Muzika - neatsiejama vaikystės dalis, o vaikų dainos atlikėjai atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunosios kartos muzikinį skonį, kūrybiškumą ir sceninę kultūrą. Lietuvoje veikia nemažai talentingų vaikų muzikos grupių ir atlikėjų, kurie aktyviai dalyvauja šalies kultūriniame gyvenime, koncertuoja ir puoselėja lietuviškas tradicijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą ryškių vaikų dainų atlikėjų ir kolektyvų, jų veiklą ir indėlį į Lietuvos vaikų muzikos pasaulį.
Vaikų Pop Dainavimo Grupės: "O-pa-pa" ir "Pabiručiai"
Vaikų pop dainavimo grupė „O-pa-pa“ - tai neseniai susikūrusi 7-10 metų vaikų muzikos kūrybinė grupė, kurioje vaikai ne tik dainuoja, bet ir atranda scenos džiaugsmą bei muzikinį pasitikėjimą savimi. Grupės vadovė - Ingrida Ručinskienė, ilgametę patirtį turinti muzikos pedagogė ir kompozitorė, sukūrusi ne vieną dainų rinkinį įvairaus amžiaus vaikams. Jos originalios dainos kasmet skamba LRT „Dainų dainelėje“ ir kituose respublikiniuose konkursuose, o dabar jos kūryba sudaro ir pagrindinę grupės „O-pa-pa“ repertuaro dalį. Čia vaikai mokosi dainuoti jautriai, kūrybiškai, išjausdami muziką, o pati aplinka skatina draugystę, saviraišką ir meilę scenai. Grupė „O-pa-pa“ gyvuoja nuo 2025 m.
Kita ryški vaikų pop grupė - „Pabiručiai“, vadovaujama Jūratės Balsienės, savo muzikinę kelionę pradėjo dar 2000-aisiais. Grupės narių amžius - pradinių klasių mokiniai, todėl kolektyvo sudėtis nuolat atsinaujina, įnešdama naujų idėjų ir energijos. Grupė „Pabiručiai“ yra ryškus vaikų kūrybiškumo ir džiaugsmo simbolis. Grupė dalyvavo įvairiuose festivaliuose ir konkursuose: „Pilies atvarai“ (2009 m.), „Dainų dainelė“ (2010 m.), „Vaikystės spalvos“ (2010 m.), „Dzūkijos žvaigždutės“ (XIII tarptautinis festivalis, 2014 m.). „Pabiručiai“ - tai ne tik dainuojantis kolektyvas, bet ir draugiška, kūrybiška bei energinga bendruomenė.
Dainavimo Studijos: "Žiogas"
Vaikų dainavimo studija „Žiogas“ savo veiklą pradėjo 2021 metais. Tuomet norą dainuoti ir muzikuoti pareiškė būrys talentingų vaikų. Kolektyvui vadovaujanti vokalo mokytoja ir atlikėja Sonata Markušenkienė pirmąja studijos daina pasirinko „Žiogas ir Sraigė“ (muzika ir žodžiai - I. Šeduikienė). Ruošiantis festivaliui, didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik muzikinės programos tobulinimui, bet ir sceniniam įvaizdžiui - vaikams pasiūti žiogų kostiumai sulaukė gausybės pagyrų. 2023 metais, sulaukus didelio susidomėjimo iš mažųjų Radviliškio miesto dainininkų, buvo suburtas dar vienas kolektyvas - „Žiogas Junior“. Jaunieji atlikėjai uoliai dirba ir siekia pasivyti sceninės patirties turinčius „vyresniuosius“ žiogiukus. Studijos nariai ir jų vadovė Sonata puoselėja gražias tradicijas. Viena smagiausių - picų vakarėlis, švenčiant vasaros atidarymą. O žiemos vakarais nepamirštamos ir kakavos pertraukėlės. 2024-ųjų vasaros pradžia nuaidėjo ypač džiugiai - dainavimo studija surengė savo pirmąjį solinį koncertą miesto aikštėje, kuris truko net valandą. Repeticijos vyksta antradieniais nuo 17.00 val.
