Ką daryti, jei 12 mėnesių kūdikis dūsta: išsamus vadovas

Šis straipsnis skirtas suteikti jums išsamios informacijos apie tai, ką daryti, jei jūsų 12 mėnesių kūdikis dūsta, įskaitant dusulio priežastis, simptomus ir pirmosios pagalbos veiksmus.

Įvadas

Dusulys kūdikiams gali būti baisi patirtis tėvams ir globėjams. Svarbu atpažinti dusulio požymius ir žinoti, kaip greitai ir efektyviai reaguoti. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, simptomus ir pirmosios pagalbos veiksmus, kurių reikia imtis, jei 12 mėnesių kūdikis dūsta.

Dusulio priežastys

Dusulio priepuolis ištinka užsikimšus trachėjai ir paprastai trunka kelias akimirkas. Dažniausia keletą akimirkų trunkančio dusulio priežastis - į kvėpavimo takus patekęs vanduo ir maisto dalelės, smulkios žaislų detalės. Staigus dusulys dažniausiai vaiką ištinka svetimkūniui iš burnos patekus į trachėją.

Be to, yra ir kitų galimų dusulio priežasčių kūdikiams:

• Bronchų astmos priepuolis: Ūmus dusulys.
• Plaučių uždegimas: Lėtinis dusulys.
• Krupas: Susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams sunkėja ir ilgėja įkvėpimas, kvėpavimas tampa triukšmingas. Jei vaikas karščiuoja, buvo prikimęs ir kosėjo lojamu kosuliu, jam pasidarė sunku įkvėpti, o tai darydamas švokščia, jam gali būti virusinis krupas.
• Bronchitas: Jei vaikas slogavo, kosėjo, karščiavo, atsirado dusulys, tai gali būti bronchitas. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją.
• Epiglotitas: Jeigu vaikas prikimęs, temperatūra pakilo iki 39-40 laipsnių, jam sunku ryti, kalbėti ir įkvėpti, kvėpuodamas švokščia, jis vangus ir irzlus, stengiasi pasilenkti į priekį ir ištempti kaklą, galite įtarti antgerklio uždegimą - epiglotitą.
• Vilko gomurys, liežuvio, gerklės, ryklės, stemplės arba žandikaulio vystymosi sutrikimai: Didesnė problema vaiko dusulio priepuoliai, kurie atsiranda po kelių savaičių arba kelių mėnesių po gimimo. Bet tai nėra dažna problema. Tokio dusulio priežasčių daug: vilko gomurys, liežuvio, gerklės, ryklės, stemplės arba žandikaulio vystymosi sutrikimai. Jeigu dusulys atsirado vaikui nuo gimimo, būtinai kreipkitės į gydytoją.
• Angina ir šiaip skaudanti gerklė: Angina ir šiaip skaudanti gerklė gali apsunkinti vaikui rijimą, nes padidėja tonzilės, bet priepuolį ši priežastis sukelia retai.
• Ant nugaros be sąmonės gulintis vaikas gali užspringti savo vėmalais arba savo liežuviu: Taip gulint vėmalų masė arba paties vaiko liežuvis gali užblokuoti trachėją. Pavojus bus mažesnis, jeigu be sąmonės gulintį vaiką atsargiai apversite ant šono.

Dusulio simptomai

Kaip atrodo dusulio kankinamas vaikas? Jis triukšmingai kvėpuoja, neramus ir blaškosi, pamėlsta nosies ir lūpų trikampis.

Taip pat skaitykite: Dienos metu pasireiškiantis 12 mėnesių kūdikio dusulys

Pirmoji pagalba

• Skatinkite vaiką kosėti ir kvėpuoti. Svetimkūnis greičiausiai išlėks iš gerklės vaikui kosint.
• Specialius veiksmus svetimkūniui pašalinti reikia atlikti tuomet, kai kvėpavimo takai visiškai užkimšti: dingsta garsas bandant kosėti, vaikas nebegali įkvėpti, pamėlsta, gali netekti sąmonės.
• Paguldykite kūdikį ant kelių galva žemyn, veiduku žemyn kniūbsčią ir pakaitom padaužykite per nugarą, po to apvertę jį ant nugaros spaudinėkite krūtinės ląstą.

