Įvadas
Šiandieninė darbo rinka kelia vis didesnius reikalavimus darbo jėgai. Vienas svarbiausių reikalavimų - profesinis pasirengimas, darbo įgūdžiai, gebėjimas įsisavinti naujas kompetencijas. Besikeičianti ekonominė-politinė situacija, informacinių technologijų plėtra, mokslo ir technologijų inovacijos, švietimo sistemos reforma šiandien žmonėms, ypač jauniems, suteikia daug naujų galimybių profesiniam tobulėjimui. Šiame kontekste ypač svarbi tampa Užimtumo tarnybos veikla, teikianti pagalbą jauniems bedarbiams planuojant profesinę karjerą. Taip pat, straipsnyje aptariamos auklės profesijos ypatybės ir socialinio darbuotojo funkcijos.
Užimtumo Tarnyba ir Jaunų Bedarbių Karjeros Planavimas
Tyrimo Aktualumas ir Tikslai
Vis dažniau minima pasaulio globalizacija, šiuolaikinė visuomenė vadinama informacine visuomene. Pagrindiniais šios visuomenės ištekliais tampa žmogaus žinios bei gebėjimai. Dabartiniame amžiuje išsilavinimas ir kvalifikacija yra vieni svarbiausių įsidarbinimo garantų. Šios informacinės technologijos atveria dideles erdves žmogaus galimybėms plėsti savo žinias ir gebėjimus. Jau pagrindinėje mokykloje jaunas žmogus susiduria su profesinio rinkimosi ketinimais ir galimybėmis juos realizuoti paieškomis. Tuo metu tampa aktuali šeimos, mokyklos draugų, mokytojų, socialinių pedagogų, profesijos patarėjų, psichologų įtaka bei parama. Patarimai ir žinios, kaip teisingai pasirinkti tolimesnį profesinį, mokymosi kelią, jaunam žmogui yra būtini ir labai naudingi.
Svarbu suvokti, kad profesijos pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių bei atsakingiausių sprendimų jauno žmogaus gyvenime. Nuo racionalaus profesinės veiklos pasirinkimo priklauso tiek žmogaus asmeninės, tiek visuomeninės gerovės augimas.
Reikšmingi yra valstybiniai dokumentai, reglamentuojantys profesinį informavimą, orientavimą ir konsultavimą: Profesinio rengimo Baltoji knyga (1999), Lietuvos Respublikos profesinio rengimo įstatymas (1997), Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001), Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Naujoji redakcija (2003), Profesinio orientavimo strategija (2003), Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija (2004), Lietuvos Respublikos Užimtumo rėmimo įstatymas (2006). Šie dokumentai įpareigoja siekti nuolatinio mokymo/mokymosi ir asmenybės tobulėjimo rezultatų, todėl būtina kuo geriau ištirti ir suprasti asmens mokymosi poreikius, nustatyti mokymosi galimybes ir suteikti reikiamą pagalbą.
Tyrimo objektas yra darbo rinkos tarnybos veikla planuojant jaunų bedarbių profesinę karjerą. Tyrimo tikslas yra nustatyti galimybes pagerinti profesinės karjeros planavimo paslaugas (teikiamas darbo biržos) jauniems bedarbiams, siekiant išsiaiškinti jaunų bedarbių ir konsultantų subjektyvias perspektyvas gerinant jaunų bedarbių profesinės karjeros planavimą.
Taip pat skaitykite: Orus senatvės užtikrinimas
Profesinis Orientavimas ir Konsultavimas
Profesinis orientavimas ir konsultavimas yra svarbūs instrumentai, padedantys jauniems žmonėms sėkmingai integruotis į darbo rinką. L. Jovaiša (1998) ir R. Laužackas (2005) apibrėžia orientavimo ir konsultavimo pagalbos proceso ypatumus mokyklose, T. Jovaiša (2003), R. Orenienė (2003), K. Pukelis (2004), D. Garnienė (2004) įvardino profesinio orientavimo ir konsultavimo galimybes, L. Jovaiša (1999), K. Pukelis (2002), A. Pundzienė (2002), E. Dailidienė (2006), L. Navickienė (2006) įvardijo kompetencijas, kuriomis turi pasižymėti asmuo, konsultuojantis mokinius profesijos rinkimosi klausimais. A. Šikštanienė (1990), R. Petrauskaitė (1996), R. Orenienė (1999) profesinio apsisprendimo ir profesinio konsultavimo problemas tyrinėjo darbo rinkos poreikių kaitos kontekste. A. Šikštienė (2002), D. Garnienė (2003, 2004, 2006), R. Orenienė (2006) analizavo jaunų žmonių profesinio konsultavimo galimybes.
