Motinos pienas yra neabejotinai geriausias maistas kūdikiui. Jis aprūpina mažylį lengvai įsisavinamomis maistinėmis medžiagomis, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, biologiškai aktyviomis medžiagomis ir imuniniais kompleksais, kurie būtini harmoningam augimui ir vystymuisi. Iki 4-6 mėnesių amžiaus motinos pienas dažnai yra vienintelis maistas, kurio kūdikiui reikia normaliam augimui ir vystymuisi. Tačiau, ką daryti, kai kūdikiui sukanka 15 mėnesių? Ar motinos pienas vis dar gali būti pagrindinis ir vienintelis maisto šaltinis? Šiame straipsnyje išnagrinėsime šį klausimą iš įvairių perspektyvų, aptarsime žindymo fiziologiją, žindyvės mitybos svarbą, galimas problemas ir sprendimus, taip pat pateiksime rekomendacijas dėl papildomo maitinimo ir alergijos prevencijos.
Hormonai ir Laktacija: Kas Svarbu Žindymo Sėkmei?
Gimus kūdikiui, moters organizme įvyksta hormonų pokyčiai. Sėkmingai laktacijai didelę reikšmę turi du hormonai: prolaktinas, pagumburio liaukos hormonas, ir oksitocinas, pieno tekėjimo hormonas. Oksitocinas išsiskiria kiekvieno žindymo metu, o prolaktino išsiskyrimą stimuliuoja dažnas kūdikio žindymas, gera moters savijauta ir noras žindyti. Motinos pieno gamybai taip pat svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas.
Žindyvės Mityba: Kokios Taisyklės Galioja?
Svarbu suprasti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra jokių maisto produktų ar vaistažolių, kurie skatintų pieno gamybą. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius. Tačiau žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių.
Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių ir apie 2500-3000 kcal. Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių:
- Rinktis maisto produktus atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę.
- Valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrą kartą nešildytus maisto produktus.
- Vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, šokolado, riešutų, citrusinių vaisių.
Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Galimos Problemos: Ką Reikia Žinoti Apie Alergijas Ir Virškinimo Sutrikimus?
Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti ir išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kultūros, žali pipirai ir svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, todėl jie tampa neramūs, mažiau žinda ir daugiau atpylinėja. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai ir aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį.
Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypač dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri. Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją.
Jei kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė (iki 4-6 mėn.). Taip pat reikėtų atsisakyti produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę).
Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai (bėrimai), ar vaikas neramus, verkia, ar neatsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt. Jeigu atsirado bent vienas iš šių požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų.
Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti, ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai.
Taip pat skaitykite: Skanūs ir sveiki pusryčiai kūdikiams
Ką Dar Reikia Žinoti Žindančiai Mamai?
- Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą.
- Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių.
- Nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.
Skysčių Vartojimas: Kiek Reikia Išgerti?
Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti reikiamą skysčių kiekį: apie 2,5 litro per parą įvairių skysčių. Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno, mamai užtektų suvartoti apie 1,5 litro skysčių. Visi gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui.
Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios). Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos). Šie gėrimai veikia šlapinimąsi (jis padažnėja), todėl organizmas netenka daugiau skysčių ir mineralinių medžiagų.
Ką Daryti, Jei Trūksta Pieno?
Jei kūdikis keliasi naktimis, tai nereiškia nei kad pieno trūksta, nei kad pienas „per liesas“ ir problemą išspręs „sotesnis“ mišinukas. Kai kurios mamos klaidingai įsivaizduoja, kad pieno gaminasi pakankamai tik tuo atveju, jei krūtys „sprogsta“ nuo pieno. Pieno gamybai susireguliavus (krūtims pradėjus gaminti tiek, kiek kūdikis „užsako“), krūtys turi būti gan minkštos, kartais net atrodyti tuščios. Matuoti krūtyse pagaminamą pieną pientraukiu yra netinkamas būdas, nes tiek, kiek ištraukia kūdikis, neištraukia joks pientraukis. Nepriklausomai nuo to, kiek pieno ištraukiate, pagrindinis požymis, kad maisto kūdikis gauna pakankamai, yra jo svorio augimas ir sauskelnių turinys.