Pradinis gaivinimas

Ieva Žiūraitė, Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja, atkreipia dėmesį, kad labai svarbu mokėti atlikti pradinį gaivinimą ir nesąmoningam bei nekvėpuojančiam vaikui, ir suaugusiajam. Laiku atliktas pradinis gaivinimas yra susijęs su geresne neurologine išeitimi. Gaivinimo veiksmams atlikti vaiko amžius nustatomas pagal anatominius ir fiziologinius požymius: kūdikis - nuo 28 parų iki 1 metų, vaikas - nuo 1 iki 18 metų (vyresni nei 8 m. vaikai gaivinami kaip suaugę).

1. Radę vaiką be sąmonės, dar prieš pradedant gaivinti, įvertinkite situaciją. Būtina imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Nukentėjusįjį galima judinti tik tada, kai tai būtina jo saugumui užtikrinti. Perkeliant svarbu palaikyti galvą ir kūną taip, kad būtų išvengta stuburo sukimo - lenkimo judesių. Patikrinkite nukentėjusiojo sąmoningumą, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. „Priėję papurtykite vaiką, pakvieskite jį garsiai vardu. Jeigu esate ne vienas, įvertinę, kad vaikas yra nesąmoningas, paprašykite šalia esančių žmonių, kad iškviestų greitąją pagalbą. Geriausia šią užduotį patikėti vienam konkrečiam žmogui. Neprašykite, kad kažkas padėtų, o kreipkitės tiesiogiai į vieną žmogų su prašymu padaryti tą ir tą“, - pataria I. Žiūraitė.
2. Nesąmoningam kūdikiui ar vaikui liežuvis dažnai sukelia kvėpavimo takų nepraeinamumą. Kvėpavimo takai nukentėjusiajam atveriami atlošiant galvą ir pakeliant smakrą. Palaikant atvirus kvėpavimo takus nustatoma, ar vaikas kvėpuoja. Kvėpavimo vertinimas neturi užtrukti ilgiau kaip 10 sekundžių. „Atverkite kvėpavimo takus - ant kaktos uždėkite ranką ir šiek tiek atloškite galvą, ir pakelkite smakrą. Visi veiksmai turėtų vykti ant apatinio žandikaulio, tik nespauskite vaiko minkštųjų audinių. Pridėję savo ausį prie vaiko burnos klausykite, ar girdite kvėpavimą, ar jaučiate oro srovę į savo skruostą, o žvilgsnį nukreipkite į krūtinės ląstą. Stebėkite, ar ji kilnojasi“, - sako Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja.
3. Jeigu vaikas kvėpuoja, jis paguldomas ant šono. Įtariant stuburo traumą, to daryti negalima. Stebima vaiko būklė (sąmonė, kvėpavimas ir kraujotaka) ir laukiama atvykstant greitosios medicinos pagalbos.
4. Jeigu nesate tikras, ar vaikas kvėpuoja arba kvėpavimas yra trūkčiojantis, neįprastas, tokiu atveju vertinkite, kad to kvėpavimo nėra arba jis sutrikęs ir atlikite 2 efektyvius įpūtimus. „Vyresniam vaikui visada užspauskite nosį ir savo burna pilnai apėmę vaiko burną, atlikite 2 efektyvius įpūtimus, tai yra tokius įpūtimus, kurių metu pakyla krūtinės ląsta. Toliau vertinkite, ar yra gyvybės požymiai: ar vaikas jums įpūtus sukosėja, ar jis juda, ar atsiranda kvėpavimas. Jeigu nei vieno iš šių požymių nėra, vertinkite, kad ir širdies veiklos nėra ir krūtinkaulio apatiniame trečdalyje atlikite 15 krūtinės ląstos paspaudimų“, - tęsia gydytoja.
5. Priklauso nuo to, kokio dydžio vaikas ir jūs pats, galite tuos paspaudimus atlikti arba vienu rankos delnu, uždėję jį ant krūtinklaulio, arba dviem. Šį veiksmą reikėtų daryti pilnai ištiesus rankas su visu savo kūno svoriu. Greitis turėtų būti maždaug 100 kartų per minutę. „Ir padarius 15 krūtinės ląstos paspaudimų, reikia vėl pakartoti 2 įpūtimus ir vėl tęsti krūtinės ląstos paspaudimus. Jeigu, atlikdami įpūtimus, pastebite, kad krūtinės ląsta nepasikelia, bandykite koreguoti vaiko padėtį. Galbūt jūs per daug atlošėte jo galvą. Pakoregavę padėtį vėl pakartokite įpūtimus“, - sako I. Žiūraitė.
6. Kūdikiui krūtinės ląstos paspaudimai atliekami dviem pirštais, dedant juos ant krūtinkaulio. Spausti 2,5-3 cm gilumu 15 kartų (15 paspaudimų ir 2 įpūtimai).
7. Jeigu jūs esate tokioje viešoje vietoje, kur yra prieinamas defibriliatorius, turėtumėte paprašyti, kad kažkas iš aplinkinių jį atneštų. Tuomet jau vadovaukitės šio prietaiso rekomendacijomis. „Uždėjus elektrodus širdies veikla yra vertinama automatiškai. Nebereikia gaišti laiko vertinant, ar vaikas juda, ar kosėja. Galite susikoncentruoti ties gaivinimu, tuo labiau, kad defibriliatorius pats žingsnis po žingsnio pasako, ką reikia daryti, skaičiuoja, kiek jūs ciklų atlikote. Patį gaivinimą tęsiate, kol atvažiuoja greitoji pagalba“, - pabaigia gydytoja.

