Šis straipsnis skirtas apžvelgti Vyginto Kaikario biografiją, verslo karjerą, studijas ir asmeninius gyvenimo įvykius.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
Vygintas Kaikaris gimė Kaune. Jo seneliai iš tėvo pusės - Antanas Kaikaris (1878-1950), vaistininkas, ir Izabelė Laskauskaitė-Kaikarienė (1890-1954). Tėvai - Alfonsas Kaikaris (1922-1997), mokslininkas vaistininkas, farmacijos pedagogas, ir Eugenija Tukajūtė-Kaikarienė (g. 1927 m.), mokslininkė vaistininkė, farmacijos pedagogė. Vyginto sesuo - Dalia Kaikarytė-Kižlienė (g. 1962 m.), kalbininkė germanistė, vertėja.
Vygintas užaugo Kaune ir 1985 m. baigė Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnaziją (tuometinę Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą).
Studijos ir Karjeros Pradžia Medicinoje
1985-1991 m. V. Kaikaris studijavo Kauno medicinos institute (nuo 1989 m. - Kauno medicinos akademija, nuo 1998 m. - Kauno medicinos universitetas). 1991-1994 m. jis buvo Kauno medicinos universiteto klinikų bendrosios chirurgijos rezidentas. Nuo 1994 m. iki šiol jis dirba šiose klinikose gydytoju chirurgu, nuo 1996 m. turi plastinės-rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo kvalifikaciją.
Jis dirbo Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Plastinės rekonstrukcijos ir nudegimų skyriuje gydytoju chirurgu, paskui - šio skyriaus vedėjo pavaduotoju ir sektoriaus vadovu, po struktūrinių pertvarkymų yra Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos Plastinės chirurgijos skyriaus vadovas. V. Kaikaris atlieka įvairias mikrochirurgines, rekonstrukcines bei estetines operacijas. 2000 m. jam suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis. 2004-2009 m. jis studijavo Kauno medicinos universiteto doktorantūroje, ten parengė ir 2009 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją. 2005 m. jam suteiktas docento vardas.
Taip pat skaitykite: Verslas ir Vilius Kaikaris
Verslo Veikla ir "Grožio Chirurgija"
2009 m. Kaune jis atidarė privačią kliniką "Grožio chirurgija" ir 2009-2019 m. buvo vienas iš jos steigėjų (su Kęstučiu Maslausku ir Jonu Staikūnu) bei plastinės-rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, kasmet padarydavo per 250 rekonstrukcinių ir estetinių operacijų. 2019 m. V. Kaikaris paliko "Grožio chirurgiją".
Šeima ir Asmeninis Gyvenimas
V. Kaikaris yra vedęs, jo žmona - Kristina Kaikarienė (g. ), asmeninių švenčių planuotoja. Jie yra pavyzdys, kaip galima puoselėti tobulus santykius, nepaisant įtempto darbo grafiko ir iššūkių.
Dalyvavimas Televizijoje
Nuo rugsėjo 5-osios V. Kaikaris tapo vienu medicinos laidos „Sveikas rytojus“ (TV8) vedėjų. Jis sekmadieniais pasakoja žiūrovams apie grožį ir sveikatą. Laidoje siekiama įrodyti, kad plastinės chirurgijos pagrindinis tikslas - ne pakeisti žmogų, o padėti jam įveikti kompleksus, atsikratyti sveikatos ir išvaizdos trūkumų ir tapti laimingesniam.
Gimtadienio Šventė ir Netikėtas Siurprizas
55-ojo gimtadienio proga V. Kaikariui buvo suorganizuota staigmena - privatus Marijono Mikutavičiaus koncertas. Šventėje dalyvavo apie 150 svečių, tarp kurių buvo šeimos nariai, kolegos ir artimi draugai.
Kitos Įdomios Detalės
- V. Kaikaris daug dėmesio skiria kalbos kultūrai, žodžių tarimui. Kiekvieną jo kalbos klaidą pastebi jo sesuo kalbininkė, vertėja ir redaktorė Dalia Kižlienė.
- Jis yra Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos Garbės galerijos narys.
Kristinos Kaikarienės Požiūris į Grožį ir Santykius
Kristina Kaikarienė atvirai dalinasi savo požiūriu į grožį ir santykius. Ji teigia, kad norint gerai atrodyti, vien gerų genų nepakanka, savimi būtina rūpintis. Grožio industrijoje svarbu neperlenkti lazdos ir pasitikėti tik geriausiais specialistais. Geras miegas, sveika mityba ir vitaminai padeda jaustis geriau.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Pacientų Duomenų Vagystės Skandalas
Prieš šešerius metus kliniką, kurioje dirbo Vygintas, purtė pacientų duomenų vagystės skandalas. Kristina labai nerimavo dėl savo sutuoktinio emocinės sveikatos ir stengėsi būti šalia. Vygintas prisipažino, kad tuo metu jautėsi išduotas bei sugniuždytas. Nusikaltimą įvykdė buvęs klinikos darbuotojas, kuris ėmė šantažuoti pacientus.