Siekiant atskleisti profesinės karjeros planavimo raiškas ir galimybes ją tobulinti, atliktas išsamus šaltinių tyrimas: analizuoti lietuvių bei užsienio autoriai, įstatymai, kiti dokumentai. Antrame etape pasirengta empiriniam tyrimui, nuspręsta atlikti kokybinio tyrimo metodologija pagrįstą pusiau struktūruotą interviu su dviem respondentų grupėmis, laikantis prielaidos, kad asmeninių subjektyvių interpretacijų supratimas gali padėti atskleisti profesinės karjeros tobulinimo galimybes.
Tyrimas atliktas 2008m. spalio mėn. Pusiau struktūruotas interviu vyko iš anksto paruoštų gairių pagrindu. Dėl tikslaus interviu laiko su visais informantais buvo iš anksto susitarta: su jaunais bedarbiais interviu vyko darbo biržos mokymų salėje, su kiekvienu informantu individualiai suderinus dieną ir laiką. Su darbo biržos darbuotojais interviu vyko jų darbo vietoje, ne klientų aptarnavimo metu, su kiekvienu informantu individualiai suderinus dieną ir laiką.
Tyrime dalyvavo jauni bedarbiai (proginė imtis), tiriami buvo daugiausiai nekvalifikuoti jauni bedarbiai, todėl tyrimo rezultatai labiau būdingi šiai jaunų bedarbių kategorijai.
Pagrindinės Sąvokos
- Profesijos pasirinkimas: laisvas profesijos pasirinkimas, atliekamas atsižvelgiant į prigimties ypatumus bei darbo rinkos poreikius, įvertinus visa tai iš laiko perspektyvos.
- Profesinis konsultavimas: tai specialiai organizuota veikla, padedanti asmenims pasirinkti profesiją, atsižvelgiant į jų individualias savybes, darbo rinkos poreikius.
- Karjera: tai visą gyvenimą trunkantis įvairių žmogaus atliekamų socialiai reikšmingų vaidmenų, darbo vietų ir jose užimamų pareigų bei pasiekimų seka, susijusi su saviraiška ir individualiu tobulėjimu bei atspindinti asmenybės gyvenimo viziją bei stilių.
- Karjeros planavimas: nuoseklus asmens pažintinės ir profesinės veiklos sprendimų išdėstymas laike, siekiant profesinio tobulėjimo bei numatant būtinus išteklius ir aplinkybes.
Profesinis pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių kiekvieno žmogaus gyvenime, todėl pažinti save, savo profesines galimybes, numatyti galimas perspektyvas yra nelengvas uždavinys. Šie pokyčiai ekonomikoje ir socialinėje srityje skatina bet kokio amžiaus ir bet kurio socialinio ekonominio statuso žmogų įvertinti savo galimybes, interesus, kompetencijas ir projektuoti savo galimus veiksmus. Profesinės karjeros ir psichologinis konsultavimas padeda suvokti save, įvertinti savo įsidarbinimo galimybes, nuspręsti dėl tolimesnio gyvenimo ar profesinės karjeros. Jis padeda kasdieniame gyvenime priimti efektyvius darbo ir gyvenimo sprendimus bei įgyvendinti savo esminius siekius ir tikslus (T. Jovaiša, R. Orenienė, 2003).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo indėlis į orumą
Konsultavimo karjeros klausimais pradininku laikomas F. Parsonas (1909) bendrais bruožais apibūdino karjeros pasirinkimo ypatumus ir atskleidė profesijos pasirinkimo reikšmingumą ir svarbą. Jo nuomone, profesijos pasirinkimas yra (R. Adamonienė ir kt. Remiantis šiomis prielaidomis galima teigti, kad žmogus, rinkdamasis savo profesinį kelią, turi aiškiai pažinti save kaip asmenybę, pažinti savo gabumus, gebėjimus, interesus, galimybes ir ribotumus, žinoti įvairias profesinės veiklos sritis ir joms keliamus reikalavimus bei gebėti teisingai palyginti šias faktorių grupes ir rasti jų tarpusavio atitikimą (R. Adamonienė ir kt., 2003). Tačiau darbas dažnai pasirenkamas atsitiktinai. Jauni žmonės turėtų gauti informaciją, susijusią su karjeros pasirinkimu ir jos planavimu.
