Šis straipsnis skirtas nušviesti reikšmingus 1969 m. rugsėjo 7 d. įvykius, paliečiant įvairias sritis - nuo kultūros ir meno iki politikos ir mokslo. Aptarsime ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui svarbius įvykius, įamžinusius šią dieną istorijoje.
Kultūros ir meno pasaulis
Netektys Lietuvos kultūroje
Lietuvos kultūra patyrė didelių netekčių. Šiais metais netekome talentingų ir nusipelniusių asmenybių. Pradžioje, sulaukęs 68-erių, mirė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros bei meno premijos laureatas Sigitas Jakubauskas. Žinomas aktorius S. Jakubauskas gimė 1956 m. Pivašiūnuose. 1977 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Menininkas nuo 1977 m. dirbo Šiaulių dramos teatre, o nuo 2007 m. iki 2015 m. dėstė Šiaulių universitete. Žinomas vyras ne tik vaidino kino filmuose, televizijos serialuose, bet yra sukūręs apie 100 vaidmenų įvairių režisierių spektakliuose.
Vasarį teatro mylėtojus pasiekė dar viena liūdna žinia - mirė Klaipėdos dramos teatro aktorius Kęstutis Macijauskas. Vyrui buvo 69-eri. Iš Tauragės kilęs aktorius teatre dirbo nuo 1980 m., sukūrė daugybę vaidmenų scenoje, režisavo eilę spektaklių šiame ir kituose teatruose. K. Macijauskas taip pat sukūrė nemažai vaidmenų kine ir televizijoje, rašė pjeses vaikams ir išleido ne vieną knygą.
Pavasarį nuaidėjo liūdna žinia ir apie žymaus žurnalisto, visuomenės veikėjo, rašytojo ir keliautojo Algimanto Čekuolio mirtį. A. Čekuolio gyvenimas buvo spalvotas ir kupinas nuotykių - 1931 m. lapkričio 11 dieną Panevėžyje gimęs A. Čekuolis 1953 m. baigė M. Gorkio literatūros institutą Maskvoje, o tais pačiais metais jo gyvenimas pasisuko visai kita linkme - kone dešimtmetį dirbo jūreiviu žvejybiniuose laivuose, tuo metu rašė knygas, apsakymus, baigęs kalbų mokyklą Havanoje, 1964-1967 metais vertėjavo ir dėstytojavo Kuboje. Tuomet keliai pasuko į žurnalistiką - nuo 1969 iki 1986 metų A. Čekuolis buvo SSRS naujienų agentūros „Novosti“ korespondentas Maskvoje, Kanadoje, Potugalijoje, kur buvo ir biuro vedėjas, bei Ispanijoje. Nuo 1986 iki 1992 m. jis dibo savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiuoju redaktoriumi, vėliau tapo televizijos veidu - 1995-2016 metais rengė ir vedė legendine tapusią laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“. A. Čekuolis prisidėjo ir prie Lietuvos ateities kūrimo - 1988 m. buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vėliau, 1988-1990 m., ir jo Seimo tarybos narys, o 1989 m., remiamas Sąjūdžio, buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu.
Vasaros pabaigoje Lietuvos aviacijos pasaulį sukrėtė skaudi žinia - mirė 30-metė pilotė instruktorė Ieva Liekytė. I. Liekytė buvo baigusi operinį dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tačiau turėjo didelę aistrą lėktuvams, jų pilotavimui. 2012 metais išsilaikė ultra lengvojo orlaivio piloto licenciją, o 2015 metais- PPL (Private Pilot License). Tai licencija, su kuria pilotė gali skraidinti daugiau nei du keleivius. Ievos gyvenime aviacija užėmė pagrindinę vietą - ji buvo ir pilotė, ir instruktorė.
Taip pat skaitykite: Sausio 13-osios istorijos vaikams
Liepos mėnesį Dubajuje buvo paskelbtas apie garsaus šokėjo Vykinto Širmo dingimą, vėliau buvo patvirtinta, kad 28-erių vyras rastas negyvas. Žinia apie apie jauno šokėjo mįslingą dingimą ir mirtį sukrėtė visą šalį. Vykinto paieškoms buvo sutelktos visos pajėgos.
