Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai itin svarbu rūpintis savo sveikata ir mityba. Tinkama mityba ir pakankamas skysčių kiekis ne tik užtikrina normalią nėštumo eigą, bet ir daro įtaką vaisiaus vystymuisi bei būsimai kūdikio sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime vandens svarbą nėštumo metu, rekomendacijas dėl skysčių vartojimo ir kitus svarbius mitybos aspektus.
Mitybos Svarba Nėštumo ir Žindymo Laikotarpiu
Moters mityba tiek nėštumo, tiek žindymo metu reikalauja ypatingo dėmesio. Sveikatai palanki moters mityba teigiamai veikia pastojimą bei nėštumo laikotarpį, turi įtakos žindymui. Motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui, o žindymas yra ypač naudingas kūdikio ir motinos sveikatai. Nėštumo metu energijos poreikis padidėja apie 12 proc. Taip yra dėl padidėjusios motinos kūno masės, vidutiniškai 10-15 proc. folio rūgšties, kalcio, geležies, omega-3 riebalų rūgščių (žalialapių daržovių, pieno produktų, žuvies, mėsos). Energijos poreikis žindymo metu išauga dėl papildomos energijos poreikio motinos pieno gamybai. Vidutinis papildomas energijos poreikis žindant yra 476‒500 kcal (2000‒2200 kJ) per parą. Angliavandeniai - tai energijos šaltinis tiek motinai, tiek vaisiui. Nėščiajai ar žindančiajai reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Suvartojamas reikiamas lėtai įsisavinamų angliavandenių kiekis padeda išlaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Suvartojamas cukrų (greitai įsisavinamų angliavandenių) kiekis turi būti apribotas ir neviršyti 10 proc. suvartojamos paros energijos. Riebalai, taip pat ir cholesterolis, nėštumo metu reikalingi daugeliui medžiagų apykaitos procesų, turi įtakos vaisiaus gimimo svoriui, nervų sistemos vystymuisi. Besilaukianti ar žindanti moteris neturėtų mažinti suvartojamų riebalų kiekio, t. y. riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau labai svarbu, kokie riebalai vartojami. Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos vaisiaus, ypač smegenų ir regos, vystymuisi. Rekomenduojamas suvartoti omega-3 riebalų rūgščių kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 200‒300 mg/parą, t. y. 200 g žuvies per savaitę (turėtų būti vartojama riebios žuvies (atlantinės skumbrės, silkės, upėtakio, sardinės, lašišos ar kt.). Patariama, kad žuvis būtų virta arba kepta orkaitėje. Į kasdienį nėščiosios ar žindančiosios maitinimosi racioną turėtų būti įtrauktos skaidulinės medžiagos. Jų reikėtų suvartoti 25‒35 g per parą, kartu vartojant pakankamai skysčių. Skaidulinės medžiagos apsaugo organizmą nuo vidurių užkietėjimo.
Vandens Svarba Nėštumo Metu
Vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui, o nėštumo metu jo reikšmė dar labiau išauga. Vanduo sudaro didžiąją dalį mūsų kūno - apie 60-70 proc. Jei organizmas nuolat neaprūpinamas šviežiu vandeniu, jis turi naudoti esamas atsargas, kad gyvybiškai svarbių funkcijų veikla nenutrūktų. Niekam nekelia abejonių teiginys, kaip gyvybiškai svarbu visą nėštumo laikotarpį vartoti pakankamai vandens. Tai turi įtakos tiek nėščiosios, tiek kūdikio sveikatai.
Kodėl Vanduo Toks Svarbus?
- Padidėjęs kraujo tūris: Nėštumo metu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 50-60 procentų. Tai užtikrina tinkamą besivystančio vaisiaus aprūpinimą maisto medžiagomis.
- Šlapimo takų infekcijos profilaktika: Dėl fiziologinių pokyčių nėštumo metu dailiosios lyties atstovės yra labiau linkusios sirgti šlapimo takų infekcijomis.
- Pakankamo vaisiaus vandenų kiekio užtikrinimas: Vaisiaus vandenys, arba amniotinis skystis, supantys vaisių gimdoje, 99 procentais sudaryti iš vandens.
- Tinimų profilaktika: Nedidelis patinimas antroje nėštumo pusėje dėl padidėjusio kraujo tūrio yra normalu. Tačiau kartais tinimas gali labai apsunkinti nėščios moters kasdienybę.