Profesinis informavimas apima faktus, sąlygas, profesinio rengimo, kvalifikacijų ir reikalaujamos darbo patirties faktus, siekiant padėti asmeniui pasirinkti profesiją. Pagal R. Laužacką, tai - susipažinimas su profesijomis, jų keliamais reikalavimais asmenybei, žinioms ir gebėjimams, taip pat psichologiniais, medicininiais, socialiniais - ekonominiais ir kitais profesinės veiklos aspektais (R. Laužackas, 2005).
Profesinis konsultavimas gali būti teikiamas įvairioms asmenų grupėms (kariams, nuteistiesiems, neįgaliesiems ir kt.). Profesinis konsultavimas apibūdinamas kaip pagrindinė profesinės karjeros projektavimo priemonė, specialiai organizuota veikla, padedanti asmenims išsirinkti profesiją, atsižvelgiant į jų individualias savybes, darbo rinkos bei profesinio mokymosi galimybes. Profesinis konsultavimas remiasi darbo rinkos, profesijų tyrimų rezultatais bei profesinės psichologijos metodais (R. Laužackas, 1995).
Profesinis informavimas ir konsultavimas, siekiant padėti jauniems bedarbiams padidinti jų įsidarbinimo galimybes ir įsitvirtinti šiandieninėje darbo rinkoje yra susijęs su jų karjeros planavimu. Jauni žmonės, kuriems nepavyko sėkmingai pasirinkti tolimesnio savo profesinio kelio baigiant bendrojo lavinimo mokyklą, vienaip ar kitaip susiduria su savo profesinės karjeros planavimo problemomis, siekiant įsitvirtinti visuomenėje.
Akcentuojama būtinybė pasirinkti tokią tolimesnės karjeros kryptį, kuri atitiktų asmens savybes ir jo individualybę. Karjeros projektavimas apibrėžiamas kaip „sisteminis procesas, suteikiantis asmenims galimybę realizuoti jų mokymosi, įsidarbinimo ir laisvalaikio potencialą, plėtojant savimonę ir gebėjimą priimti sprendimus“ (2005, p. 164). Šiame apibrėžime labiau akcentuojama asmens atsakomybė ir aktyvumas, kurie konsultavimo procese atspindi nuolatines pastangas siekti numatytų profesinių tikslų įgyvendinimo.
Taip pat skaitykite: Paslaugos Kalvarijos senjorams
Ugdymo mokslo tyrėjai įvardija ugdymo karjerai tikslus ir akcentuoja karjeros projektavimo aktualumą šiuolaikinėje žinių visuomenėje bei nurodo šio proceso aktualumo priežastis. Darbo rinkos poreikių kaita darosi vis spartesnė, žmonėms vis dažniau tenka keisti veiklos pobūdį. Sparti darbo rinkos poreikių kaita bei žinios tampa esmine sėkmės sąlyga konkurencija grįstoje rinkos ekonomikoje, kuri kelia naujus reikalavimus. Todėl reikia įgyti tokias žinias, kurios leistų ne tik išlikti, bet ir laimėti konkurencinę kovą.
Profesinis konsultavimas reikalauja iš profesinio konsultanto specialaus pasirengimo, dalykinių bei psichologinių žinių bei įgūdžių ir asmeninių savybių. F. Parsonas (XXa, pr.) yra suformulavęs profesiniam konsultantui keliamus reikalavimus (ia K. Pukelis, 2007, p. 82; Šikštanas, 1995; Jovaiša, 1999).
