Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, priimta 1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, tapo kertiniu akmeniu siekiant užtikrinti prigimtines žmogaus teises visame pasaulyje. Šis dokumentas, prie kurio Lietuva prisijungė 1991 m. kovo 12 d., išreiškia siekį, kad kiekvienas žmogus gimtų laisvas ir lygus savo orumu ir teisėmis.
Deklaracijos Pagrindiniai Principai
Deklaracijos pirmasis straipsnis skelbia, kad „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai“. Šis teiginys pabrėžia kiekvieno žmogaus prigimtinį orumą ir teisę į vienodą pagarbą bei galimybes.
Antrasis straipsnis papildo šią idėją, teigdamas, kad kiekvienas žmogus turi teisę naudotis visomis deklaracijoje paskelbtomis teisėmis ir laisvėmis be jokių skirtumų, pavyzdžiui, dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kitokios padėties. Šis straipsnis įtvirtina nediskriminavimo principą, kuris yra esminis siekiant užtikrinti lygybę.
Septintasis straipsnis dar labiau pabrėžia lygybės svarbą, skelbdamas, jog „Visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą. Visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją, ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo“. Tai reiškia, kad įstatymas turi ginti visus žmones vienodai, nepriklausomai nuo jų skirtumų.
Svarbu paminėti, kad moterys ir vyrai, sulaukę pilnametystės, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, pilietybės ar religijos tuoktis ir kurti šeimą, o motinoms ir vaikams suteikiama ypatinga globa ir parama.
Taip pat skaitykite: Miesto mokestis ir šeimos
Deklaracijos Įtaka ir Svarba
Nors Visuotinė žmogaus teisių deklaracija nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, ji turi itin didelį poveikį žmogaus teisių standartams visame pasaulyje. Deklaracijoje išreikšti principai yra įtvirtinti tiek valstybių vidaus teisės, tiek privalomo pobūdžio tarptautinių dokumentų nuostatose. Tai reiškia, kad deklaracija yra svarbus moralinis ir politinis kompasas, padedantis valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms siekti teisingumo ir lygybės.
Deklaracijos žodis, kuris nusako esmę yra orumas - „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“. Bendras žmogaus teisių ekspertų sutarimas buvo ir lieka, kad orumas gali būti pamintas, pažeidus bet kurias teises - ar tai būtų pilietinių ir politinių, ar ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pažeidimas. Todėl svarbu suvokti, kad žmogaus teisių skirstymas į dvi grupes yra sąlyginis, ir kad visos teisės yra vienodai svarbios.
Kiti Tarptautiniai Dokumentai, Užtikrinantys Žmogaus Teises
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija yra tik vienas iš daugelio tarptautinių dokumentų, skirtų užtikrinti žmogaus teises. Kiti svarbūs dokumentai apima:
- Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (TPPTP): 1966 m. pasirašytas ir 1976 m. įsigaliojęs paktas įpareigoja jį pasirašiusias šalis gerbti pilietines ir politines asmenų teises. Pakto trečiasis straipsnis skelbia, kad valstybės įsipareigoja užtikrinti vyrams ir moterims lygias teises naudotis visomis šiame pakte išvardytomis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis. Nediskriminavimo užtikrinimui taip pat svarbus ir dvidešimt šeštasis straipsnis, numatantis, jog visi žmonės yra lygūs įstatymui ir turi teisę į vienodą, be jokios diskriminacijos įstatymo apsaugą. Svarbu pažymėti, kad galimos diskriminacijos pagrindų sąrašas šiame dokumente nėra baigtinis.
- Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (TESKTP): Tais pačiais metais priimtas bei Lietuvoje 1992 m. vasario 20 dieną įsigaliojęs paktas įpareigoja šalis nares užtikrinti ekonominių, socialinių bei kultūrinių teisių įgyvendinimą. TESKTP antro straipsnio antroji dalis numato, jog valstybės įsipareigoja užtikrinti, kad šiame Pakte išdėstytos teisės bus įgyvendinamos be jokio diskriminavimo dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių arba kokių nors kitų įsitikinimų, tautybės ar socialinės kilmės, turtinės padėties, gimimo ar dėl kokio nors kito požymio. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas yra ypač svarbus kalbant apie nediskriminavimą, susijusį su ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis.
- Jungtinių Tautų konvencija „Dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims“: LGBT asmenų teisių bei nediskriminavimo principo užtikrinimui taip pat svarbi 1979 m. priimta ir 1981 m. (Lietuvoje - 1994 m. liepos 17 d.) įsigaliojusi konvencija.
- Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo: 1965 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, norėdama įgyvendinti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principus ir kuo greičiau tam panaudoti praktines priemones, priėmė šią konvenciją.
- Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija: 2006 m. JTO priimtos konvencijos tikslas - skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Būtina pabrėžti, kad visos trys pirmiau paminėtos Konvencijos yra ratifikuotos Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais.
- Tarptautinės darbo organizacijos 1958 m. Konvencija: Reglamentuoja diskriminavimo draudimą specialioje užimtumo srityje - darbo ir profesinėje veikloje.
Šie dokumentai, kartu su Visuotine žmogaus teisių deklaracija, sudaro tarptautinę žmogaus teisių apsaugos sistemą, kuri siekia užtikrinti, kad kiekvienas žmogus galėtų naudotis savo teisėmis ir laisvėmis.
Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos Reikšmė Lietuvai
Lietuvai, kaip ir kitoms pasaulio valstybėms, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija yra svarbus orientyras siekiant užtikrinti žmogaus teises ir laisves. Lietuva, prisijungusi prie šios deklaracijos ir kitų tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, įsipareigojo gerbti ir saugoti žmogaus teises, užtikrinti lygybę ir nediskriminavimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų toliaregystės diagnostika ir korekcija
Šiandien Lietuva yra viena iš pasaulio demokratijų. Tačiau Lietuvai dar labai daug reikia nuveikti įtvirtinant kiekvieno piliečio teises ir laisves. Mes galėtume lygiuotis į ES senbuves, ir ypač į šiaurės Europos valstybes. Jos pasiekė aukštus gyvenimo kokybės standartus visų pirma todėl, kad nuosekliai įgyvendino žmogaus teisių principus, ypatingą dėmesį skirdamos moterims ir vaikams.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nepaisant didelės pažangos, pasaulyje vis dar egzistuoja daug iššūkių, susijusių su žmogaus teisių užtikrinimu. Diskriminacija, smurtas, neteisingumas ir kitos problemos vis dar paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje.
Svarbiausia yra įveikti atsineštą iš ankstesnių laikotarpių nepagarbą ir nepakantą kitokiems žmonėms. Lietuvoje dar labai trūksta tolerancijos žmonėms, kurie kuo nors yra kitokie.
Tačiau, nepaisant šių iššūkių, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir toliau lieka svarbiu įkvėpimo šaltiniu ir gairėmis siekiant sukurti teisingesnį ir lygesnį pasaulį visiems.
Taip pat skaitykite: Apie „Visi Dievo Vaikai Šoka“