Kada kreiptis į gydytoją

Jeigu dusulio priepuolis vaikui trunka keltą sekundžių, kreipkitės skubios medicinos pagalbos. Staiga ištinkančių dusulio priepuolių gydymas priklauso nuo konkretaus atvejo. Jei vaikas prikimęs, temperatūra pakilo iki 39-40 laipsnių, jam sunku ryti, kalbėti ir įkvėpti, kvėpuodamas švokščia, jis vangus ir irzlus, stengiasi pasilenkti į priekį ir ištempti kaklą, galite įtarti antgerklio uždegimą - epiglotitą. Jei vaikas slogavo, kosėjo, karščiavo, atsirado dusulys, tai gali būti bronchitas. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją. Jeigu dusulys atsirado vaikui nuo gimimo, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Kitos svarbios rekomendacijos

Šiame skyriuje aptarsime kitas svarbias rekomendacijas, kurios gali padėti jums užtikrinti savo vaiko saugumą ir gerovę. Aptarsime šiuos dalykus:

• Vaiko teisės ir pareigos šeimoje: Kiekvienas žmogus - tiek suaugęs, tiek vaikas - turi savo teises ir pareigas. Kai mes esame vertinami ir pripažįstami tokie, kokie esame, jaučiamės daug geriau, esame kur kas laimingesni. Vaiko teisės kalba apie tai, kad neskriauskime vaikų, neišnaudokime jų dėl to, kad jie yra mažesni, silpnesni, atsižvelkime į jų ypatingus poreikius.
• Atsakomybės diegimas: Kai kalbame apie socialinius įgūdžius, ne apie socialinės rizikos ar atskirties šeimas, bet apie tas, kuriose vaikas rūpi, yra mylimas, tėvai stengiasi vaiką auklėti, lavinti ir pan., tai reikėtų pradėti daryti nuo gimimo. Nereikia visko mesti ir tą pačią sekundę bėgti, kai vaikas kniurkteli.
• Namų ruošos darbų mokymas: Jei vaikas nori ir įsitraukia, galima pradėti ir anksčiau, bet jau taip sąmoningai ir sistemingai rekomenduojama pradėti maždaug nuo dvejų metų. Jeigu mes norime, kad vaikas gerai jaustųsi užaugęs ir lengviau rastų savo vietą visuomenėje, jis turi suprasti, kad yra ne tik teisės, bet ir atsakomybės.
• Motyvavimas ir bendravimas: Kai kalbame apie mažus vaikus, taip nutinka dažniausiai dėl to, kad yra nutraukiama kokia nors jų veikla. Todėl reikėtų juos įspėti, kad, pavyzdžiui, už 5 minučių eisime tvarkytis, paskui pasakyti, kad jau už dviejų ir kad jau einame dabar.
• Mokymosi svarba: Tiesiog turime labai ramiai, kantriai ir nuosekliai su vaiku kalbėti, kad tai nėra diskusijų objektas - mes nediskutuojame, tu nori ar nenori. Mokykla yra privaloma iki tam tikro amžiaus. O tada tu jau galėsi spręsti: jei tau nepatinka mokytis - galėsi nestoti į universitetą, bet bendrasis išsilavinimas yra privalomas. Man atrodo, kad labai svarbus nuoseklus kalbėjimas apie išsilavinimo svarbą, tai, kad investicija į išsilavinimą yra amžina, kad viskas, ką nusiperki, - nuvertės, bet net ir mažiausia investicija į save atsiperka šimteriopai.
• Ribų nustatymas: Vaikams, kurie negeba susitarti, kartais nusileisti, spręsti konfliktų, daug sunkiau susirasti draugų ir jie prasčiau jaučiasi mokykloje negu tie vaikai, kurių vadinamasis emocinis intelektas yra aukštesnis. O mes esame už jį atsakingi, kai mūsų vaikas yra ikimokyklinio ir pradinės mokyklos amžiaus.
• Tėvų vaidmuo: Turėtume nepamiršti, kad mes esame tėvai ir mes esame atsakingi, nes mes esame suaugę. Ir kalbant apie vaiko teises - vaiko teisė yra jaustis saugiam, o saugumą užtikrina suaugusieji. Mes esame lygūs kaip žmonės - žmogiškojo orumo prasme, bet atsakomybės prasme - jis yra vaikas, o mes, tėvai, esame suaugę, ir to nereikėtų pamiršti.

