Vaikų mityba yra vienas svarbiausių tėvų uždavinių, nes tinkama mityba užtikrina augančio organizmo sveikatą ir vystymąsi. Kiekvienam vaikui pagal amžių reikia skirtingo maisto kiekio, kad jis gautų pakankamai energijos, vitaminų ir mineralų, reikalingų normaliam augimui ir vystymuisi. Geri įpročiai, išugdyti ankstyvoje vaikystėje, išlieka visam gyvenimui. Teigiama šeimos įtaka ir geras pavyzdys yra nenuginčijami. Svarbiausia maisto kokybė, jo įvairovė ir tėvų kantrybė.
Kūdikio maitinimas ir mitybos svarba
Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi ir gerą jo sveikatą vaikystėje ir suaugus. Netinkamas kūdikio maitinimas didina susirgimų riziką ir tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie maždaug 35% vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių.
Ankstyvas maistinių medžiagų trūkumas arba jų disbalansas yra siejamas su ilgalaikiais augimo, vystymosi bei sveikatos sutrikimais. Netinkama vaiko mityba pirmaisiais dviem gyvenimo metais gali lemti augimo slopinimą, todėl užaugęs vaikas gali būti iki dviejų centimetrų žemesnis už savo ūgio potencialą. Suaugusieji, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje buvo netinkama, yra mažiau pajėgūs tiek fiziškai, tiek ir protiškai.
Moterų, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje neatitiko jų tuometinių poreikių, turi reprodukcinių sutrikimų, gimdymai būna sunkesni, o jų kūdikiai dažnai gimsta mažesnio svorio. Kai dauguma kūdikių maitinami netinkamai, tai jau tampa ne tik asmenine, bet ir visuomenės sveikatos problema, nes prasta mityba užaugę vaikai turės įvairių sveikatos problemų ir sudarys ateities visuomenę.
Kūdikio maitinimas iki 6 mėnesių
Jei įmanoma, kūdikį išimtinai žindyti iki 6 mėnesių. Išimtinis kūdikio žindymas reiškia, kad kūdikis maitinamas tik motinos pienu ir negauna jokio papildomo kieto ar skysto maisto ar netgi vandens, išskyrus per burną girdomus vaistus (jei jų reikia).
Taip pat skaitykite: Receptai 2 metų gimtadieniui
Motinos piene yra gausu visų kūdikiui reikalingų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų: gausu kūdikiui būtinų riebalų (jų yra apie 3,5g/100ml pieno), baltymų (kurių motinos piene yra apie 0,9g/100ml), angliavandenių (didžiąją jų dalį sudaro laktozė, kurios motinos piene yra net 7g/100ml, tačiau yra ir kitų angliavandenių).
Motinos pienas pasižymi ir vitaminų bei mineralų gausa (geležies, cinko ir visų vitaminų, išskyrus vitaminą D), o taip pat - bioaktyvių medžiagų ypač svarbių kovojant su infekcinėmis ligomis, kol vaiko imuninė sistema dar nėra susiformavusi (imunoglobulinų (vyrauja IgA), leukocitų ir kt.).
Toks maitinimas iki šešerių mėnesių turėtų visiškai patenkinti kūdikio mitybos poreikius ir apsaugoti jo organizmą, kol nesusiformavo jo imuninė sistema.
Kūdikio maitinimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų
Po 6 mėnesių (kai kurie šaltiniai taip pat nurodo atsižvelgti dar ir į tai, ar jau vaikas puikiai nulaiko galvą ir pats sėdi) pradėti papildomą maitinimą.
Praėjus pirmajam pusmečiui vaiko poreikis maisto medžiagoms pradeda augti ir motinos pienas šių poreikių jau nebesugeba pilnai patenkinti, tad nemaitinant vaiko papildomai arba maitinant jį neteisingai gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Visgi, net ir pradėjus vaikelį maitinti papildomu maistu, dar kurį laiką maitinimas kietu maistu kūdikiui tėra naujų maisto produktų ragavimas (nenustebkite, jeigu 99% maisto atsidurs ant žemės ar bus išspjauta - tai dalis pažinties su skoniais, kvapais, spalvomis, formomis proceso), tad žindymo metu gaunamas motinos pienas išlieka svarbiausiu maistu. Su motinos pienu vaikelis vis dar gauna didžiąją dalį (o vėliau maždaug pusę) jam būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų.