Asmenybės Raida ir Profesijos Pasirinkimas
Šiuolaikinės asmenybės raida yra dinamiška, glaudžiai susijusi su profesijos pasirinkimu bei integravimusi į visuomenę. Jau nuo ankstyvos vaikystės žmogus dalyvauja socializacijos procese. Sociologas R. Berhmanas (1995, p. 37) žmogaus socialinį statusą aiškina kaip „socialumo dinaminį aspektą“, žymintį žmogaus socialinę padėtį visuomenėje. T. Parsonas (1964) akcentuoja glaudų ryšį tarp socialinių vaidmenų ir vertybių. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl jo profesinis kelias gali būti labai skirtingas. Skirtinga aplinka, individualūs norai ir polinkiai lemia savitą profesinį pasirinkimą bei asmenybės vystymosi galimybes. Asmenybė, remdamasi savo norais, polinkiais, emocijomis, nuostatomis, interesais, gali rinktis iš aplinkos teikiamų galimybių ir tokiu būdu kurti savo vidinį pasaulį (R. Adamonienė ir kt., 2001, p. 192). Kiekviena asmenybė stengiasi pasirinkti tą socialinį vaidmenį, kuris labiausiai atitinka jos vertybes, interesus bei motyvus.
Kiekvieno žmogaus gyvenime darbas yra neatsiejama asmenybės vystymosi bei tobulėjimo dalis. Darbas tenkina žmogaus biologinius, psichologinius poreikius, suteikia tam tikrą socialinį statusą, suteikia saugumo jausmą, todėl teisingas profesinis pasirinkimas laikomas „gyvenimiškojo apsisprendimo“ dalimi (A. Matulionis, A. Mikalauskas, 1992, p. 7). Taigi, darbo reikšmė yra labai svarbus faktorius kiekvieno visuomenės nario raidos procese. I. Maknienė (2001, p. 194) teisingą profesijos pasirinkimą vadina optimaliu apsisprendimu, kuriame akcentuojama darna tarp norų, polinkių ir socialinės aplinkos reikalavimų.
Profesinės krypties, būsimos profesinės veiklos pasirinkimas yra susijęs su teisingo profesinio sprendimo priėmimu. E. L. Herr ir kt. (2003, p. 405) akcentuoja, kad norint priimti sprendimą, reikia gerai žinoti savo vertybes ir prioritetus. Sprendimų priėmimo teorijoje sprendimų priėmimas traktuojamas kaip procesas, turintis racionalų pagrindą ir pasireiškiantis kaip vienos iš daugelio alternatyvų pasirinkimas tam tikru laiku. Išskiriami svarbiausi sprendimų priėmimo veiksniai: nuoseklumas, informacinis pagrįstumas, vertybės, prognozavimas, rizikavimas (R. Želvienė, 2003, p. 116). Racionalaus sprendimo priėmimo procesą mokslininkai skaido į keletą etapų. R. Želvienė (2003, p. 122) išskiria…
Auklės Profesija ir Socialinio Darbuotojo Funkcijos
Auklės profesija tampa vis populiaresnė, ypač šeimoms, kuriose abu tėvai dirba. Auklės atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint vaikus, užtikrinant jų saugumą ir gerovę. Be to, auklės gali atlikti ir socialinio darbuotojo funkcijas, padedant vaikams vystytis emociškai, socialiai ir intelektualiai.
Valstybės Parama Auklėms ir Tėvams
Nuo 2025-ųjų valstybė mokės kompensacijas aukles samdantiems dirbantiems tėvams. Kompensacijos skirtos šeimoms, kuriose dirba abu tėvai, auklė samdoma legaliai ir samdoma vaikui, kuris nelanko kitos ugdymo įstaigos. Kompensacija vienam vaikui - iki 5,2 bazinės socialinės išmokos per mėnesį (pagal dabartinius dydžius - 364 eurai). Už kelių vaikų priežiūrą kompensacija atitinkamai didinama.
Didėjanti parama auklių paslaugoms rodo, jog valstybė jau pripažįsta auklių svarbą darbo ir šeimos derinimo problemai spręsti. Mažyliams (ikidarželinukams), labai jautriems, dažnai sergantiems ar turintiems ypatingų poreikių vaikams geros auklės priežiūra gali būti vienintelis arba svarbiausias pasirinkimas. Atsiradusios kompensacijos gali ir auklių profesiją padaryti patrauklesnę, pritraukti labiau išsilavinusių ir ambicingų žmonių, tad gali didėti auklių darbo kokybė bei profesionalumas.