Prieš pat Visų Šventųjų dieną Lietuvą pasiekė dar viena liūdna žinia - eidamas 73-iuosius metus, mirė Lietuvos aktorius, režisierius ir muzikantas Kostas Smoriginas. Reikšmingiausius vaidmenis jis sukūrė D. Tamulevičiūtės ir Eimunto Nekrošiaus spektakliuose, nuo 1976-ųjų vaidino kine, režisavo spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose. Studijuodamas pradėjo kurti dainas pagal lietuvių poetų žodžius, tapo vienu iš dainuojamosios poezijos kūrėjų. 1995 metais kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, išleido keletą albumų, nuo 2000-ųjų ėmė rengti solinius koncertus. 1987 metais Kostas Smoriginas apdovanotas TSRS valstybine premija, 2000-aisiais už Makbeto vaidmenį to paties pavadinimo E. Nekrošiaus spektaklyje apdovanotas „Kistoforu“. 2001 metais K. Smoriginas įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2007-aisiais jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
Gimtadieniai ir sukaktys
1920 - gimė viena iš žymiausių Lietuvos tapytojų Janina Pleškūnienė.1879 09 04 Šiauliuose gimė Benediktas Tomaševičius, inžinierius, 1918 11 16 paskirtas pirmuoju Pašto valdybos direktoriumi (šiandien lapkričio 16-oji - Lietuvos pašto diena), organizavo pašto ir telefono-telegrafo tinklą Lietuvoje, išleido knygą „Morzės abėcėlė“, nuo 1922 m. - susisiekimo ministerijos viceministras. VIII (E. Galvanausko) ministrų kabinete buvo susisiekimo ministras, XIII (M. Šleževičiaus) ministrų kabinete buvo susisiekimo ministerijos valdytojas arba faktiškasis ministras, nes ministras nebuvo paskirtas. 1927-1939 m. buvo susisiekimo ministerijos vyriausiasis inspektorius. 1941 m. sovietų valdžios suimtas, birželio 14 Naujojoje Vilnioje atskirtas nuo šeimos ir ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų lagerį. Ten ir mirė 1942 m. pradžioje. Motina - Kristina Daugirdaitė mirė Tit-Aruose, Lenos žemupyje, Jakutijoje 1943 m. pradžioje. Vaikaitis Mindaugas Tomonis (Tomas Kuršis) KGB nužudytas 1947 m.1909 09 02 Gečaičiuose, Žemaičių Kalvarijos vlsč., gimė Paulius Augius, dailininkas grafikas. Baigė Telšių gimnaziją, 1935 m. - Kauno meno mokyklą. 1935-1938 m. mokėsi Paryžiaus aukštojoje meno bei dekoratyvinės ir taikomosios dailės mokykloje. 1936 m. medžio raižiniais iliustravo Žemaitės „Petrą Kurmelį“, 1937 m. - M. Valančiaus „Žemaičių vestuves“. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Išeivijoje pasirodė svarbiausieji jo darbai. Mirė 1960 12 07 Čikagoje, JAV.1959 09 03 Toronte, Kanadoje, gimė Edmundas Putrimas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai, prelatas. Mirė 2022 11 15 Kanadoje.1917 - gimė kelionės plaustu "Kon- Tikis" bendražygis Knut Haugland.1819 - Paryžiuje gimė prancūzų fizikas, Paryžiaus politechnikos mokyklos profesorius (1865-1867 m.) Armand Fizeau. 1848 m. jis sukūrė dangaus šviesulių greičio nustatymo metodą, o 1849 m. išmatavo šviesos greitį Žemės sąlygomis.
Muzikos pasaulis
1969 - Didžiosios Britanijos dienraštis „The Daily Mirror“ paskelbė, kad mirė Paul McCartney.
