Vaistai nuo depresijos nėštumo metu: saugiausi sprendimai laukiantis kūdikio

Šios motinystės akimirkos turėjo būti laimingiausios tavo gyvenime, tačiau vietoje to jautiesi pavargusi, liūdna ir be vilties. Tu nuolat kaltini save dėl tokių jausmų. Galbūt atrodo, kad nepasisekė arba kad negali užmegzti ryšio su savo kūdikiu. Jei ką tik aprašėme tavo jausmus, džiaugiamės kad esi čia - prašome, skaityk toliau. Išeitis yra.

Kas yra pogimdyvinė depresija?

Pogimdyvinė depresija - tai tam tikra depresinė būklė, kuri gali prasidėti nėštumo metu arba per kelias savaites po gimdymo ir trukti ilgiau nei dvi savaites. Jautiesi tarsi nesi savimi - kaip svetima savo pačios kūne. Tapai jautresnė, dažniau verki, lengvai susierzini. Jaučiatės nerami, jus gali ištikti nerimo arba panikos priepuoliai. Nuovargis jaučiamas kiekviename kūno kampelyje, net išlipti iš lovos vis sunkiau. Gali aplankyti labai slegiančios, neigiamos ar kaltinančios save mintys ir jaustis beviltiškai prislėgta. Jei kyla mintys pakenkti sau arba savo kūdikiui, labai svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos.

Tai nėra tavo kaltė. Pogimdyvinė depresija pasitaiko dažniau, nei manai. Kiekvienais metais 10-15 % mamų susiduria su pogimdyvine depresija. Tu nesi viena. Džiugina tai, kad dauguma moterų visiškai pasveiksta, kai kreipiasi pagalbos. Net jei atrodo, kad tavo gyvenimas niekada nebus toks pats ir motinystė nėra tau, situacija tikrai pagerės. Tavo smegenys yra apkrautos stresu ir nuovargiu, todėl gali iškreipti tai, kaip matai pasaulį.

Pogimdyvinės depresijos priežastys

Kai sužinosi depresijos priežastis pamatysi, kad šie jausmai nėra tavo kaltė. Nėštumas pats savaime yra emocijų kalneliai, bet po gimdymo viskas sustiprėja. Turi išgyventi labai stiprius hormonų svyravimus ir fizinius iššūkius. Būdama nauja mama gali pasijausti, tarsi praradai savo tapatybę. Staiga viskas turi suktis apie kūdikį. Miegi labai mažai, todėl esi labiau pažeidžiama psichinės sveikatos sunkumams. Tikriausiai tikėjaisi, kad šis laikas bus nuostabus - taip visi kalba apie motinystę. Tačiau realybė išmušė tave iš pusiausvyros. Žmonės aplink tave nuolat kartoja, kad tėvystė yra gražiausias tavo gyvenimo laikas ir tai tik gilina tavo kaltės jausmą. Jei tavo gimdymas buvo sudėtingas, tai taip pat gali būti priežastis, dėl kurios dabar taip jautiesi. Galbūt negauni pakankamai palaikymo iš partnerio ar kitų žmonių. Galbūt jautiesi viena. Įtakos turi ir genetika. Nerimas ir depresija tavo šeimoje galėjo prisidėti prie tavo būklės. Galbūt nėštumas nebuvo planuotas arba jauti neigiamus jausmų dėl to. Tai visiškai nereiškia, kad esi blogas žmogus. Prašau, neleisk niekam tavęs įtikinti kitaip. Tu esi nepaprastai stipri, kad kovoji ir skaitai šį tekstą.

Esant tokioms aplinkybėms visiškai suprantama, kad jautiesi žemiausiame taške. Tai tikrai nereiškia, kad tai, ką išgyveni yra gerai - taip tikrai nėra. Tačiau tai reiškia, kad neturi kaltinti savęs dėl to. Pogimdyvinis laikotarpis gali būti sudėtingas ir pilnas prieštaringų emocijų. Daugelis mamų jaučiasi pasimetusios, vienišos, nesuprastos. Tai nėra tavo nesugebėjimo įrodymas - tai signalas, kad tau reikia palaikymo. Ir tu to nusipelnei.

Taip pat skaitykite: Vaistai nuo pilvo skausmo nėštumo metu

Pogimdyvinė depresija paveikia ir vyrus

Vyrus tai paveikia dažniau nei gali pasirodyti. Maždaug 1 iš 8-13 tėčių tai patiria. Tačiau vyrai dažnai po gimdymo atsiradusius psichinius sunkumus išgyvena kitaip nei moterys, pavyzdžiui, per dirglumą, nuovargį, atsitraukimą nuo šeimos gyvenimo ar psichosomatinius simptomus. Rizika susirgti padidėja, jei partnerė taip pat serga pogimdyvine depresija. Jei tai tavo situacija, čia gali rasti pagalbą ir palaikymą. Tavo jausmai nėra silpnumo ženklas ir yra išeitis.

