysčiusios plaučių audinio elastinės ir raumeninės skaidulos. Vaikui augant kvėpuojamasis plaučių paviršius reliatyviai mažėja. Mažų vaikų šonkauliai išsidėstę horizontaliai ir jungiasi su stuburu stačiu kampu. Diafragma yra aukščiau, tarpšonkauliniai kvėpavimo raumenys išsivystę silpniau. Todėl vaiko kvėpavimo ekskursijos būna paviršutinės. Kūdikis kvėpuoja diafragma - pilvu (pilvinis kvėpavimo tipas). Pirmaisiais gyvenimo metais jo kvėpavimo ritmas yra gana labilus. Antraisiais gyvenimo metais, kai pradeda vaikščioti, vaikas laipsniškai ima kvėpuoti krūtine ir pilvu (mišrusis kvėpavimo tipas).
Kvėpavimo dažnis ir tūris
Nors mažų vaikų kvėpavimas dažnesnis ir paviršutiniškesnis, įkvėpiamo oro tūris bei gyvybinė plaučių talpa mažesnė, tačiau vaikų plaučių ventiliacija yra gana gera, nes jų MKT (minutinis kvėpavimo tūris) gana didelis. Naujagimių MKT - 650-700 ml, 1 m. vaikų - 2600 ml, 5 m. - apie 6000 ml. Vaikui augant nuolat didėja GPT (gyvybinė plaučių talpa).
Kūdikio priežiūra ir aplinka
Saugus miegas ir pagalvės
Svarbu naujagimį migdyti paguldytą ant nugaros, ant kietesnio čiužinuko. Kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai. Miegant ant pagalvės, kūdikio galvytė dažnai būna prispausta vienoje vietoje. Tai ypač pavojinga pirmąjį pusmetį, kai kaukolės kaulai dar minkšti ir lengvai deformuojasi. Dėl ilgą laiką trunkančio spaudimo vienoje vietoje, galvytė gali nugulti ir įgauti asimetrišką formą - tai vadinama plagiocefalija arba plokščiagalvystė.
Pagalvės, ypač minkštos ar pūkinės, mažiems vaikams gali kelti rimtą pavojų. Tyrimai rodo, kad pagalvės ir kiti minkšti daiktai lovytėje žymiai padidina uždusimo riziką, ypač jei kūdikis verčiasi nuo nugaros ant pilvuko. Be to, yra siejama rizika su staigios kūdikių mirties sindromu (SIDS). Pasaulio sveikatos organizacija ir AAP rekomenduoja, kad kūdikio lovytėje nebūtų nieko - nei pagalvių, nei pledukų, nei žaislų - tik tvirtas čiužinys ir paklodė.
Kai vaikutis paauga, jo stuburas įgauna natūralius linkius, o miegant be pagalvės ima matytis, kad galva nebėra vienoje linijoje su kūnu - galima pradėti svarstyti apie pagalvę. Paprastai tai nutinka apie 2-uosius gyvenimo metus, tačiau amžiaus riba nėra griežta - svarbiausia stebėti individualius vaiko poreikius. Jei tokiai struktūrai po galva dedame pagalvę, keičiasi natūrali kūdikio laikysena - galva gali būti palenkta per aukštai, stuburas išsikreipia, o tai gali daryti įtaką ne tik laikysenai, bet ir kvėpavimui, raumenų tonusui.
Tinkamos pagalvės pasirinkimas
Kai ateina laikas, tinkamos pagalvės pasirinkimas tampa labai svarbus. Štai keli pagrindiniai kriterijai:
- Aukštis: 2-3 cm - tai pakankamas pakilimas, kad būtų išlaikyta natūrali kaklo ir galvos padėtis.
- Forma ir dydis: pagalvė turi atitikti lovelės arba lovos, kurioje vaikas miega, plotį.
- Kietumas: turi būti pakankamai tvirta, bet ne per kieta - vaikas neturėtų "paskęsti".
- Medžiaga: pageidautina kvėpuojanti, hipoalerginė, lengvai skalbiama.
Vaizdinė ir garsinė stimuliacija
Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje. Žaislų įvairovė ir tinkamas jų parinkimas turi didelę įtaką neuronų jungčių susidarymui ir išlaikymui. Svarbu vaikui pateikti jo amžių atitinkančius žaislus, kad vaikas galėtų lavinti atitinkamus įgūdžius. Specialistai pabrėžia žaislų rotacijos svarbą.
Išimtys
Kai kuriais atvejais pagalvė gali būti skiriama net ir naujagimiams - bet tik gydytojo ortopedo ar traumatologo sprendimu. Tai gali būti specialios formos ortopedinės pagalvės, skirtos koreguoti galvytės padėtį, kai diagnozuojama plagiocefalija ar kreivakaklystė.
Kūdikio raidos vertinimas
Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančias ir kartais ne ypatingai malonias procedūras. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi. Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių. Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius.
Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą). Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems.
Kūdikio anatomija ir ypatumai
Naujagimių galvos ilgis sudaro ketvirtadalį viso kūno ilgio. Suaugusiųjų - tik aštuntadalį. Priežastis yra netolygus kūno dalių augimas. Naujagimio smegenų masė sudaro apie 10 proc. bendros kūno masės (suaugusiojo - mažiau kaip 3 proc.), iki penktųjų gyvenimo metų smegenys padidėja 3 kartus. Vėliau daugiausia didėja vingių kiekis ir gylis. Naujagimio kraujo formulė yra tarsi suaugusio žmogaus kraujo formulės veidrodinis atspindys. Pavyzdžiui, vaikai iki 4-6 metų limfocitų turi 2 kartus daugiau negu suaugusieji, o neutrofilų, priešingai, perpus mažiau. Nuo šešerių metų limfocitų kiekis pradeda mažėti ir iki 12 metų pasiekia suaugusio žmogaus lygį. Naujagimių užkrūčio liaukos apimtis yra kone 10 kartų didesnė negu 13-15 metų vaikų. Liauka intensyviai dirba tik iki lytinės brandos. Paauglystėje ji pradeda trauktis ir iki 25 metų tampa visai mažytė arba išvis virsta jungiamuoju audiniu. Vaiko širdis yra didesnė negu suaugusiojo (lyginant su kūno gabaritais) ir sudaro ne daugiau kaip 0,9 proc. Naujagimio skrandis kai kada būna ne vertikalioje padėtyje, kaip suaugusiojo, o horizontalioje. Tai yra susiję su vietos trūkumu dar nesusiformavusioje kūdikio pilvo ertmėje. Mažylio plaučiams tenka 2 kartus didesnė bendros kūno apimties dalis negu suaugusio žmogaus. Pro 2-3 metų vaikų plaučius praeinančio oro tūris yra lygus suaugusio žmogaus. Vaikų kepenys užima apie pusę pilvo ertmės tūrio. Naujagimio kepenų masė sudaro daugiau kaip 4 proc. Trejų metų vaiko kraujagyslių tinklo ilgis yra toks pat kaip suaugusiojo.
tags: #2 #metu #vaiko #anatominiai