- Toksinių medžiagų šalinimas.
- Strijų profilaktika: Strijos yra viena nemaloniausių kosmetinių problemų nėštumo metu. Jos susidaro sparčiai tempiantis odai. Norint jų išvengti, svarbu palaikyti gerą odos elastingumą.
- Vidurių užkietėjimo profilaktika: Dėl padidėjusio progesterono kiekio nėštumo metu bei gimdos spaudimo į žarnyną, nėštumo metu vidurių užkietėjimas yra pakankamai dažna problema.
- Priešlaikinio gimdymo profilaktika: Dehidratacija trečiajame nėštumo trimestre gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
Rekomenduojamas Vandens Kiekis
Rekomenduojamas skysčių kiekis per parą yra 2-2,5 l, iš kurių pagrindas - geriamasis negazuotas vanduo. Rekomenduojamas vandens kiekis (iš maisto ir gėrimų) yra 1 ml/kcal per parą, bet ne mažiau kaip 1,5 l per parą. Nėra atlikta tyrimų, kurie tiksliai parodytų, kiek vandens moteris turėtų išgerti kiekviename nėštumo trimestre. Yra tik bendros rekomendacijos nėštumo metu kasdien išgerti iki 2,8 litro vandens. Kadangi laukiantis kūdikio kūno svoris padidėja, didėja ir vandens poreikis. Todėl patartina moterims nepamiršti su gydytoju pasikonsultuoti apie individualų vandens poreikį kiekviename nėštumo etape, aiškintis, ar ji geria pakankamai vandens.
Fizinio darbo metu, esant šiltesniam orui, prakaituojant, karščiuojant organizme dar padidėja skysčių poreikis. Suvartojamas pakankamas vandens kiekis ne tik užtikrina gyvybines funkcijas, bet ir sumažina šlapimo takų infekcijų ir vidurių užkietėjimo riziką.
Taip pat skaitykite: Nėštumo komplikacijos
Kaip Įsitikinti, Ar Gaunate Pakankamai Skysčių?
Norint įsitikinti, ar organizmas gauna pakankamai skysčių, galima vertinti šlapimo spalvą, koncentruotas šlapimas gali rodyti, kad suvartojama nepakankamai skysčių. Moteris gali stebėti du pagrindinius dalykus: kaip dažnai ji eina į tualetą ir kokia yra šlapimo spalva bei kvapas. Neturi būti nei stipraus kvapo, nei ryškios spalvos: jei spalva nuo šviesiai geltonos iki bespalvės, viskas gerai. Troškulys - jau dehidratacijos požymis.
Patarimai, Kaip Išgerti Pakankamai Vandens
Jei nėštumo metu kamuoja pykinimas arba tiesiog nemėgstate gerti vandens, dešimt stiklinių per dieną gali pasirodyti neįveikiamai daug.
- Sugalvokite sau kasdienių rutininių veiksmų, kuriuos susiesite su vandens atsigėrimu.
- Jei pakankamai vandens išgeriate dienos metu, atsibudus naktį gerti specialiai skaičiuojant vandens normą tikrai nereikia.
- Apskritai tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims rekomenduojama su savimi visuomet nešiotis buteliuką vandens ir gerti po nedaug, o ne kelis kartus per dieną dideliais kiekiais. Per didelis vandens kiekis vienu metu gali išplauti iš organizmo per daug mineralų.
Dehidratacija Nėštumo Metu
Dehidratacija nėra troškulys, kaip dažnai manoma. Tai reiškia, kad, organizmui gaunant nepakankamai skysčių, jam ima trūkti mineralų ir jis ima eikvoti savo mineralų atsargas. Dehidrataciją rodo ir galūnių tinimas, nes dėl nepakankamos hidratacijos organizmas pradeda kaupti skysčius. Ypač pavojinga greita dehidratacija, kuri užklumpa skrydžio metu ar esant karštiems orams. Taip pat dehidratacija itin pavojinga diabetu sergančioms moterims - joms būtina konsultuotis su gydytoju, kaip užtikrinti skysčių pusiausvyrą įvairiose situacijose.
