Vaikų sveikata ir gerovė yra svarbiausias prioritetas kiekvienam tėvui. Kartais pasitaiko situacijų, kai vaikas, ypač 12 mėnesių kūdikis, dienos metu jaučia dusulį. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti galimas šio reiškinio priežastis ir pateikti patarimų, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Miego svarba vaiko vystymuisi
Prieš pradedant nagrinėti dusulio priežastis, svarbu pabrėžti miego svarbą vaiko vystymuisi. Miego metu organizmas atgauna jėgas, ilsisi, vyksta fizinė veikla ir raida. Mieguistumas gali būti nuovargio arba ligos požymis. Miegant sulėtėja medžiagų apykaita, nukrinta kraujospūdis, kūno temperatūra, sulėtėja širdies ritmas bei kvėpavimas, išskiriamas augimo hormonas. Taip pat atsiranda naujų jungčių nervų takams nutiesti, susiderina nervų sistema. Vaikas miegodamas vėl išgyvena dienos potyrius ir taip tarsi pasikartoja įgytus įgūdžius. Todėl tėvai turėtų rūpintis, kad vaikas miegotų pakankamai, leisti jam pabūti ir pajudėti lauke kasdien bent kelias valandas.
Miego sutrikimai ir mieguistumas
Mieguistumas yra vienas miego sutrikimų, daug retesnis nei nemiga, tačiau taip pat labai varginantis. Vaikas yra apsnūdęs, tarsi apdujęs, tampa piktesnis, irzlesnis, prislėgtos nuotaikos. Tokia būklė trukdo jo fizinei ir intelektualinei veiklai. Jei mieguistumas trunka ilgai - mėnesį ar ilgiau, gali sulėtėti raida. Tačiau dažniausiai mieguistumas būna trumpalaikis, išnyksta kartu su jį sukėlusia priežastimi.
Galimos 12 mėnesių kūdikio dusulio dienos metu priežastys
Miego stoka ir sutrikęs dienos režimas
Dažniausia mieguistumo priežastis yra miego stoka arba sutrikęs dienos režimas. Vaikui miego trūksta, jei per vėlai užmigdomas ir anksti keliamas, nemiega dieną, jei naktį dažnai prabunda dėl įvairių dirgiklių (triukšminga aplinka, šviesa, tvankus, karštas oras, šaltis, ankšti drabužėliai). Blogai miegoti gali pervargęs, vakare prisižiūrėjęs baisių filmukų, išgėręs gėrimų su kofeinu (arbatos, gazuotų gėrimų), prisivalgęs šokolado, patyręs daug ne tik blogų, bet ir gerų įspūdžių, pasikeitus dienotvarkei.
Ką daryti:
- Užtikrinkite, kad kūdikis miegotų pakankamai pagal jo amžių.
- Laikykitės reguliaraus dienos režimo, įskaitant miego, maitinimo ir žaidimų laiką.
- Sukurkite raminančią aplinką prieš miegą.
Mažakraujystė (anemija)
Vaikas pablykšta, jaučia nuovargį, jam silpna, norisi miego, pablogėja apetitas, dažniau plaka širdis.
Taip pat skaitykite: Kaip auga vieno mėnesio kūdikis
Ką daryti:
- Kreipkitės į gydytoją, kad patikrintų kraują.
- Jei tyrimas parodys mažakraujystę, nupirkite geležies papildų ir paisykite visų gydytojo nurodymų.
- Sureguliuokite mitybą, pasistenkite, kad vaikas su maistu gautų daugiau geležies.
Kūno temperatūros pokyčiai
Pakilusi ar nukritusi žemiau normos kūno temperatūra gali sukelti mieguistumą. Vaikui silpna, norisi miego, kai jis karščiuoja arba temperatūra žemesnė, negu įprastai.
Ką daryti:
- Pamatuokite temperatūrą.
- Jei temperatūra pakilusi, imkitės priemonių jai mažinti (vaistai, vėsūs kompresai).