Mirtys
2007 - būdamas 84-erių metų amžiaus, mirė pasaulinio garso pantomimos artistas Marcel Marceau.2004 - eidamas 87-uosius metus, mirė rašytojas ir kultūros mecenatas Albinas Šmulkštys, kurio pastangomis surinkta ir išleista nemažai lietuvių rašytojų kūrinių. A.Šmulkštys mirė sustojus širdžiai.1954 09 04 Čeremchovo lageryje, Irkutsko sr., mirė Mykolas Marma, lietuvių visuomenės veikėjas, politikas.2014 09 04 Vilniuje mirė Donatas Banionis, aktorius, režisierius, Panevėžio garbės pilietis.1984 09 07 Romoje mirė Aukščiausias Ukrainos rytų (graikų) apeigų katalikų (unitų) arkivyskupas, Romos Katalikų Bažnyčios kardinolas Josyfas Slipyjus (1892 02 07-1917 09 30-1939 12 22-1965 01 25-1984 09 07).1944 09 06 fronto linijai priartėjus prie Kalnujų, bombardavimo metu sunkiai sužeistas 78 metų Antanas Martusevičius, Lietuvos kariuomenės generolas. Mirė karo ligoninėje rugsėjo 9 d.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Politiniai įvykiai
Lietuva
1939 09 04 Lietuva paskelbė, kad Lenkijos-Vokietijos konflikto metu laikysis griežto neutralumo ir atmetė Vokietijos siūlymą užpulti Lenkiją ir atsiimti Vilnių. Tai buvo Respublikos prezidento Antano Smetonos išmintingas sprendimas.1939 09 09 Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas pasitaręs su A. Hitleriu, davė nurodymą URM įtraukti Lietuvą į karą prieš Lenkiją dėl Vilniaus. Tą pačią dieną K. Škirpos kurjeris atvežė į Kauną suderintą su atsakingais Vokietijos URM pareigūnais pasiūlymą nedelsiant pradėti Lietuvos kariuomenės žygį į Vilnių.1920 09 02 Lietuvos kariuomenė sėkmingai kovojo su lenkais Suvalkijoje - užėmė Krasnapolį, Gibus, Kalesnykus, Lipską.
Pasaulis
1764 09 03 Rusijos kariuomenės apsuptoje Varšuvoje išrinktas paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis.1764 09 07 Rusijos kariuomenės apsuptoje Varšuvoje išrinktas paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis.1939 09 03 Australija, Naujoji Zelandija ir Indija paskelbė karą Vokietijai.1939 09 03 Vokietijos UR ministras J. Ribentropas pavedė pasiuntiniui Maskvoje F. Šulenburgui pranešti V. Molotovui, jog vokiečių armijai gali prisieiti kariniais sumetimais kovoti su Lenkijos kariuomenės daliniais, esančiais tarybinės įtakos sferoje. „Apsvarstykite tai nedelsiant su Molotovu ir išsiaiškinkite, ar Tarybų Sąjunga nepageidautų tinkamu momentu pradėti kovos veiksmus prieš lenkų pajėgas, esančias tarybinės įtakos sferoje, ir okupuoti tą teritoriją. Mūsų nuomone, tai ne tik padėtų mums, bet taip pat, remiantis Maskvos susitarimais, atitiktų Tarybų Sąjungos interesus“.1939 09 03 Anglija ir Prancūzija, vykdydamos savo įsipareigojimus Lenkijai, paskelbė Vokietijai karą.1944 09 09 praėjus dienai po to, kai į Bulgariją įžengė sovietų pajėgos, šalyje valdžią užgrobė komunistai.1939 09 05 JAV vyriausybė pranešė apie savo neutralumą Europos kare.
Religiniai įvykiai
1254 09 03 popiežius Inocentas IV atleido Lietuvos vyskupą Kristijoną nuo Rygos arkivyskupui duotos priesaikos ir pavedė Noiburgo vyskupui priimti iš Kristijono ištikimybės priesaiką Popiežiui. Įkurta Lietuvos bažnytinė provincija.1989 09 05 po 43 m. pertraukos Telšiuose pradėjo veikti Kunigų seminarija.
Karo įvykiai
1944 09 09 partizanai puolė Balninkų miestelį.