Ne mažiau svarbu ir papildomo maisto kokybė. Reikėtų pasirinkti visavertį ir saugų maistą ir jį po truputį įtraukti į vaiko racioną nepamirštant ir žindymo.
Rekomenduojama, kad žindymas, kaip sudėtinė vaikelio maitinimo dalis, išliktų iki 2-jų metų amžiaus, o esant galimybei - žindyti ir ilgiau, pagal kūdikio poreikį.
Kiek kūdikis turi suvalgyti pagal amžių
Per pirmus kūdikio gyvenimo metus mažylis paauga net 25cm, o jo svoris padidėja apie 3 kartus. Tad, jūsų 1 metų kūdikis sverdamas 10kg turės apie 300g skranduko talpą.
Žinoma, reiktų nepamiršti, kad sotus žmogus (ar tai vaikas ar suaugęs) nelygu maksimaliai užpildytas jo skrandis. Šie skaičiai yra orientaciniai. Ši lentelė parodo kūdikio skrandžio talpą pagal amžių:
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
| Amžius | Skrandžio talpa |
|---|---|
| Gimusio naujagimio | 5-10 ml |
| 7 dienų naujagimio | 40-60 ml |
| 1 mėnesio kūdikio | 80-150 ml |
| 6-9 mėn. kūdikio | 250 g |
| 9-12 mėn. | 285 g |
| 12-13 mėn. | 345 g |
Mėsos davimas vaikui
Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu.
Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.
Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio.
Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.
Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką.
Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis.
Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Bendros rekomendacijos
Valgymas su visa šeima prie bendro stalo gali turėti įtakos taisyklingų mitybos įpročių formavimuisi bei prisidėti prie vis augančio antsvorio plitimo problemos sprendimo. Valgydamas prie šeimos stalo vaikas mokosi suprasti, kad maistas - tai ne tik alkio malšinimo „priemonė“, bet ir smagiai praleistas laikas su šeima.
Tiekiant maistą vaikui, reikėtų prisiminti, kad valgymas turi teikti džiaugsmą, todėl vaikams labai patinka įdomiai, žaismingai patiektas maistas. Vaikai mėgsta imti, jausti maistą savo pirščiukais ir valgyti patys. Tai ir turėtų būti skatinama, nereikia drausti. Vaikui galite pasiūlyti naudotis vaikiškais stalo įrankiais, stiklinėmis ir puodeliais, kuriais naudojasi ir kiti šeimos nariai.
Vaikai valgo beveik viską, ką valgo ir kiti šeimos nariai, tačiau jie gali atsisakyti labai karšto, šalto maisto, patiekalų, kurių kvapas jiems nepriimtinas. Taip pat vaikai vengia patiekalų, kurių sudedamosios dalys jiems neaiškios (troškinių, mišrainių) ar maisto produktai lėkštėje liečiasi tarpusavyje.
Atkreipkite dėmesį, kad vaiko, kaip ir suaugusiojo, apetitas bei susidomėjimas maistu nebus kasdien toks pats, tad neverskite mažylio nuolat ištuštinti lėkštės.
1-3 metų vaiko mitybai apibūdinti puikiai tinka žodis - išrankumas. Po pirmojo gimtadienio vaiko augimas sulėtėja apie 30 proc., panašiai ir apetitas. Kūdikiams reikia suvartoti apie 70-100 kalorijų vienam kilogramui svorio, o štai išaugusiam iš kūdikystės mažyliui jau pakanka 70-80.
Pasikliaukite vaikučio instinktais. Natūralu, kad dvimetuko apetitas gali svyruoti ir keistis kas dieną. Verčiau patikėkite - jei vaikas pastūmė lėkštę, jis jau sotus. Antraip išmokysite jį valgyti tada, kai jis nealkanas, - tai slidus kelias…
Leiskite užkąsti. Mažyliai paprastai būna per daug užsiėmę, kad pavalgytų, - po kelių kąsnių jie jau sprūsta nuo stalo pažaisti. Vis dėlto daugumą valgių ir užkandžių patiekite būtent prie stalo, kad valgymas čia taptų įpročiu.