Festivaliai ir Konkursai: "Mes - Lietuvos vaikai"
Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalis-konkursas „Mes - Lietuvos vaikai“ jau septintą kartą subūrė talentingus šalies vaikus bei jaunimą į įkvepiančią meno ir bendrystės šventę. Gražia kultūrine tradicija tapęs renginys šiemet vyko dviem turais - regioniniu ir nacionaliniu. Festivalį-konkursą vainikavo birželio 8 d. Pirmasis, regioninis turas, vyko kovo ir balandžio mėn. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Marijampolėje ir Klaipėdoje. Antrasis turas, apibendrinęs geriausius pasirodymus, vyko birželio 7 d. Klaipėdoje. Čia pasirodė atrinkti kolektyvai iš visos Lietuvos. Didysis prizas atiteko Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos jaunių chorui „Perpetuum mobile“, vadovaujamam Beatos Kijauskienės. Birželio 8 d. vaikų ir jaunimo chorų savaitgalį užbaigė dainų šventė „Augam Lietuvai - dainoj, širdy, kartu“, subūrusi net 225 kolektyvus ir apie 5600 dalyvių - choristų, šokėjų, muzikantų - iš 58 Lietuvos miestų ir miestelių. Šventės metu ypatingas dėmesys skirtas prof. dr. Regimantui Gudeliui - dirigentui, pedagogui ir mokslininkui. Šis festivalis-konkursas - ne tik scena, padedanti skleistis moksleivių ir jaunimo talentui, bet ir prasminga kelionė, stiprinanti tautinę savimonę, meilę kultūrai bei skatinanti kūrybišką ir sąmoningą pilietiškumą.
Taip pat skaitykite: Stilingi ir kokybiški drabužiai vaikams Telšiuose
Jaunimo Grupės: "Kedrostubùras" ir "Sielos Ritmas"
„Kedrostubùras“ - vis daugiau Lietuvos klausytojų širdžių užkariaujanti jaunuolių grupė, nestokojanti nei idėjų, nei kūrybiškumo. Grupė dažnai įvardija save kaip „sea wave“ stiliaus grupę. Pavadinimas ,,sea wave“ gimė spontaniškai ir netikėtai, kaip ir pačios muzikinės idėjos repeticijų metu. Grupės nariai savo muziką apibūdina kaip vandenį arba kaip orą, judantį, besikeičiantį.
Viskas prasidėjo gūdžiais 2014-aisiais Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kur grupės nariai susipažino. Dar prieš „Kedrostubùrą“ grodavo įvairiose vietose, bet dažniausiai dviese - Matas ir Maksas arba Matas ir Pijus. Pirmas koncertas su tomis dainomis, kurias dar ir dabar groja, buvo dramos būrelio stovykloje. Anuomet grupės bosistas buvo Aistis, vadinosi „Caw Del“. 2017 metais, po Aisčio mirties, prie grupės prisijungė Giedrius ir po ilgo žaidimo „keičiam pavadinimą“ apsistojo ties „Kedrostubùru“. Grupės pavadinimas gimė labai spontaniškai, todėl turėjo praeiti šiek tiek laiko, kad „priliptų“ ir kad patys galėtų drąsiai jį ištarti kitiems. Net patys muzikantai ne kartą keitė grupės pavadinimą, nes niekaip nerado formos, kuri galėtų apibūdinti jų muziką. Pradėjo repetuoti be aiškaus pavadinimo, bet kadangi rezervuojant repeticijų studiją reikėjo pavadinimo, turėjo rasti išeitį. Kartą Matas paėmė dvi skirtingas knygas ir dūrė pirštu į atverstus puslapius.
Grupės dainų tekstus rašo Matas, o apie ką dainos, spręsti kiekvienam individualiai. Visada stengiasi, kad žodžiuose tilptų daugiau nei viena prasmė. Net jam pačiam dabar jos visai apie ką kitą, negu tada, kai buvo parašytos, nors pamatinės idėjos ir išlieka. 2018 metų vasarą konkurse „NOVUS“ grupė tapo geriausia Baltijos šalių grupe. Šis konkursas neabejotinai buvo staigus tramplinas grupės kūrybai: ji galėjo skleistis ir pasiekti naujus klausytojus, kurie tuomet nė neįsivaizdavo, kad egzistuoja. Muzikoje kažką atranda ir mažas, ir didelis, ir labai sofistikuotas žmogus. Po vienerių gyvavimo metų grupė išleido savo pirmąjį albumą „DEL“, kurį brandino nuo pat susikūrimo, kas ten žino, gal net nuo anksčiau. Albumas yra apie grupę, apie visą tą brandinimo laikotarpį, vasaras, sunkius ir malonius išgyvenimus bei žmones aplink juos. Grupė nenorėjo sukurti jokio įspūdžio, tegul klausytojai susikuria patys - albumas jau yra. Vienai albumo dainai „Neri“ grupė sukūrė vaizdo klipą. Atsikėlęs ryte, Matas pajuto, kad yra šiek tiek užkimęs ir pradėjo kažką rimuoti, nes balso tembras buvo lyg ne jo, lyg kažkokio nuo rūkymo užkimusio šiuolaikinio reperio. Dar vilkėdamas pižama griebė gitarą, kompiuterį, sukūrė ritmą, parašė žodžius, kurie atspindėjo jo tuometinę būseną. Praėjo nemažai laiko, tik prieš „Garažą“ sugalvojo, kad atliks dainą gyvai, taip ji ir tapo „Kedrostubùro“ dalimi. Grupė nusprendė vizualizuoti būtent „Neri“, nes atrodė, kad jai vienintelei tiktų metodas, kuriuo dainos žodžiai įprasminami iliustratyviais kadrais.
