Lietuvių kalbos mokymasis gali būti įdomus ir patrauklus procesas, ypač kai į pagalbą pasitelkiamos vaikiškos knygelės. Šios knygelės, skirtos pradedantiesiems, gali tapti puikiu įrankiu tiek vaikams, tiek suaugusiems, norintiems išmokti lietuvių kalbos pagrindus. Straipsnyje apžvelgsime, kokios priemonės ir knygos gali padėti užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos, kokie projektai vykdomi šioje srityje ir kokią naudą teikia literatūra mokymosi procese.
Nacionalinės Švietimo Agentūros indėlis
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) aktyviai dalyvauja įgyvendinant švietimo politiką, kurios vienas iš tikslų - padėti grįžusiems iš užsienio ar atvykusiems užsieniečių vaikams integruotis į Lietuvos švietimo sistemą. Agentūra rengia ugdymo turinio dokumentus, tokius kaip ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, metodikas ir rekomendacijas.
2022 m. buvo parengtas Grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių ir atvykusių užsieniečių ugdymo organizavimo modelių aprašas, taip pat speciali Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1-B2) bendroji programa, skirta įvairių amžiaus grupių mokiniams. 2023 m. buvo išleistos šios programos įgyvendinimo rekomendacijos, skirtos mokykloms ir mokytojams.
NŠA taip pat organizuoja mokinių pasiekimų patikrinimus, brandos ir kitus egzaminus. Mokiniai, siekiantys lietuvių kalbą mokėti B2 ir aukštesniu lygiu, gali naudotis svetainėmis „Lietuvių kalbos kursas 5-6 klasėms“ ir „Lietuvių kalba 7-8 klasėms“. Šiuose kursuose pateikiamos interaktyvios užduotys, skaitymo ir klausymo rinkiniai, filmai, diktantai, kalbos pažinimo pratimai, rašymo šablonai, mokomieji žaidimai, žinynai ir testai. Mokomoji lituanistinio ugdymo priemonė „Kelionė į Lietuvą“ skirta 6-9 metų vaikams, o „Laiškai iš Lietuvos“ - 10-13 metų mokiniams.
Vadovėliai ir mokymo priemonės
Yra įvairių vadovėlių ir mokymo priemonių, skirtų lietuvių kalbos besimokantiems užsieniečiams. Tarp jų:
Taip pat skaitykite: Geriausi naudotų slidžių pasiūlymai
- I. Learn Lithuanian. First contact. SHORT ONLINE LITHUANIAN COURSE. - trumpas internetinis lietuvių kalbos kursas pradedantiesiems.
- Stumbrienė V., Daraškienė I., Vaškevičienė L. Sėkmės! Vadovėlis lietuvių kalbos A (Lūžio) lygiui pasiekti. - vadovėlis su garso įrašais, pokalbiais, klausomaisiais ir skaitomaisiais tekstais.
- Petrašiūnienė E., Valančiauskienė A., Našlėnaitė Eberhardt V., Jakaitė-Bulbukienė K., Vaškevičienė L. Langas į lietuvių kalbą. Vadovėlis pradedantiesiems. - vadovėlis su garso įrašais ir klausymo užduotimis.
- Stumbrienė V., Kaškelevičienė A. Nė dienos be lietuvių kalbos. Vadovėlis pradedantiesiems. - vadovėlis su garso įrašais, pokalbiais, klausomaisiais ir skaitomaisiais tekstais.
- Stumbrienė V., Kaškelevičienė A. Nė dienos be lietuvių kalbos. Antroji knyga. - vadovėlis, skirtas tolesniam mokymuisi.
- Čubajevaitė L., Ruzaitė J., Lemanaitė G. „TAKAS“. Lietuvių kalba kitakalbiams. B1 lygis. - vadovėlis, skirtas B1 lygiui pasiekti.
- Migauskienė R. „Žingsnis“ II knyga. B1 / B2 lygių lietuvių kalbos gramatikos mokymosi sąsiuviniai. - gramatikos pratybų sąsiuviniai.
- Migauskienė R., Vaisėtaitė E. Bingelienė R. „Kad nepritrūktų žodžių“ I knyga, „Kad nepritrūktų žodžių“ II knyga. B2 / C1 lygių lietuvių kalbos leksikos mokymosi sąsiuviniai. - leksikos mokymosi sąsiuviniai.
- Petrašiūnienė E. Gramatikos pratimai I, Gramatikos pratimai II. - gramatikos pratybų sąsiuviniai.
Šios priemonės padeda užsieniečiams žingsnis po žingsnio įsisavinti lietuvių kalbos gramatiką, leksiką ir ugdyti kalbėjimo įgūdžius.
Literatūros naudojimas mokymosi procese
Literatūra, ypač vaikiškos knygelės, yra puikus būdas mokytis kalbos. Šios knygelės dažnai būna iliustruotos, su paprastais sakiniais ir žodžiais, todėl lengvai suprantamos pradedantiesiems. Be to, skaitydami literatūrą, mokiniai susipažįsta su kultūra ir tradicijomis.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkės dr. Salomėja Bandoriūtė-Leikienė, doc. dr. Jurga Trimonytė-Bikelienė ir mokytoja metodininkė Irena Baltakienė parengė dvi didelės apimties skaitinių rinktines (633 ir 700 p.) - „Mokomės skaityti lietuviškai“. Šios rinktinės atveria galimybę skaityti lietuvių literatūros klasikos ir šiuolaikinių autorių kūrinius ar jų ištraukas. Rengėjų tikslas buvo palengvinti lietuvių kalbos mokytojų darbą, pasiūlant skaitomiausių lietuvių literatūros kūrinių ištraukas ar ištisus kūrinius vienoje vietoje, taip pat supažindinti užsieniečius, besimokančius lietuvių kalbos, su lietuvių literatūros klasika ir šiuolaikiniais populiariausiais lietuvių rašytojų kūriniais.