Galimos pieno trūkumo priežastys:
- Neteisingas ir/ar retas žindymas. Neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų, organizmas „supranta“, kad atėjo metas nutraukti pieno gamybą.
- Hormoniniai sutrikimai, ligos. Pieno gamybą reguliuoja hormonai, tad endokrininės sistemos ligomis ar diabetu sergančios, įvairių hormoninių sutrikimų turinčios, aukštu kraujo spaudimu besiskundžiančios moterys gali susidurti su pieno sumažėjimu ar dingimu.
- Vaistai, homeopatiniai preparatai. Kai kuriuose vaistuose esančios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, vaistuose nuo peršalimo esantis pseudoefedrinas) gali turėti neigiamos įtakos pieno gamybai. Pastebima, kad pieno gali sumažėti dėl šalavijų, petražolių, pipirmėčių, geriant šių žolelių arbatas ar vartojant homeopatinius preparatus, maisto papildus su jomis.
- Čiulptukai ir buteliukai. Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko yra gerokai lengviau nei iš krūties, be to, valgant iš buteliuko ir krūties kūdikio burnytė, liežuvis ir žandikaulis „dirba“ kiek kitaip. Tad prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai lemia pieno sumažėjimą.
- Stresas. Žindymo pradžioje ar tolimesnio žindymo metu atsirandančios problemos kelia didžiulį stresą.
Prieš pradedant aktyviai traukti pieną pientraukiu ir skatinti laktaciją, būtina įsitikinti, kad pieno tikrai trūksta. Krūtų suminkštėjimas, tuštumo krūtyse jausmas, ilgas kūdikio „kabėjimas ant krūties“, kūdikio noras daug žįsti naktį, irzlumas ir pan. nebūtinai rodo, kad trūksta pieno.
Taip pat skaitykite: Ką padovanoti 3 mėn. kūdikiui?
Kaip daugeliui jau yra tekę girdėti, mamos pieno gamyba vyksta pasiūlos-paklausos principu. Galite pasirinkti ir jums tinkamesnį, patogesnį laiko intervalą, pavyzdžiui, 12 min. pieną traukti, o 8 ilsėtis arba traukti 15 min., o ilsėtis 5 min. Norint taikyti intensyvaus traukimo metodą, prireiks galingo dvigubo elektrinio pientraukio. Jei turite viengubą elektrinį pientraukį, retesniam naudojimui užteks ir jo. Tiesiog tuomet paeiliui po 10 min. stimuliuokite abi krūtis atskirai, o po to darykite trumpą 5 min. pertraukėlę, ir taip iš viso 3 kartus (t.y. iš viso užtruksite 1 val.). Maždaug savaitę trunkančių traukimo seansų (t. y. 7 d. po 1 val.). Jei pieną nusitraukinėjate vien tik pientraukiu (t. y. kūdikis nežinda ir maitinasi vien tik iš buteliuko), tuomet intensyvaus traukimo metodą užteks taikyti 1 kartą per savaitę. Jei naudodamosi pientraukiu, pieno beveik nenutraukiate, krūtis vis tiek stimuliuokite ir toliau.
Taikyti intensyvaus pieno traukimo metodą tinkamas bet kuris paros laikas. Tačiau daugelis mamų renkasi vakarą, kai kūdikis jau užmigo nakties miego. Tiesiog tuo metu būna mažiausiai trikdžių. Prireiks kelių dienų, kol organizmas duos atsaką į padidėjusį pieno poreikį. Jei taikote šį metodą, tačiau dar nematyti rezultatų, turėtumėte nenuleisti rankų bei laktaciją stimuliuoti ir toliau.
Papildomas Maitinimas: Kada Ir Kaip Pradėti?