Gamta ir orai
Klimato duomenys iš įvairių metų sausį, vasarį ir kovą:
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Sausis:Žemiausia oro temperatūra -40,5 °C (1940-01-25, Varėna);Aukščiausia oro temperatūra +14,9 °C (2023-01-01, Druskininkai);1970-01-30, 31 speigas užregistruotas 34 stotyse, Utenoje buvo -38,0 °C;1987-01-04…08 temperatūra nukrito iki -35,0 °C;1956-01-21 Klaipėdoje vėjo greitis buvo 34 m/s;1993-01-14 Laukuvoje vėjo greitis siekė 35 m/s, Nidoje - 36 m/s (prie jūros);2005-01-08, 09 siautė uraganas Ervinas, vėjo greitis pajūryje sustiprėjo iki 32 m/s.1979-01-30, 31 Nidoje po smarkaus snygio sniego storis padidėjo 20 cm (nuo 46 cm iki 66 cm);1970-01-03 Kretingoje smarkaus snygio metu iškrito 25,9 mm kritulių;2009-01-03, 04 Kaune užfiksuotas smarkus snygis, per 25 val. iškrito 38 mm kritulių, sniego dangos storis siekė 45 cm;1982-01-06, 07 pūga sukėlė šalies masto nelaimę, ji apėmė daugiau kaip trečdalį Lietuvos teritorijos. Vėjo greitis Nidoje, Ukmergėje, Jurbarke siekė daugiau nei 20 m/s. Ukmergėje pūga tęsėsi 30 val. 30 min.;1975-01-19, 20 Dotnuva 12 val. 36 min. skendėjo tirštame rūke;1967-01-20, 21 Šilutę 14 val. 12 min.
Vasaris:Žemiausia oro temperatūra -42,9 °C - oro temperatūros absoliutus minimumas Lietuvoje (1956-02-01, Utena);Aukščiausia oro temperatūra +16,5 °C (1990-02-21, Kybartai);2012-02-05 Radviliškyje oro temperatūra nukrito iki -33°C1969-02-08…11 Lietuvoje (Panevėžyje) siautė ilgiausia pūga, kuri truko net 78 val. 25 min. (ilgiau nei tris paras), vėjo greitis buvo 16 m/s, o gūsiuose - iki 20 m/s;1962-02-17, 18 vėjo greitis pūgos metu siekė 20 m/s, gūsiuose 26 m/s. Šilutėje pūga truko 22 val., Marijampolėje - 32 val.;1962-02-17 vėjo greitis Klaipėdoje siekė 30 m/s;1980-02-22…25 Biržuose maksimalus sudėtinio apšalo ir šlapio sniego apdrabos skersmuo siekė 68 mm, o masė sudarė 152 g;1975-02-23, 24 Vėžaičiai 16 val. 18 min.
Kovas:Žemiausia oro temperatūra -37,5 °C (1964-03-08, Varėna);Aukščiausia oro temperatūra +25,5 °C (2024-03-31, Druskininkai);1969-03-09 Kaune 12.30 val. siautė vėjas, kurio greitis siekė 38 m/s;1931 kovo mėn. Laukuvoje buvo storiausia sniego danga per visą stebėjimų laikotarpį Lietuvoje - 94 cm;1972-03-23 Palangoje, Kalvarijoje, Druskininkuose pūtė 35-38 m/s vėjas;1975-03-08; 1994-03-09, 10 Vilniaus oro uostas daugiau kaip 15 val.Balandis:Žemiausia oro temperatūra -17,6 °C (1941-04-03, Utena);Aukščiausia oro temperatūra +31,0 °C (2012-04-29, Alytus);1993-04-24 Vilniuje per 1 val. 25 min. iškrito 62,5 mm kritulių;1977-04-12…14 net 51 val. tęsėsi lijundra. Panevėžyje apšalo skersmuo siekė 175 mm (ant elektros perdavimo linijų), apšalo masė nuo 584 iki 888 g (Ukmergėje).Gegužė:Žemiausia oro temperatūra -6,8 °C (1965-05-05 ir 1995-05-03, Varėna);Aukščiausia oro temperatūra +32,7 °C (2018-05-30, Druskininkai);1962-05-28 Vilniaus mieste iškrito kruša, ledėkų skersmuo 30-50 mm;1975-05-11 Tauragėje iškrito kruša, ledėkų skersmuo 70 mm;1968-05-07 Kupiškyje iškrito vištos kiaušinio dydžio kruša.1969-05-15 Jurbarke škvalo metu vėjo greitis viršijo 30 m/s;1984-05-26 Pakruojyje škvalas 35 m/s;1981-05-29 viesulas nusiaubė Širvintas.Birželis:Žemiausia oro temperatūra -2,7 °C (1977-06-01, Šilutė);Aukščiausia oro temperatūra +35,7 °C (2019-06-12, Kaišiadorys);1986-06-13 Utenoje vėjo greitis siekė 40 m/s;1986-06-06 Birštone praūžė viesulas, kurio greitis siekė 50 m/s;2012-06-25 Šilutėje škvalo metu vėjo gūsiai siekė 40 m/s;1985-06-01 Pakruojyje per 2 val. iškrito 115,2 mm kritulių;1971-06-11 Pasvalyje labai smarkios liūties metu per 1 val. iškrito 93 mm kritulių;2010-06-03 Šakių apylinkėse per 2 val.Liepa:Žemiausia oro temperatūra +0,9 °C (1971-07-22 Varėnoje);Aukščiausia oro temperatūra +37,5 °C - oro temperatūros absoliutus maksimumas Lietuvoje (1994-07-30, Zarasai);1980-07-02 Sartuose iškrito 200 mm kritulių per 3 valandas;1994 metais Klaipėdoje, Šilutėje, Telšiuose per visą mėnesį neiškrito nė lašo kritulių;2007 m. liepą Šilutėje iškrito 286 mm kritulių;2025-07-11 Buivydžiuose per 3 val.Rugpjūtis:Žemiausia oro temperatūra -2,9 °C (1966-08-30, Varėna);Aukščiausia oro temperatūra +37,4 °C (2015-08-08, Birštonas);2005-08-9…12 intensyvūs lietūs, lydimi smarkaus vėjo, tęsėsi be perstojo beveik 4 paras, didžiausio intensyvumo laikotarpiu pasiekdami arba priartėdami prie stichinio meteorologinio reiškinio lygmens. Pietų ir Vakarų Lietuvos upėse kilo poplūdžiai;1978-08-19 Telšiuose per 15 val. 15 min. iškrito 104,8 mm kritulių;1962-08-18 Kupiškyje iškrito 97,1 mm kritulių;1996 m. Biržuose užregistruotas minimalus mėnesio kritulių kiekis 1,7 mm;1978 m. Šilutėje iškrito maksimalus mėnesio kritulių kiekis - 291,1 mm;1978-08-18 Medekščių kaime (Kėdainių r.), 30 d. Josvainiuose (Kėdainių r.) praūžė viesulai - vėjo greitis 30-40 m/s, išversti medžiai, nunešti stogai, sugriauti pastatai;1985-08-18 Molėtuose iškrito kruša, ledėkų skersmuo 60 mm;2012-08-06 pajūryje siautė audra, Klaipėdoje vėjo greitis siekė 32 m/s, per 1 val.Rugsėjis:Žemiausia oro temperatūra -6,3 °C (1993-09-30, Varėna);Aukščiausia oro temperatūra +35,1 °C (2015-09-01, Druskininkai);Spalis:Žemiausia oro temperatūra -19,5 °C (1956-10-31, Varėna);Aukščiausia oro temperatūra +26,0 °C (1985-10-05, Kybartai);1967-10-18 Klaipėdoje ir Nidoje,o 1970-10-30 Klaipėdoje vėjo greitis siekė 40 m/s;1978-10-25 iškrito kruša, kurios ledėkų skersmuo siekė 20 mm;1992-10-22, 23 smarki šlapdriba Rytų Lietuvoje. Daugelyje rytinių rajonų susidarė 21-25 cm storio sniego danga. Ant laidų, medžių šakų šlapio sniego apdraba siekė 20-25 mm; apšalo masė siekė 250-280 g.Lapkritis:Žemiausia oro temperatūra -23,0 °C (1998-11-21, 