Auklių Pasirinkimo Kriterijai
Agentūra „Mama ir auklė“ jau 22 metus randa aukles, kurios tęsia tėvų darbą su vaikais.
Privalomos Savybės:
- Auklė turi tikti vaikui pagal jos psichologinį profilį: ar ji pakankamai jautri ir stabili, kad galėtų prižiūrėti dar nekalbantį mažylį? Ar gali dirbti su konkrečių poreikių vaiku/vaikais? Kokios jos reakcijos į stresinę situaciją? Kaip ji elgtųsi, jei įtampą (pvz. vaikas visą dieną neramus, neaišku, galbūt jam kažką maudžia) reiktų ištverti ilgai?
- Auklė turi turėti supratimą apie tokio vaiko/vaikų poreikius bei turėti patirties su svetimais ar bent savais vaikais.
- Auklė turi suvokti, kaip vaiką prižiūrėti saugiai ir kokybiškai.
- Atvykimas į darbą ir darbo laikas: ar auklė galės dirbti prisitaikydama prie tėvų darbo grafiko? Ar jai reikės pagalbos atvykti į darbo vietą, ar galės atkeliauti pati? Kadangi didžioji dauguma auklių nevairuoja, toliau nuo viešojo transporto gyvenančios šeimos dažnai susiduria su šiuo klausimu, todėl randama įvairių sprendimų.
Pageidautinos Savybės:
Tai visi auklės privalumai, kuriuos tėvai gali įvardinti, apibūdindami ypač gerą ar idealią vaiko priežiūrą: specifinės žinios ar išsilavinimas, gyvenimo būdas, sutampančios vertybės, galimybė atlikti papildomas paslaugas, pavyzdžiui, mokyti muzikos, vežioti į būrelius ar mokyti jodinėti.
Tikrai ne kiekvienas žmogus atitinka būtinus auklės darbo kriterijus. Nuostabi vadybininkė/as gali būti nepakankamai jautri vaiko poreikiams, daugybę pedagoginės patirties turinti mokytoja/as - jausti stiprius perdegimo simptomus, tarp kurių yra ir nuotaikų kaita, greitas susierzinimas, pyktis, savikontrolės susilpnėjimas; vieni žmonės gali būti nepakankamai psichologiškai subrendę, kiti - turintys atminties, dėmesio sutrikimų. Todėl profesionali specializuota atranka iš tiesų svarbi.
Ankstyvoji vaikystė vis labiau pripažįstama kaip ypatingas laikotarpis, svarbus vaiko vystymuisi, nuo jo kokybės, manoma, priklauso būsimas vaiko gebėjimas mokytis, emocinis vystymasis ir net būsimi suaugusio žmogaus šeimos santykiai, dėl to mažam vaikui ypač svarbu gauti daug kokybiško individualaus dėmesio.
Auklės Mokymo Programos ir Kompetencijos
Auklės mokymo programos suteikia pagrindinių žinių apie vaikų priežiūrą, psichologiją ir kūrybiškumo ugdymą. Šios žinios leidžia auklėms ne tik prižiūrėti vaikus, bet ir padėti jiems augti, būti jų draugais, kurie sukurs sveiką ir saugią aplinką žaisti, kurti, tobulėti.
Auklės Socialinio Darbuotojo Funkcijos
Auklės, turinčios pedagoginį ar psichologinį išsilavinimą, gali atlikti ir socialinio darbuotojo funkcijas:
- Emocinės paramos teikimas: padėti vaikams išreikšti emocijas, spręsti konfliktus, įveikti stresą.
- Socialinių įgūdžių ugdymas: mokyti bendrauti, bendradarbiauti, dalintis, gerbti kitus.
- Intelektinis stimuliavimas: skatinti smalsumą, kūrybiškumą, mokymąsi per žaidimą ir kitas veiklas.
- Pagalba šeimai: bendradarbiauti su tėvais, teikti patarimus dėl vaikų auklėjimo, pastebėti ir pranešti apie galimas problemas.
Informacija Dėl Išmokų
Lietuvoje auklės dirba su individualia veikla. Jei anksčiau to nedariusi, auklė turės užsiregistruoti VMI ir mokėti už save mokesčius. Mokesčių dydį nesudėtinga pasitikrinti „individualios veiklo…
tags: #uzimtumo #tarnyba #aukles #socialine #darbuotoja