Pogimdyvinė depresija ar melancholija?

Taip vadinamas „naujagimio liūdesys“ arba melancholija po gimdymo paveikia iki 80% naujų tėvų. Ji pasireiškia sunkiu nuovargiu, jautrumu ar nerimu. Liūdesys ir melancholija po naujagimio gimimo praeina maždaug po dviejų savaičių. Priešingai nei pogimdyvinė depresija, kuri yra intensyvesnė ir gali tęstis daug ilgiau. Pogimdyvinės depresijos matu užvaldo stiprus beviltiškumo jausmas, nuolatinė prasta nuotaika, tamsios mintys, nerimas ir kaltė. Ramybės ir taikos akimirkos tampa vis retesnės.

Kaip sužinoti, ar tai depresija?

Sužinok ar tai tik laikinas „naujagimio liūdesys“ su pogimdyvine melancholija, ar susiduri su pogimdyvine depresija. Nuoširdžiai įvertink šiuos požymius, atsakydama - TAIP arba NE:

Liūdesys, tuštuma, nerimas ir neramumas kamuoja mane jau daugiau nei 2 savaites.
Beveik nebejaučiu jokių teigiamų emocijų - nuolat jaučiuosi blogai.
Jaučiu, kad negaliu džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė laimę.
Jaučiu, kad nesugebu sukurti gilaus ryšio su savo kūdikiu.
Įsivaizdavau tėvystę visiškai kitaip. Visai nesusitvarkau ir jaučiu kaltę dėl to.
Jaučiu, kad niekas pagerės. Jaučiuosi beviltiška.

Kuo daugiau kartų atsakei TAIP, tuo labiau tikėtina, kad patiri pogimdyvinę depresiją. Taip pat užduok šiuos klausimus sau:

Ar kada nors pagalvojai, kad tau ar kitiems būtų geriau, jei tavęs čia nebūtų?
Ar esi įsivaizdavusi, kaip būtų palikti viską ar pabėgti ir niekada nebegrįžti?
Ar prarandi jėgas rūpintis savimi ir savo kūdikiu?
Ar turėjai minčių pakenkti savo kūdikiui, net jei po to jos tave išgąsdino?
Ar patiri intensyvius panikos priepuolius, atsiribojimo nuo realybės jausmą ir mintis, kad nėra išeities?

Jei į bent vieną iš šių klausimų atsakei TAIP, kreipkis pagalbos kaip galima greičiau. Suplanuok seansą su psichologu arba psichiatru. Jei jauti, kad pagalbos tau reikia dabar, skambink „Vilties Linijos“ pagalbos numeriu 116123. Profesionalūs konsultantai tau suteiks anoniminę emocinę pagalbą. Jei patiri sunkumus, nereiškia, kad esi silpna. Tiesiog šiuo metu išgyveni daugiau skausmo, nei gali pakelti. Tačiau tai nesitęs amžinai. Tavo emocijos ir hormonai iškreipia realybę, nes esi patyrusi milžinišką stresą ir nuovargį. Nesistenk su tuo susidoroti viena. Pagalba yra prieinama.

Taip pat skaitykite: Vaistai nuo dygstančių dantų

Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?

Jei galvoji, kaip pačiai įveikti pogimdyvinę depresiją ir jauti, kad dar gali sau padėti, turime keletą mūsų psichoterapeutų rekomenduojamų metodų. Jie gali padėti rasti išeitį, jei dar nesi pasiruošusi terapijai. Taip pat padėsime suprasti, kada ateina laikas pagalvoti apie profesionalią pagalbą.

