Atsiskyrimo nerimas 1 metų vaikui: kaip padėti mažyliui ir tėvams

Įvadas

Atsiskyrimo nerimas - natūrali vaiko raidos dalis, tačiau kartais kelianti iššūkių tiek vaikui, tiek tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra atsiskyrimo nerimas, kodėl jis atsiranda, kaip jis pasireiškia skirtingais amžiaus tarpsniais ir, svarbiausia, kaip padėti vaikui ir sau šį laikotarpį išgyventi lengviau.

Kas yra atsiskyrimo nerimas?

Atsiskyrimo nerimas - tai nerami kūdikio reakcija į atsiskyrimą nuo jį nuolat globojančio žmogaus, dažniausiai mamos arba tėčio. Atsiskyrimo nerimas yra normali vaiko raidos dalis, susijusi su vaiko protine ir emocine raida. Tai laikotarpis, kai mažylis pradeda suvokti, kad yra atskiras nuo savo tėvų, tačiau dar nesugeba pilnai suprasti, kad tėvai visada sugrįš.

Kada atsiranda atsiskyrimo nerimas?

Atsiskyrimo nerimas paprastai pasireiškia sulaukus maždaug 6-8 mėnesių amžiaus, kai mažylis pradeda suprasti, jog daiktai ir toliau egzistuoja, net kai jų nematyti. Kūdikis atskiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones, yra prisirišęs prie juo besirūpinančių artimųjų, suvokia, kad turi tik vieną mamą ir tėtį. Kūdikis dar nesupranta daiktų ir žmonių pastovumo. Vaikas nesuvokia, kad iš akiračio dingę daiktai ar žmonės neprasmenga skradžiai žemės. Mamai nuėjus kūdikis sunerimsta, susijaudina, jam baisu, kad mama dingo amžiams. Kūdikiai sunkiai suvokia laiką. Kūdikiai nemoka „planuoti“ ateities įvykių, tad jiems svarbu tik tai, kas vyksta čia ir dabar. Kūdikis nesuvokia, kad į tualetą nuėjusi mama grįš po kelių minučių, tad jam neramu.

Atsiskyrimo nerimas - tai gerai!

Nors atsiskyrimo nerimas gali būti varginantis, svarbu suprasti, kad tai yra teigiamas ženklas. Tai rodo, jog tarp jūsų ir mažylio susiformavęs prasmingas ryšys, jūsų mažylis suvokia objektų pastovumą, vaikas aktyviai reiškia savo jausmus.

Atsiskyrimo nerimo epizodai: kada jų tikėtis?

Vidutiniškai tokie atsiskyrimo nerimo epizodai tęsiasi 2-3 savaites. Tačiau jų dar nusimato ne vienas. Trys ryškiausi epizodai varijuoja apie 8-9 mėnesiais, 15-18 mėnesių bei prieš pat 3 metus.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu

Atsiskyrimo nerimo priežastys

Vaikų baimės priežastys gali būti įvairios, tiek psichologinės, tiek aplinkos.

Psichologiniai veiksniai

• Emocinis saugumas ir prieraišumo stilius: Emociškai nesaugus vaikas, neturintis pastovumo ryšyje, baimėmis signalizuoja apie ryšio sunkumus ir kviečia tėvus. Ribų šeimoje nebuvimas taip pat prisideda prie emocinio nesaugumo.
• Laki vaizduotė ir simbolinis mąstymas: Vaikai painioja tikrovę ir vaizduotę, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai.
• Baimė kaip pykčio išraiška: Bijoti visuomenėje priimtiniau nei pykti, todėl baimė atsiranda kaip pakaitinė iškrova.
• Įgimtas jautrumas: Jautresnė nervų sistema greičiau ir stipresniu atsaku reaguoja į dirgiklius, prisitaikyti prie pokyčių reikalinga daugiau resursų bei aplinkos paramos.