Laikykitės taisyklės „nubėgęs žaisti vaikas jau pavalgė“. Laikykitės režimo. Tarp pagrindinių patiekalų valgymo turi praeiti maždaug 4 val., o užkandžių galima duoti laikotarpiu tarp jų. Jei užkandis sotus, pertrauka tarp pagrindinių valgymų gali būti ilgesnė. Tai padeda vaikučiui normuoti alkį ir augti normalaus svorio.
Venkite papirkinėjimo bei įkalbinėjimo, pažadų, ką vaikas gaus, jei suvalgys dar, taip pat nejunkite filmukų.
Dantų sveikata ir mityba
Dantų ėduonis - labiausiai paplitusi lėtinė vaikų liga. Dantų ligų atsiradimo rizikos veiksniai gali būti skirstomi į mikrobiologinius, burnos higienos, mitybos įpročių, bendros vaiko sveikatos būklės, aplinkos (sociodemografinius) ir kitus veiksnius. Nepaisant daugybės vaikų dantų ligų ir ankstyvojo ėduonies išsivystymo rizikos veiksnių, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų ėduonis yra viena iš pagrindinių ligų, kurios galima sėkmingai išvengti laiku pradėjus taikyti tinkamas prevencines priemones. Dar kūdikystėje išdygus pirmiesiems vaiko pieniniams dantims, iškyla pirmasis rizikos faktorius, kai vaikas migdomas su buteliuku, pripildytu saldintos arbatos arba pieno, kurio sudėtyje yra cukrų, o laikui bėgant burnoje natūraliai esančios bakterijos ima gaminti rūgštis, kurios demineralizuoja (pažeidžia) dantų emalį. Vaikui augant, jo mityba papildoma įvairiais mums įprastais maisto produktais, tarp kurių yra ir saldinti gėrimai, greitasis maistas, saldumynai ir pan. Bendras maisto produktų poveikis dantų sveikatai priklauso nuo jų sudėties, vartojimo dažnumo ir bendros mitybos pusiausvyros. Maisto produktai pagal poveikį dantų sveikatai klasifikuojami į kariesogeninius (saldūs užkandžiai, sultys, gazuoti gėrimai, krekeriai, duona, bananai, džiovinti vaisiai, bulvės ir pan.) ir kariostatinius (baltymų turintys produktai, pienas, sūris, žuvis, kiaušiniai, riešutai, žaliosios daržovės ir pan.), kurie skatina arba slopina ėduonies vystymąsi.
Būtina užtikrinti gaunamų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Vitaminų ir mineralų trūkumas gali sukelti įvairias burnos sveikatos problemas, tokias kaip emalio pažeidimai, dantenų ligos ir gleivinės infekcijos. Mityba turi būti gausi baltymų, gaunamų iš aukštos kokybės produktų be pridėtinio cukraus. Taip užtikrinama gera burnos sveikata ir apsaugomi dantys. Dažnas užkandžiavimas daug angliavandenių turinčiais produktais lemia ėduonies vystymąsi. Kasdienėje mityboje turėtų būti ribojamas cukraus (saldžių užkandžių, saldainių, pyragų, sulčių) vartojimo kiekis ir dažnis. Reikėtų vengti vaikams iki vienerių metų duoti ir natūralių vaisių sulčių. Vaikams iki trejų metų jų turi būti duodama ne daugiau kaip 120 ml vaisių sulčių per parą, o 4-6 m. vaikas turėtų gerti pakankamai vandens. Be to, labai svarbu nepamiršti, kaip rūpintis dantimis po valgio. Netaisyklingas vaiko dantų valymas (apnašų šalinimas) ir (arba) dantų valymas be tėvų priežiūros stipriai padidina dantų ėduonies susidarymo riziką. Tad labai svarbu vaikų dantis valyti tėvams pagal visas rekomendacijas. Ką tik gimusio vaiko burnos ertmę reikia kasdien valyti švariu, drėgnu vatos ar marlės padeliu, o išdygus pirmam dantukui jį valyti minkštu šepetėliu (keičiamu kas 3 mėnesius arba tada, kai nusidėvi jo šereliai). Dantys turėtų būti valomi 2 kartus per dieną fluoro turinčia pasta. Sveiki dantys vaikystėje nereiškia, kad dantų problemų pavyks išvengti ateityje. Net jei vaiko dantys atrodo stiprūs ir sveiki, netinkama mityba gali palaipsniui sukelti ėduonį, emalio pažeidimus ar kitas burnos sveikatos problemas.