Ši būklė nėščiai moteriai daug pavojingesnė, jos poveikis didesnis, nes šiuo atveju jau kalbame apie dvi gyvybines sistemas, kurioms reikia pakankamai skysčių, o su jais - ir mineralų. Didesnis dehidratacijos pavojus nėščiąsias užklumpa ir dėl pykinimo. Kai kurios, ypač nėštumo pradžioje, kartais nenori ne tik valgyti, bet ir gerti.
Tokiu atveju reikia gurkšnoti vandenį nuolatos, bet labai mažais gurkšneliais. Vienu kartu išgėrus 100 ar 200 mililitrų vandens organizmas gali jį atmesti ir moteris manys, kad ji negali gerti. Iš tiesų rekomenduojama gerti po labai nedaug, bet nuolat - tik taip galima aprūpinti savo ir būsimo vaiko organizmą pakankamu skysčio kiekiu.
Taip pat skaitykite: Mažas amniono skysčio kiekis
Ką Saugumo Vartoti?
Kiekvienam sveikam suaugusiam žmogui, nesergančiam jokiomis ligomis, saugu gerti vandenį iš čiaupo. Bet nėštumo ir maitinimo metu moteris yra atsakinga ne tik už save, bet ir už gležną kūdikio organizmą. Todėl gerti vandenį iš čiaupo joms reikėtų tik atlikus vandens tyrimus ir įsitikinus, kad jame visiškai nėra pavojingų medžiagų - nitratų ir nitritų, sunkiųjų metalų, bisfenolio. Net ir mažiausias, net ir leistinas šių medžiagų kiekis besilaukiančiai ar maitinančiai moteriai gali būti pavojingas. Skysčių poreikis šiame gyvenimo etape yra didesnis nei įprastai - net jeigu vandenyje yra leistinas šių medžiagų kiekis, organizmas su išgeriamu didesniu vandens kiekiu gauna jų daugiau.
Nerekomenduojama gerti ir filtruoto vandens, nes iš jo būna pašalinti mineralai. Besilaukdamos moterys dažnai geria mineralų papildus, kad jų užtektų ir joms pačioms, ir augančiam vaisiui, tačiau kartais nesusimąsto, kad gerdamos filtruotą vandenį kaip tik mažina mineralų kiekį organizme.
Organizmą sudaro 60-70 proc. vandens ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo be jokios gyvybės. Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, fluorido, natrio, kitų mineralų. Geriant filtruotą vandenį, iš kurio pašalinti mineralai, organizmas ne tik jais neaprūpinamas, bet ir pradeda eikvoti mineralus iš savo resursų - kaulų, raumenų, kitų sistemų. Organizmą dehidratuoja ir kava.
Paprasčiausia išeitis - rinktis natūralų mineralinį vandenį be nitratų ir nitritų.
Gazuotas Ar Negazuotas Vanduo?
Iš tiesų moterims dažnai patariama - jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti gazuotą natūralų mineralinį vandenį ir jis patenkins skysčių pusiausvyros poreikius. Renkantis gazuotą vandenį svarbūs tie patys kriterijai kaip ir renkantis negazuotą: jame negali būti nitratų ir nitritų, bisfenolio. Tačiau angliarūgštė sumažina gazuoto vandens šarmingumą. Jeigu pakankamas jo kiekis užtikrins pakankamą skysčių ir mineralų kiekį, šarmų pusiausvyrai palaikyti jis nelabai tiks. Todėl jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti ir vieną, ir kitą: tarkim, per dieną vieną butelį negazuoto ir butelį - gazuoto.
Taip pat skaitykite: Viskas apie mažą vaisiaus vandens kiekį
Beje, gazuotas vanduo kai kuriais atvejais netgi naudingesnis. Pavyzdžiui, gerai užgerti juo maisto papildus, nes angliarūgštė veikia kaip katalizatorius ir skatina maistingųjų medžiagų išnešiojimą.
Vaisiaus Vandenys: Svarba ir Kiekis
Plūduriuodamas vaisiaus vandenyse mažylis jaučiasi saugus ir patiria malonius pojūčius kaip geriausiame SPA kurorte. Vaisiaus vandenys labai svarbūs mažyliui tuo, kad saugo jį nuo nemalonių išorės poveikių, leidžia laisvai judėti mamytės pilvelyje, apsaugo virkštelę nuo prispaudimo, užtikrina normalų plaučiukų vystymąsi ir simetrišką kūno augimą bei palaiko pastovią kūno temperatūrą. Iš vaisiaus vandenų galima spręsti, ar nėštumo eiga yra gera.