Kelionė su Dukra ir Stiprėjantis Ryšys
Vygintas ir jo dukra Kristė leidosi į kelionę po Juodkalniją ir Albaniją. Ši kelionė padėjo dar labiau sustiprinti tėvo ir dukters ryšį. Kristė pasakojo, kad atostogos su šeima visuomet būna labai smagios.
Ankstyvojo gyvenimo ir išsilavinimo įtaka
Vytautas Kaikaris gimė 1912 metais. Jo tėvai - Antanas Kaikaris (1878-1950), vaistininkas, ir Izabelė Laskauskaitė-Kaikarienė (1890-1954). Vytautas užaugo trijų vaikų šeimoje, buvo vyriausias iš brolių. Broliai: Alfonsas Kaikaris (1922-1997) - mokslininkas farmacininkas, farmacijos muziejininkas, ir Petras Kaikaris (g. 1929 m.) - mokslininkas chemikas technologas. Dar vienas brolis Pranas Kaikaris mirė jaunas, sulaukęs tik 16 metų. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje tėvams pasitraukus į Rytus, augo Rusijoje, paskui grįžo į Lietuvą, 1919-1931 m. gyveno ir mokėsi Žagarėje (Joniškio r.), nuo 1931 m.
Mokslinė ir pedagoginė veikla
1936 m. 1936-1940 m. V. 1940-1982 m. jis dėstė Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto studentams, 1945-1953 m. buvo vyresnysis dėstytojas, 1953-1970 m. - docentas, nuo 1970 m. 1945-1956 m. V. Kaikaris buvo Bendrosios chemijos katedros, 1956-1982 m. - Fizikinės chemijos katedros vedėjas. 1946-1950 m. 1948 m. V. Kaikaris apsigynė chemijos mokslų kandidato disertaciją. 1970 m.Jo mokslinių tyrimų ir pedagoginės veiklos sritys - metalinės dangos, cheminė kinetika, fizikochemijos analizė, fotochemija. V. Kaikaris buvo 13 išradimų autorius. Jis sukūrė sidabravimo technologiją, panaudojant necianidinius ir mišrius elektrolitus, sidabro ir jo lydinių elektrolitinio nusodinimo būdą, yra dvifaktorinės blizgodaros teorijos autorius.
Asmeninis gyvenimas ir atminimas
Buvo vedęs, žmona Zofija Gurskytė-Kaikarienė (1925-1990) - gydytoja odontologė. Mirė 1982 m. rugpjūčio 29 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse (18 sektorius) šeimos kapavietėje.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Vytauto Kaikario (verslininko) gyvenimo vingiai: nuo "Small Planet" iki Stanfordo universiteto
Kai žlunga milijoninis verslas, negana to - žinia apie tai pasklinda po visą šalį, jis ima ir įstoja į vieną geriausių pasaulio universitetų Amerikoje mokytis molekulinės biologijos, nors nieko bendra su ja neturėjo. Šalia zubrina būsimoji žmona - abu varo taip, kad nė galvos nėra kada išsiplauti. Kai sumano grįžti namo susituokti ir apkabinti brangiausius, pasaulį sustingdo pandemija ir įneša dar daugiau chaoso ir į taip nepaprastą verslininko Vytauto Kaikario (42) gyvenimą.
Santuoka ir gyvenimas Nidoje
Vytautas: Mudu su Indre jautėmės puikiai. Iš tiesų susituokėme dar pernai lapkričio 4-ąją San Fransiske - po metų draugystės pasipiršau Indrei, sėdome ant dviračių ir ėmėme dairytis vietos ceremonijai. Mudu sutuokė budistų vienuolis, būti liudininkais pakvietėme naujus draugus lietuvius. Po ceremonijos pavakarieniavome ir išvykome savaitgaliui pasidairyti po gražiausias Kalifornijos vietas. Lietuvoje nebuvome metus, tad dar kartą vestuves surengėme artimiesiems Nidoje - norėjosi visus iškart pamatyti ir apkabinti.Vytautas: Mums pasisekė, nes atvykome izoliuotis į Nidą, kai tik prasidėjo vasara. Indrė: Vis kartojome vienas kitam, kaip čia gera. Bet kur gali būti gražu, tačiau tik namuose gali jausti, kad tai TAVO. O kai jau galėjome bendrauti ir su žmonėmis - neatsistebėjome, kokie lietuviai gražūs, šilti ir draugiški. Gražiam ryšiui įtakos turėjo ir buvęs karantinas - visi taip išsiilgę vieni kitų. Regis, ir ko kentėjome toje Amerikoje, jei čia tiek visko gero. Užtat gerai padirbėjome.Indrė: Mes ir be karantino buvome beveik tik dviese, net juokaudavome, kad esame visai asocialūs. Visgi priverstinė izoliacija turi savo spalvą - lengva sakyti, kad gera būti dviese, kai gali nuvykti į paplūdimį, išbėgti su drauge kavos. Kas kita - būti uždarytiems stiklinėje dėžutėje.