Vaikų maitinimo naujovės darželiuose ir mokyklose nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.
Balandžio 10 d. sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują vaikų maitinimo aprašą, kuris tampa privalomu visos Lietuvos mokyklose ir darželiuose nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
Tik leistini užkandžiai
Darželiuose dažnai vaikai valgydavo iš namų atsineštus menkaverčius užkandžius (guminukus, sausainius, saldainius, kramtomąją gumą, trapučius ir kt.). Po tokių užkandžių vaikai nevalgydavo nei sriubos, nei salotų ir apskritai darželio maisto beveik nepaliesdavo. Jei tarp valgymų vaikai gauna saldumynų, tai gadina natūralaus skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus, gauna papildomų menkaverčių kalorijų. Todėl džiugu, kad darželiuose nuo rugsėjo 1d. maisto neatitinkančio Aprašo reikalavimų neštis nebus galima. Tėveliai galės įdėti uogų, vaisių, daržovių ar kitų sveikatai palankių produktų. Su šiuo įsakymu mokyklose turėtų būti peržiūrėti užkandžių automatai ir bufetai su menkaverčiais gardumynais, nes apribotas desertų, konditerinių gaminių cukrų kiekis iki 16 g/100 g, gėrimuose cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 g, o tarp saldiklių negali būti netgi steviolio glikozido (E960), kuris dažnai sutinkamas gėrimuose be cukraus. Jei mokykla norės pardavinėti šaltus užkandžius, ji turės tai raštiškai suderinti su tėvelių atstovais. Mokyklose vaikams turi būti sudaryta galimybė atsinešti, laikyti ir maitintis iš namų tą dieną atneštu maistu. Tėveliai turės atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas, nebūtų draudžiamų maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais, per dideliu cukraus kiekiu, neįdėti saldainių, šokolado, pieno produktų ir konditerinių gaminių su glaistu, rūkytų gaminių ir kita.
Tik subalansuoti patiekalai
Tikimasi, kad su nauju teisės aktu, vaikai mokyklose nebegaus picų, nors picos nėra draudžiamos, bet tikimės, kad ir pavienių patiekalų pasirinkime bus tik subalansuoti patiekalai, kuriuose bus ne tik baltymai, riebalai, angliavandeniai, bet ir vitaminai bei kitos vertingos maistinės medžiagos. Nes įsigalioja toks punktas: daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio, o karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamas daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras.
Pailgėjęs draudžiamų maisto produktų sąrašas
Nuo naujų mokslo metų mokyklose nebeliks Kijevo kotletų, karbonadų, nes džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai yra draudžiami. Mokyklose vaikus dažnai lepindavo šokoladiniais sūreliais, teisinantis, kad tai - pieno produktas, tačiau dabar teisės akte aiškiai nurodyta, kad saldainiai, šokoladas ir šokolado gaminiai, pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu mokymo įstaigose yra draudžiami. Valgomieji ledai, gazuoti, energiniai gėrimai, kava ir jos pakaitalai, kisielius. Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti patiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo. Mokyklose kartą per savaitę būdavo galima patiekti rūkytus mėsos gaminius, o darželiuose jie buvo draudžiami. Dabar šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir gaminiai su rūkymo kvapiosiomis medžiagomis bei rūkyta žuvis, uždrausti. Įdomu ir tai, kad prie draudžiamų maisto produktų paminėtas nealkoholinis alus, sidras ir vynas. Cukruoti vaisiai (papajos, ananasai ir kt.), sulfituoti džiovinti vaisiai (razinos, abrikosai ir kt.) draudžiami ant vaikų stalo dėl cukraus ribojimo ir dėl to, kad konservantas sieros dioksidas ES priskirtas prie maisto priedų, sukeliančių alergiją, migreninius skausmus. Todėl auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai negalės būti ant vaikų stalo, vietoj to reikės rinktis tamsias razinas ir abrikosus.