- Jei temperatūra žemesnė nei įprastai, pasirūpinkite, kad vaikui būtų šilta.
Užkrečiamosios ligos
Jei vaikas tampa mieguistas sirgdamas vėjaraupiais, raudonuke ar kita užkrečiamąja liga ir skundžiasi, kad skauda galvą, kaklą, būtina kreiptis į gydytoją.
Ką daryti:
- Kreipkitės į gydytoją, kad nustatytų diagnozę ir paskirtų gydymą.
- Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir ilsėtųsi.
Skysčių stoka (dehidratacija)
Vaikui, kuris ne tik mieguistas, bet ir vemia ar viduriuoja, tikriausiai stinga skysčių. Todėl jam silpna, norisi prigulti, pasnausti.
Ką daryti:
- Duokite gausiai gerti arbatos, negazuoto mineralinio vandens, o kūdikį dažniau pažindykite arba pagirdykite mišinuku, vandenuku.
- Nepamirškite specialaus druskų tirpalo.
Trauma
Gali būti, kad vaikas pasidarė mieguistas, nes susitrenkė galvą.
Ką daryti:
- Jei iškrito iš vežimėlio ar lovelės ir todėl pasidarė vangus, mieguistas, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.
- Vyresnio vaiko paklauskite, ar jis negriuvo ir nesusitrenkė galvos.
Cukraligė (diabetas)
Mieguistumas gali būti vienas cukrinio diabeto požymių. Jei vaiką dar ir troškina, jis dažnai ir gausiai šlapinasi, dažniau kvėpuoja, kreipkitės į gydytoją, kad patikrintų gliukozės kiekį šlapime ir kraujyje.
Taip pat skaitykite: Idėjos 23 mėnesių vaiko lavinimui
Ką daryti:
- Kreipkitės į gydytoją, kad atliktų tyrimus ir nustatytų diagnozę.
Apsinuodijimas
Mažas vaikas tyrinėja aplinką ir radęs ką nors, kas jį labai sudomina, gali nuryti. Apsinuodijęs vaistais arba alkoholiu vaikas tampa mieguistas, vangus, gali net prarasti sąmonę, atsirasti traukulių, vemti, viduriuoti.
Ką daryti:
- Apklauskite jį ir būtinai patikrinkite namų vaistinėlę, ar joje nieko netrūksta.
- Supratę, kad mieguistumo priežastis - apsinuodijimas, paguldykite vaiką ant šono (pradėjęs vemti neužsprings) ir kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
- Kai praslinks nelaimė, vaistams, alkoholiui ir buitinei chemijai raskite vietą, kurios vaikas nepasiektų.
Vaistų poveikis
Kai kurių vaistų (pvz., nuo alergijos) šalutinis poveikis yra mieguistumas.
Ką daryti:
- Pasitarkite su gydytoju, ar jų nereikėtų pakeisti kitais.
Depresija ir nerimo sutrikimai
Vyresniam vaikui mieguistumas gali išsivystyti prasidėjus depresijai, atsiradus psichikos sutrikimų. Tada užsitęsia bloga nuotaika, sutrinka santykiai su bendraamžiais, tėvais, vengia su jais bendrauti, tampa dirglus, nenori valgyti (arba, priešingai, valgo daugiau nei įprastai), sutrinka virškinimas, skauda galvą, sunku susikaupti. Vaikų nerimo sutrikimas atsėlina tyliai ir dažnai įsėda visai nejučia. Jei laiku nepastebimas ir nesuteikiama pagalba, gali pasilikti ilgai, kartais net visam gyvenimui sukeldamas skaudžių pasekmių.