Kalbėk apie tai, kaip jautiesi. Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą - ypač jei jauti gėdą dėl jų ar kaltini save. Jausmų išsakymas garsiai gali sumažinti tą sunkią naštą. Pasikalbėk su kuo nors, kuo pasiti - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi. Jei dabar tai atrodo neįmanoma, apsvarstyk terapiją arba paskambink anoniminei psichinės sveikatos pagalbos linijai 116123.
Būk švelni sau. Tai ne tavo kaltė. Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus - net tiems, kurie atrodo kad išlaiko pusiausvyrą. Nekariauk su savimi: pripažink, kad dabar jautiesi blogai ir tai yra visiškai suprantama. Tačiau išeitis yra ir jei kalbėsi su savimi švelniai, kaip kalbėtum su drauge, ją surasi greičiau.
Pabandyk pailsėti. Suprantam, kai tai padaryti sunku, bet pasistenk pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu. Galbūt kai vaikelis miega, pailsėk ir tu. Miegas arba tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato. Būtent todėl viskas aplink atrodo tamsu.
Venk izoliacijos. Šiuo metu gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio. Atrodo, kad tai vienintelė išeitis. Bijai išeiti į lauką, jautiesi gėdingai. Negali apsimesti, kad viskas gerai. Tačiau socialiniai ryšiai turi didelę įtaką tavo psichinei sveikatai. Jei gali, stenkis išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis. Kartais paskambink draugei arba išeik į lauką pasimėgauti šviežiu oru. Žmonės, kurie jaučiasi taip pat kaip tu, gali atnešti palengvėjimą. Daug moterų dalinasi savo patirtimi sunkiais gyvenimo laikotarpiais arba kaip jau įveikė iškilusius sunkumus. Tai bus įrodymas, kad tu taip pat gali pasijusti geriau.
Pasistenk judėti, valgyti ir gerti. Net penkių minučių pasivaikščiojimas aplink namus skaitosi. Taip pat nepamiršk gerti vandens ir suvalgyt bent mažytį sveiką užkandį. Tavo kūnas taip gaus signalą, kad juo rūpinamasi ir nebus užstrigęs išgyvenimo režime.
Surask bent šiek tiek laiko sau. Kiekviena papildoma minutė svarbi. Pratęsk savo dušą keliomis minutėmis arba įsijunk mėgstamą muziką. Muzika daro didelį poveikį nuotaikai ir dažnai padeda palengvinti sunkų vienišumo jausmą.
Kreipkis pagalbos. Pasikalbėk su savo tėvais, partneriu arba draugu. Tačiau jei jau kovoji daugiau nei dvi savaites ir situacija nesitaiso - ar net blogėja - atėjo laikas ieškoti profesionalios pagalbos. Nėra ko gėdytis. Pagalbos prašymas yra didelis stiprybės ženklas, o terapija tikrai padeda.

Tik todėl, kad jautiesi prastai… nereiškia, kad nesėkmi. Po gimdymo keičiasi ne tik tavo kūnas, bet ir siela. Motinystė nereiškia savęs praradimo. Gera pagalvoti apie savo poreikius ir net šiuo laikotarpiu prašyti pagalbos.

Pogimdyvinės depresijos gydymas

Pogimdyvinės depresijos gydymas yra labai efektyvus. Ji gali išnykti per šešis mėnesius. Tyrimai rodo, kad gydoma pogimdyvinė depresija turi puikias visiško pasveikimo galimybes. Po vos trijų mėnesių terapijos ar vaistų tėvai dažnai jaučia reikšmingą pagerėjimą, o per šešis mėnesius po gimdymo daugelis sugrįžta į normalų gyvenimą. Tai tikrai daro didelį skirtumą!

Apsvarstyk galimybę pasikonsultuoti su terapeutu - galite tiesiog išsikalbėti ir kartu surasti kelią į priekį. Kartais vien pokalbis padeda, o vaistai (antidepresantai) net nėra reikalingi. Tačiau jei vaistai būtini, nėra ko gėdytis. Jie padeda sureguliuoti smegenų hormonų lygį. O kai pasijusi geriau, gali juos nutraukti. Be gydymo pogimdyvinė depresija gali tęstis metus ar ilgiau. Būtent todėl gydymas yra toks svarbus. Nesistenk su tuo kovoti viena.

Farmakologinis gydymas

Svarbu: Prieš pradedant vartoti bet kokius vaistus, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Taip pat skaitykite: Apžvalga: nereceptiniai vaistai nuo kirminų

Antidepresantai:

SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai): Šios grupės vaistai veikia smegenų serotonino sistemą didindami serotonino kiekį. Manoma, kad serotonino sistemos sutrikimai galvos smegenyse yra svarbūs veiksniai, skatinantys depresijos ir su ja susijusių ligų atsiradimą.
- Escitalopramas: Vartojamas depresijai (didžiosios depresijos epizodams) ir nerimo sutrikimams gydyti.
  - Svarbu: Escitalopramas gali daryti įtaką kitų vaistų poveikiui. Jie, savo ruožtu, gali įtakoti escitalopramo veiklą. Escitalopramo vartojimo metu Jūs turite negerti alkoholio, kadangi gali pasunkėti Jūsų simptomai ar šalutinis poveikis.
  - Nėštumas ir žindymas: Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju.
Kiti antidepresantai: Gydant depresiją ir nerimo sutrikimus, antidepresantai gali būti skiriami kartu su kitais psichotropiniais vaistais, pvz., su raminančiais vaistais, su kitais antidepresantais, vaistais nuo psichozės.

Nauji vaistai:

Zuranolonas: Rugpjūčio pradžioje JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino pirmąjį geriamąjį vaistą, skirtą pogimdyvinei depresijai gydyti. Zuranolonas veikia kaip teigiamas alosterinis GABA-A receptoriaus moduliatorius.