Bulvės ir sultys nebėra rekomenduojamuose produktuose
Rekomenduojami produktai vaikams kasdieninėje mityboje darželiuose ir mokyklose: daržovės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai; grūdiniai (viso grūdo gaminiai, kruopų produktai, duonos gaminiai); ankštinės daržovės; pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti); kiaušiniai; liesa mėsa (neužšaldyta); žuvis ir jos produktai (neužšaldyti); aliejai; turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: kur įmanoma riebi mėsa ir mėsos gaminiai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo. Vaikų taip mėgstamos bulvės nėra uždraustos, išskyrus bulvių traškučius ir fri bulvytes, bet išimtos iš šio sąrašo ir apribota, kad bulvės darželiuose gali būti patiekiamos garnyrui ne dažniau kaip tris kartus per savaitę prie karšto pietų patiekalo. Virtų bulvių patiekalai - ne dažniau nei kartą per savaitę, o tarkuotų bulvių - ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Krakmolingi produktai apriboti todėl, kad vaikai valgytų įvairų maistą, gerai funkcionuotų jų virškinimo sistema. Sultys nėra blogai, tačiau jos neturėtų būti duodamos per dažnai ir negalės būti duodamos prie patiekalų. Geriant vien tik vaisių sultis be minkštimo, padedančio reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, vaikai patiria cukraus šuolius, kurie yra viena iš nutukimo, cukrinio diabeto ir kitų sveikatos sutrikimų priežasčių.
Darželiuose - net 80 proc. tausojančių patiekalų
Pusryčiai ir pietūs, kaip įprasta, sudarys 20-25 proc. visų kalorijų, pietūs 30-35 proc., o 2-3 užkandžiai po 10 proc. Vaikams rekomenduojama valgyti 5-6 kartus per dieną. Kasdien vaikai turi gauti šilto maisto, kuris patiekiamas kaip karštas patiekalas, ne žemesnės kaip +68 °C temperatūros. Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turės būti tausojantys. Anksčiau tausojantys turėjo būti ne mažiau kaip pusė pietų patiekalų. Tausojantis patiekalas - tai maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. Tausojantiems patiekalams nepriskiriami tarkuotų bulvių patiekalai. Virtos dešrelės gali būti priskirtos prie tausojančių patiekalų, tačiau jas arba sumuštinį su virta dešra galėsime pateikti ne dažniau nei kartą per savaitę. Mokyklose pietų metu turi būti patiekiami karštieji patiekalai: tausojantis patiekalas ir patiekalas, pagamintas tik iš augalinės kilmės maisto produktų (išskyrus mokyklas, į kurias maistas pristatomas termosuose). Jei pietų metu tiekiamas tik vienas karštasis pietų patiekalas, ne mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius (15 dienų) įtrauktų karštųjų pietų patiekalų turi būti tausojantys ir (ar) patiekalai, pagaminti tik iš augalinės kilmės maisto produktų.
Jokio pridegusio, pervirusio ir prikepusio maisto
Maisto pervirimas, perkepimas, prideginimas draudžiamas. Todėl pridegusi mėsa, juoda duonos plutelė, iki tamsiai rudos spalvos apskrudę žemaičių blynai negalės būti ant vaikų stalo, kad apsaugotume juos nuo kancerogeninių medžiagų, o maiste išsaugotume kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų.
Saldintų gėrimų neliks?