Turbūt vieno įsimintiniausio koncerto grupė negalėtų įvardinti. Yra turėję daug tikrai neįprastų pasirodymų, bet labiau įsimena kelionės ir laikas, kurį leidžia kartu prieš arba po koncerto. Dar įsimena žvilgsniai, kuriais stengiasi tarpusavy komunikuoti atlikdami kūrinius. Šitie žvilgsniai daro didelę įtaką energijai, kurią jie spinduliuoja nuo scenos. Būdamas ant scenos klausytojams atiduodi didelę dalį savęs, o vėliau imi jausti publikos atgal siunčiamas bangas. Įsimintiniausi koncertai būna tie, kurie, rodos, tokie neturėtų būti. Lietuviška muzika gimtinėje sulaukia dėmesio, nes kurgi dar, jei ne čia… Tik ar pakankamai? Ko gero, galėtų būti ir daugiau. Tiek požiūriu į muzikantus ir jų darbą, tiek galimybių suteikimo jauniems atlikėjams prasme. Tuo tarpu pasaulio muzikos rinka yra pernelyg arši, kad būtų galima išgirsti daugiau tarptautinio masto atlikėjų iš Lietuvos, nors to tikrai norėtųsi. Pastaruoju metu mūsų šalyje jaunų grupių festivalių, konkursų ar tų pačių tinklaraščių, apžvelgiančių jaunuosius muzikos kūrėjus, vis daugėja, kaip daugėja ir erdvių, platformų būti išgirstiems. Grupės laukia antras albumas.
Grupę „Sielos ritmas“ sudaro du nuo vaikystės dainuojantys vaikinai Danielius Pečuro ir Domas Rolis. Grupės sumanytojas - muzikinių TV projekto dalyvis, „Triguba M“ studijos prodiuseris, dainų kūrėjas ir vokalo mokytojas Marius Mickus. Danielius ir Domas susitiko netikėtoje ir visai su muzika nesusijusioje vietoje - automobilių laužyne. Tiesa, iki tol vaikinai jau buvo iš matymo pažįstami. Domas scenoje nėra naujokas. Mokykloje jis lankė Artūro Noviko džiazo mokyklą, vėliau Vilniaus kolegijoje studijavo džiazinį dainavimą. D. Pečuro taip pat nuo jaunų dienų susijęs su muzika, ne kartą dalyvavo vokalo konkursuose, groja keliais instrumentais. Dainai „Aitvarai“ klipą nufilmavo žinomas muzikos klipų režisierius Edvinas Fruktas. Filmavimo darbai vyko skirtingose vietose: Kuršių nerijoje, prie Klaipėdos apžvalgos rato ir… atlikėjus suvedusiame automobilių laužyne. D. Rolis teigė, kad sunkiausia filmuojant vaizdo klipą buvo įsijausti prieš kameras. Vienas dalykas yra dainuoti ant scenos, o visai kitas - vaidinti prieš kamerą, kai tave stebi visa komanda bei pro šalį einantys atostogautojai.
Taip pat skaitykite: Vaikiškų žieminių striukių patarimai ir tendencijos
Kiti Vaikų Muzikos Kolektyvai ir Projektai
Lietuvoje gausu ir kitų vaikų muzikos kolektyvų ir projektų, kurie prisideda prie jaunosios kartos muzikinio ugdymo ir kūrybiškumo skatinimo:
- Vilniaus Balio Dvariono Dešimtmetės Muzikos Mokyklos Liaudies Instrumentų Orkestras: įkurtas 1977 m., yra nuolatinis visų organizuojamų Dainų bei Moksleivių dainų švenčių dalyvis. Orkestras kasmet vyksta į koncertines - edukacines keliones, dalyvauja ir koncertines programas atlieka įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose. Orkestras pasižymi aktyvumu, kūrybingumu, novatoriškumu, pastaruoju metu į savo repertuarą įtraukiantis vis daugiau naujos šiuolaikinės muzikos, tačiau tuo pačiu puoselėjantis ir senąsias lietuviškos muzikos tradicijas.