Studijos Stanfordo universitete
Vytautas: Svajojome pastudijuoti Stanfordo universitete, žymioje inovacijų buveinėje, Silicio slėnio širdyje. Indrė pasirinko proto ir mašinų studijas (minds and machines), sudarytas iš kompiuterių mokslo, filosofijos, lingvistikos, psichologijos. Aš pasirinkau molekulinę biologiją, antropologiją, filosofiją ir neuromokslą. Absoliutus išėjimas iš komforto zonos, nes šių dalykų anksčiau nesimokėme. Norėjau iššūkio: ar sugebėsiu pavaryti tokiu lygiu, kokio reikia Stanforde.
Patirtis su "Small Planet" ir nauji verslo iššūkiai
Vytautas: Neslėpsiu, dar iki dabar kartais sapnuoju lėktuvus ir įvairias situacijas iš „Small Planet“ gyvenimo. Man tas nepatinka, anksčiau niekada negyvenau gręžiodamasis į praeitį. Tačiau, matyt, pasąmonėje liūdna, kad dešimties metų istorija, kai kompaniją užaugini tarsi kūdikį ir išpuoselėji, baigiasi taip staigiai: daug metų sėkmingai veikusi „Small Planet“ bankrutavo per tris mėnesius.Indrė: Spėju, Vytui palengvėjo, kai netrukus pradėjo byrėti ir dar stipresnės oro linijų kompanijos, nes kurį laiką manė, kad su juo kažkas negerai. Visgi „Small Planet“ istorijoje yra labai geras dalykas - neįtikėtinai stipri kultūra. Pasirodo, iki šiol bendrauja keli šimtai buvusių kolegų ir rengia susitikimus. Galiu apie tai kalbėti, nes su Vytu bendravau kaip žmogiškųjų išteklių specialistė, - pajutęs, kad bendrovei galas, paprašė darbuotojams pasiūlyti naujų darbų.Indrė: Jau niekas nebebuvo svarbu, tik gerai parašyti rašinį. Jei ir išsiplauni galvą, džiovinti jos nerūpi, visą laiką vaikštai su tais pačiais šortais ir šlepetėmis - universiteto aplinkoje tai normalu. Vytas pats nepasakys, o aš nepraleisiu progos: Stanfordą jis baigė aukščiausiu įvertinimu. Kai nori, jis gali viską.Vytautas: Nors jautėme įtampą, vis tiek neįsivaizdavome, kad tuo metu būtume galėję daryti ką nors geriau. O kai baigėme mokslus, kilo mintis likti San Fransiske, nes tai pasaulio technologijų sostinė, ten daugiausia startuolių.Vytautas: Mudu sukūrėme tokį technologinį sprendimą, kad šią paslaugą atpiginome dešimt kartų! Indrė dešimt metų dirbo kaip darbuotojų verbuotoja - norinčioms augti kompanijoms reikia rasti, įvertinti, patikrinti kandidatus. Mūsų sukurtas įrankis procesą labai pagreitino. Parodėme, kad galime konkuruoti Amerikoje, ir ne bet kur, o inovacijų avilyje, kur konkurencija milžiniška.
Darbas su žmona ir nauji iššūkiai
Vytautas: Visomis prasmėmis. Dirbame kartu su žmona, turime nedidelę darbuotojų komandą, o aviacijos kompanijoje Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Kambodžoje mano žinioje buvo tūkstantis darbuotojų, daug sudėtingų tarptautinių procesų, milžiniška apyvarta. Buvau įpratęs būti milžiniško orkestro dirigentu. Dabar irgi esu dirigentas, bet simfoninio orkestro nėra.Vytautas: Indrė yra idėjos autorė, mane žavi, kad ji trūks plyš eina iki galo. Mano vaidmuo dabar jau ne būti „numeriu vienas“ kaip anksčiau, o partneriu, kuris šalia. Ir patinka, nes kasdien mokausi naujų dalykų. Frustracijos daug: juk darau tai, ko nemoku, aviacija ir technologijų startuolis - nelabai panašios sritys. Išmokau frustraciją vertinti teigiamai - vadinasi, tuo metu mokausi ir kylu į aukštesnį lygį.Indrė: Maniau, kad Vytautas dinozauras - iš tos senosios verslininkų kartos, bet inovaciniai sprendimai kyla būtent iš jo, to dinozauro!