Miego regresijos

Miego regreso laikotarpiai yra būdingi tam tikro amžiaus kūdikiams ir mažiems vaikams. Miego regresas sutampa su dideliais raidos pasiekimais: kūdikis išmoko apsiversti, atsisėsti, ropoti ir kt. Kūdikio elgsena miego regreso metu šiek tiek primena augimo šuolį.

• 4 mėnesių miego regresas: Patiria beveik visi kūdikiai. Manoma, kad atsiranda dėl pasikeitusio kūdikio miego ciklo, t.y. kūdikio miego ciklas ima panašėti į suaugusiojo: ciklas pradeda ilgėti, ima keistis ciklo metu besikeičiančių miego fazių trukmė, jų eilės tvarka.
• 8 mėnesių miego regresas: Šis miego regresas gali pasireikšti ir vėliau - 9 ar 10 mėnesį, gali „susilieti“ su 11 mėnesių miego regresu. Siejamas su labai aktyvia smegenų veikla ir labai sparčiai tobulėjančiais įgūdžiais: kūdikis yra labai aktyvus, sparčiai mokosi (arba aktyviai tobulina gebėjimus) ropoti, atsistoti, eiti prisilaikydamas, skleidžia vis daugiau garsų ir t.t.
• 11 mėnesių miego regresas: Rečiausiai pasireiškiantis miego regresas, jį dažnai pakeičia „tarpinis“ regresas tarp 8 ir 11 mėnesių. Siejamas su aktyvia smegenų veikla ir naujai tobulėjančiais įgūdžiais, o taip pat su besikeičiančiais dienos poguliais.
• 18 mėnesių miego regresas: Šio amžiaus kūdikiai sparčiai vystosi ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Miego regresas siejamas su fiziniais, kalbiniais gebėjimais, o taip pat ir su emocine raida: vaikas yra vis savarankiškesnis, reiškia savo nuomonę, išryškėja išsiskyrimo nerimas.
• 2 metų miego regresas: Šį miego regresą gali lemti labai daug skirtingų priežasčių. Vaiko smegenys ir toliau sparčiai vystosi, be to tokio amžiaus vaikų gyvenime netrūksta svarbių pokyčių: pavyzdžiui, atsisakoma sauskelnių ir vaikas ima savarankiškai naudotis puoduku, jis perkeliamas miegoti į „suaugusiojo“ lovą be užtvaro, galbūt jau pradeda lankyti darželį arba šeimoje atsiranda jaunesnis brolis ar sesė.

Kaip padėti kūdikiui miego regreso metu:

• Išlaikykite kuo stabilesnę dienotvarkę.
• Jei reikia, koreguokite miego grafiką.
• Nekeiskite pasiruošimo miegui ritualo ir migdymo būdo.
• „Neapkraukite“ kūdikio naujovėmis.
• Galite kūdikį maitinti dažniau ir/arba daugiau.
• Paieškokite daugiau progų pailsėti.

Krūties atsisakymas

Kūdikis gali būti neramus prie krūties ar atsisakyti ją žįsti net ir būdamas alkanas. Jeigu taip yra nuo gimimo, paprašykite gydytojų atidžiai įvertinti vaiko sveikatą. Jeigu kūdikis gerai žindo, tačiau tarp 1 ir 4 savaitės pasidarė neramus, taip gali nutikti dėl to, kad mažyliui buvo duodami dirbtiniai spenelio pakaitalai - žindukas ar buteliukas su čiulptuku, taip pat netaisyklingas krūties apžiojimas (jis gali būti susijęs arba nesusijęs su duodamais dirbtiniais speneliais), dėl ko mažyliui gali būti sunku ištraukti pieną.