Vaisiaus vandenys - tai filtruota motinos kraujo plazma. Juos sudaro: 98 proc. vandens, 1 proc. neorganinių medžiagų, 1 proc. organinių medžiagų (riebalų, fermentų, hormonų, pigmento), nusilupusios gemalo ar vaisiaus ląstelės. Kūdikis ne tik ryja šiuos vandenis, bet ir pats aktyviai dalyvauja juos gaminant. Vaisiaus vandenų apykaitoje dalyvauja kūdikio inkstai, kvėpavimo takai, virškinimo sistema, oda ir vaisiaus dangalai. Įrodyta, kad nėštumo pabaigoje mažylis išskiria apie 600-800 ml šlapimo, kuris yra labai svarbi vaisiaus vandenų sudedamoji dalis.
Vaisiaus vandenų kiekis susijęs su nėštumo periodu. Šis kiekis kinta netolygiai. Nėštumo pradžioje - apie 10-tą nėštumo savaitę jų yra apie 30 ml, 13-14-tą savaitę - apie 100 ml, o 18-tą savaitę - jau 400 ml ir t. t. Didžiausias vaisiaus vandenų kiekis, jau visas "vandenynas", stebimas 37-38-tą nėštumo savaitę - 1000-1500 ml. Paskui jis vėl sumažėja iki 800-1000 ml.
Per Mažas Vandenų Kiekis (Oligohidramnionas)
Per mažai vandenų būna apie 0,5 proc. nėščiųjų, o trečiajame trimestre jų sumažėja iki 500 ml ir dar mažiau. Sutrinka vandenų gamyba ir pasisavinimas. Vandenų sumažėjimą gali sukelti motinos ligos: preeklampsija, hipertoninė liga, taip pat infekcinės ligos, pvz., toksoplazmozė, citomegalija, mikoplazminė infekcija ir kitos lytiškai plintančios infekcijos, pernešiojimas. Reikšmės turi ir lėtinės motinos ligos - tonzilitas, inkstų, ginekologinės ligos ir kt. Per mažai vandenų pasigamina dėl vaisiaus inkstų ir šlapimo takų raidos ydų, funkcinių sutrikimų, nes tuomet sumažėja pirminio šlapimo kiekis. Lėtinis deguonies nepakankamumas dėl placentos funkcijos nepakankamumo taip pat sukelia vaisiaus vandenų sumažėjimą.
Per mažą vandenų kiekį gali įtarti gydytojas, jeigu nėščiosios gimdos dydis atsilieka nuo normalaus, sumažėja mažylio aktyvumas. Tiksliau sutrikimas nustatomas ultragarsu, skaičiuojamas vaisiaus vandenų tūris ir indeksas. Kai vaisiaus vandenų gerokai sumažėja, vandenų indeksas yra mažesnis nei 5 cm. Dėl mažo vandenų kiekio gali sulėtėti vaikelio vystymasis. Mažas vandenų kiekis gali sukelti vaisiaus plaučių, sąnarių pakitimų, atsiranda skeleto ir veido deformacijų. Sumažėjęs vandenų kiekis labai pavojingas antrajame nėštumo trimestre, t. y. 18-26-tą nėštumo savaitę. Jis gali baigtis nėštumo nutrūkimu, vaisiaus arba jau gimusio naujagimio žūtimi.
Jeigu vaisiaus vandenų kiekis sumažėjęs nedaug, tuomet kūdikis gimsta su įvairaus laipsnio hipotrofija, t. y. jo vystymasis neatitinka amžiaus. Dėl mažo vandenų kiekio iškyla pavojus užspausti virkštelę, todėl mažylio gyvybė pakimba ant plauko. Mažesnis vandenų kiekis padeda į vaikelio organizmą prasiskverbti infekcijai.
Jei vandenų sumažėjimas pastebimas trečiojo trimestro pabaigoje, gali būti rekomenduojamas ankstesnis gimdymo sužadinimas. Nėščiosioms gali būti skiriamas ir gydymas. Taip siekiama pagerinti kraujotaką tarp gimdos ir placentos bei medžiagų apykaitos procesus placentoje.
#