Nors motinos pienas yra idealus maistas kūdikiui, sulaukus 15 mėnesių, vien tik jo nepakanka patenkinti visus augančio organizmo poreikius. Papildomas maitinimas yra būtinas, norint užtikrinti, kad kūdikis gautų pakankamai energijos, geležies, vitaminų ir kitų svarbių maistinių medžiagų.
ESPGHAN (Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija) rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto ir stebėti, ar maistas tinka kūdikiui.
Pradėkite nuo vienos daržovės ar vaisiaus tyrės, ją tiekite per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. Taip pat tinka ropė, cukinija bei avokadas.
Vaikui duoti keptą maistą griežtai draudžiama. Pradėkite nuo daržovių (geriau pradėti nuo jų, o ne nuo vaisių) bei vaisių. Vėlesniais mėnesiais, kai kūdikis jau drąsiai valgys įvairų maistą, galite nebijodami rinktis ir grūdų mišinius, visgi būtina naudoti tik kūdikiams skirtus grūdinius produktus arba sumaltus biodinaminiu būdu augintus. Venkite paruoštų saldintų košių, nes vėliau įpročius pakeisti bus sunku.
Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl stebėkite savo kūdikį ir atsižvelkite į jo poreikius. Jei kūdikis atsisako valgyti naują maistą, neverskite jo. Pabandykite vėliau arba pasiūlykite kitą produktą.
Papildomo Maitinimo Principai: Nuo Ko Pradėti Ir Ką Duoti?
Papildomas primaitinimas iki vienerių metų amžiaus, o ypač pirmaisiais mėnesiais, yra svarbus siekiant užtikrinti išaugusius energijos ir maistinių medžiagų (svarbiausiai - geležies) poreikius. Kadangi vaikutis dar tik mokosi valgyti, pratinasi prie naujų skonių ir tekstūros, suvalgomo maisto kiekiai nėra dideli. Taigi, kiekvieną kartą turi būti siūlomas vertingas papildomas maistas ir tęsiamas kūdikių žindymas ar maitinimas adaptuotu pieno mišiniu pagal jų poreikį - kada ir kiek vaikas nori.
Vaikų patiekalai turi būti maistingi - turėti pakankamai maistinių medžiagų ir energijos, todėl svarbu produktų įvairovė; švarūs ir saugūs, siekiant apsaugoti nuo galimų infekcijų; natūralūs, be dirbtinių maisto priedų; atitinkantys šeimos mitybos kultūrą - šeimos maistas taip pat turi būti maistingas ir įvairus, atsisakant perdirbtų maisto produktų; parenkami pagal sezoniškumą ir auginami vietoje.
Mažieji nuo 6 iki 23 mėnesių turėtų valgyti įvairų maistą. Vaisiai ir daržovės, gyvūninės kilmės maistas (mėsa, žuvis ir kiaušiniai) turėtų būti vartojamas kasdien. Ankštinius augalus (žirnelius, pupeles, avinžirnius, lęšius), riešutus ir sėklas reikia vartoti dažnai, ypač kai mėsos, žuvies, kiaušinių ir daržovių suvartojimas yra ribotas, bet jie turėtų būti parenkami tokia forma (miltai, kremas), kad būtų kuo mažesnis springimo pavojus.
Pilno grūdo produktus galima atskirti pagal skaidulinių medžiagų kiekį, nurodytą 100 g produkto, turėtų būti > 5 g/100g.
Pieno Produktai: Kada Ir Kokius Duoti?
6-11 mėn. kūdikiams toliau turi būti tęsiamas maitinimas motinos pienu, išlaikant adekvačią jo gamybą (tam ypač svarbus žindymas nakties metu). Nežindomų kūdikių maitinimas turi būti tęsiamas adaptuotu pieno mišiniu, kad būtų užtikrinamas maistinių medžiagų poreikis, kurio negali patenkinti gyvūninės kilmės (karvės, ožkos, avies), pienas ar augaliniai (avižų, ryžių, sojų ir kt.) gėrimai. Be to, gyvūninės kilmės pienas turi žymiai didesnį baltymų kiekį, nei reikia vaikui, todėl jo vartojimas pirmaisiais metais gali lemti didesnę nutukimo riziką vėliau. Karvės pienas veikia geležies apykaitą - slopina geležies įsisavinimą žarnyne, ir gali lemti didesnį jos netekimą dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto.