Aplinkos poveikis

• Tėvų elgesys: Vaikai perima tėvų baimes nekvestionuodami, todėl svarbu negąsdinti vaiko, kad nukris, užsigaus, susirgs ir t.t.
• Traumos ir skausmingos patirtys: Ligos, tėvų praradimas, gaisras, smurtas ar kiti dideli įvykiai gali stipriai išgąsdinti.
• Nesaugios augimo sąlygos: Nepriežiūra, kaip ir perdėta globa, gali neduoti emocinių atramų ir paskatinti baimingumą.
• Aplinkos informacija: Žinios, radijas, kiti vaikai, filmai, kompiuteriniai žaidimai (ypač amžiaus neatitinkančios) moko saugotis bei gali prisidėti prie baimės atsiradimo.

Kaip atsiskyrimo nerimas pasireiškia skirtingais amžiaus tarpsniais?

Vaikų baimės ir nerimas kinta priklausomai nuo amžiaus. Štai keletas pavyzdžių:

• 1 metai: Atskyrimas nuo tėvų, svetimi žmonės.
• 2 metai: Stiprus triukšmas, gyvūnai, tamsa, atsiskyrimas nuo tėvų, asmeninės aplinkos pokyčiai.
• 3-4 metai: Kaukės, tamsa, gyvūnai, atskyrimas nuo tėvų.
• 5 metai: Gyvūnai, „blogi“ žmonės, atskyrimas nuo tėvų, kūno sužalojimai.
• 6 metai: Antgamtinės būtybės (pvz., vaiduokliai, raganos), kūno sužalojimai, griaustinis ir žaibai, tamsa, pasilikimas vienam, atskyrimas nuo tėvų.
• 7-8 metai: Antgamtinės būtybės, tamsa, buvimas vienam, kūno sužalojimai.
• 9-12 metai: Atsiskaitymai mokykloje, kūno sužalojimai, išvaizda, bendravimo sunkumai, mirtis.
• Paauglystė: Išvaizda, santykiai su bendraamžiais, mokykla, saugumas, ateitis.

Kaip suprasti, kad vaikas bijo?

Baimė reiškiasi ne vien kalbėjimu apie baimės objektą, taip pat ir:

• Sunkumais užmigti/nemiga;
• Apetito pokyčiais;
• Neaiškiais, fizinės priežasties neturinčiais skausmais pvz:. pilvo, galvos, kojų;
• Sunkumu kvėpuoti;
• Nuolatiniu nerimastingumu ;
• Nagų kramtymu;
• Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją pvz:. vaikas puikiai laikantis šlapimą pradeda šlapintis į lovą.

Kaip padėti vaikui išgyventi atsiskyrimo nerimą?

Štai keletas patarimų, kaip padėti mažyliui ir sau šį laikotarpį išgyventi bent kiek lengviau:

• Visuomet atsisveikinkite ir pasisveikinkite su kūdikiu. Nesistenkite išsmukti vogčiomis - tai tik padidins kūdikio baimę ir nesaugumą.
• Sugalvokite atsisveikinimo ritualą ir visuomet jį naudokite. Pavyzdžiui, pabučiuokite kūdikį į abu skruostus ir išeidami pasakykite: „Atia! Greitai grįšiu!“. Atsisveikinimas turi būti trumpas, neįaudrinantis ir negraudinantis nei kūdikio, nei tėvų.
• Pasakykite, kada grįšite. Vyresniam vaikui jau galite paaiškinti, kur einate ir kada grįšite - 5 minutės ar 1 valanda vaikui nėra labai suvokiamas paaiškinimas, todėl grįžimo laiką susiekite su dienotvarke. Pavyzdžiui, pasakykite, kad grįšite, kuomet reikės maudytis ir skaityti pasaką. Vaikas jausis ramiau ir jūsų lauks numatytu metu.
• Duokite vaikui Mylimuką. Trumpą atsisveikinimo ritualą galite papildyti Mylimuko davimu. Mylimukas - vaikui svarbus žaislas, daiktelis, pledas ar pan., kuris dažniausiai primena mamą ir padeda jaustis saugiau.
• Leiskite kūdikiui pabūti vienam. Net ir būdami namuose, galite „treniruotis“. Įsitikinkite, kad kūdikio aplinka saugi ir leiskite jam pabūti vienam bent keletą minučių, pavyzdžiui, palikite savarankiškai pažaisti savo kambaryje.
• Leiskite kūdikiui tyrinėti. Rūpinkitės kūdikio saugumu, tačiau suteikite jam erdvės ir leiskite savarankiškai tyrinėti aplinką „nesikišdami“ ir nuolat jo nedrausmindami.
• Palikite kūdikį su kitais žmonėmis. Nuo pat mažumės, dar prieš prasidedant atsiskyrimo nerimui pratinkite kūdikį bendrauti su kitais žmonėmis - tuomet jis supras, kad gera ir saugu ne tik su mama. Vėliau patikėkite kūdikį kartkartėmis prižiūrėti kam nors kitam.
• Išlaikykite optimizmą. Jokiu būdu neparodykite, kad jus pykdo ar glumina vaiko elgesys išsiskiriant. Verčiau elkitės labai paprastai, linksmai ir šiltai.
• Nebėkite atgal. Galite būti tikri, kad pirmieji išsiskyrimai bus skausmingi ir kūdikis tikrai elgsis dramatiškai - ties į jus rankutes, verks, galbūt pyks ne tik išsiskyrimo metu, bet net ir jums grįžus.

Papildomi patarimai:

• Net jei einate į kitą kambarį, visad pagaukite mažylio akių kontaktą ir pasakykite kur einate ir kada grįšite.
• Periodiškai žaiskite kukūū su žaisliukais ir vienas kitu.
• Treniruokitės atsiskyrimą namuose - mažyliui žaidžiant, periodiškai jį palikite (saugioje aplinkoje) vieną. Kaskart vis ilgiau.
• Treniruokitės atsiskyrimą su artimaisiais - palikite mažylį žaisti su tėčiu ar močiute, teta, seneliu ar kitu asmeniu, kurį vaikas “pripažįsta”.
• Jei galite planuoti kada turėsite palikti mažylį, suplanuokite, kad jis nebūtų alkanas, pavargęs ar nemiegojęs.
• Turėkite savo trumpą, bet smagų atsisveikinimo ritualą.
• Jei žinote kokiu metu grįšite namo (po pietų miego, kai bus laikas vakarienei ir pan) - taip ir sakykite. Jei mažyliai dar nepažįsta laikrodžio, penkta valanda jiems nieko nereiškia.

Vaikų baimė miegoti: priežastys ir sprendimai

Viena iš dažniausių vaikų baimių - baimė miegoti.

Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?

Dažniausios priežastys:

• Atsiskyrimo baimė ir nesaugus prieraišumas.
• Simbolinis mąstymas ir baimė tamsoje gyvenančių „monstrų“.
• Dideli įvykiai šeimoje, sukeliantys nerimą.
• Neatitikimas tarp vaiko raidos ir tėvų lūkesčių dėl miego atskirai.
• Konfliktai tarp tėvų dėl miegojimo su vaiku.

Simptomai ir požymiai:

• Išsakoma žodžiais baimė.
• Negalėjimas užmigti.
• Vengimas eiti miegoti, laiko miegoti vilkinimas.
• Pykčio ir ašarų priepuoliai prieš miegą.
• Miego metu noras paleisti filmą/muziką/uždegti švieselę.
• Sunkumai atsiskirti nuo tėvų prieš miegą.
• Prieš miegą atsirandantys skausmai ir kūno įtampa.
• Nakti budinėja ir vaikšto pas tėvus.

Kaip padėti vaikui įveikti baimę miegoti?