Kaip atpažinti vaikų nerimo sutrikimą:
Dažniausi nerimo sutrikimo simptomai: nuolatos pasikartojantis nerimastingas vaiko elgesys (greitas išgąstis, dažnas verksmas, pyktis), prasta miego kokybė, sunkus prabudimas, taip pat galvos, pilvo skausmai (somatiniai simptomai). Šis sutrikimas gali būti paveldimas, jį gali lemti temperamentas, charakterio bruožai, įgimtas jautrumas. Sudėtingose situacijose vaikas dažnai prisiima suaugusiojo vaidmenį, nes nežino, kaip elgtis, arba lieka nuošalyje. Mažyliai dažnai patiria atsiskyrimo nerimą, kai nenori eiti į darželį, labai skausmingai atsisveikina su tėvais, ilgai verkia. Dažnai vaikai turi stiprią gamtos stichijų ar reiškinių, socialinių situacijų baimę, sudėtingą požiūrį į aplinkinius, tarpusavio bendravimo sunkumų, nesėkmės ar suklydimo baimę, stipriai išreikštą pavydą kitiems. Neretai vaikų nerimavimą paveikia ir socialiniai tinklai. Jeigu paauglys turi generalizuotą nerimo sutrikimą, jis jaudinasi dėl pačių įvairiausių dalykų (pažymių, šeimos, draugų, laisvalaikio). Tokie vaikai yra pernelyg griežti sau, siekiantys tobulumo. Dabar dažnai girdima ir apie vaikų patiriamas panikos atakas. Jei nerimas jaučiamas ilgą laiką ir nėra žinoma, dėl ko, tokia būsena gali sukelti panikos atakas. Tačiau jos gali įvykti dėl begalės skirtingų priežasčių - tai nebūtinai yra tik nerimo pasekmė. Panikos atakos metu tam tikri sensoriniai veiksniai paveikia elgesį, norisi pabėgti nuo nepalankios situacijos, nepavyksta valdytis, greitai plaka širdis, prakaituoja delnai ir t. Jeigu panikos priepuoliai kartojasi 2-3 kartus per mėnesį, vertėtų reaguoti į šią situaciją rimtai.
Ką daryti:
- Kreipkitės į psichologą arba psichoterapeutą.
- Sukurkite saugią ir palaikančią aplinką namuose.
- Mokykite vaiką įveikti stresą ir nerimą (kvėpavimo pratimai, meditacija).
- Būkite atidūs vaiko emocijoms ir išklausykite jį.
Krūties atsisakymas
Kūdikis gali būti neramus prie krūties ar atsisakyti ją žįsti net ir būdamas alkanas. Jeigu taip yra nuo gimimo, paprašykite gydytojų atidžiai įvertinti vaiko sveikatą. Jeigu kūdikis gerai žindo, tačiau tarp 1 ir 4 savaitės pasidarė neramus, taip gali nutikti dėl to, kad mažyliui buvo duodami dirbtiniai spenelio pakaitalai - žindukas ar buteliukas su čiulptuku, taip pat netaisyklingas krūties apžiojimas (jis gali būti susijęs arba nesusijęs su duodamais dirbtiniais speneliais), dėl ko mažyliui gali būti sunku ištraukti pieną. Neramumo prie krūties priežastimis gali būti ir minėtos ligos, pieno gausa, jautrumas ar alergija maistui, motinos pieno tekėjimo spartos ir skonio pasikeitimai. Nerimą kūdikiui prie krūties gali kelti ir didelis ar mažas raumenų tonusas. Kartais atrodo, kad kūdikis prie krūties neranda to, ko ieško: atsikišusio spenelio, iš karto tekančio pieno, pieno tekančio nuolatine ir stipria srove (nes pienas iš krūties teka tik veikiant pieno atleidimo refleksui, kuris įvyksta kelis kartus maitinimo eigoje ir tarp reflekso veikimo gali būti pertraukėlių). Jeigu mamos spenelis įtrauktas, reikėtų pabandyti jį bent šiek tiek ištraukti, kad kūdikis galėtų lūpomis ir veido oda pajusti, kurią vietą reikia apžioti: instinktas jiems sako, kad vieta, skirta apžiojimui, turi būti pažymėta bent nedideliu kauburėliu.