Nuo 12 mėn. amžiaus vaikai toliau turėtų būti žindomi, o siekiant užtikrinti dietos įvairovę, jau galima įtraukti ir gyvūninės kilmės pieną. Kūdikiams, kurie nėra žindomi, adaptuoto pieno mišinio vartojimas priklauso nuo situacijos, jei vaikas valgo pakankamai papildomo maisto ir maistas yra įvairus, tai galima pereiti prie gyvūninės kilmės pieno.
Rauginti/fermentuoti pieno produktai (jogurtas, varškė, kefyras, sūris) gali būti įtraukiami apie 10 -11 mėn. - nedideliais kiekiais.
Riebalai: Kodėl Jie Svarbūs Ir Kiek Jų Reikia?
Kūdikių ir mažų vaikų energijos poreikis santykinai (tai yra energijos kiekis kilogramui kūno masės) yra vienas didžiausių per visą gyvenimą. Labiausiai besiformuojantis organas šiuo laikotarpiu yra smegenys ir nervų sistema, todėl net 25-35% energijos turi būti gaunama riebalų pavidalu. Tai yra pakankamai koncentruota energijos forma, todėl reikalingas mažesnis maisto kiekis.
Pirmaisiais gyvenimo metais svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų kuo įvairesnių riebalų rūgščių, todėl maistas turi būti gardinamas sviestu, labai tyru alyvuogių, rapsų, kanapių, linų sėmenų aliejumi. Trys pastarieji aliejai sudėtyje turi nemažai vienos iš nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių (linoleno r.r.). Nuo 6 mėn. amžiaus svarbu įtraukti ir riebiųjų žuvų ar jų aliejų, kiaušinio trynį, kurių sudėtyje yra eikozapentaeno ir dokozaheksaeno riebalų rūgščių, pastaroji labai svarbi nervų sistemos ir smegenų, tinklainės vystymuisi.
Cukrus, Druska Ir Saldikliai: Ko Reikėtų Vengti?
Maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus, druskos ir transizomerinių (hidrintų, pusiau hidrintų) riebalų, saldinti gėrimai, produktai turintys dirbtinių saldiklių, neturėtų būti vartojami mažų vaikų maitinimui. 100% vaisių sulčių vartojimas turėtų būti ribotas. Šių maisto produktų grupė pasižymi didele energetine verte, tačiau mažu maistingumu bei turi trumpalaikę ir ilgalaikę žalą vaikų vystymuisi.
Patiekalai neturėtų būti saldinami cukrumi, o medus, dėl botulizmo rizikos, neturėtų būti duodamas vaikams iki 1 metų amžiaus. Saldūs patiekalai yra siejami su didesne dantų ėduonies rizika. Druskos vartojimas taip pat turėtų būti ribojamas. Duodant vaikui sūrius patiekalus, didėja rizika vėliau turėti padidėjusį kraujo spaudimą. Taip pat pripratimas prie sūraus ar labai saldaus maisto paveikia maisto produktų pasirinkimą vėliau. Maistą galima skaninti prieskoninėmis žolelėmis, prieskoniais - jų naudojimas ir kiekis turėtų būti parenkamas pagal vaiko pomėgius, jautrumą skoniui ir kvapui.
Skysčiai: Ką Ir Kiek Duoti Gerti?
Pradėjus primaitinimą kartu su maistu vaikui galima siūlyti atsigerti vandens iš puodelio ar gertuvės. Žalioji ar juodoji arbata mažiems vaikams netinka, nes jų sudėtyje yra kofeino, taninų ir polifenolių, kurie slopina geležies absorbciją. Galima duoti silpnos koncentracijos žolelių (ramunėlių, kmynų, pankolio ir pan.) arbatų.
Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę.