Taip pat skaitykite: Kaip auga vieno mėnesio kūdikis

Neramumo prie krūties priežastimis gali būti ir minėtos ligos, pieno gausa, jautrumas ar alergija maistui, motinos pieno tekėjimo spartos ir skonio pasikeitimai. Nerimą kūdikiui prie krūties gali kelti ir didelis ar mažas raumenų tonusas.

Kartais atrodo, kad kūdikis prie krūties neranda to, ko ieško: atsikišusio spenelio, iš karto tekančio pieno, pieno tekančio nuolatine ir stipria srove (nes pienas iš krūties teka tik veikiant pieno atleidimo refleksui, kuris įvyksta kelis kartus maitinimo eigoje ir tarp reflekso veikimo gali būti pertraukėlių).

Jeigu mamos spenelis įtrauktas, reikėtų pabandyti jį bent šiek tiek ištraukti, kad kūdikis galėtų lūpomis ir veido oda pajusti, kurią vietą reikia apžioti: instinktas jiems sako, kad vieta, skirta apžiojimui, turi būti pažymėta bent nedideliu kauburėliu.

Kaip padėti kūdikiui:

• Kūdikis turėtų būti patogiai priglaustas prie krūties: visas atsuktas į mamą, krūtis apžiota taisyklingai, mama pastebi aktyvaus pienelio rijimo epizodus, su pauzėmis tarp jų. Žindyti kūdikį kuo dažniau - vos pastebėjus alkio požymius, ne rečiau kaip kas 2 val.
• Mama gali padrąsinti kūdikį žindydama dažniau, kol jis dar neperalko, pati stimuliuoti pieno atleidimo refleksą - švelniai pamasažuoti krūtį, rudajį laukelį, paglostyti krūties odą, nueiti į šiltą dušą ar užsidėti karštą kompresą ant krūties, tėtis gali pamasažuoti mamai nugarą ar pečių juostą - prieš paduodama krūtį kūdikiui.
• Svarbu nespausti kūdikio galvos, neglostyti skruostų. Neriboti buvimo prie pirmos krūties laiko, nekeisti krūtų dažnai, nes taip kūdikis privalgo daugiau liesesnio pieno, dėl ko vaikui gali pūsti pilvą ir jis bus neramus.
• Bendro pobūdžio patarimai: daugiau odos kontakto, daugiau dėmesio, bandyti žindyti mieguistą ar miegantį, keisti žindymo padėtis, žindyti supantis supamajame krėsle ar vaikštant.

Psichologinės rekomendacijos mamai:

Atsako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė: 9 mėnesių kūdikio pagrindinis psichologinis poreikis - saugumas, kurį gali užtikrinti rūpestingas suaugęs šalia. Kai vaikas jau bus didesnis, pradės vaikščioti, norės tyrinėti pasaulį, tada jam bus svarbu mokytis savarankiškumo ir nepriklausomybės, tada dažnai norės daryti priešingai nei iš jo tikėsis tėvai. Dabar panašu, kad jam svarbiausia nuraminimas ir patvirtinimas, kad mama šalia, kad niekur nedings, kad ji pasirūpins juo visais klausimais.

• Atraskite verksmo priežastį.
• Eliminuokite priežastį.
• Nepalikte paverkti, kol nustos.
• Visada nuraminkite.
• Buities darbus dalinkitės, prašykite pagalbos.

Mažakraujystė

Blyškumas - klasikinis mažakraujystės požymis, bet jis dažniausiai rodo jau įsisenėjusią ligą. Nereikia painioti prigimtinio odos atspalvio su anemišku išblyškimu. Atkreipti dėmesį reikia tada, kai vaiko veido oda per kurį laiką pasikeičia, pasidaro panaši į vašką. Mažakraujystei progresuojant, ypač ryškėja ausies kaušelių ir gleivinių - burnos, akių junginės - blyškumas. Galima pasinaudoti liaudies išmintimi ir patikrinti apatinio akies voko gleivinės spalvą. Oda esant mažakraujystei keičia ne tik spalvą - ji sausėja, šiurkštėja, atsiranda lūpų kampų įskilimų, kurie sunkiai gyja, plaukai ir nagai pasidaro ploni, lūžinėja.

Taip pat skaitykite: Idėjos 23 mėnesių vaiko lavinimui

Vaikas žaisdamas judrius žaidimus ar gavęs fizinį krūvį greitai pavargsta. Lipdamas laiptais dūsauja, nori žaisti sėdėdamas ar gulėdamas, žiūrėdamas televizorių ne sėdi, o gulinėja. Gali būti raumenų trūkčiojimų, pasireikšti kojų mėšlungis, šlubčiojimas. Esant mažakraujystei, gali kamuoti įvairaus intensyvumo, ilgai trunkantys galvos skausmai, galva gali svaigti, „suktis“, būna regos sutrikimų (neaiškus matymas, mirgėjimas). Vaikui sunku susikaupti, jis blogiau įsisavina žinias, greitai kinta nuotaika.