Taip pat skaitykite: Ateizmo sklaida ir agresija
Kaip padėti kūdikiui:
Kūdikis turėtų būti patogiai priglaustas prie krūties: visas atsuktas į mamą, krūtis apžiota taisyklingai, mama pastebi aktyvaus pienelio rijimo epizodus, su pauzėmis tarp jų. Žindyti kūdikį kuo dažniau - vos pastebėjus alkio požymius, ne rečiau kaip kas 2 val. Mama gali padrąsinti kūdikį žindydama dažniau, kol jis dar neperalko, pati stimuliuoti pieno atleidimo refleksą - švelniai pamasažuoti krūtį, rudajį laukelį, paglostyti krūties odą, nueiti į šiltą dušą ar užsidėti karštą kompresą ant krūties, tėtis gali pamasažuoti mamai nugarą ar pečių juostą - prieš paduodama krūtį kūdikiui. Svarbu nespausti kūdikio galvos, neglostyti skruostų. Neriboti buvimo prie pirmos krūties laiko, nekeisti krūtų dažnai, nes taip kūdikis privalgo daugiau liesesnio pieno, dėl ko vaikui gali pūsti pilvą ir jis bus neramus. Bendro pobūdžio patarimai: daugiau odos kontakto, daugiau dėmesio, bandyti žindyti mieguistą ar miegantį, keisti žindymo padėtis, žindyti supantis supamajame krėsle ar vaikštant.
Kiti galimi faktoriai
Karščiavimas
Aukšta temperatūra yra blogai. Net jei pakilusios temperatūros priežastis yra liga, neskubėkite jos mažinti vaistais. Dažna vaikų karščiavimo priežastis yra peršalimo ligos, ausų uždegimas (otitas), kvėpavimo takų infekcijos, virusinis gastroenteritai (roto, noro, kiti virusai), šlapimo takų infekcija. Temperatūra gali pakilti dygstant dantukams ar po skiepų. Daugumai virusų ir bakterijų palankiausia daugintis temperatūra yra apie 37°C. Tad temperatūrai pakilus iki 38°C ar daugiau, sąlygos bakterijoms daugintis tampa mažiau palankios.
Ką daryti:
- Apranga. Aprenkite vaiką laisvais, lengvais, patogiais drabužiais, užklokite plona antklode. Kambario temperatūra tūri būti vidutinė (18-21°C). Aprengus ar apklosčius per daug, vaiko organizmas negalės atvėsti.
- Miegas ir poilsis.
- Skysčiai. Duokite vaikui daug gerti: vaiko organizmas vėsinasi išgarindamas daugiau vandens, prakaituodamas, ir taip vaikas netenka skysčių. Geriausiai praradimams atkurti tiks vanduo, žolelių arbatos (žinoma, atsižvelkite į vaiko amžių - kūdikiams geriau už bet kurias arbatas yra mamos pienelis). Jei duodate sulčių ar arbatų, nesaldinkite jų, ypač jei vaikas pasigavo žarnyno virusą ar infekciją. Venkite gazuotų gėrimų. Vyresniems vaikams puiki alternatyva gali būti šaldytų vaisių sulčių šerbetas.
- Maistas. Duokite lengvai virškinamo maisto. Natūralu, kad sergantis vaikas valgys mažiau: neverskite jo valgyti per prievartą (organizmas yra sutelkęs visas jėgas prieš kovą su liga, tad nereiktų jo per daug apkrauti virškinimu).
Nervinis tikas
Tėvai, pastebėję nevalingus bet kurios vaiko veido dalies trūkčiojimą, padažnėjusį mirksėjimą, akių vartymą, traukomus pečius ir pan. labai sunerimsta. Teigiama, kad pagrindinė šio sutrikimo atsiradimo priežastis - jog smegenų dalys pagamina per didelį kiekį nervų galūnėles dirginančių medžiagų. Nervinis tikas - tai greiti bei nevalingi pavieniai raumenų arba jų grupių susitraukimai. Nervinis tikas gali kartotis vos kelis kartus per dieną, tačiau tokių epizodų gali būti ir kelios dešimtys. Paprastai nervinis tikas prasideda vaikui sulaukus 3-7 metų. Dažniau nerviniai tikai vargina berniukus. Svarbu žinoti, kad sutrikimas niekada nepasireiškia miego metu.