• Nenuvertinkite vaiko baimės.
• Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje.
• Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo.
• Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu ar kitu būdu.
• Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą.
• Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų.
• Saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti - paprasčiausias purškiklis su vandeniu ant kurio užrašyta “stop monstrai” ar kitas personalizuotas užrašas gali labai veiksmingai padėti įgalinti vaiką ir padėti jaustis ne tokiu bejėgiu nakties metu.
• Apsilankykite pas gydytoją ir pasidarykite kraujo tyrimus, kad įsitikintumėte, jog vaikui netrūksta vitamino D, Omega 3 ar kitų svarbių medžiagų.

Kada kreiptis į specialistus?

Sunerimti reikėtų tik jeigu, vaiko atsiskyrimo nerimas labai išryškėja liekant su konkrečiu asmeniu, t.y. vaikas pakankamai normaliai reaguoja į pabuvimą su seneliais, tačiau laikosi įsikibęs, jeigu reikia likti su aukle. Reikėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su medikais, jeigu situacija atvirkštinė, t.y. vaikas iki 2-3-ejų metų niekada nerodė ir nerodo jokių, net ir pačių menkiausių atsiskyrimo nerimų ženklų. Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas. Jei pastebite pasikartojančias lyg ratu besisukančias mintis, atsirandančius ritualus/veiksmus, be kurių vaikas krenta į paniką, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos.

Pagalba įveikiant baimę:

• Žaidimo terapija: Padeda vaikui per žaidimą išreikšti ir įveikti savo baimes.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Vaikas mokosi atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį, keisti baimingą mąstymą į įgalinantį.
• Emocinis intelektas: Emocinio intelekto stiprinimas padeda vaikui suprasti ir įvardyti savo jausmus, tame tarpe ir baimę, o ne ją slopinti.

Atsiskyrimo nerimas mokykloje

Mokinukai jau sugužėjo į klases, tačiau patys mažiausieji - pradinukai - gali jausti nerimą dėl atsiskyrimo nuo tėvų. Atsiskyrimo nerimas vaikams kyla tuomet, kai jie turi atsiskirti nuo Jūsų ne savo noru. Šis nerimas visiškai normalus. Net ir vyresni vaikai gali jį jausti, ypač patekę į naują aplinką (pvz., pakeitė mokyklą, išvyko į stovyklą, apsilankė gimtadienyje, kur daug nepažįstamų žmonių ir pan.).

Kaip padėti vaikui, patiriančiam išsiskyrimo nerimą mokykloje?

Labai svarbu, kad galėtumėte suvaldyti savo vaiko situaciją ir padėti jam jaustis saugiai. Štai keletas strategijų, padedančių įveikti atsiskyrimo nerimą:

• Empatija: Supraskite, kad Jūsų vaikas dar daug nežino, turi mažiau patirties nei Jūs. Jei jam atrodo, kad mokykloje nesaugu, jis taip ir jausis. Glauskite dažniau vaiką, išklausykite jo ir guoskite bei raminkite tiek, kiek jam to reikia.
• Sukurkite ramaus ryto rutiną: Kruopščiai planuodami savo dienotvarkę, galite sumažinti ryto stresą. Įsitikinkite, kad vaiko drabužiai paruošti rytui, iš vakaro paruoškite užkandžius, suplanuokite pusryčius.
• Užtikrinkite, kad mokykla būtų saugi vieta: Turite būti tikri, kad jūsų vaiko mokykla yra saugi vieta. Vaiko emociniai poreikiai turi būti patenkinti.
• Adaptuokite mokyklinę aplinką: Pasikalbėkite su savo vaiko mokytoja ar direktoriumi, ką galima pritaikyti mokyklos aplinkoje, kad vaikas jaustųsi saugiai.
• Sukurkite atsisveikinimo rutiną: Atsisveikindami galite pasidalyti su vaiku kažkuo, ką jis saugo kaip priminimą apie jus. Tai gali būti bet kas, nuo plaukų gumytės iki Jūsų nuotraukos. Šis objektas dienos eigoje vaikui primins, kad Jūs atvyksite pas jį. Rekomenduojama apie šį objektą papasakoti mokytojai.
• Skirkite vaikui specialų vaidmenį: Pasitarkite su mokytoja, kokį darbą galėtų atlikti Jūsų vaikas, kad pasijustų svarbus.
• Rūpinkitės savimi: Suprantama, kad Jums taip pat gali kilti nerimas, tačiau stenkitės nuraminti savo nervinę sistemą, išlikite pozityvūs.