Geležį organizmas naudoja hemoglobinui gaminti, o be hemoglobino nė vienas negalėtume gyventi - jis iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį. Kai trūksta hemoglobino, galima sakyti, kad visos organizmo ląstelės dūsta. Labiausiai deguonies reikia smegenų ląstelėms, todėl jos, norėdamos kompensuoti deguonies badą, duoda signalą - žiovauti. Kai trūksta geležies, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms - vaikas nei iš šio, nei iš to ūmiai suserga kelis kartus, kai kiti neserga. Kardiovaskulinės sistemos pažeidimas pasireiškia padažnėjusius pulsu - jis neadekvatus fiziniam krūviui. Tokio vaiko širdutė, kai jis pabėgėja vos kelis metrus, tuksi labai greitai. Vaikas nuo fizinio krūvio gali net dusti, jam gali skaudėti širdies plote.

Motinos piene geležies yra 3 kartus daugiau negu karvės piene, tačiau ir to kiekio greitai besivystančiam kūdikiui neužtenka. Geležies stokos mažakraujystė gali pasireikšti intensyviai augančiam vaikui, nes tada padidėja geležies poreikis. Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti ir dėl sutrikusio geležies pasisavinimo organizme.

Aukšta temperatūra

Dažna vaikų karščiavimo priežastis yra peršalimo ligos, ausų uždegimas (otitas), kvėpavimo takų infekcijos, virusinis gastroenteritai (roto, noro, kiti virusai), šlapimo takų infekcija. Temperatūra gali pakilti dygstant dantukams ar po skiepų.

Daugumai virusų ir bakterijų palankiausia daugintis temperatūra yra apie 37°C. Tad temperatūrai pakilus iki 38°C ar daugiau, sąlygos bakterijoms daugintis tampa mažiau palankios.

Jei naujagimiui ar kelių mėnesių amžiaus kūdikiui temperatūra pakilo nežymiai (iki 37,5°C), patikrinkite, ar jam ne per karšta, ar jis nėra per daug prirengtas ar per šiltai apklostytas.

Jei manote, kad temperatūra pakilo dėl ligos, bet ji nėra labai aukšta (iki ~38-39°C, priklausomai nuo amžiaus, žr. žemiau), o vaikas atrodo pakankamai guvus, nori žaisti, jo apetitas yra geras, nėra jokio reikalo mažinti temperatūros: tai ženklas, kad liga nėra sunki ir organizmas su ja sėkmingai tvarkosi.

• Apranga: Aprenkite vaiką laisvais, lengvais, patogiais drabužiais, užklokite plona antklode. Kambario temperatūra tūri būti vidutinė (18-21°C). Aprengus ar apklosčius per daug, vaiko organizmas negalės atvėsti.
• Miegas ir poilsis.
• Skysčiai: Duokite vaikui daug gerti: vaiko organizmas vėsinasi išgarindamas daugiau vandens, prakaituodamas, ir taip vaikas netenka skysčių. Geriausiai praradimams atkurti tiks vanduo, žolelių arbatos (žinoma, atsižvelkite į vaiko amžių - kūdikiams geriau už bet kurias arbatas yra mamos pienelis). Jei duodate sulčių ar arbatų, nesaldinkite jų, ypač jei vaikas pasigavo žarnyno virusą ar infekciją. Venkite gazuotų gėrimų. Vyresniems vaikams puiki alternatyva gali būti šaldytų vaisių sulčių šerbetas.
• Maistas: Duokite lengvai virškinamo maisto. Natūralu, kad sergantis vaikas valgys mažiau: neverskite jo valgyti per prievartą (organizmas yra sutelkęs visas jėgas prieš kovą su liga, tad nereiktų jo per daug apkrauti virškinimu).

Jei temperatūra yra tokia aukšta, kad trukdo vaikui miegoti, sukelia skausmą, pykinimą, diskomfortą, jei vaiką kankina troškulys, jei jis stipriai dehidratavo, gali reikėti temperatūrą numušti, tačiau jokiu būdu nesistenkite „numušti“ jos iki „normalios“.

#

tags: #12 #menesio #vaikas #dusauja