Šios skaitinių rinktinės yra nemokamos ir prieinamos skaitmeniniu formatu, sprendžiant mokymo priemonių prieinamumo ir metodinės medžiagos stygiaus problemas. Tekstai ir jų užduotys buvo praktiškai išbandyti su A1-C1 kalbos lygiais kalbančiais studentais lietuvių kalbos ir kultūros kursuose, rengiamuose Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.
Žemiausio kalbinio lygio studentams buvo parenkami nesudėtingi vaikiški eilėraštukai, pvz., apie gamtą, adaptuotos trumpos lietuvių liaudies pasakos ir pan. Pastebėta, kad mokiniai ypač domisi šmaikščiu turiniu ar įdomiai skambančiais žodžiais. Užduotys buvo rengiamos stengiantis besimokančiuosius ne tik skatinti suvokti skaitomą tekstą, bet ir supažindinti su lietuvių kultūra bei tautosaka. Toks užduočių formulavimas besimokantiesiems kuria asociacijas, kurios lengvina užsienio kalbos išmokimo procesą, be to, skatina daugiau kalbėti lietuviškai, turtina mokinio ar studento žodyną, supažindina su kultūrinėmis realijomis, papildo kultūrines, istorines žinias apie Lietuvą.
Taip pat skaitykite: Populiariausi „Senukai“ čiuožyklų modeliai vaikams
Istorijos mokytojo vaidmuo ir požiūris
Nors laikai, kai istorikas buvo prilygintas akiniuočiui, besislapstančiam archyvuose ar bibliotekose, jau seniai praėjo, tačiau šis stereotipas mūsų visuomenėje vis dar gajus. Istorijos mokytojas ar dėstytojas gali padėti užsieniečiams geriau suprasti Lietuvos istoriją ir kultūrą, o tai yra svarbu mokantis kalbos.
Doc. Aurimas Švedas, VU Istorijos fakulteto dėstytojas, teigia, kad jam iš tiesų labai pasisekė, kad Istorijos fakultete galėjo parengti ir dėstyti tokius kursus, kurie įdomūs pačiam. Jis įsitikinęs, kad mokslininko darbe svarbiausias postūmis veikti susijęs su patiriama nuostaba, kuri skatina leistis į dar nepažintų dalykų tyrimus.
A. Švedas taip pat yra „Literatūros ir meno“ apžvalgininkas, taigi rašo ne tik istorijos, bet ir publicistinius tekstus. Jis teigia, kad istorikui, kaip ir bet kuriam kitam humanitarui, labai svarbu būti išgirstam ir suprastam, todėl reikia išmokti pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę konkrečiam žmogui, visuomenei ir valstybei. Istorikas turi ne tik būti geras mokslininkas, bet ir mokėti sklandžiai kalbėti, rašyti.
Baltijos kelias ir tautinė savimonė
Baltijos kelias yra svarbus įvykis Lietuvos istorijoje, kuris padėjo sustiprinti tautinę savimonę ir siekį nepriklausomybei. Vytautas Landsbergis, vienas iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių ir Baltijos kelio organizatorių, dalijasi savo prisiminimais apie šį įvykį.
V. Landsbergis teigia, kad Baltijos kelias buvo didelis renginys, kurio Sąjūdis dar nebuvo ėmęsis. Dirbo mūsų grandys ir žmonės visoje Lietuvoje skirstydami, kur ir kas turi atvykti ir stoti į Baltijos kelią. Atmosfera buvo itin pakili, žmonės dalyvavo ryžtingai ir džiaugsmingai, visi jautėsi lyg šeima. Manau, kiekvienas suprato ar savaip jautė, jog tai ir yra laisvė, kurios neprašome, o pasiekėme: esam išvien ir nieko nebijome.
Taip pat skaitykite: Stilingos vaikiškos vestuvinės suknelės
Šis įvykis gali būti įtrauktas į lietuvių kalbos mokymo medžiagą, siekiant supažindinti užsieniečius su svarbiais Lietuvos istorijos įvykiais ir ugdyti jų supratimą apie lietuvių tautinę savimonę.
Islandų patirtis Lietuvoje
Hilmaras Jónssonas, islandas, kuris mokosi lietuvių kalbos, dalijasi savo patirtimi apie gyvenimą Lietuvoje ir mokymosi procesą. Jis nustebo kursuose išvydęs net 33-ų tautybių žmones iš viso pasaulio. Jam labai patiko dėstytoja Elvyra, išraiškingai mokiusi lietuvių kalbos, energingai mojuodama rankomis. „Jos kalbėjimo stilius man pasirodė nelabai lietuviškas, nes jūs, lietuviai, mano nuomone, kalbate gana ramiai.
H. Jónssonas taip pat pasakoja apie islandų tradicijas, tokias kaip kalėdinė knygų dovanojimo tradicija, Yule Lads (kalėdiniai nykštukai) ir Kalėdų katė. Šios tradicijos gali būti įdomios užsieniečiams, besimokantiems lietuvių kalbos, nes jos suteikia galimybę susipažinti su kitos šalies kultūra ir papročiais.
tags: #vaikiskos #knygeles #uzsienieciams