Alternatyvūs gydymo būdai:

Kadangi Zuranolonas dar nepasiekiamas Lietuvoje, verta, pasitarus su gydytoju ir natūropatu išbandyti panašiais farmakologiniais mechanizmais pasižyminčius augalus.

Svarbu: Savarankiškai, nepasitarusi su specialistais, nėščia moteris neturėtų vartoti jokių vaistų.

Miego sutrikimai nėštumo metu

Nėštumas - unikali moters fiziologinė būsena, kurios metu gali pasireikšti nauji ar paūmėti esami miego sutrikimai. Su nėštumu susiję veiksniai, galintys sutrikdyti miegą, yra rėmuo, naktinis oksitocino išsiskyrimas, nikturija ir vaisiaus judėjimas. Dažniausi miego sutrikimai nėščiosioms yra nemiga (pirminė ir antrinė), neramių kojų sindromas (NKS) ir narkolepsija.

Miegą gerinančių vaistų skyrimas nėščiosioms:

Nėščiosioms pasireiškusių miego sutrikimų gydymo tikslai yra skatinti atkuriamąjį miegą ir atkurti jo teikiamą naudą tiek motinai, tiek vaisiui. Vaisiui įtaką daro bet kokie motinos nėštumo metu vartojami vaistai. Skiriant bet kokį medikamentą miego kokybei pagerinti nėštumo metu, būtina atsižvelgti į šio vaisto riziką bei naudą motinai ir vaisiui.

Benzodiazepinai: Nors šie medikamentai tinkamesni trumpalaikiam nemigos ir nerimo gydymui, tačiau yra nemažai pacientų, vartojančių juos ilgą laiką. Nustatyta, kad tai yra susiję su didele priklausomybės, abstinencijos, mieguistumo, pažintinių funkcijų sutrikimo, griuvimų ir lūžių rizika.
Hipnotiniai benzodiazepino receptorių agonistai: HBRA - šiuo metu pasaulyje dažniausiai skiriami migdomieji vaistai, įskaitant ir nėščias moteris. Nors chemiškai nesusiję su benzodiazepinais, jie yra GABAA receptorių agonistai, trumpinantys užmigimo laiką, gerinantys miego kokybę.
Antidepresantai: Manoma, kad, nepriklausomai nuo klasės, visi šiuo metu rinkoje esantys antidepresantai veikia moduliuodami monoamino neurotransmiterius, serotoniną, norepinefriną, dopaminą ir taip gydo depresiją bei nerimą. Dėl kai kurių antidepresantų sedacinio poveikio šios grupės vaistai neretai skiriami nemigai gydyti nėštumo metu.
Antipsichoziniai vaistai: Antipsichozinių vaistų vartojimas nemigai gydyti tapo dažnu reiškiniu, tačiau dėl nepageidaujamų reiškinių nėščiosios neturėtų jų vartoti (jei pagrindinė indikacija yra nemiga).
Melatoninas ir melatonino receptorių agonistai: Melatoninas yra natūraliai išsiskiriantis neurotransmiteris, moduliuojantis visų žinduolių cirkadinį ritmą.
Antihistamininiai vaistai: Difenhidraminas ir hidroksizinas yra plačiai vartojami nėštumo metu, tačiau atlikta nedaug šių vaistų saugumo profilio žmonėms tyrimų.

Neramių kojų sindromo gydymas

Dopamino agonistai: Literatūros apie farmakologinį NKS gydymą nėštumo metu yra nedaug, todėl buvo suburta 9 ekspertų tarptautinė darbo grupė, kurios tikslas parengti NKS diagnozavimo ir gydymo nėštumo ir žindymo metu gaires. Ši ekspertų grupė pateikė perinatalinio NKS nefarmakologinio (geležies papildymo) ir farmakologinio gydymo rekomendacijas.

Narkolepsijos gydymas

Stimuliantai: Nors stimuliantai naudojami perinataliniams miego sutrikimams gydyti, tačiau jie nebuvo sistemingai ištirti.

Kiti svarbūs aspektai

Svarbus pasiruošimas nėštumui: Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą.
Būsimo vaiko tėčio vaidmuo: Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui.
Pogimdyvinis laikotarpis: Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters.

Pavojingiausias nėštumo laikotarpis

Pasak profesoriaus Algirdo Utkaus, pavojingiausias laikas, kai vaisius gali būti pažeidžiamas, yra pirmosios 3-8 savaitės. Tuo metu formuojasi vaiko organai. Kai šis procesas sutrikdomas, galimi įvairūs vystymosi defektai. „Mažiau pavojingas laikotarpis yra 9-32 savaitė. Tuo metu formuojasi ir vystosi žmogaus audiniai. Mažiausiai jautrus laikotarpis - 33-38 savaitė, kai vyksta funkcinis vaisiaus brendimas“, - aiškina A. Utkus.

tags: #vaistai #nuo #depresijos #nestumo #metu