- Vaikų pramoginės muzikos grupės "Šaltinėlis" studija: įkurta 2001 m., užsiima sąjungų, fondų ir asociacijų veikla.
- Studija „Teatriukas”: profesionalių nepriklausomų aktorių trupė, kurianti daugiausia vaikams.
- Aktorių Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka: koncertas - spektaklis vaikams.
- Liaudies folkloro ansambliai: Dainava, Dijūta, Ringalių folk., Kanapija, Radasta-Sirutiškio folk., Kartenos folk., Laivių folk., Lazdijų treč. a. folk., Ašvija Urvikų kult., Pynimėlis, Verdenė, Margutis-Miežiškių kult., Plungės raj. Aidija-folk. ans., Bitula-Rokiškio kult., Mosėdžio folk., Santaka- Sintautų kult., Užnovietis vaikų folk., Pakumulšių folk., Tauragės raj. Radasta Tauragės folk., Mockevičių šeimos folk., Sližių folk., Ievužė Gudžių folk., Kaniavos folk., Marcinkonių folk., Margionių folk., Perlojos folk., Vilkiautinio folk., Žiūrų folk., Šilojai Vištyčio folk., Verdenė Zyjūnų folk.
Muzikos Svarba Vaikams
Daugelis tėvų žino, jog kūdikiams ir mažiems vaikams vertinga girdėti klasikinę muziką. Tačiau specialistai pabrėžia, kad ankstyvame amžiuje kūdikiams ypač svarbus ir lietuvių liaudies bei kitų tautų folkloras, ypač kai jis atliekamas gyvais instrumentais, ar natūraliais atlikėjų, mamos, tėčio ar vaikų balsais. „Mes turėtume klausytis kuo daugiau savo tautos dainų ir muzikos, taip turtinant vaiko kalbinį žodyną, kad fonetinė atmintis būtų kuo labiau suaktyvinta. Įvertinus vaiko ilgalaikę atmintį, ankstyvajame amžiuje, apytikriai nuo 1-1,5 metų patariama klausyti kuo įvairesnių tautų dainų - kad vaikas susidurtų su kitų kalbų garsais“, - sako muziką vaikams kurianti kompozitorė, vaikų meninės studijos „Diemedis“ vadovė Rasa Dikčienė. Kuo turtingesnis vaiko garsinis fonas, kuo turtingesnė muzikinė patirtis, tuo saugiau, geriau jis jaučiasi.
Pirmojo Lietuvoje „Vaikų radijo“ įkūrėja Lidija Mačiūnienė savo namų neįsivaizduoja be muzikos. „Vaikų skonį formuoja artimiausi žmonės. Jei mama mano, kad tai tinkamas vaikui produktas, ji perka, duoda klausytis ir stebi rezultatus. Jei pasirinktas variantas tinkamas, žiūrėk, vaikas jau kartu dainuoja ar pasakos žodžius kartoja. Augimas muzikoje ir judesyje yra būtinas mažam vaikui, kaip ir kiti baziniai dalykai: maistas, miegas, mama ir t.t. Tačiau dabartinis gyvenimas iš vaikų atėmė galimybę tai pasiekti natūraliai. „Ta pati profesorė atkreipė mano dėmesį. Sako: „Pažvelkite, Lotynų Amerikoje ar Afrikoje nereikia muzikos pamokų dėl to, kad mamos visąlaik su vaiku juda - visada jį nešiojasi su savimi - ir dirbdamos, ir vaikščiodamos. Jie abu (mama ir vaikas) visada ritme, tai gyvenimo būdas, o ne pamoka. JAV ir Europoje vaikai sėdi vežimėliuose „supakuoti“. Todėl čia vaikus mes turime mokyti muzikos“, - kalbėjo R.