Kada reikėtų susirūpinti?

Tam tikras išsiskyrimo nerimas yra būdingas ikimokyklinio amžiaus vaikams ir mažiems vaikams iki 5 ar 6 metų amžiaus. Jei jūsų vaikas daug dienų ar savaičių patiria didelį susirūpinimą ir po kelių minučių mokykloje neatsigauna, tai yra ženklas, kad jūsų vaikui gali prireikti papildomos paramos. Jei jūsų vaikas, sulaukęs 8 metų, vis dar nerimauja dėl išsiskyrimo, tai gali būti ženklas, kad jums reikia profesionalios pagalbos.

Ar reikėtų versti nerimą jaučiantį vaiką lankyti mokyklą?

Jei jūsų vaikas jau seniai nerimauja dėl mokyklos lankymo, priverstiniai veiksmai gali neigiamai paveikti jūsų santykius. Dar svarbiau, kad jų nerimas gali likti nepalaikomas ir gali tapti dar sunkesnis.

Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai

Darželio lankymas

Suaugusiems darželis gali atrodyti kaip smagi vieta žaisti ir mokytis, tačiau mažam vaikui - tai pasaulis, kupinas naujovių - jame nauji žmonės, nauji kvapai, nauja aplinka, nauji nepažinti žaislai, naujos taisyklės ir labai gąsdinantis atsiskyrimas nuo namų bei pagrindinio saugumo šaltinio - mamos. Todėl visi šie nauji dalykai gali sukelti ir dažniausiai sukelia vaikui labai stiprias emocijas, nes šie pokyčiai vaiko pasaulyje yra be galo dideli, jie stripriai veikia vaiko nervų sistemą ir daro įtaką jo nuotaikoms.

Naujovės vaiko akimis

Panagrinėkime atidžiau, ką iš tiesų minėtos naujovės reiškia mažam vaikui, pradedančiam lankyti darželį, ir kodėl jam gali būti sunku, net kai aplinka suaugusiems atrodo saugi ir svetinga.