Nevalingi judesiai: Dažniausiai nevalingi judesiai pastebimi veide: vaiko kuri nors akis gali trūkčioti, vaikas gali dažnai mirksėti, vartyti akis, nuolat laižyti lūpas ar kaišioti liežuvį, nevalingai sutraukinėti nosį ir kt. Tačiau nerviniai tikai pasireiškia nebūtinai veide, gali būti pastebimi tam tikri rankų, kojų judesiai: vaikas gali nevalingai judinti koją, trepsėti, gniaužyti rankas ir kt. Bet dažniausiai tikas pasireiškia veide ir „slenka“ žemyn galūnių link.
Nevalingi garsai: Nevalingus grasus vaikas skleidžia, kai susitraukia kalbos raumenų grupė. Garsiniu tiku gali būti laikomi tiek nevalingas žagsėjimas ar kosulys, tiek ir garsus kvėpavimas. Labai dažnai garsiniai tikai nėra laikomi problema, todėl į juos nekreipiama dėmesio.
Keli vienu metu pasireiškiantys (kompleksiniai) tikai: Nors kompleksiniai tikrai pasireiškia rečiau, tačiau, pavyzdžiui, vaikas gali atlikti įvairius nevalingus judesius veidu, rankomis, kojomis arba kitomis kūno dalimis. Vienu metu kamuojantys kombinuotasis ir balansinis tikas yra vadinamas Tureto sindromu.
Priežastys:
- Stresas. Labai dažnai nervinis tikas prasideda po kokio nors svarbaus, nemažai įtampos sukėlusio įvykio, pavyzdžiui, pradėjus lankyti mokyklą, po tėvų skyrybų, išsikrausčius gyventi į kitą vietą ir pan.
- Paveldimumas.
- Ligos ir traumos. Bandymas eliminuoti fizinius pojūčius.
Ką daryti:
- Dažnu atveju neurologas rekomenduos luktelėti ir kardinalių gydymo būdų nesiūlys, nes paauglystėje dažniausiai (maždaug 90 proc. atvejų) nervinis tikas praeina savaime.
Perinatalinė netektis ir jos įtaka
Negimusio arba trumpai gyvenusio vaikelio praradimas - ypatingas skausmas visai šeimai. Jis kitoks, nes žlunga tokios gražios ir realios svajos, kurios turėjo šviesiomis spalvomis nuspalvinti šeimos gyvenimą. Moteris staiga netenka itin artimos būtybės, kuri pastarąjį laiką gyveno joje, buvo jos dalis ir turėjo būti visiems laikams.
Baisiausia, jog ši netektis daugelio to nepatyrusių yra nuvertinama. Aplinkiniai dažnai nesuvokia, kad tokia netektis prilygsta artimojo netekčiai ir yra lygiai taip pat išgyvenama. Dėl to perinatalinę netektį patyrusios šeimos dažnai lieka nesuprastos, todėl vienišos su savo skausmu. Tai yra skausmas, į kurį visuomenė nekreipia nė mažiausio dėmesio. Jeigu šis skausmas neignoruojamas, tai stipriai sumenkinamas. Artimieji norėdami paguosti dažniausiai teištaria: „Gerai, kad tai įvyko pakankamai anksti“, „Tai natūrali gamtos atranka, turbūt vaikelis būtų nesveikas“, „Pamatysi, dar turėsi vaikų“ ir pan. Bet retas paguodžia, išklauso, pabūna kartu su tavo nelaime. O moterys lieka nesuprastos, nebežino, kaip joms elgtis, ar joms galima gedėti. Daugumą mamų, kurios anksti neteko savo vaikelių, vienija vienatvė, nesupratimas, tuštumos jausmas, poreikis būti priimtoms ir išklausytoms, tačiau labiausiai … skausmas. Mamos, kuri negalėjo apglėbti savo vaikelio, skausmas.