Lidija Mačiūnienė savo namų neįsivaizduoja be muzikos. Jos šeimai atrodo natūralu, jog žaidžiant, gaminant valgyti ir užsiimant kita veikla, fone skamba radijas. Žinoma, dabar dažniausiai tai „Vaikų radijas“. Tačiau namuose netrūksta ir vaikiškų kompaktinių diskų. „CD gali būti įvairiausio turinio: pasakos, dainos, mokomoji medžiaga, pasakėčios, muzikinės pasakos, spektakliai, dabar labai populiarėja įgarsintos knygos. Ar CD naudingas, ar nenaudingas vaikams, labai priklauso nuo to, koks turinys slypi jo viduje. Ankstyvam muzikos pažinimui ir mokymuisi namuose gali padėti ir muzikos įrašai, tik gal ne nuo pat kūdikystės arba kruopščiai atsirenkant ką klausyti. „Kalbant apie klausymui skirtus kūrinius, dar būtina galvoti ir apie tai, kur jos klausomasi. Pavyzdžiui, spektakliuose muzika yra fonas, ji neturi trukdyti vizualiniam vaizdui. Tokia muzika paprastai būna santūri, garsai švelnūs, aukšti (ypač, jei spektaklis skirtas kūdikiams, nes žemi garsai kūdikius gali dirginti). Deja, ne visos fonogramos pritaikytos ir tinkamos mažiems vaikams. Kai kūrėjai nepajaučia vaiko ritmo, tokia muzika gali sukelti vaikui diskomfortą. Man labai imponuoja tai, ką daro mokyklėlė visai šeimai „Strazdanėlės“. Jie dirba su ankstyvuoju ugdymu ir tai daro labai kokybiškai. Jų išleisti kompaktiniai diskai yra pritaikyti vaikams, žaismingi. Be to jų dainos, kurias atlieka patys vaikai su profesionaliais atlikėjais, aktyvuoja jas klausančius vaikus. Pažindami bendraamžį, kaip jis dainuoja, vaikai supranta, kad ir jie gali tai padaryti. Pasak Lidijos Mačiūnienės, renkantis vaikams skirtus CD, svarbiausia yra dainos turinys ir profesionalus atlikimas: „Kiekviena šeima atranda savo „mylimukus“. Man ir mano vaikams labai patinka įgarsintos Vytauto V. „Muzikinės pasakos - labai gera edukacinė forma, nes vaikas, klausydamas jų, neformaliai mokosi. Net muzikos pamokoje mes sugalvojame istoriją ir į tą istoriją įpiname muzikinį klausymą ir daineles. Įsijautęs į pasakojimą vaikas nepatiria spaudimo mokytis, nesupranta, kad mokosi. Jam niekas nesako „dabar padainuokime šitą dainelę, paskui kitą“. Muzikinėse pasakose dainelės gali virsti burtažodžiais, padėti įveikti kliūtis ir t.t. - visa tai vaikui labai įdomu, sukelia džiaugsmą“, - sako R. Dikčienė. Kompozitorė teigia, kad pasaka yra viena iš geriausių metodikų, kaip mažiems vaikams įdomiai pateikti muziką, kaip juos mokyti muzikos. Visa tai galima daryti ir namuose.
Vaikas pats parodo (net ir kūdikis!), kokia muzika jam patinka. Tačiau, kad kūdikis, išgirdęs dainą ima verkti, nebūtinai reiškia, jog ši muzika jam nepatinka. „Man teko stebėti vieną ankstyvojo ugdymo pamoką, kurią vedė prof. Beth Bolton iš JAV. Prieš ją buvo užduotas klausimas: „Jei vaikas verkia pamokoje, jam kažkokia daina nepatinka, ar išnešti vaiką, nebeleisti dalyvauti pamokoje, ar priešingai - pasilikti?“. Toje atviroje pamokoje ši situacija buvo parodyta: vienas vaikas iš tikrųjų pradėjo verkti. Tuo metu B. Bolton dainavo vieną vaikišką dainą tam tikroje tonacijoje. Ji atkreipė mūsų (pamoką stebėjusių ekspertų - aut. past.) dėmesį į tai, kokiu tonu vaikas verkia. Jis verkė ta pačia tonika, kokia ir buvo atliekama daina. B. Bolton pradėjus tą pačią dainą dainuoti aukščiau, vaikas pradėjo verkti aukščiau. Ką tai reiškia? Vaikas klausė tos dainos, tos muzikos, jis reagavo. Žinoma, vaikutį nuramino mama. Neurolingvistiniai tyrimai patvirtino: muzikos klausymas suaktyvina abu vaiko galvos pusrutulius. Tai nereiškia, kad nuo kūdikystės įvairios muzikos klausęs vaikas bus gabesnis matematikai ar lietuvių kalbai. Čia svarbu tai, kad abiejų pusrutulių veikla suaktyvinama. Kas vyksta tuomet? Kai ji aktyvuojama, vaikas, tiesiog, lengviau priima naują informaciją.
Taip pat skaitykite: Populiariausios dainelės vaikams
tags: #vaikisku #dainu #dainininkai