1. Nauji nepažįstami žmonės: Suaugusieji mokytojus ir kitus darželio vaikus mato kaip galimus draugus ar rūpestingus globėjus. Tačiau vaiko akimis viskas atrodo kitaip. Mažam vaikui kiekvienas nepažįstamas suaugusysis ar bendraamžis yra svetimas, o svetimas dažnai prilyginamas nesaugiam.Vaikų prigimtis - pirmiausia orientuotis ir prisirišti prie pažįstamų žmonių, artimųjų. Jausdamasis saugus, jis smalsiai tyrinėja aplinką, drąsiai užmezga ryšius su kitais. Kol mokytoja netampa vaiko saugiu prieraišumo objektu, vaikas gali jaustis tarsi be pagrindo po kojomis. Gana dažnas tėvų lūkestis,- kad vaikas greitai atsiskirs nuo pagrindinio globėjo - mamos - ir iš karto užmegs ryšį su nauju žmogumi, gana dažnai lieka nepatenkintas.
2. Naujos taisyklės: Darželio grupėje galioja nerašytos taisyklės: pakelk ranką, sėdėk ratelyje, stovėk ramiai eilėje, dalinkis, palauk, nešūkauk, kalbėk tyliai, laikykis dienotvarkės.Mažiems vaikams šios taisyklės nėra savaime suprantamos. Tai nauji dalykai, socialiniai susitarimai, kuriuos reikia suvokti, išmokti, praktikuoti - ir tai trunka tam tikrą laiką. Juk mažylių prieškaktinė smegenų žievė dar bręsta, jie vis dar mokosi savireguliacijos ir impulsų kontrolės. Tad kai vaikas „nusižengia taisyklėms“, dažniausiai tai nutinka ne todėl, kad jis būtų neklusnus ar blogas, o todėl, kad jis dar nesupranta, ko iš jo tikimasi, arba negali to įgyvendinti - dar ne dabar. Daugelis vaikų jaučiasi nesuprasti ar net gėdijasi, kai sulaukia pastabų už „neteisingą“ elgesį dar prieš spėdami išmokti, kas yra „teisinga“.
3. Nauja rutina: Darželyje dienos rutina kitokia nei namuose: skiriasi valgymo ir miego laikas, kitokios veiklos ir aktyvumai, kitokia aplinka, garsai, dirgikliai, kurie dažnai labai skiriasi nuo namų aplinkos. Kai kuriems vaikams tokia aplinka tinka, kitiems - ypač jautresniems ar sunkiau prisitaikantiems vaikams - nuolatinis triukšmas, nenuspėjamumas ar stiprūs įspūdžiai gali sukelti diskomfortą. Svarbu atminti, kad visa tai veikia vaiko nervų sistemą, o jis pats dar negeba susireguliuoti.
4. Didžiausias iššūkis - atsiskyrimas nuo mamos: Didžiausia naujovė, kurią išgyvena vaikas yra atsiskyrimas nuo mamos ir namų. Vaikui, ypač iki šešerių metų, mama ar kitas artimas šeimos narys yra saugumo uostas, pagrindinis prieraišumo objektas. Atsiskyrimas nuo mamos - tai ne tik fizinis atsiskyrimas, tai ir emocinio ryšio praradimas. Net jei vaikas neverkia nuvestas į darželį, jis vis tiek gali patirti stresą, nerimą ar padidėjusį mamytės artumo poreikį dienos metu.Atsiskyrimas įvairiai veikia vaikus - kai kurie vaikai, pradėję lankyti darželį gali regresuoti - pradėti čiauškėti kaip kūdikiai, sunkiau užmigti, dažniau prisiglausti, net „prilipti“ prie mamos. Tai ženklai, kad jų prisirišimo sistema stengiasi atkurti artumo ir saugumo jausmą. Net ir trumpus kasdienius atsiskyrimus, pavyzdžiui rytinius atsisveikinimus, vaikas gali išgyventi kaip mini netektį, ypač kol dar nėra stipraus ir saugaus ryšio su mokytoja ir dar vaikas neįsitikina, kad mama visada sugrįžta.Tai, kad vaikas, pradėjęs lankyti darželį patiria sunkumų, yra normalu. Vaikas mums tyčia nekelia sunkumų - jis pats išgyvena sunkumus. Kai į vaiko patiriamus sunkumus atsakome su empatija, atjauta ir smalsumu, o ne mėgindami vaiką „taisyti“ ar bausti, - vaikas jaučiasi saugesnis ir ramesnis.

Kodėl atsiskyrimas toks sunkus?

Prisirišimas yra vaiko sveiko vystymosi pagrindas. Vaikai tyrinėja, smalsauja, žaidžia ir mokosi susireguliuoti savo emocijas tik tada, kai jaučiasi saugūs ir būdami su jų poreikius atliepiančiu suaugusiuoju. Kai vaikas turi atsiskirti nuo savo pagrindinio prisirišimo objekto (mamos), net ir trumpesnei darželio dienai, vaiko nervų sistema „pradeda skambinti pavojaus varpais“ - tai pasireiškia nenoru paleisti mamos atsisveikinant, elgsenos regresu, padažnėjusiais pykčio proveržiais ar priešiškumu (ypač po darželio), isterijomis, užsisklendimu ar emociniu atšalimu. Tai nėra manipuliavimas tėvais, tai ženklai, kad vaikas jaučiasi nesaugus ir jam reikia tėvų pagalbos bei palaikymo.

#

tags: #1 #metu #vaikas #neatsiskiria #nuo #mamos