Nuo naujų mokslo metų daugelis saldžių gėrimų - kompotų, sulčių gėrimų - vaikams nebus teikiami su patiekalais, nes įsigalioja punktas, draudžiantis gėrimus su pridėtiniais cukrumis tiekti su maistu. Taip pat sultys įeina į šį ribojimą, nors jose tik natūraliai esantys cukrūs. Gėrimus, kuriuose cukrų iki 5 g/100 ml, vaikai galės gerti, bet ne valgio metu. Įsakyme nurodyta arbatų (žolelių) koncentracija - 1g/1L vandens - mažoka, bet atsižvelgta į tai, kad daugelis arbatžolių yra kartu ir vaistažolės. Vaikams rekomenduojamas geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo. Mokymo įstaigose turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens. Vanduo rekomenduojamas kambario temperatūros, pilstomas iš geriamajam vandeniui skirtų indų (talpų, automatų ir pan.), net jei vaikai nemaitinami. Rekomenduojama sudaryti galimybę vaikams gauti ir karšto virinto geriamojo vandens. Vandeniui atsigerti, turi būti naudojami asmeninio naudojimo arba vienkartiniai puodukai, stiklinaitės ar buteliukai.
Darželiuose bent vienas patiekalas per dieną - augalinis, mokyklose - taip pat
Kiekvieną dieną darželiuose vienas patiekalas turės būti iš augalinės kilmės maisto produktų. Tai šaltas arba šiltas patiekalas, pagamintas be pieno produktų (sviesto, pieno, grietinės ir kt.), be kiaušinių, be mėsos, be žuvies - be jokio gyvūninės kilmės maisto. Augalinis patiekalas - tai daržovių troškinys vandens pagrindu, garuose keptos arba virtos daržovės arba sriuba vandens pagrindu.
Visuose maisto produktuose - mažiau druskos ir cukraus
Perkant produktus darželiams ir mokykloms, nuo šiol reikės atsižvelgti į bendrą gaminio cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekį. Pavyzdžiui duona, kur cukrų kiekis didesnis nei 5 g/100 g, druskos daugiau nei 1 g, (ruginėje daugiau nei 1,2 g), o skaidulinių medžiagų mažiau nei 6 g/100 g, negalės atsidurti ant vaikų stalo, jei neatitiks nors vieno kriterijaus. Pagal šį reikalavimą, vaikams draudžiama patiekti sausus pusryčius „kviečius su medumi“, nes juose cukrų beveik 40 g/100 g. Vaikams tinkami tik tie sausi pusryčiai, kuriuose cukraus ne daugiau nei 16 g/100 g, druskos iki 1 g/100, o skaidulinių medžiagų ne mažiau nei 6 g/100 g. Desertai, bandelės, pyragai cukrų galės turėti ne daugiau nei 16 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g. Džiovinti vaisiai negalės būti cukruoti. Gėrimuose cukrų negalės būti daugiau nei 5 g/100 g. Į sultis pridėti cukraus negalima, tačiau jose esantis cukrus nereglamentuojamas, nes priklauso nuo vaisiaus cukringumo. Jei į sultis bus dedama cukraus, jos vadinsis sulčių nektaru arba gėrimu, o cukrų kiekis jose negalės viršyti 5 g/100 g. Į gaminamus patiekalus cukraus kaip ir iki šiol bus galima dėti ne daugiau nei 5 g/100 g. Į pieno gaminius - iki 5 g/100 g cukraus ir ne daugiau kaip 1 g/100 g druskos. Tik sūriuose druskos galės būti daugiau - 1,7 g. Jei produktai bus pažymėti simboliu „Rakto skylutė“ kriterijų nereiks taikyti, nes pagrinde tokių produktų kriterijai - cukraus, druskos, skaidulinių medžiagų, dar aukštesni.
Miltiniai gaminiai - pirmenybė iš viso grūdo ir ne vien kviečiai
Nuo naujų mokslo metų, darželių ir mokyklų meniu negalės sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai, aukščiausios rūšies kvietinių miltų gaminiai. Nuo šiol pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams. Vaikai turės valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius: avižas, grikius, ryžius, kviečius, miežius, kukurūzus, soras ir kt. Pirmenybė teikiama ruginei duonai (kurioje ne mažiau kaip 30 proc. sausos produkto masės sudaro rugiai). Apkepų, blynų, bandelių tešlai aukščiausios rūšies miltus rekomenduojama maišyti su viso grūdo miltais, sėlenomis. Pirmenybė teikiama makaronams, pagamintiems iš kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų.
#