Pramoniniu Būdu Paruoštas Ar Namuose Ruoštas Maistas: Ką Rinktis?
Pramoniniu būdu paruoštas kūdikių maistas yra labai patogus, būna praturtintas būtinomis medžiagomis (geležimi, D ir B grupės vitaminais, cinku), be to, jų sudėtinės dalys yra kontroliuojamos pagal Europos Sąjungos reglamentus, todėl produktai tikrinami dėl galimo užterštumo pesticidais. Tačiau atlikti sudėties tyrimai rodo, kad net ir pikantiško skonio tyrelėse, o ypač užkandžiuose, yra pridėtinio cukraus - jis yra įdedamas vaisių tyrės pavidalu, tačiau kaip ir vaisių sultys, turi neigiamą poveikį dantų emaliui, skonio suvokimui.
Namuose iš natūralių produktų ruoštas maistas gali būti pateikiamas reikiamos konsistencijos, pritaikant pagal vaiko poreikius. Taip pat vaikui galima atskirai pateikti kiekvieną ingredientą, taip skatinant skonių suvokimą; atsižvelgiant į vaiko sensorinį jautrumą, ruošti jam tinkamus patiekalus, naudojant daugiau arba mažiau prieskonių. Taip pat galima dažniau įtraukti ir pratinti prie kartaus skonio, kurio nebūna pramoniniu būdu pagamintuose produktuose.
Alergijos Prevencija: Kaip Teisingai Įtraukti Alergenus?
Anksčiau buvo rekomenduojama primaitinimą dažniausiai alergiją sukeliančiais produktais atidėti, jeigu vaikas turi didelę riziką išsivystyti alergijai. Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad anksti, 4-6 mėn. amžiuje, įtrauktas alergiją galintis sukelti maisto produktas, kaip tik padidina toleranciją jam. Todėl pirmiausiai turi būti įvertinama kūdikio rizika susirgti alergija ir pagal tai koreguojami įvedami maisto produktai - kiaušiniai, žuvis, riešutai.
Pagrindinės rekomendacijos, kaip įtraukti alergiją galinčius sukelti produktus vaikams, turintiems riziką:
- Maistas turi būti pateikiamas saugia forma, atitinkančia vaiko amžių ir išsivystymą (pvz. riešutų sviestas ar miltai vietoj riešutų).
- Prieš įvedant alergiją galintį sukelti produktą, jau turi būti įtraukti ir toleruojami kiti produktai (daržovės, vaisiai, grūdai). Įtraukiamas vienas naujas produktas atskirai nuo kito.
- Pradedama namuose, duodant tiesiog paragauti alergiją galinčio sukelti produkto.
- Jeigu nėra reakcijos, toliau galima palaipsniui didinti porcijas.
- Kiekvienas naujas produktas įtraukiamas kas 3-5 dienas, jei nestebima reakcijų.
Atsakingas Maitinimas: Kaip Skatinti Savarankiškumą Ir Teisingus Valgymo Įpročius?
Primaitinimas, kaip ir žindymas, turi būti pagal kūdikio poreikius, atsižvelgiant į jo rodomus alkio ir sotumo signalus. Taip skatinant vaiką valgyti savarankiškai ir atsižvelgiant į fiziologinius bei vystymosi poreikius. Atsakingas maitinimas leidžia kūdikiui nuspręsti, kada ir kiek kieto maisto suvalgys ir kiek pieno išgers. Tėvai turėtų būti skatinami atpažinti savo kūdikio sotumo signalus ir nebereiktų versti savo kūdikio valgyti ar gerti daugiau, kai jis parodo, kad jam jau pakanka maisto.
Kiekvieno valgymo metu, ne tik kai yra maitinamas šaukštu, bet ir valgydamas pats pirštais ar šaukšteliu, kūdikis lavina savarankiško maitinimosi įgūdžius, o tai skatina savireguliaciją valgant ir palaiko kognityvinį, emocinį ir socialinį vystymąsi.
Valgymo metu negalima palikti kūdikio ar mažo vaiko be priežiūros dėl springimo pavojaus.