22 Varėna);Aukščiausia oro temperatūra +18,5 °C (1968-11-01, Kybartai);2011-11-28 Šilutės ir Kretingos apylinkėse vėjo greitis siekė 31 m/s;1973-11-23 net 9 stotyse vėjo greitis viršijo 30 m/s (Klaipėdoje >35 m/s);1985-11-12, 13 stebėtas sudėtinis apšalo ir šlapio sniego apdrabos reiškinys, kai maksimalūs apšalo dydžiai buvo tokie: skersmuo 60-130 mm, storis 30-40 mm, masė 504 gramai;1966-11-12, 13 Nida 16 val. skendėjo tirštame rūke;1984-11-02, 03 Varėną 18 val.Gruodis:Žemiausia oro temperatūra -34,0 °C (1969-12-31, Varėna);Aukščiausia oro temperatūra +13,4 °C (1953-12-05, Šiauliai);1978-12-30, 31 speigas, oro temperatūra Rokiškyje buvo -34,0 °C;1971-12-08 Palangoje ir 1982-12-16 Birštone, Klaipėdoje vakarų vėjas siekė 35 m/s;1973-12-12, 13 Kelmėje labai smarkaus snygio metu per 12 val. iškrito 32,7 mm kritulių;1968-12-12 Laukuvoje susidarė 79 mm skersmens apšalas ant laidų;1973-12-03, 04 Kybartuose 13 val. tęsėsi smarki pūga, vėjo greitis gūsiuose siekė 28 m/s;1978-12-31 Nidoje prasidėjusi pūga (vėjo greitis 20 m/s) tęsėsi 17 val. 47 min.;1999-12-04 praūžė uraganas Anatolijus.
Kiti įvykiai
1189 09 03 Londono Vestminsterio abatijoje karūnuotas Anglijos karalius Ričardas I daugiau žinomas kaip karalius Liūto Širdis.1949 09 03 pasibaigus žygiui į Rumuniją, UPA (Ukrainska povstanča armija) Vyriausioji vadovybė išleido įsakymą išformuoti Ukrainos sukilėlių armiją, o jos kariams įsilieti į Ukrainiečių nacionalistų organizacijos (OUN) ginkluoto pogrindžio gretas.2009 09 05 Dubingių piliavietėje iškilmingai perlaidoti kunigaikščių Radvilų giminės atstovų palaikai.1514 09 08 įvyko istorinis Oršos mūšis. LDK etmono Jurgio Radvilos kariuomenė (samdomai kariuomenei vadovavo Konstantinas Ostrogiškis) sumušė žymiai skaitlingesnę Rusijos kariuomenę.1604 09 08 Lietuvos lauko etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos kariuomenė prie Baltakmenės sumušė švedus.1939 09 08 vokiečių kariuomenei priartėjus prie Varšuvos, prasidėjo tris savaites trukusi Lenkijos sostinės gynyba.1939 09 08-09 Sovietų Sąjungoje į kariuomenę šaukiami atsarginiai. Raudonoji armija telkiama prie vakarinės sienos.1989 09 08-09 Kijeve įvyko Ukrainos Liaudies Rucho už pertvarką steigiamasis suvažiavimas. Po ilgų ir karštų debatų suvažiavimas priėmė kur kas radikalesnę programą negu buvo ankstesnioji.1989 09 08 Vytauto Laugalio ir kun. Česlovo Kavaliausko iniciatyva pirmą kartą prie Vilniaus Arkikatedros susirinko buvę Norilsko lagerių kaliniai. Nutarta 1990 m. Ukmergėje organizuoti suvažiavimą. Jis įvyko 1990 m. birželį.1934 09 09 Kaune mirė Juozas Naujalis, kompozitorius, vargonininkas, chorų dirigentas.1949 09 09 Kaltanėnų sen., Šilalės r., buv. Karoblio k., Martinkaus sodyboje, agentų išduotas žuvo Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Ryklys, Vairas, Dėd…