Visuomeninė veikla ir požiūris į gyvenimą
Kompanijos nebėra, bet Vilniaus sienas vis dar puošia meniški grafičiai, o ne bjauriojo Solomono teplionės, Lukiškių aikštėje bumbsi badmintono raketės per „Vilniaus plunksną“ - projektai, prie kurių prisidėjote, tebevyksta.Vytautas: Visada norėjau prisidėti prie Vilniaus gražinimo - džiaugiuosi, kad kaip kompanijos vadovas galėjau socialinės veiklos kryptį nukreipti ta linkme, kuri man pačiam prie širdies. Nes po kurio laiko pinigai nueina į antrą planą.Vytautas: Puikiai prisimenu, kaip sąskaitoje atsirado įspūdinga suma. Nepajutau euforijos, net šioks toks nusivylimas apėmė. Tikslas pasiektas, o kas toliau? Pradėjau galvoti, kad iš gyvenimo noriu daugiau. Esu linkęs į naujus, rizikingus dalykus - man nesisėdi ramiai. Tik taip jaučiu gyvenimo pilnatvę.Jis yra Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos Garbės galerijos narys. Vedęs, žmona Kristina Kaikarienė (g.Vytautas: Padėjo ieškojimai, tokie kaip studijos Stanforde. Aš, skaičių ir mokslo žmogus, baisus skeptikas, net pamedituoti į Mianmarą nuvykau - stiprus patyrimas. Dabar išgyvenu renesansą, nes turiu Indrę, naują veiklą, su vaikais vėl kitaip vystosi ryšys.
Brolio veikla ir požiūris į iššūkius
Jūsų brolis - žinomas verslininkas, „Formulės 1“ komentatorius Kristijonas Kaikaris - parašė nuotykių trilerį „Nėra vietos dviem“.Vytautas: Visas gyvenimas tragikomedija - iš to smagu pasijuokti. Myliu gyvenimą, priimu krizes - iš jų išlipu stipresnis. Visur stengiuosi įžvelgti prasmę, nors nutikus skaudžių dalykų sunku ją rasti. Visgi ji yra, nes viską - ir nesėkmes - pritraukiame patys. Išnarplioji, išmoksti pamoką ir važiuoji toliau.
Vyginto Kaikario (g. 1912 m.) biografijos faktai
Vygintas Kaikaris gimė 1912 m. birželio 13 d. Tėvai: Antanas Kaikaris (1878-1950) - vaistininkas ir Izabelė Laskauskaitė-Kaikarienė (1890-1954). Užaugo trijų vaikų šeimoje su dviem broliais, buvo vyriausias. Broliai: Alfonsas Kaikaris (1922-1997) - mokslininkas farmacininkas, farmacijos muziejininkas, ir Petras Kaikaris (1929-2018) - mokslininkas chemikas technologas. Dar vienas brolis Pranas Kaikaris mirė jaunystėje, sulaukęs tik 16 metų. Giminaičiai: dėdė (motinos brolis) Adomas Laskauskas (1887-1969) - gydytojas, kariškis ir visuomenininkas, pusbrolis Julijonas Kęstutis Laskauskas (1922-2013) - žurnalistas, visuomenininkas, sūnėnas (brolio Alfonso sūnus) Vygintas Kaikaris (g.
Studijos ir darbas Vilniaus universitete
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje tėvams pasitraukus į Rytus, augo Rusijoje, paskui grįžo į Lietuvą, 1919-1931 m. gyveno ir mokėsi tėvo tėviškėje Žagarėje (Joniškio r.), nuo 1931 m. 1936 m. 1936-1940 m. V. 1940-1982 m. jis dėstė Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto studentams, 1945-1953 m. buvo vyresnysis dėstytojas, 1953-1970 m. - docentas, nuo 1970 m. 1945-1956 m. V. Kaikaris buvo Bendrosios chemijos katedros, 1956-1982 m. - Fizikinės chemijos katedros vedėjas. 1946-1950 m. 1948 m. V. Kaikaris apsigynė chemijos mokslų kandidato disertaciją. 1970 m. Jo mokslinių tyrimų ir pedagoginės veiklos sritys - metalinės dangos, cheminė kinetika, fizikochemijos analizė, fotochemija. V. Kaikaris buvo 13 išradimų autorius. Jis sukūrė sidabravimo technologiją, panaudojant necianidinius ir mišrius elektrolitus, sidabro ir jo lydinių elektrolitinio nusodinimo būdą, yra dvifaktorinės blizgodaros teorijos autorius.
Šeima ir atminimas
Buvo vedęs, žmona Zofija Gurskytė-Kaikarienė (1925-1990) - gydytoja odontologė. Mirė 1982 m. rugpjūčio 29 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse (18 sektorius) šeimos kapavietėje.